Pla�iau apie Vi�ty�io e�er�, jo kilm�, padalijim� ...>>>
Vi�ty�io e�eras, vienas i� did�iausi� Lietuvos e�er�, yra pietvakarin�je S�duvos dalyje. Jis skiriamas prie vadinam�j� patvenkinio tipo e�er�, kurie aplinkui apsupti kalvoto morenini� plot�; dugno pavir�ius nelygus. Vakarin�je e�ero pus�je yra nema�a �lank� ir� pusiasali�. E�eras nut�s�s i� �iaur�s � pietry�ius iki 8.5 km; pla�iausia vieta i� vakar� � rytus siekia 4 km. E�eras apima 1786 ha plot� (>>). E�ero vardas yra gyvulin�s (pauk��i�) kilm�s; vi�tytis (vi��iukas) yra ma�ybin� naminio pauk��io forma. Vardas labai senas, minimas jau XIV a. dokumentuose, kry�iuo�i� kronikose ir vadinamas Dvystytz, Wystiter See vardais. Vokie�iai �io vardo niekada nekeit�. Vi�ty�io e�eras minimas senuose Lietuv� lie�ian�iuose aktuose, ypa� tuose, kur vienu ar kitu b�du paminimos sienos. 1387m. dokumentas mini e�er� ir jo �vejus. 1419m. Lietuvos ir Lenkijos pateiktame taikos su Kry�iuo�i� ordinu s�lyg� projekte, kalbant apie sienas, minima, kad Lietuvos pietvakarin� siena turinti eiti Giesry�io (Vi�ty�io) e�eru, paliekant j� Ordino pus�je. 1422.V.10 Melno taikos sutartimi Lietuvos - Ordino siena nustatyta paliekant e�er� Ordino pus�je. �is senas aktas e�er� vadina Dvystytz vardu. Vi�tyt� mini kry�iuo�i� keli� apra�ymai.
Istorikas Dlugo�as ra�o, kad 1422 m. prie e�ero med�ioj�s karalius Jogaila. Lietuvos - Ordino (v�liau Ryt� Pr�sijos) siena vis� laik� �jo rytiniu e�ero krantu, e�er� paliekant vokie�i� pus�je. Taip buvo nepriklausomyb�s metais ir yra net dabar, vietiniams rusams u��mus Pr�sij� ir sudarius vadinam�j� ,,Kaliningrado srit�", kurios ribose liko ir Vi�ty�io e�eras (>>). Vi�ty�io e�ero pakrant�s - viena i� gra�iausi� viet� Lietuvoje: puik�s mi�kai, akmeningos kalvos. E�eras �uvingas ir tikras me�keriotoj� rojus. Pagaunama stint�, seliav�, lyd�i�, �am�, e�eri�, kar�i�, unguri� ir kit� �uv�. 1966m. prie e�ero buvo �vej� baz� su 30 val�i�.
Apie e�ero atsiradim� yra i�lik� keletas padavim� (>>). Pagal vien� j� e�eras at�j�s nuo ,,M�lyn�j� mari�". Vieni padavimai sako, kad jis i� debes� nusileid�s, kiti kad i� �em�s i�plauk�s. Kaip ten i�tikr�j� buvo, niekas ne�in�s, ta�iau oras vis� nakt� ���s ir �yps�j�s. Ryt� atsik�l� �mon�s pamat�, kad pla�iausios lankos apsemtos vandens. Kai vanduo vis dar nerim�s ir �yps�j�s, ma�a mergait� tarusi: ,,Bet �ia vanduo �ypsi lyg vi�tytis! Taip ji netik�tai atsp�jusi jo vard�, ir vanduo tuojau ,,nustoj�s �yps�ti". Ta�iau mergait� apakusi. Kitas padavimas sako, kad sen� senov�je �ia buvusios did�iul�s lankos, kuriose �mon�s ganydav� arklius. Kart� naktigoniai atsigul� pails�ti. Tuo metu pro lankas pral�k�s pauk�tis ir su�ir�k�s "cypt". �ir�kimas pasikartoj�s tris kartus, bet naktigoniai vis dar gul�j�. Netrukus i�gird� bals�: ,,Kelkite ir varykite i� �ia arklius, nes greit �ioje vietoje atsivers e�eras! Naktigoniai i�sigand�, tuojau atsik�l� ir nujoj�. Netrukus atsiv�r�s did�iulis e�eras. Visi tie, kurie dar buvo lik� lankose, nuskendo. E�eras buvo pavadintas Vi�ty�io vardu, nes pauk�tis, �sp�j�s �mones, �auk�s kaip vi�tytis - "cypt". Pagal padavimus XVI a. Vi�ty�io e�eras buv�s prie Stalup�n� ir siek�s Tolminkiemio parapij�. E�eras at�j�s i� Pr�s� �em�s. Kai jis u�liej�s didel� �em�s plot�, jame paskend� 10 kalv� - Samanynkalnis, Malavikalnis, Girutkalnis ir kt. Kiti padavimai Vi�ty�io e�er� sutapatina su pradingusiu Kiaut� e�eru.
Kitos legendos apie Vi�ty�io e�er�...>>>
Pla�iau apie Vi�ty�io e�er�, jo kilm�, padalijim� ...>>>
E�ero �varinimo akcija...>>>
Radiniai e�ero dugne...>>>
Vi�ty�io �em�lapis ...>>>
