Mūsų Vištytis
Mažosios  ir Didžiosios Lietuvos sanglaudoje, vos už 207 km nuo lenkų valdomos  lietuvių etninės žemės dalies tyvuliuoja tamsiai mėlyno vandens ežeras Vištytis. Šis "aukščiausiai" Lietuvoje net 172.4 m virš jūros lygio įsitaisęs ežeras ne vien dėl "aukšto" lygio nusipelno mūsų dėmesio. Jis įdomus geografiniu,  istoriniu ir politiniu atžvilgiu. Savo atsiradimu Vištytis "skolingas" iš čia apie 3500 m. iki Kristaus  pasitraukusiam paskutinio ledynmečio ledynui, kuris suformavo ežero vagą ir jo  daubas.
Taigi, Vištyčio ežeras yra senesnis už dabartinę Baltijos jūrą! Dabar  Vištytį maitina 8 didesni upeliai (Juodupė, Užkalnė, Grybingis ir kt.), dar 7  mažesni upeliai bei šaltiniai. Išteka viena, Pisos (kitaip Pivesos) upė,  pasiekianti Gumbinę. Švarutėlio vandens atsargos ežere net 258  mln. m3. Beje, jo vidutinė temperatūra retai pakyla per 8 laipsnius šilumos. Ežere gyvena per 20 rūšių žuvų: kuoja, sykas, ešerys, karšis, vėgėlė,  lynas, ungurys, gausu seliavų, lydekų.

Vištyčio vardas veda mus į labai senus laikus. Jį įprasta kildinti iš lietuviško žodžio "višta". Višta buvo susijusi su senųjų lietuvių tikėjimu, kaip  auka baltų bendrystės laikų dievybėms. Beje, prie vakarinio Vištyčio kranto  prigludęs Romintos (baltų šventovių) kraštas. Vištyčio vardas galėtų būti ir  perdirbinys iš prabaltiškos šaknies "vis-" (arba "vist-"), reiškiančios "ištekėti,  išsilieti, ištirpti". Šiaip ar taip Vištytis - senas lietuviškas vardas (
>>).
Pirmą  kartą šio ežero vardas buvo užrašytas, tikriausia, nelabai tiksliai, Kryžiuočių  kelių aprašuose 1384 m. "Dwissit" vardu. Vytauto epistoliarinio kodekso 1420 m.  dokumente ežeras vadinamas "Dwisticz, kitaip Wysiten". Vokiškame 1576 m.  žemėlapyje ežeras vadinamas "Wistitten See". Karaliaučiaus kraštą valdę  vokiečiai ežerą vadino "Wyschtyter" (See), o Rusijos atsikėlėliams jis -  "Vištyneckoje" (ozero).

Iš pietų į šiaurę nusitęsusio Vištyčio ežero ilgis - 8.4 km, vidutinis plotis -  apie 2 km, didžiausias plotis 4.3 km. Ežero gylis svyruoja nuo 10 iki 50 m  (pietinėje dalyje). Visgi, Vištytis nėra pats giliausias Lietuvos ežeras - gilesni kiti trys, iš jų Tauragnų ežeras turi net 60.5 m gylio. Vištyčio kranto  linija (perimetras) tęsiasi 26 km. Pagal vandens plotą - 1783 ha - Vištyčio  ežeras irgi ketvirtas Lietuvoje. Didžiausias yra net 4480 ha ploto Drukšių  ežeras, kuriuo tenka dalintis su Baltarusija. O kaip Lietuva  "dalinsis" savo etniniu Vištyčio ežeru su Karaliaučiaus krašto  valdytojais?
Pagal 1928 m. "Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartį sienos  dalykams sutvarkyti" sienos su Vokietijos valdomu Karaliaučiaus kraštu linija  kartojo 1908-1912 m. Prūsijos ir Rusijos valstybių sieną (žr. ribą A  iliustracijoje). Lietuvos valstybei priklausė tik maža šiaurinė ežero dalis  ties Vištyčio miesteliu, tačiau be teisės žvejoti ežere. Sutarties 37 punktas  teigė, kad "Lietuvos kranto palei Vištyčio ežerą gyventojai turi teisę sienos  ruože tarp sienos stulpų Nr.149 ir Nr.150 savo ūkio reikalams naudotis  vandeniu nuo saulėtekio ligi saulėlydžio, o reikalui esant ir naktį".
Per sovietmetį Vištyčio ežero "siena" išliko nepakitusi ir A. Sniečkaus  Lietuva valdė vos 39.8 ha, t.y. 2.2 % ežero ploto. Derėtis dėl Lietuvos  Respublikos sienos su Rusijos Federacijos valdomu Karaliaučiaus kraštu Lietuva  prie derybų stalo atsisėdo Europos Sąjungos valdininkų reikalavimu. Rusijos  atstovai Karaliaučiaus srities administracijos vadovo pavaduotojas G. Čmykovas ir  jį pakeitęs Rusijos ambasadorius J. Šalmovas siekė įtvirtinti buvusią  Vokietijos reicho sieną. Lietuvos Respublikos derybininkai, užsienio reikalų  viceministras V.Dymarkas ir jį pakeitęs URM sekretorius R.Šidlauskas pabandė  nors kiek padidinti Lietuvos valstybės dalį Vištyčio ežere. 1997 m. abiejų pusių  pasirašytą, o 2003 m. ir Rusijos ratifikuotą "Lietuvos Respublikos ir Rusijos  Federacijos sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos" dienraštis  "Lietuvos rytas" džiūgaudamas įvertino kaip neabejotiną "jaunos mūsų šalies  diplomatijos laimėjimą". Laikraščio žodžiais, užbaigdama kone šešerius metus  trukusį vilkinimą, ji "pasiekė vieną įspūdingiausių pergalių savo istorijoje"  (iš tikrųjų tai teisinis nonsensas, kuriuo aneksuotas Karaliaučiaus eksklavas  nepagrįstai laikomas Rusijos valstybės dalimi). Kiek apčiuopiamai laimėta iš  šios sutarties akivaizdžiai rodo Vištyčio ežero "dalybos". Pagal minėtą sutartį  Lietuvos valstybė dabar turės 543.7 ha (30.4%) lietuviško ežero (žr. ribą B  iliustracijoje). Palyginus su tuo kiek turėta "prie vokiečių" gal ir neblogai. Ežerų delimitacijos klausimu š.m. birželio 17 d. parašė Tarptautinės  sienų nustatymo sąjungos (Didžioji Britanija, Durhamo universitetas) direktorius  dr. John W. Donaldson:
"Tarptautinės konvencijos, kuri reglamentuotų tarptautinių ežerų  nustatymą nėra" Precedentinė teisė ir keletas tarptautinių susitarimų  pataria, kad sienų delimitavimas turėtų remtis ežero forma. Ilgų, siaurų ežerų  sienos brėžiamos pagal vidurio liniją arba giliausią vagą. Vidurio linijos  principas, paprastai, naudojamas gilesniems ežerams. Sekliems ežerams dėl galimo  ežero lygio kritimo priimtinesnis sienos nustatymas pagal giliausią vagą. Ežerai  kuriuose sueina kelių valstybių sienos, delimituojami pasirinkus centrinį tašką,  o ežero plotas padalijamas proporcingai kranto linijos ilgiui. Centrinis taškas  dažniausia pasirenkamas giliausiame ežero taške. Valstybei priskirtas ežero  plotas laikomas jos suverenia teritorija."
Tokiu būdu, atsižvelgus į  tarptautinio eksperto dr. J.W.Donaldsono paaiškinimus matome, kad vedant sieną  per ežerą tiesiai vidurio linija Lietuvos Respublikai turėjo tekti didesnė ežero  dalis - 1243.3 ha (69.57%) (žr. ribą C iliustracijoje). Jei ežeras būtų  dalinamas proporcingai valdomo kranto ilgiui (mes turime 11.5 km iš 26 km),  Lietuvos Respublikai liktų 790.4 ha (44.23%) ežero ploto. Ir šiuo atveju  turėtume daugiau, negu "išlošė" mūsų derybininkai. Liūdna, kad, nieko už tai  negavę Lietuvai, savo turtu turėjome dalintis su svetimaisiais. Dar blogiau, kad  buvo dalinamasi "broliškai".

Pagal Vytauto  Šilo, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos  pirmininko, straipsnį
Hosted by www.Geocities.ws

1