>> 1387m. Lietuv� lie�ian�iuose istoriniuose aktuose, kur vienu ar kitu b�du minimos sienos, paminimas Vi�ty�io e�eras (>>) ir jo �vejai.
>> 1419m. Lietuvos ir Lenkijos pateiktame taikos su kry�iuo�i� ordinu s�lyg� projekte, kalbant apie sienas, minima, kad kad Lietuvos pietvakarin� siena turinti eiti Giesry�io (Vi�ty�io) e�eru (>>), paliekant j� ordino pus�je.
>> 1420m. D. L. K. Vytauto (>>) epistoliarinio kodekso dokumentuose Vi�ty�io e�eras vadinamas "Dwisticz", kitaip "Wysiten" .
>> 1422 gegu��s 10 d. Melno taikos sutartimi Lietuvos-Ordino siena nustatyta, paliekant e�er� ordino pus�je. �is senas aktas e�er� vadina Dvystytz vardu.
>> 1422m. istorikas Dlugo�as ra�o, kad prie Vi�ty�io e�ero med�ioj�s L. D. K. Jogaila (>>).
>> Apie 1530m. �sikuria Vi�ty�io kaimas.
>> 1538m. minimas Vi�ty�io dvaras.
>> 1561m. Virbalio miestelyje viena gatv� tur�jo Vi�ty�io vard�.
>> 1566m. Karaliaus �ygimanto Augusto (>>) nurodymu pastatyta medin� ba�ny�ia (>>). Ba�ny�iai u�ra�ytas Neb�tkiemio kaimas ir 6 valakai �em�s.
>> 1569m. Vi�ty�io dvare gim� Jurgis Ti�kevi�ius (>>), �emai�i� ir Vilniaus vyskupas (>>).
>> 1570m. L. D. K. ir Lenkijos karalius �ygimantas Augustas (>>) suteikia Vi�ty�iui Magdeburgo teises (>>) (privilegij�) - Vi�ty�io kaimas tampa miestu. Vi�ty�io miestas gauna herb� (>>) ir antspaud� su Vienaragio �enklu. Tais pat metais �kuriama municipalin� (parapijin�) mokykla.
>> 1571m. �ygimantas Augustas miesto statybai skiria� 40 valak� mi�ko ir 6 margus girios, miesto statybai ir kurui.
>> 1583m. Vi�ty�io dvaras su aplinkiniais kaimais sudaro Vi�ty�io seni�nij� (>>).
>> 1589m. Karalius �ygimantas III (>>) patvirtina Vi�ty�iui Magdeburgo teises (privilegijas), suteiktas �ygimanto Augusto 1570 metais .
>> 1589m. sausio m�nes� Vi�ty�io seni�nas Jesmanas leid�ia �ydams (>>) apsigyventi ir u�siimti prekyba Vi�tytyje, nors pagal pagal miestui suteikt� privilegij� tai es� u�drausta.
>> 1638m. Karalius Vladislovas Vaza (>>) atnaujina Vi�ty�iui Magdeburgo teises.
>> 1655m. Vi�ty�io miestas labai nuken�ia karo su �vedija metu.
>> 1658m. Vi�tyt� u�ima Pr�sijos kariuomen�. Pr�s� kareiviai apipl��ia ir nuniokoja Vi�ty�io miestel� ir �v�. Trejyb�s ba�ny�i�.
>> 1670m. Karalius Mykolas Vi�niaveckis atnaujina Vi�ty�iui Magdeburgo teises. Panaikintos ankstesn�s 4 mug�s, kaip nereikalingos, paliekant tik vien� �v. Jurgio dien�.
>> 1674m. vizitacijoje minima, kad Vi�ty�io ba�ny�ia ma�a, jos koliacija priklauso karaliui, kad klebonu es�s kunigas Romanas Dostejevskis.
>> 1723m. Kristupas Puzyna i� Kozielsko, Mstislavo vaivada ir seni�nas, atstato medin� ba�ny�i�, pirm�jai sudegus ar supuvus. Ta�iau nuolatinio kunigo Vi�tytyje iki 1736m. nebuvo.
>> 1736m. Vilniaus vyskupui leid�iant, Vi�tytyje �kuriama J�zuit� misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus.
>> 1738m. Vi�tytyje buvo 131 kiemas.
>> 1744m. Vi�ty�io ba�ny�iai pagal Vilniaus sinodo nutarim� priskiriami �ie kaimai: Kaupi�kiai, Pape�kiai, Varteliai, Lukai, Totorkiemis, Re�i�nai, Pavi�tai�iai ir Galkiemis.
>> 1745m. Karalius Augustas patvirtinamos Magdeburgo teis�s, leid�iama rengti du papildomus savaitinius turgus. Nors Vi�tytis turi Magdeburgo privilegijas ir autonomij�, bet ekonominiu po�i�riu jis i�lieka vis dar skurdus.
>> 1759m. Vi�ty�io seni�nijai priklaus� �ie kaimai - Re�i�nai, Totorkiemis, Lukai, Galkiemis, Antavilis, Pape�kiai, Kaupi�kiai, Pavi�tai�iai, o Vi�ty�io dvaro jurisdikcijai - 13 miestelio gyventoj�.
>> 1772m. asesori� teismas svarsto byl� d�l 40 valak� mi�ko tarp miestel�n� ir Vi�ty�io seni�no K. Puzino, kuris t� mi�k� pasisavino. 1773 01 02 teismo sprendimu mi�kas gr��intas Vi�ty�io miestui
>> 1776m. Vi�tytyje pastatyti vandens ir v�jo mal�nai (>>).
>> 1777m. atkuriama municipalin� (parapijos) mokykla, kurioje mokosi 30 vaik�.
>> 1781m. mokykloje mokosi 8 miestie�i� vaikai.
>> 1784m. parapijos mokykloje mokosi 14 mokini�.
>> 1795m. U�nemun� (S�duv�) prijungus prie Pr�sijos, Vi�tytis pereina � Pr�sijos pavaldum� ir tampa Pr�sijos miestu. Vi�tytyje dislokuojami Pr�sijos kariuomen�s �gula - 6-asis husar� pulkas (>>). Siekiant pagerinti �i� garnizon� apr�pinim�, Pr�sijos vyriausyb� skiria finansin� param� Vi�ty�io miestelio atstatymui.
>> 1798m. Vi�tytyje yra 287 namai ir 1579 gyventojai.
>> 1800m. Vi�tytis tampa Did�iosios Lietuvos kunigaik�tyst�s apskrities (domeno) centru
>> 1808m. Vi�tytyje gyvena 1 600 gyventojai.
>> 1815m. U�nemun� (S�duv�) prijungus prie Rusijos, Vi�tytis pereina � Rusijos pavaldum�. Jis tampa svarbiu pasienio prekybos su Pr�sija punktu. �ia �steigiama muitin�. Vi�tytis pradeda klest�ti ekonomi�kai.
>> 1827m.� Vi�tytyje gyvena 2 449 gyventoj�. Miestelyje rengiami keli savaitiniai turg�s ir mug�s, pastatomi keli u�sienio prekybai skirti preki� sand�liai.
>> 1829m. pastatyta m�rin� Vi�ty�io �v�. Trejyb�s katalik� ba�ny�ia (>>), kuri 1885m. padidinama
>> 1842m. �steigiama Vi�ty�io Evangelik� - liuteron� parapija.
>> 1847m. rus� vald�iai reikalaujant, pagamintas naujas Vi�ty�io herbas, vaizduojantis lyd�, bet herbo projektas patvirtintas nebuvo.
>> 1851m. Vi�tytyje pastatyta Evangelik�-liuteron� ba�ny�ia (>>).
>> 1843m. kaip �inoma i� Alvito dekanato vizit�, Vi�ty�io mokykloje mokosi 83 mokiniai - 45 berniukai ir 38 mergait�s. Mokykloje buvo d�stoma lenki�kai ir tod�l mokykla gerokai aplenkino gyventojus.
>> 1847m. rus� vald�iai reikalaujant pristatyti miestelio herbus patvirtinimui, buvo pagamintas naujas Vi�ty�io herbas, vaizduoj�s lyd�. Ta�iau patvirtintas �is herbas nebuvo. Herbas laikomas Var�uvoje sen�j� akt� archyve.
>> 1850m. netoli Vi�ty�io, Pape�ki� kaime (dabar Gir�nai) gim� garsus suvalkietis, ��ymus filologas, pedagogas, knygne�ys, ��ymus tautinio atgimimo Suvalkijoje �adintojas Petras Kriau�i�nas (>>)
>> 1863m. Vi�ty�io klebonas kunigas Augustinas Vai�nora (1816-1888m.) u� ry�ius su sukil�liais ir j� r�mim�, sukil�li� pavard�i� sl�pim�. Jis 1864m. rugpj��io 3d. rus� buvo nuteistas 12 met� katorgos darb�. 1864m. rugs�jo 2d. jis i� Var�uvos i�tremiamas � Sibir�.
>> 1863m. rusai po sukilimo nusavina visas ba�ny�ios �emes ir surusina mokykl�.
>> 1864m. per sien� i� Vokie�i� valdomos Ma�osios Lietuvos (Karaliau�iaus (Kionigsbergo)) knygne�iai gabena u�draust� lietuvi�k� spaud� (>>).
>> 1865m. nutiesus gele�inkelio linijos "Sankt Perterburgas - Berlynas" at�ak� "Vilnius - Kionigsbergas" pro Kybartus, Vi�ty�io klest�jimas staigiai sumenksta, suma��ja ir gyventoj�.
>> 1885m. �v�. Trejyb�s ba�ny�ia besir�pinant kunigui A. Sukvie�iui rekonstruojama ir padidinama.
>> 1887m. Sein� vyskupas J. Oleka ba�ny�i� pakonsekravo �v�. Trejyb�s garbei.
>> 1897m. Vi�tytyje gyvena 2 468 gyventojai, kuri� tre�dal� sudar� �ydai.
>> 1990m. Vi�tyt� nustelbia aug�s Kybart� miestelis, pro kur� nutiesiamas gelae�inkelis, jungi�s Vokietij� ir Rusij� (Sankt Peterburgas - Berlynas). �ymi dalis Vi�ty�io gyventoj�, net 31 procentas, emigruoja � Amerik� ir Pr�sij�.
>> 1901m. Didelis gaisras sunaikina daugiau nei pus� Vi�ty�io miestelio. U�draud�iama statyti � iaudinius ir skiedrinius nam� stogus. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II (<<), med�ioj�s giriose netoli sienos su savo palydovais atjoja � gaisro nuniokot� Vi�tyt�, atsilanko pas klebon� ir suteikia 3000 rubli� param� miestelio atstatymui.
>> 1909m. Vi�tytyje veikia vartot�j� kooperatyvas, "�iburio" draugijos skyrius, taupomoji-skolinamoji kasa, ugniagesi� komanda, statomas audimo fabrik�lis.
>> 1909m. lietuviams pra�ant, Sein� vyskupijos administratorius nustato toki� tvark�, pagal kuri� ba�ny�ioje pamaldos tris sekmadienius vyksta lietuvi� ir vien� siekmadien� lenk� kalbomis.
>> 1913m. �alia Vi�ty�io vyksta dideli rus� kariuomen�s manevrai.
>> 1915m. Vi�tytis, po karo veiksm� pusiau sudegintas, buvo u�imtas vokie�i� kariuomen�s
>> 1915m. vokie�i� generolas vildamasis Vi�tytyje �sikurti dvar�, miesto aik�t�je pastato akmenin� obelisk�, o aik�t� apsodina med�iais.
>> 1918m. kuriantis nepriklausomai Lietuvai, Vi�tyt� u�valdo Lenkija.
>> 1920m. kovo 27d. 2000 gyventoj� minia turgaus aik�t�je reikalauja Vi�tyt� perduoti Lietuvai.
>> 1920m. kovo 29d. Lietuvos vyriausyb� pasiekia Vi�ty�io gyventoj� pra�ymas su 744 para�ais i�vaduoti juos i� lenk� vald�ios. Vi�ty�io miestelis pereina � Lietuvos pavaldum�.
>> 1923m. Vi�ty�io vals�ius apjungia 17 kaim� su 546 �kiais ir 3 907 gyventojus. Vi�tytyje yra 177 namai ir 1 295 gyventojai.
>> 1924m. �kuriamas orkestras, veikia bibliotek�l�.
>> 1925m. baigiamas statyti Vi�ty�io v�jo mal�nas (>>) (Kanapkio mal�nas), �kuriama pienin� ir nedidelis kredito bankelis.
>> 1927m. obeliskas miesto centre,� panaudojamas Nepriklausomyb�s paminklo atstatymui
>> 1936m. Vi�ty�io Romos katalik� parapija apjung� 2 493 katalikus.
>> 1937m. �kuriamas valstybin�s bibliotekos skyrius, veikia �iauli� ir kitos visuomenin�s organizacijos.
>> 1940m. Vi�ty�io ba�ny�ios parapijai priklauso 2 500 parapijie�i�.
>> 1940m. Raudonoji armija, per�engus Lietuvos sien�, i�niekina Nepriklausomyb�s paminkl�.
>> 1941m. vokie�i� slaptoji policija suima Vi�ty�io klebon� Jurg� Prancevi�i� ir �kalina j� Dachau koncentracijos stovykloje. Prasid�jus II pasauliniam karui daugelis vokie�i� repatrijuoja � Vokietij�.
>> 1941m. apgriaunama �iaurin� Vi�ty�io miestelio dalis. Apgriaunama ir �v�. Trejyb�s ba�ny�ia. ��sta nema�ai miestelio gyventoj�. Ant Ilgojo kalno, prie v�jo mal�no vokie�iai su�audo 222 �yd� tautyb�s gyventojus (>>).
>> 1945m. �kuriama progimnazija (>>), veik� 1945 - 1949m.
>> 1949m. �kuriama septynmet� mokykla, veik� 1949 - 1955m.
>> 1955m. Vi�tytyje �kuriama vidurin� mokykla (>>), kurioje mokosi 200 mokini� ir yra 11 klasi�.
>> 1958m. i�leid�iama pirmoji Vi�ty�io vidurin�s mokyklos abiturient� laida - 14 �moni�.
>> 1959m. Vi�tytyje gyvena 607 gyventojai. Vi�tytis tampa apylink�s ir tarybinio �kio centru (>>)
>> 1963 liepos 25d. Vi�tytyje gim� �ios svetain�s autorius (>>).
>> 1964m. Didysis Vi�ty�io akmuo (>>) paskelbiamas gamtos ir architekt�riniu paminklu.
>> 1965-1966m. pastatyta vaistin�, buitinio aptarnavimo pavilijonas, 8 but� namas, �ruo�tos patalpos ry�i� skyriui ir vykdomajam komitetui.
>> 1970m. Vi�tytyje gyvena 728 gyventojai.
>> 1971m. pastatoma nauja vidurin� mokykla (>>).
>> 1979m. Vi�tytyje gyvena 751 gyventojas.
>> 1981m. vidurin� mokykl� baigia �ios svetain�s autorius (>>).
>> 1988m. atstatytas Nepriklausomyb�s (Vytauto Did�iojo) paminklas (>>).
>> 1990m. Vi�tytis �ven�ia 420 met� �k�rimo jubiliej� (>>), pastatomas paminklas Vi�ty�io miestui (>>).
>> 1992m. �kuriamas 10.100 ha ploto Vi�ty�io regioninis parkas (>>).
>> 1993m. Pavi�tytyje atidengtas naujai atstatytas paminklas kovotojams u� Lietuvos Laisv�
>> 1995m. mokytoja B. Mardosait� (>>) �kuria Vi�ty�io P. Kriau�i�no vidurin�s mokyklos kra�totyros muziej� (>>).
>> 1998m. i� Vi�ty�io kilusi� vokie�i� pastangomis ir l��omis atstatyta ir at�ventinta Evangelik� - liuteron� ba�ny�ia (sovietme�iu buvusios dirbtuv�s).
>> 1999m. Vi�ty�io vidurinei mokyklai (>>) suteikiamas ��ymaus suvalkie�io Petro Kriau�i�no vardas
>> 1997m. spalio 24d. tarp Lietuvos ir Rusijos Maskvoje pasira�omas sienos, kuri eina per Vi�ty�io e�er� (>>), sutartis, ta�iau Rusijos D�ma �ios sutarties neratifikuoja.
>> 1999 04 08 Lietuvos heraldikos komisija aprobuoja Vi�ty�io herbo etalon� (>>), kur� suk�r� dailininkas vi�tytietis Broniaus Leonavi�ius (>>).
>> 1999 05 03 LR prezidentas Valdas Adamkus savo dekretu (>>) patvirtina Vi�ty�io herb� (>>)
>> 2003m. Vi�tytyje gyvena 575 gyventojai. Vi�tytis yra seni�nijos, kuriai priklauso 22 kaimai, centras. Vi�ty�io seni�nijoje (>>) gyvena 1 484 gyventojai.
