Vi�tytis - ne kaimas. Ir ne ba�nytkaimis. Vi�tytis - tai miestelis su visais jo atributais: miesto herbu (>>) nuo 1570 m., vidurine mokykla (>>), vaik� dar�eliu, ba�ny�ia (>>), pa�tu, biblioteka, vaistine, ambulatorija, gaisrine, draudimo filialu, muziejumi (>>), policijos nuovada, regioninio parko centru (>>), kult�ros namais ir miestelio kapin�mis. Palyginus neseniai, sovietme�iu, Vi�tytyje buvo kinas, buitinio aptarnavimo centras ir ligonin�, kurioje dabar �sik�r� pasienio apsauga. Miestelyje kol kas dar nerasite interneto kavin�s ir vis dar negal�site atsiskaityti banko kortel�mis. Gaila, bet n�ra ir "bed and breakfast", bet tai tik laikini nepatogumai.
�mon�s Vi�ty�io teritorijoje gyveno ne vienas t�kstantis met�, nes indoeuropie�iams s�lygos �emdirbystei �ia buvo palankios. Nesikapstant gilioje praeityje galima pamin�ti, kad teritorija buvo apgyvendinta grei�iausiai s�duvi�/jotvingi� arba pr�s� i� Nadruvos (kai kas sako - nadruvi�), nors visai �alia �jo siena su kitomis gentimis ar LDK. Teritorija buvo svarbi kariniais-gynybiniais aspektais, nes pustuzinis piliakalni� supa Vi�tyt� keli�/keliolikos kilometr� spinduliu. Nors parube��s miestelio archeologiniai tyrin�jimai n�ra nuodugniai atlikti, ta�iau kai kurie atsitiktiniai radiniai tiesiog pas �mones kiemuose, kaip antai svaidom�j� trump�j� ie�i� antgaliai, liudija �ia buvus s�duvi� gentis (>>). Kry�iuo�iai savo kronikose mini Vi�ty�io e�er� (Dvystytz, Wystiter See) jau XIV a. Miestelio vardas Vi�tytis (>>) grei�iausiai kil�s nuo e�ero pavadinimo, kuris savo ruo�tu kildinamas i� "vi�ty�io-vi��iuko". Jau 1387 m. istoriniai �altiniai mini Vi�ty�io e�er� (>>) ir jo �vejus. O 1422 m. Melno taikos sutartis tarp LDK ir Ordino nustat� sien�, kuri �jo per e�er�, pastar�j�, deja, paliekant ne Lietuvai.
Vi�tytis kaip miestelis e�ero �iauriniame krante gal�jo atsirasti XVI a. pirmoje pus�je, kolonizuojant S�duvos neapgyvendintas teritorijas. Nors tai gal�jo atsitikti ir anks�iau, nes besitraukiantys nuo kry�iuo�i� pr�sai ir s�duviai lengvai gal�jo apsistoti Lietuvos Did�iojoje Kunigaik�tyst�je, netoli sienos. �tarimus sustiprina ir �iek tiek kitokia nei kitur Suvalkijoje miestel�n� �nekta. 1538 m. Vi�tytyje minimas dvaras, o Virbalio miestelyje 1561 m. jau buvo Vi�ty�io gatv�. LDK ir Lenkijos karalius �ygimantas Augustas (>>) 1566 m. fundavo ba�ny�ios, kuri originaliai, deja, nei�liko, statyb�. Svarbiausia miestelio gyvenimui tuomet buvo 1570 m. Magdeburgo miesto teisi� (>>) suteikimas. Vi�tytis tapo vienu pirm�j� toki� privilegij� tur�toju dabartin�je Lietuvos teritorijoje, kuri� daugiakartinis patvirtinimas ir i�pl�timas pagyvino regiono socialin� bei ekonomin� raid� ir pritrauk� nema�ai gyventoj�. Po tre�iojo LDK ir Lenkijos Respublikos padalinimo XVIII a. pabaigoje S�duva atiteko Pr�sijai ir Vi�tytis tapo Pr�sijos karaliaus miestu, kuriame 300 sodyb� gyveno beveik 1600 gyventoj�. O 1897 m. Vi�tytyje gyveno 2500 �moni�. Vi�ty�io reik�m� suma��jo atsiradus Kauno - Kybart� gele�inkelio linijai XIX a. viduryje. Caro ir nepriklausomos Lietuvos laikais Vi�tytis buvo vals�iaus centras. Vienose kalvo�iausi� Lietuvoje Vi�ty�io apylink�se med�iodavo karalius Jogaila (>>), Vokietijos kaizeris Vilhelmas II (>>) ir vienas i� fa�istin�s Vokietijos �ul� - Hermann G�ring'as (>>).
�mon�s prie rube�iaus ir tokio e�ero niekada negyveno blogai. Ir dabar i� 700-800 gyventoj� kas ver�iasi �em�s �kiu, kas dirba vie�ajame sektoriuje, o kai kam i� gyventoj� n�ra svetimas ir kontrabandos verslas - kaip senais gerais Lietuvos laikais. Vi�ty�io perspektyva nebloga, nes gera infrastrukt�ra, gra�ios kalvotos apylink�s (>>) ir miestelio architekt�ra, kaimynyst� ir gr�sti keliai, vedantys � Karaliau�iaus srit� ir netoliese esan�i� Lenkij� bei Europos S�jungos parama padarys region� dar labiau patraukl� �mon�ms ir investicijoms � paslaug� sektori�, vis� pirma turizm�. Ne be reikalo sodyb� kainos netoli e�ero pa��lo iki 60.000 lit�. Ir tai dar ne lubos. Eina gandas, kad, kai tik bus ratifikuota siena tarp Lietuvos ir Ma�osios Lietuvos (dabartin� Karaliau�iaus sritis), �vejai pasiruo�� b�riais mestis � legendomis apipint�, lydekomis ir seliavomis gaus�, bet tarpvalstybin�s sienos padalint� Vi�ty�io e�er�, kurio i� 1500 ha mums tepriklauso vos 40 ha (>>). O kai, i�augus viz� poreikiui, atsidarys prava�iavimo punktas � Ma��j� Lietuv�, kur veda geri dar vokie�i� gr�sti keliai. Taigi, sveiki atvyk� � pirm� ir vienintel� Vi�ty�io interneto buvein�. �ia entuziast� savanori�komis pastangomis pateiksime Jums �vairiapus�s informacijos apie Vi�tyt�, jo istorij�, �mones, gamt� ir apylinkes. (Mindaugas Jurkynas).
Vi�ty�io miestelio istorija...>>>
Vi�tytis kurtis prad�jo XVI am�iaus prad�ioje. 1538 m. minimas dvaras. 1566 m. pastatyta medin� ba�ny�ia (>>). 1570 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigak�tis �ygimantas Augustas (>>) Vi�ty�io miestui suteik� Magdeburgo teises (>>), herb� (>>), teis� rengti savaitin� turg� ir keturis metinius prekyme�ius. Tais pa�iais 1570 m. �steigta ir parapijin� mokykla. 1571 m. miestui statyti buvo paskirta 40 valak� mi�ko. Tuo metu Vi�tytis buvo suplanuotas pagal Valak� reform� nuostatus. Ankstesn�s miesto privilegijos buvo pakartotos 1589, 1638, 1670 ir 1745 metais. 1589 m. Vi�tytyje apsigyveno daug amatinink� ir prekybinink� �yd� (>>), atvykusi� i� kit� Lietuvos viet� ir Lenkijos bei Pr�sijos.
Miestas labai nukent�jo per XVII a. vidurio karus su �vedija, 1658 m. j� apipl��� Pr�sijos kariuomen�. 1670 m. Vi�ty�io miestui buvo v�l atnaujintos Magdeburgo teis�s, suteikta lengvat�. 1723 m. pastatyta nauja medin� ba�ny�ia. 1738 m. Vi�tytyje buvo 31 kiemas. 1745 m. Augustas III papildomai leido rengti du savaitinius turgus. Nors ir tur�damas Magdeburgo teisi� teikiamas savivaldos bei prekybos privilegijas, Vi�tytis buvo nelabai turtingas miestas, nepaisant to, kad miestel�nai tur�jo nema�ai prievoli�. 1776 m. mieste buvo pastatyta keletas v�jo ir vandens mal�n� (>>). 1777 m. atkurta parapijos mokykla. XVIII a. pabaigoje buvo 1 300 gyventoj�. 1795 m. U�nemun� prijungus prie Pr�sijos, Vi�tytyje (1796-1806) buvo dislokuota Pr�sijos kariuomen�s �gula - 5-asis husar� pulkas (>>). Jai apgyvendinti Pr�sijos vald�ia dav� pa�alp� miestui statyti. 1800 m. Vi�tytis tapo LDK (Lietuvos did�iojo kunigaik��io) buvusios valdos (domeno) vals�iaus centru. 1815 m. U�nemun� prijungus prie Rusijos, Vi�tytis tapo svarbiu prekybos tarp Pr�sijos ir Rusijos pasienio punktu, �ia veik� muitin�. Miestelis prad�jo spar�iai augti, did�jo gyventoj� skai�ius. 1808 m. jame gyveno 1 600, 1827 m. jau 2 800 gyventoj�. �iuo laikotarpiu Vi�tytyje vyko dideli turg�s ir prekyme�iai, buvo pastatyta dideli� u�sienio prekybos sand�li�. 1829 m. pastatyta �v�. Trejyb�s katalik�, o 1851 m. Evangelik� liuteron� ba�ny�ios (>>). Spaudos draudimo metais per Vi�tyt� gabenta draud�iama lietuvi�ka spauda (>>). I� Vi�ty�io kra�to yra kil�s ir �ymus Lietuvos knygne�ys Petras Mikolainis (>>). XIX a. pro Kybartus nutiesus gele�inkel� � Pr�sij�, Vi�tytis sumenko. 1897 m. jame gyveno 2 468, 1923 m. - 1 295 gyventojai. XX a. prad�ioje Vi�tytis kelis kartus deg�. XIX a. pabaigoje ir XX a. prad�ioje Vi�tytis buvo vals�iaus centras. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, Vi�tyt� buvo u��m� lenkai, ta�iau gyventojams atkakliai reikalaujant, 1920 m. kovo m�nes� miestelis v�l atiteko Lietuvai. Per antr�j� pasaulin� kar� dalis miestelio ir ba�ny�ia sudeg�, buvo i��udyti �ydai ir nema�a dalis kit� gyventoj�. Pokario metais okupacin� vald�ia daug �moni� i�tr�m� i� Lietuvos � at�iaurias Rusijos sritis. 1945-1949 m. Vi�tytyje veik� progimnazija, 1949-1955m. - septynmet� mokykla (>>).1959 m. miestelyje gyveno 601, 1970 m. - 728, o 1979 m. - 751 �mogus. Sovietme�iu Vi�tytis buvo apylink�s centras. V�liau tarybinio �kio ir Vi�ty�io kol�kio centrin� gyvenviet�.
I� Vi�ty�io vals�iaus yra kil�s �ymus pedagogas, visuomeninkas ir aktyvus lietuvyb�s atgimimo propaguotojas, Petras Kriau�i�nas (>>) (1850-1916), stovintis vienoje eil�je su J. Basanavi�iumi bei V. Kudirka. Pla�iau apie praeit� ...>>> |
