Vištytis - ne kaimas. Ir ne bažnytkaimis. Vištytis - tai miestelis su visais jo atributais: miesto herbu (>>) nuo 1570 m., vidurine mokykla (>>), vaikų darželiu, bažnyčia (>>), paštu, biblioteka, vaistine, ambulatorija, gaisrine, draudimo filialu, muziejumi (>>), policijos nuovada, regioninio parko centru (>>), kultūros namais ir miestelio kapinėmis. Palyginus neseniai, sovietmečiu, Vištytyje buvo kinas, buitinio aptarnavimo centras ir ligoninė, kurioje dabar įsikūrė pasienio apsauga. Miestelyje kol kas dar nerasite interneto kavinės ir vis dar negalėsite atsiskaityti banko kortelėmis. Gaila, bet nėra ir "bed and breakfast", bet tai tik laikini nepatogumai.
Žmonės Vištyčio teritorijoje gyveno ne vienas tūkstantis metų, nes indoeuropiečiams sąlygos žemdirbystei čia buvo palankios. Nesikapstant gilioje praeityje galima paminėti, kad teritorija buvo apgyvendinta greičiausiai sūduvių/jotvingių arba prūsų iš Nadruvos (kai kas sako - nadruvių), nors visai šalia ėjo siena su kitomis gentimis ar LDK. Teritorija buvo svarbi kariniais-gynybiniais aspektais, nes pustuzinis piliakalnių supa Vištytį kelių/keliolikos kilometrų spinduliu. Nors parubežės miestelio archeologiniai tyrinėjimai nėra nuodugniai atlikti, tačiau kai kurie atsitiktiniai radiniai tiesiog pas žmones kiemuose, kaip antai svaidomųjų trumpųjų iečių antgaliai, liudija čia buvus sūduvių gentis
(>>). Kryžiuočiai savo kronikose mini Vištyčio ežerą (Dvystytz, Wystiter See) jau XIV a. Miestelio vardas Vištytis  (>>) greičiausiai kilęs nuo ežero pavadinimo, kuris savo ruožtu kildinamas iš "vištyčio-viščiuko". Jau 1387 m. istoriniai šaltiniai mini Vištyčio ežerą (>>) ir jo žvejus. O 1422 m. Melno taikos sutartis tarp LDK ir Ordino nustatė sieną, kuri ėjo per ežerą, pastarąją, deja, paliekant ne Lietuvai.
Vištytis kaip miestelis ežero šiauriniame krante galėjo atsirasti XVI a. pirmoje pusėje, kolonizuojant Sūduvos neapgyvendintas teritorijas. Nors tai galėjo atsitikti ir anksčiau, nes besitraukiantys nuo kryžiuočių prūsai ir sūduviai lengvai galėjo apsistoti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, netoli sienos. Įtarimus sustiprina ir šiek tiek kitokia nei kitur Suvalkijoje miestelėnų šnekta. 1538 m. Vištytyje minimas dvaras, o Virbalio miestelyje 1561 m. jau buvo Vištyčio gatvė. LDK ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas
(>>) 1566 m. fundavo bažnyčios, kuri originaliai, deja, neišliko, statybą. Svarbiausia miestelio gyvenimui tuomet buvo 1570 m. Magdeburgo miesto teisių (>>) suteikimas. Vištytis tapo vienu pirmųjų tokių privilegijų turėtoju dabartinėje Lietuvos teritorijoje, kurių daugiakartinis patvirtinimas ir išplėtimas pagyvino regiono socialinę bei ekonominę raidą ir pritraukė nemažai gyventojų. Po trečiojo LDK ir Lenkijos Respublikos padalinimo XVIII a. pabaigoje Sūduva atiteko Prūsijai ir Vištytis tapo Prūsijos karaliaus miestu, kuriame 300 sodybų gyveno beveik 1600 gyventojų. O 1897 m. Vištytyje gyveno 2500 žmonių. Vištyčio reikšmė sumažėjo atsiradus Kauno - Kybartų geležinkelio linijai XIX a. viduryje. Caro ir nepriklausomos Lietuvos laikais Vištytis buvo valsčiaus centras. Vienose kalvočiausių Lietuvoje Vištyčio apylinkėse medžiodavo karalius Jogaila (>>), Vokietijos kaizeris  Vilhelmas II (>>) ir vienas iš fašistinės Vokietijos šulų - Hermann Göring'as (>>).
Žmonės prie rubežiaus ir tokio ežero niekada negyveno blogai. Ir dabar  iš 700-800 gyventojų kas verčiasi žemės ūkiu, kas dirba viešajame sektoriuje, o kai kam iš gyventojų nėra svetimas ir kontrabandos verslas -  kaip senais gerais Lietuvos laikais. Vištyčio perspektyva nebloga, nes gera infrastruktūra, gražios kalvotos apylinkės
(>>) ir miestelio architektūra, kaimynystė ir grįsti keliai, vedantys į Karaliaučiaus sritį ir netoliese esančią Lenkiją bei Europos Sąjungos parama padarys regioną dar labiau patrauklų žmonėms ir investicijoms į paslaugų sektorių, visų pirma turizmą. Ne be reikalo sodybų kainos netoli ežero pašėlo iki 60.000 litų. Ir tai dar ne lubos. Eina gandas, kad, kai tik bus ratifikuota siena tarp Lietuvos ir Mažosios Lietuvos (dabartinė  Karaliaučiaus sritis), žvejai pasiruošę būriais mestis į legendomis apipintą, lydekomis  ir seliavomis gausų, bet tarpvalstybinės sienos padalintą Vištyčio ežerą, kurio iš 1500 ha mums tepriklauso vos 40 ha (>>). O kai, išaugus vizų poreikiui, atsidarys pravažiavimo punktas į Mažąją Lietuvą, kur veda geri dar vokiečių grįsti keliai. Taigi,  sveiki atvykę į pirmą ir vienintelę Vištyčio interneto buveinę. Čia entuziastų savanoriškomis pastangomis pateiksime Jums įvairiapusės informacijos apie Vištytį,  jo istoriją, žmones, gamtą  ir apylinkes. (Mindaugas Jurkynas).                                                                                                                                                                                     
Vištyčio  miestelio istorija...>>>
Vištytis kurtis pradėjo XVI amžiaus pradžioje. 1538 m. minimas dvaras. 1566 m. pastatyta medinė bažnyčia (>>). 1570 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigakštis Žygimantas Augustas (>>)  Vištyčio miestui suteikė Magdeburgo teises (>>), herbą (>>), teisę rengti savaitinį turgų ir keturis metinius prekymečius. Tais pačiais 1570 m. įsteigta ir parapijinė mokykla. 1571 m. miestui statyti buvo paskirta 40 valakų miško. Tuo metu Vištytis buvo suplanuotas pagal Valakų reformų nuostatus. Ankstesnės miesto privilegijos buvo pakartotos 1589, 1638, 1670 ir 1745 metais. 1589 m. Vištytyje apsigyveno daug amatininkų ir prekybininkų žydų (>>), atvykusių iš kitų Lietuvos vietų ir Lenkijos bei Prūsijos.
Miestas labai nukentėjo per XVII a. vidurio karus su Švedija, 1658 m. jį apiplėšė Prūsijos kariuomenė.
1670 m. Vištyčio miestui buvo vėl atnaujintos Magdeburgo teisės, suteikta lengvatų. 1723 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1738 m. Vištytyje buvo 31 kiemas. 1745 m. Augustas III papildomai leido rengti du savaitinius turgus. Nors ir turėdamas Magdeburgo teisių teikiamas savivaldos bei prekybos privilegijas, Vištytis buvo nelabai turtingas miestas, nepaisant to, kad miestelėnai turėjo nemažai prievolių. 1776 m. mieste buvo pastatyta keletas vėjo ir vandens malūnų (>>). 1777 m.  atkurta parapijos mokykla. XVIII a. pabaigoje buvo 1 300 gyventojų. 1795 m. Užnemunę prijungus prie Prūsijos, Vištytyje (1796-1806) buvo dislokuota Prūsijos kariuomenės įgula - 5-asis husarų pulkas (>>). Jai apgyvendinti Prūsijos valdžia davė pašalpą miestui statyti. 1800 m. Vištytis tapo LDK  (Lietuvos didžiojo kunigaikščio)  buvusios valdos (domeno) valsčiaus centru. 1815 m. Užnemunę prijungus prie Rusijos, Vištytis tapo svarbiu prekybos tarp Prūsijos ir Rusijos pasienio punktu, čia veikė muitinė. Miestelis pradėjo sparčiai augti, didėjo gyventojų skaičius. 1808 m. jame gyveno 1 600, 1827 m. jau 2 800 gyventojų. Šiuo laikotarpiu Vištytyje vyko dideli turgūs ir prekymečiai, buvo pastatyta didelių užsienio prekybos sandėlių. 1829 m. pastatyta Švč. Trejybės  katalikų, o 1851 m. Evangelikų liuteronų bažnyčios (>>). Spaudos draudimo metais per Vištytį gabenta draudžiama lietuviška spauda (>>). Iš Vištyčio krašto yra kilęs ir žymus Lietuvos knygnešys Petras Mikolainis (>>). XIX a. pro Kybartus nutiesus geležinkelį į Prūsiją, Vištytis sumenko. 1897 m. jame gyveno 2 468, 1923 m. - 1 295 gyventojai. XX a. pradžioje Vištytis kelis kartus degė. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje Vištytis buvo valsčiaus centras. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, Vištytį buvo užėmę lenkai, tačiau gyventojams atkakliai reikalaujant, 1920 m. kovo mėnesį miestelis vėl atiteko Lietuvai. Per antrąjį pasaulinį karą dalis miestelio ir bažnyčia sudegė, buvo išžudyti žydai ir nemaža dalis kitų gyventojų. Pokario metais okupacinė valdžia daug žmonių ištrėmė iš Lietuvos į atšiaurias Rusijos sritis. 1945-1949 m. Vištytyje veikė progimnazija, 1949-1955m. - septynmetė mokykla (>>).1959 m. miestelyje gyveno 601, 1970 m. - 728, o 1979 m. - 751 žmogus. Sovietmečiu Vištytis buvo apylinkės centras. Vėliau tarybinio ūkio ir Vištyčio kolūkio centrinė gyvenvietė.
Iš Vištyčio valsčiaus yra kilęs žymus pedagogas, visuomeninkas ir aktyvus  lietuvybės atgimimo propaguotojas, Petras Kriaučiūnas
(>>) (1850-1916), stovintis vienoje eilėje su J. Basanavičiumi bei V. Kudirka. Plačiau apie praeitį ...>>>
Vilkovist (C) 2003 Vištytis
Vištyčio istorija
Vištyčio poilsiavietės
Vištyčio regioninis parkas
Muziejus
Vištyčio vidurinė mokykla
Vištyčio seniūnija
Įžymūs krašto  žmonės
Švč. Trejybės bažnyčia
Nuorodos
Įžymios Vištyčio vietos
Vištyčio žemėlapiai
Apie autorių
Vištyčio heraldika
Vištyčio apylinkės
Vištyčio ežeras
Magdeburgo teisės
Vištyčio krašto knygnešiai
Bendruomenės ir tautybės
Metraštis
Subscribe to Vistytis
Powered by groups.yahoo.com
Įspūdžiai iš Vištyčio (1994m.)
Vištytis prieš 100 metų
Valstybinė siena
Galerija. 500 Vištyčio nuotraukų
Svečių knyga
Vištytis
Kūryba
Nuotraukų albumas
Vištyčio vardo kilmė
Naujienos ir įvykiai
English version
Vištyčio bendruomenė
Deutsch
Mes jais  didžiuojamės
Vištytis spaudoje - 100 straipsnių...>>>
FORUMAS
FORUMAS
Įdomūs straipsniai apie...
1000 nuorodų apie Vištytį internete....>>>
1000 nuorodų apie Vištytį internete....>>>
Vištytis  senose nuotraukose
Svetainė  Kybartai
Vištyčio upės
www.wystynez.nm.ru
Vištyčio metamorfozės
Registruokitės ir dalyvaukite Forume
Vištytis 1914-1918 metais
Literatūra ir istoriniai šaltiniai
Pokalbių kambarys...>>>
Pokalbių kambarys...>>>
Vištytis 1941-1945 metais
Vištytis pokario metais
Svetainės  struktūra
750 Vištyčio  nuotraukų
Vištytis 1918-1940 metais
Vištytis 1940-1941 metais
Svetainės  naujienos
Hosted by www.Geocities.ws

1