Vi�ty�io e�eras (>>) - vienas did�iausi� Lietuvos e�er� ( ketvirtas pagal dyd� po Dr�k�i�, Dysn� ir Dusios e�er�). E�ero plotas 1820, kitais duomenimis - 1660 ha (>>). Did�ioji jo dalis priklauso Rusijai (>>). Vi�ty�io e�eras su intakais priklauso Priegliaus baseinui. l� e�ero i�tekanti Peisa Kaliningrado sities ribose �teka � Priegli�, o Prieglius - � Baltijos j�r�. E�ero ilgis 8,5 km, did�iausias plotis 4,2 km, did�iausias gylis 50 m (>>). � Vi�ty�io e�er� parko ribose �teka Vy�aina, Strepetin� ir dar keli bevard�iai upok�niai. Vy�aina plukdo vandenis i� Lenkijos pus�je esan�io Vy�aini� e�ero. E�ero pietrytiniuose krant� �laituose tryk�ta �altiniai. Vi�tytis - ledynin�s kilm�s e�eras, telk�antis duburyje, i� vis� pusi� atitvertame kalvot� ruo��. I� viso parko teritorijoje yra 14 e�er�, kuri� plotas vir�ija 0,5 ha: Dunajevas, Orabausko e�eras, Ber�inio, Pakalni�, Varteli�, S�rinio, �aki� ir kiti e�erai. Apie Vi�ty�io e�ero atsiradim� sukurta daug padavim�.
Seniai, labai seniai toje vietoje, kur dabar tyvuliuoja e�ero vanduo, buvo pievos, ganyklos. Piemenys gan� gyvuli� bandas. Gyvulius nakt� palikdavo pievose ir saugodavo. Vien� nakt� piemenys i�girdo keist� bals�: vidury lauk� cieps�jo ka�koks paklyd�s vi��iukas. Keli piemenys nu�jo pa�i�r�ti ir pamat� pauk��iuk�, neramiai b�giojant� po piev�. Vi��iukas pra�neko �mogaus balsu : "B�kite visi i� �ia, nes artinasi didel� nelaim�". Gr��� piemenys papasakojo vieni kitiems, k� gird�jo. Vieni piemenys patik�jo vi��iuko �od�iais, �m� savo gyvulius ir var� juos kuo toliau nuo tos vietos. Pavarg� apsistojo ant pirmos auk�tesn�s kalvos. Kiti piemenys nepaklaus� vi��iuko �sp�jimo ir liko miegoti. Staiga i� po �em�s prad�jo ver�tis vanduo. Ver��si taip greitai, kad �m� semti pievas. Piemenys pabudo nuo nepaprast� gars�. Suprat�, kas darosi, �m� varyti gyvulius, bet jau buvo per v�lu: vanduo taip smarkiai kilo, kad bematant u�liejo did�iules pievas ir visa kita, kas nesp�jo i� j� pasitraukti. Ryt� pab�gusieji piemenys pabudo ir pamat� did�iul� e�er� ten, kur buvo did�iul�s pievos, namai. Netek� nam�, piemenys �m� kurtis ant e�ero kranto. E�er� ir gyvenviet� jie pavadino juos i�gelb�jusio Vi�ty�io vardu.
Pasakojo Zos� Vyzait�, u�ra�� Levita Vilkaityt�, gyvenanti Vi�ty�io km., 11 kl. mokin�
Ten, kur dabar Vi�ty�io e�eras, buvo tik pievos ir tek�jo ma�as upeliukas. Kart� mergina prie upeliuko vel�jo skalbinius. Netik�tai danguje i�kilo juodas debesis. Pasigirdo Iyg vi��iuko cyps�jimas. Mergina apsidair� ir tar�: "�ia dabar, toks didelis debesis, o cypsi kaip vi��iukas!". Kai tik mergina atsp�jo vard�, i� �em�s i�siver�� vanduo, u�liejo pievas ir atsirado e�eras. Mergina su skalbiniais, �inoma, pra�uvo.
Gird�ta per Lietuvos radij�
Senov�je Vi�ty�io e�ero vietoj giria su gra�iomis pievomis buvo. Ten bernams �irgus ir jau�ius nakt� beganant ir jau sugulus, kart� pauk�tytis atl�k�s keistai cieptel�jo, lyg juos �alin ragindamas. Jiems tai nesupratus, pal�k� pauk�tytis, ir ka�koks senukas at�j�s u�pra�� juos "i� tos pievos atstot". O taip ir antr� kart� at�j�s. Jiems tuo paliepimu dar besistebint, jis tre�i� kart� atsiskubin�s jau lyg su piktu sak�:
- Na, dabar jau b�kite! Geriau, kad su savo �irgais bei jau�iais i�eisite, �iaip visi prapulsite! Tad jie i�sigand�, sukil� laukan skubinos. Jiems k� tik i��jus, i� pievos pus�s didis ��imas u�kilo, nes vanduo dauba su did�iu ��imu pro Auskinius, lyg koks kalnas putodamas, atsirito ir vis� piev� ik �ios dienos apdeng�.
V�l kiti pasakojo, jog pirma prie Stalup�n� didis e�eras buv�s ir tenai atitek�j�s vis platyn pl�t�si, o tas jau min�tasis pauk�tytis vir� vandens lakiodamas, nepaliautinai cieps�jo:
- Vi�tytis, vi�tytis , vi�tytis!
Tame i�g�styje sukilusieji �mon�s prasid�iug� su�uko:
- Vi�tytis, vi�tytis, vi�tytis.
Taip jie buvo to vandens vard� atmin�, o vanduo paliov� pl�t�sis ir ak��i� bei �agri� plov�s.
Taip jau sakoma, jog vanduo apsistojo aug�s, pa�ad�jus po vien� d��i� kasmet. Tod�l kasmet jame vienas vis prigeria.
"Lietuvi� tautosaka", IV tomas, 1967 m.
Kur dabar yra Vi�ty�io e�eras, seniau buvo didel�s lankos. Tose lankose �mon�s ganydavo savo arklius. Vien� kart� piemenys ganydami atsigul� pails�ti. 0 pro tas pievas pral�k� pauk�tis ir su�ir�k� - cypt. Tas pasikartojo tris kartus. Vienas piemuo gird�jo, bet, nieko nemanydamas, vis tiek gul�jo. Staiga jis i�girdo bals�:
- Kelkit�s ir varykite i� �ia arklius, nes greit �ia atsivers e�eras.
T� pat� bals� jis gird�jo dar du kartus. Tik tre�i� kart� piemuo i�sigando ir su�uk�s kitiems, kad b�gt�, pats su savo arkliais nujojo. Staiga atsiv�r� e�eras, ir tie, kurie jo neklaus�, nuskendo. Tas e�eras gavo Vi�ty�io vard�, nes pauk�tis sucyp� - cypt.
"Lietuvi� tautosaka", IV tomas , 1967 m.
B�k �ia buvo didel�s pievos, ir piemenys gan�. Na, ir jiems kas tai pasirod�, kad jie i�eit�. lr vis kas tai cieps�jo - vi��iukas koks tai. Cieps�jo ir cieps�jo. Nuo to ir Vi��iukas - Vi�tytis ir liko. Jiem sak�, kad i�eikit, nes �ia u�eis vanduo. Tai katrie sp�jo, i��jo, o katrie liko, tai ir Iiko. Na, ir u��jo tas vanduo, ir liko Vi�ty�io e�eras. O kas pirma - ar Vi�tytis, ar e�eras,- tai �ito a� negird�jau. Net tos Iegendos nesigirdi, katras pirmas - ar Vi�tytis, ar e�eras.
Knyga "Kra�totyra", Nr. 21, Vilnius, 1987m.
Apie Vi�ty�io e�er� senieji �mon�s pasakodavo daug ivairi� padavim�. Anot j�, jis �ia "at�j�s i� �em�s". Kada jis at�j�s, apie tai niekas ne�inoj�s. Tada nebuv�s �inomas n� jo vardas. Tik nakt� ore ���s �ips�j�s vanduo. Tas �ips�jimas privert�s skubiai pasi�alinti naktigonius ir piemenis su gyvuliais i� ganykl�. Ryt� �mon�s jau rad� pievas apsemtas vandeniu. Kart� prie to e�ero at�jusios mergait�s skalbti baltini�. Joms besikalbant buv�s gird�ti vandens �ips�jimas. Viena mergait� tada pasakiusi: "�ipsi kaip vi�tytis". Kai tik mergait� i�tarusi tuos �od�ius, apakusi, o e�ero vanduo nustoj�s �ips�ti ir ��ti. Nuo to laiko tas e�eras ir buv�s pavadintas Vi�ty�io vardu.
A.Nezabitauskas. Vi�ty�io senov�."Pergal�", buv�s Vilkavi�kio rajono laikra�tis
