Vistytis_pokaris

�Vi�tytis pokario metais. Kol�kio susik�rimas

1944m. spalio 22d. rus� 157-oji �auli� divizija vadovaujama gvardijos pulkininko Nikolajaus Kusakino ��eng� � Vi�tyt�. U�imant Vi�tyt� �uvo vyresnysis leitenantas lak�nas N. Kuznecovas, ser�antas K. Lysenko. Kokios tai buvo kovos bylojo obeliskai Vi�ty�io rus� kari� kapin�se (>>). Jose palaidota daugiau kaip 230 kari�.
Vilimavi�ien� Ona prisimena: "1944 m. i�vadavus Vi�tyt�, gri�ome. Su manimi kartu gr��o ir kiti - tai Jurevi�ius ir Jurevi�ien�. Gr�� Vi�tyt� prad�jome organizuoti valstie�ius kuri� nuotaikos buvo labai �vairios. Vi�tytyje netgi sklido kalbos, kad gali sugr��ti vokie�iai. Lietuvos rajonuose �iuo metu buvo atkuriama Soviet� vald�ia kuriami vald�ios organai. Komunistin� vald�ia buvo i�k�lusi u�davin� atkurti socialistin� �em�vald�, vykdyti 1940-1941m. prad�tus socialinius - ekonominius pertvarkymus. 1944m. rugpj��io 30d. buvo priimtas �statymas "D�l vokie�i� okupacijos padarini� likvidavimo". �is �statymas panaikino visus vokie�i� vald�ios potvarkius d�l �em�s valdymo.
1944m. gruod�io 5d. sudarytas Vi�ty�io vals�iaus vykdomasis komitetas i� 7 nari�. Pirmininku i�rinktas Stasys Juodi�ius. Visi nariai buvo baig� tik 4 prad�ios mokyklos skyrius ir jokioms organizacijoms nepriklaus�. Tik Alfonsas Varnas 1922-1927m. priklaus� �auli� s�jungai. 1944m. gruod�io 6d. Vi�ty�io vals�iuje sudarytos 5 apylink�s - Vi�ty�io, Vi�ty�io lauk�, Pavi�ty�io, Totorkiemio ir Pakalni�.
1944-1945 metai Vi�ty�io apylinki� gyventojams buvo labai sunk�s. � paliktus vokie�i� repatriant�, pasitraukusi� kartu su vokie�i� kariuomene, �kius buvo atkelti naujakuriai. �em� buvo dalinama be�emiams valstie�iams, buvo apribotos stambi� �ki� �em�s. Kaip naujakuriai �em�s gavo J. Jokubauskas, P. Lukaitis, O. Vilimavi�ien� ir kt. Pokarinis �em�s �kio pertvarkymas Visty�io �mon�ms� buvo gana sunkus. Buvo sudaryta �em�s komisija, kuri sprend� �em�s dalijimo klausimus. J. Jokubauskas prisimena: "Mes, komisijos nariai, tur�davome rekvizuoti ir i�dalinti gyvulius, �em�s �kio inventori�, �kinius pastatus. Valstie�iams �em�s duodavome po 8-10 ha. Kurie tur�davo po 3 ha ir ma�iau, tai jiems duodavome dar po kokius 7 ha". �kininkams �em�s buvo paliekama po 10 ha. Daugelis gav� �em�s buvo patenkinti tokia tvarka.
1945 sausio 18d. svarstyta d�l k�lok� (taip sovietme�io prad�ioje vadino stambius �kininkus - buo�es) sabotavimo ir nutarta visus k�lokus atiduoti teismui.1945m. bir�elio 24d. Vi�ty�io vals�iaus vykdomojo komiteto pirmininku paskiriamas Vincas �emerka, gim�s 1903m. 1945m. spalio1d. �kuriama progimnazija, kuri veik� 1945-1948m. 1945metais svarstyta, kod�l nevykdomi privalomi pristatymai valstybei. Tai d�l vokie�i� okupacijos kalt�s ir d�l to, kad tr�ksta glaudaus bendradarbiavimo su darbo valstie�iais ir apylink�s pirminink� apsileidimo. Totorkiemio apylink�s pirminink� Lukait� ir Vi�ty�io lauk� pirminink� i� pareig� atleisti. Grigait�, m�ginus� apgaudin�ti valstyb�, perduoti prokurat�rai. 1945 metais �kurtas pieno kooperatyvas, veik� ma�in� ir arkli� nuomos punktas, veik�s iki 1947m. Nuo 1946m. spalio 5d. Vi�ty�io vals�iaus sekretore dirbo Marijona Zajankauskait�, gimusi 1929m., baigusi 3 gimnazijos klases.
�iuo laikotarpiu valstie�iai vykdydavo prievoles. Prievoli� dydis priklaus� nuo karvi� skai�iaus ir turimo �em�s ploto. Prievol� da�niausia atiduodavo sviestu ir pienu. Pieno reik�davo pristatyti po 300 kg per metus. 1945m. buvo prad�tos kurti �em�s �kio kooperatin�s draugijos, aptarnaujan�ios savo narius keliose �em�s �kio �akose. "Vi�tytyje buvo pieninkyst�s kooperacija", - prisimena J. Jokubauskas. " Bet jos veikla buvo ne�ymi ir nari� toje kooperacijoje buvo ma�ai. Toks kooperatyvas buvo Pavi�tytyje. �ie kooperatyvai ilgai nei�silaik�". 1945-1947m. Vi�ty�io I Lauke veik� ma�in� ir arkli� nuomos punktas - MANP. Jo ved�ju buvo J. Jokubauskas. Visas inventorius ir arkliai buvo surinkti i� pasitraukusi� su vokie�iais stambi� �kinink�. MANP tur�jo apie 12 arkli� ir nedaug �vairaus inventoriaus. Vastie�iai gal�davo i�sinuomoti tuos arklius. �i� punkt� u�davinys buvo teikti technin� ir organizacin� param� valstie�iams, o v�liau - kol�kiams. J. Jokubauskas prisimena: " MANP pirmiausia tur�davo aptarnauti kari� ir naujakuri� �eimas. MTS (ma�in� ir traktori� sto�i�) Vi�tytyje nebuvo. Vis� technik� reik�jo parsive�ti i� Alvito ir Virbalio. Su Alvitu ir Virbaliu susisiekti buvo galima tik arkliais. "B�davo ir taip, kad tos technikos negal�davai panaudoti, kol j� �ia atve�davai arba pakli�davo apgedusi, kad prakti�kai mes ja pasinaudoti ir negal�davome" - prisimena J. Jokubauskas. 1947m. pabaigoje MANP ved�ju buvo Kanonenka. Jam dirbant �iame punkte, pasitaik� tokiu atvej�, kai arkliai b�davo nunuodijami, grobstomas pa�aras. MANP prad�jo smukti. Buvo padaryta dideli� nuostoli�. 1948m. susik�rus Vi�ty�io kol�kiui, dalis likusio inventoriaus ir arkli� per�jo � kol�k�, kuris buvo �kurtas 1948m. vasario m�nes�. Steigiamasis kol�kio susirinkimas vyko buvusiuose kult�ros namuose (seniau gaisrinink� sal�je), dabar nugriautuose. Kol�kio pirmininku buvo i�rinktas Gediminas Cimermonas. Kol�kiui atiteko labai menkas MANP inventorius. Valstie�iai dav� kol�kiui kiauli�, arkli�, karvi�. P. Kazinevi�ius prisimena: " Man yra �simintina diena 1948m. gegu��s 1d.� Tada buvo pasiektas m�s� kol�kio pirmasis laim�jimas. Visi Vi�ty�io gyventojai dalyvavo� Gegu��s 1-osios demonstracijoje. Mes �vent�me ne tik darbinink� �vent�, bet ir savo kol�kio s�jos u�baigimas. Kol�kis geras dalykas, tik jame reikia dirbti, kaip savo �kyje". Susik�rus kol�kiui jo materialin�-technin� baz� buvo silpna.
1947 metais vykdomojo komiteto pos�d�iuose buvo svarstomi tokie klausimai, kaip pasiruo�imas s�jai, �ienavimui, derliaus nu�mimui, paskolos �em�s �kiui atkurti ir i�vystyti rinkim�, apie privalom� gr�d� pristatym� valstybei, apie ba�nytin�s �em�s pa�mim� � valstyb�s �em�s fond� ir kitus. Kult�ros ir �vietimo komisijoje dirbo �. Vyzas ir �. Vir�kus.1948m. sausio 30d. pos�d�iavo Vi�ty�io vals�iaus darbo �moni� deputat� taryba, � kuri� buvo i�rinkti 25 nariai. Pirmininku i�rinktas Vitas Krapas. Visur fig�ruoja rusi�ka pavard� Maksim Bere�noj.
1949m. �kis tur�jo 14 arklini� pl�g�, 15 ak��i�, 6 purentuvus ("drapakus"), 6 arklines �ienpjoves, 4 arklinius gr�blius, 4 kuliam�sias, 18 ve�im� ir kito smulkaus inventoriaus. V�liau� jungiantis smulkiems �kiams � stambesnius, stipr�jo ir Vi�tycio kol�kio baz�.
1949 metais Vi�ty�io vals�iaus darbo �moni� deputat� tarybos pirmininku jau buvo Jakubauskas. Yra minima rusi�ka pavard� Maksim Baravykov. 1949m. baland�io 20d. pos�dyje nutarta iki 1949m. gegu��s 1d. Vi�ty�io apylink�je suorganizuoti 4 kolektyvinius �kius. 1949m. spalio 19d. pos�dyje jau kritikuojami deputatai, kad �alinasi savo pareig�, neprisideda prie kol�ki� steigimo, gyvulininkyst�s ferm� k�rimo, nevykdo partijos ir vyriausyb�s nutarim�. Kritikuojami ,,Vienyb�s" ir R��i�n� kol�kiai.
1949 metais �kuriama septynmet� mokykla, veikusi iki 1955 met�. Nuo 1950m. Vi�ty�io apylink� jau vadinosi Kybart� rajono Vi�ty�io apylinke.1950m. gruod�io 28d. pirmininku i�rinktas Vincas Ragai�is. Ataskaitiniame prane�ime dar vis kalbama apie privalom� pristatym� - pieno, m�sos, kiau�ini�, viln� - vykdym�.
Jau 1950 metais �kis �sigijo vien� sunkve�im�, o 1955 m. kol�kis jau tur�jo tris sunkve�imius. J� bendras tona�as buvo 6.5 t. Daugejo ir kito inventoriaus. Kadangi MTS teik� nepakankam� pagalb� beveik visus pagrindinius darbus �kis dirbo savo j�gomis. 1958m. reorganizavus MTS �kis �sigijo 2 traktorius: DT-54 mark�s vik�rin� ir "Belorus" ratin� traktori�. Taip pat tais metais �sigijo jav� kombain�, 2 bendros paskirties traktorinius pl�gus, 2 gr�du s�jam�sias. �kio technika iki 1958m. buvo prastos b�kl�s. �mon�s sunkiai dirbo nuo akstyvo ryto iki v�lyvo vakaro. Kadangi tr�ko technikos, visi darbai buvo atliekami daugumoje rankomis. Savo atsiminimuose pirmoji Vi�ty�io kol�kio komunist� Jarien� pasakoja: "Prisimenu, kaip Vi�ty�io apylink�je pasirod� pirmasis traktorius. Gavome j� i� MTS. Pirmuoju traktorininku buvo Bar�iauskas. �inote m�s� �mon�s grie�ti. Dav� arti dirv�, kur daugiausia akmen�. Traktorius l��o ir gedo. U� visa tai apkaltino mane. Matai, sako, tas tavo traktorius nieko nei�aria, kiek norag� sulau��, kiek nuostoli� atve�ei. Teko net pasisl�pti r�syje, kad nesurast�. Po kiek laiko as v�l gra�iai �neku. Ir taip m�s�k kol�kiuose traktori� gaus�jo".
Apie �kio elektrifikacij� buv�s kol�kio pirmininkas J. �emerka pasakojo: " Pirmiausia gavome is S. Kirovo kol�kio dizelin� varikl�, o v�liau jau nuosav� isigijome". Matyt elektra �kyje buvo naudojama tik ap�vietimui, nes 1949-1958m. metin�se ataskaitose n�ra joki� duomen� apie gamybos proces� elektrifikavim� kol�kyje. Pagrindiniai darbai �kyje buvo atliekami rankomis.
Pagrindin� traukiamoji j�ga buvo arkliai, kuri� k� tik �sik�r�s kol�kis tur�jo 40, i� j� 32 buvo darbiniai. Kaip anks�iau buvo min�ta �kis tur�jo ir arklini� gr�bli�, plug� ir �ienapjovi�. 1950m. tur�jo vien� arklin� bulviakas�. Tikrieji �em�s �kio gamybos darbai prasid�jo 1958m., kai �kis �sigijo 2 traktorius ir kombain�. Jau tais pa�iais metais buvo aparta 1260 ha mink�to arimo ir nupjauta 132 ha jav�. �kio gyvavimo prad�ioje buvo 3 arklid�s, 11 viet� bendros talpos, kuriose stov�jo nedarbiniai arkliai. Darbinius arklius kol�kie�iai laik� savo tvartuose - kas kuriuo arkliu dirbo, tas j� ir pri�i�r�jo. Vi��iukus, pirktus i� inkubatoriaus i�dalindavo pri�i�r�ti kol�kiet�ms. �kis taip pat turejo 2 karvides, kuri� bendra talpa buvo 11 viet�, kiaulid�, avid�, pauk�tid�, 2 kl�tis. Visi �ie pastatai buvo netipiniai, isigyti suvisuomeninant asmeninius pastatus kol�kio steigimo laikotarpiu. �kiniai pastatai buvo nedideli, nepritaikyti gyvuli� �iemojimui, tod�l gyvuli� kritimai buvo da�ni.
V�liau stamb�jant kol�kiui, daug�jo ir visuomenini� pastat�. 1951m. buvo jau 6 arklid�s (82 viet� bendros talpos) 4 gr�d� saugyklos. Gamybiniai pastatai vis dar buvo nedidel� ta�iau j� skai�ius did�jo. 1955m. �kis tur�jo 3 arklides (100 viet� bendros talpos), 2 karvides (80 viet�), kiaulid� (100 viet�), avid� (100 viet�), pauk�tid� (300 viet�). �kiniai pastatai palaipsniui stamb�jo. 1958m. �kis tur�jo 158 viet� karvid�. Ta�iau �ie pastatai buvo netipiniai - juose nebuvo mechanizacijos, pagrindiniai darbai buvo atliekami rankomis.
Pagal �kio metini� ataskait� duomenis 1958m. �kis tur�jo 3 akselines, 2 pa�aro �utintuvus ir 3 �akniavaisi� pjaustymo ma�inas. Tai ir buvo visi gyvulininkyst�s mechanizmai. 1949-1958m. melioracijos darbai kol�kyje vykdomi nebuvo. Vi�ty�io kol�kio �em� sm�l�ta, o tuo metu buvo ir akmenuota, tod�l j� reik�jo gausiai tr��ti. 1948m. susik�rus kol�kiui, buvo pas�ta i� viso 83 ha gr�dini� ir ank�tini� kult�r�, kuriu bendras derlius buvo 629 cnt ir 4 ha bulviu, i� kuri� prikasta 129 cnt. �kis �m�si auginti �vairesnes kult�ras - cukrinius runkelius, kukur�zus ir kitas silosines kult�ras, vienmetes ir daugiametes �oles. Ta�iau pagrindines kult�ros - rugi� - derlingumas gerokai suma��jo. 1950m. buvo gauta 7.8 cnt rugi� i� hektaro, 1953m. - 5.9 cnt, o 1958m. - 4.8 cnt/ha. Nedaug padid�jo bulvi� ir avi�� derlingumas.
Bendras gyvuli� skai�ius per 10 met� padid�jo 5 kartus, karvi� - 6 kartus, kiauli� - 5 kartus. Taip pat padid�jo ir j� produktyvumas. Nors darbo s�lygos gyvulininkyst�je buvo sunkios, ta�iau �mon�s atsidav� dirbo. Apie tai 1958m. gegu��s 22d. tuometiniame Kybart� rajono laikra�tyje V. Vi�ainis ra��: "Antri metai, kai kiauli� fermoje dirba I. Leonavi�ien�. Moteris per �� laik� pam�go darb�. Da�nai kiaulid�je gali rasti ir jos s�n� Vinc�, padedant� motinai. Neseniai Vi�ty�io kol�kis pristat� valstybei 20 bekon�".
Augant produktyvumai ir derlingumui, did�jo ir pinigin�s pajamos. �kis i� gyvulininkyst�s tur�jo daugiausia pajam�, kurios 1953m. palyginti su 1950m. padid�jo 2.3 karto. Visos pajamos 1958m. padid�jo palyginti su 1950m. 6.7 karto. �kio i�laidos iki 1955m. palyginti su 1950m. i�augo 3.2 kartus, o 1958m. palyginti su 1955m. suma��jo net 2 kartus. Daugiausia i�laid� �kis skyr� gamybos reikalams. 1958m. i�laidos smarkiai padid�jo kai �kis pirko 2 traktorius, kombain� ir kit� traktorin� �em�s �kio inventori� i� MTS. Inventoriui buvo i�leista 6.72 t�kstan�i� rubli�. Neskaitant kai kuri� laim�jim�, ekonomi�kai Vi�ty�io kol�kis nebuvo tvirtas, visas� darbas buvo daugumoje atliekamas rankomis. Atlygis u� darb� kol�kie�iams buvo ypatingai �emas.
Vi�tytis - pasienio miestelis. Lietuvos pasien� 1946 metais saugojo 115-asis Kionigsbergo b�rys, 95-asis, 95-asis, 97-asis, bei 94-asis b�rys. Lietuvos- Lenkijos pasien� saugojo b�tent 97-asis, bei 94-asis b�rys. 94-ojo pasienio b�rio �tabas buvo �sik�r�s Marijampol�je, o vadas - plk. Smetaninas, v�liau plk. Men��ikovas. 1-oji pasienio komendant�ra buvo �sik�rusi Vi�tytyje (>>), � j� ��jo 1-oji, 2-oji, 3-oji, 4-oji linijin�s u�kardos ir 1-oji kovinio laidavimo u�karda.
94-ame b�ryje buvo 22 veikian�ios rezident�ros. Rezidentai turi ry�� su 56 slaptaisiais informatoriais. Konspiraciniams susitikimams su agentais ir informatoriais buvo turima po vien� but� Marijampol�je, Lazdijuose ir Vi�tytyje. 97-asis pasienio b�rys 1944m. gruod�io 13d. tur�jo tik 600 "aktyvi� durtuv�". Kiti b�rio kariai buvo naudojami ne pagal paskirt�: jie saugojo sand�lius Kaune, Kybartuose, Kazl� R�doje ir Vi�tytyje.
24-asis pasienio pulkas priklaus� Lietuvos pasienio apygardai, ta�iau �iuo laikotarpiu jis buvo i�sid�st�s Rytpr�si�-Lenkijos pasienyje. Per jo 14-osios komendant�ros saugom� sien� 1947m. gruod�io 21d. atsi�audydami � Lenkij� ver��si J. Luk�a, K. Pyplys ir j� kovos draugai. Juos sustabdyti puol� 14-osios ir 15-osios pasienio u�kard� kariai, ta�iau jiems to padaryti nepavyko. �� didvyri�k� prasiver�im� per Ramintos tilt� (ma�daug u� 15km. nuo Lietuvos-Lenkijos-Karaliau�iaus kra�to sien� susikirtimo vietos i�samiai ir �domiai apra�� J. Luk�a-Daumantas knygoje "Partizanai". �ekistai ra��, kad prasiver�� 5 partizanai. I� tikr�j� prasiver�� trys, o trys j� draugai �uvo kautyn�se prie Ramintos tilto (>>).

Parengta pagal Vilkavi�kio apskrities Vi�ty�io vals�iaus vykdomojo komiteto pos�d�io protokolus, kuriuose atsispindi soviet� vald�ios �sigal�jimas Vi�tytyje, ir J. Starkausko "�ekistin� kariuomen� Lietuvoje 1944-1953m. ".