Pirm� kart� �io e�ero vardas buvo u�ra�ytas, tikriausia, nelabai tiksliai, Kry�iuo�i� keli� apra�uose 1384 m. "Dwissit" vardu. Vytauto epistoliarinio kodekso 1420 m. dokumente e�eras vadinamas "Dwisticz, kitaip Wysiten". Voki�kame 1576 m. �em�lapyje e�eras vadinamas "Wistitten See". Karaliau�iaus kra�t� vald� vokie�iai e�er� vadino "Wyschtyter" (See), o Rusijos atsik�l�liams jis - "Vi�tyneckoje" (ozero).
Prie� pirm�j� pasaulin� kar� Vi�tytis priklaus� Rusijos imperijos Suvalk� gubernijos Vilkavi�kio "poviatui" (rajonui). Rusai Vi�tyt� vadino "Vi�tyniec", lenkai -"Vi�tynce", o vokie�iai (pr�sai) - "Vy�tyten" (Wystiten). Jidi� (ryt� Europos �yd� dialekte) Vi�tytis vadinamas "Vi�tinetc" (Vishtinetz). Angl� kalboje Vi�tytis yra Vistytis.
Nors skirtingose kalbose "Vi�tytis" b�davo tariamas beveik taip pat, ta�iau jo ra�yba labai skyr�si:
Vi�tytis, Vishtinets, Vishtinetz, Vishtiniec, Vishtinits, Vishtinitz, Vishtitis, Vishtytis, Vistitis, Vistytis, Vistytus, Vyshtynets, Vystytis, Westinitz, Westitten, Wischtinitz, Wischtiten, Wischtivetz, Wishtinetz, Wishtiti, Wishtitten, Wistiniecz, Wistiten, Wisztiniec, Wisztyniec, Wyschtiten, Wyschtynjez, Wystiten, Wystitten, Wystyten, Wysztiniec, Wysztynie, Wysztyniec, Wysztyten.
Vietovardis - Vi�tytis...>>>
