Lankytinos Vi�ty�io vietos >>
Vi�ty�io apylink�s gra�ios, kalvotos - tai viena i� pakiliausi� Lietuvos viet�. Ties Vi�ty�io e�eru (>>) prasideda vadinamasis Lietuvos auk�tum� lankas, ein�s nuo Vi�ainio ir Gra�i�ki� - Liubavo kryptimi. Vi�ty�io rajone �is lankas susiduria su kitu, vadinamuoju Moz�rijos auk�tum� lanku, kuris susidar� Baltijos dubeniu slinkusios ledo t�km�s gale. �ia esanti auk�tuma da�nai vadinama Pavi�ty�io arba Gra�i�ki� auk�tumos vardu. Tuojau � rytus nuo Vi�ty�io e�ero es�s Pavi�tai�io kalnas i�kyla iki 282.4 m. auk��iau j�ros pavir�iaus. Nepriklausomos Lietuvos laikais be Vilniaus kra�to tai buvo auk��iausia vieta Lietuvoje. Nuo kalno vir��n�s matyti ne tik Vi�ty�io e�eras i�tisai, bet ir kiti gra�iausi piet� S�duvos vaizdai. Aplink Vi�ty�io e�er� yra keletas ma�� e�er�li�. Pro Vi�ty�io miestel� prateka nedidelis Vidupio upelis (>>), priklausantis Priegliaus baseinui.
5 km � pietry�ius nuo Vi�ty�io yra Pavi�ty�io kaimas, kuriame 1923m. buvo 79 sodybos ir 699 gyventojai. �ia buvo pastatytas Lietuvos Nepriklausomyb�s paminklas 4, km � �iaur� nuo Vi�ty�io yra R��i�n� kaimas. Jo laukuose buvo rastas gra�iai gludintas laivinio tipo kirvukas, priskirtas naujajam gele�ies am�iui.
Prie B�do e�ero yra kalva su senos statybos liekanomis. 2km. � �iaur� nuo Vi�ty�io yra Nebutkaimio kaimas, kuriame 1923m. buvo 5 sodybos ir 31 gyventojas. �ia, prie Pr�s� sienos, yra Didysis Vi�ty�io akmuo. Jo auk�tis vir� �em�s pavir�iaus 3 m., ilgis 6 m., plotis 4 m. Didesnioji dalis akmens slypi �em�je ir teb�ra nei�matuota. Manoma, kad �i dalis labai didel� ir visas akmuo gal�s b�ti didesnis u� Puntuk�. Akmens vir�uje yra dirbtinio lovio pavidalo �dubimas (1m. ilgio, 50- 60cm plo�io, 20-25cm gylio) lygiomis sienel�mis. Manoma, kad senov�je �is akmuo buv�s senosios lietuvi� tikybos aukuras. XVIII a. Vi�ty�io �v�. Trejyb�s ba�ny�ios (>>) dokumentuose jis vadinamas �ven�iausios Trejyb�s akmeniu. Apie 1800m. ir v�liau per Kry�iaus dienas i� Vi�ty�io prie �io akmens pasimelsti ateidavusi tikin�i�j� procesija. M�s� laikais gyventojai akmen� labai gerb�. Vokie�iai panoro j� susprogdinti ir panaudoti prakti�kiems reikalams. Jie i�kal� skyles sprogstamai med�iagai �d�ti, ta�iau suskaldyti ne�steng�. �is akmuo dar 1966m. tebebuvo. Apie j� buvo ra�yta: "Gaila, kad vietoje aik�tel�s ir bent kokio suolelio aplinkui akmen� keroja pikt�ol�s, o juk akmuo traukia praeivio d�mes�, daugelio lankomas". Vi�ty�io apylink�se yra nema�a mi�k�, kuriuose u�darbiaudavo apylink�s gyventojai. Vi�ty�io girioje tyvuliuoja nedidelis, bet gra�us Ber�elio e�eras. 4km. � �iaur�s rytus nuo Vi�ty�io prasideda Drausgirio mi�kas, apim�s 501ha plot�.I� �iaur�s � pietus mi�kas i�t�s�s iki 4km. Auga ��uolai, ber�ai, drebul�s, egl�s ir kiti med�iai. Mi�ke yra �ern�, lapi�, kiauni�, ki�ki�, �dr�. Po antrojo pasaulinio karo Vi�ty�io apylink�se buvo geologini� tyrin�jim� bei gr��ini�. J� tikslas buvo surasti �em�s gelm�se naftos ir duj�. Buvo rasta kai kuri� p�dsak�, kurie, deja, ved� � Ryt� Pr�sij�. Keli� �imt� metr� gylyje rastas 5m. storio druskos sluoksnis.
Lankytinos Vi�ty�io vietos >>
