Vi�ty�io vardas veda mus � labai senus laikus. J� �prasta kildinti i� lietuvi�ko �od�io "vi�ta". Vi�ta buvo susijusi su sen�j� lietuvi� tik�jimu, kaip auka balt� bendryst�s laik� dievyb�ms. Beje, prie vakarinio Vi�ty�io kranto priglud�s Romintos (balt� �ventovi�) kra�tas. Vi�ty�io vardas gal�t� b�ti ir perdirbinys i� prabalti�kos �aknies "vis-" (arba "vist-"), rei�kian�ios "i�tek�ti, i�silieti, i�tirpti". �iaip ar taip Vi�tytis - senas lietuvi�kas vardas (>>).
Pirm� kart� �io e�ero vardas buvo u�ra�ytas, tikriausia, nelabai tiksliai, Kry�iuo�i� keli� apra�uose 1384 m. "Dwissit" vardu. Vytauto epistoliarinio kodekso 1420 m. dokumente e�eras vadinamas "Dwisticz, kitaip Wysiten". Voki�kame 1576 m. �em�lapyje e�eras vadinamas "Wistitten See". Karaliau�iaus kra�t� vald� vokie�iai e�er� vadino "Wyschtyter" (See), o Rusijos atsik�l�liams jis - "Vi�tyneckoje" (ozero).
I� piet� � �iaur� nusit�susio Vi�ty�io e�ero ilgis - 8.4 km, vidutinis plotis - apie 2 km, did�iausias plotis 4.3 km. E�ero gylis svyruoja nuo 10 iki 50 m (pietin�je dalyje). Visgi, Vi�tytis n�ra pats giliausias Lietuvos e�eras - gilesni kiti trys, i� j� Tauragn� e�eras turi net 60.5 m gylio. Vi�ty�io kranto linija (perimetras) t�siasi 26 km. Pagal vandens plot� - 1783 ha - Vi�ty�io e�eras irgi ketvirtas Lietuvoje. Did�iausias yra net 4480 ha ploto Druk�i� e�eras, kuriuo tenka dalintis su Baltarusija. O kaip Lietuva "dalinsis" savo etniniu Vi�ty�io e�eru su Karaliau�iaus kra�to valdytojais?
Pagal 1928 m. "Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstyb�s sutart� sienos dalykams sutvarkyti" sienos su Vokietijos valdomu Karaliau�iaus kra�tu linija kartojo 1908-1912 m. Pr�sijos ir Rusijos valstybi� sien� (�r. rib� A iliustracijoje). Lietuvos valstybei priklaus� tik ma�a �iaurin� e�ero dalis ties Vi�ty�io miesteliu, ta�iau be teis�s �vejoti e�ere. Sutarties 37 punktas teig�, kad "Lietuvos kranto palei Vi�ty�io e�er� gyventojai turi teis� sienos ruo�e tarp sienos stulp� Nr.149 ir Nr.150 savo �kio reikalams naudotis vandeniu nuo saul�tekio ligi saul�lyd�io, o reikalui esant ir nakt�".
Per sovietmet� Vi�ty�io e�ero "siena" i�liko nepakitusi ir A. Snie�kaus Lietuva vald� vos 39.8 ha, t.y. 2.2 % e�ero ploto. Der�tis d�l Lietuvos Respublikos sienos su Rusijos Federacijos valdomu Karaliau�iaus kra�tu Lietuva prie deryb� stalo atsis�do Europos S�jungos valdinink� reikalavimu. Rusijos atstovai Karaliau�iaus srities administracijos vadovo pavaduotojas G. �mykovas ir j� pakeit�s Rusijos ambasadorius J. �almovas siek� �tvirtinti buvusi� Vokietijos reicho sien�. Lietuvos Respublikos derybininkai, u�sienio reikal� viceministras V.Dymarkas ir j� pakeit�s URM sekretorius R.�idlauskas paband� nors kiek padidinti Lietuvos valstyb�s dal� Vi�ty�io e�ere. 1997 m. abiej� pusi� pasira�yt�, o 2003 m. ir Rusijos ratifikuot� "Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutart� d�l Lietuvos ir Rusijos valstyb�s sienos" dienra�tis "Lietuvos rytas" d�i�gaudamas �vertino kaip neabejotin� "jaunos m�s� �alies diplomatijos laim�jim�". Laikra��io �od�iais, u�baigdama kone �e�erius metus trukus� vilkinim�, ji "pasiek� vien� �sp�dingiausi� pergali� savo istorijoje" (i� tikr�j� tai teisinis nonsensas, kuriuo aneksuotas Karaliau�iaus eksklavas nepagr�stai laikomas Rusijos valstyb�s dalimi). Kiek ap�iuopiamai laim�ta i� �ios sutarties akivaizd�iai rodo Vi�ty�io e�ero "dalybos". Pagal min�t� sutart� Lietuvos valstyb� dabar tur�s 543.7 ha (30.4%) lietuvi�ko e�ero (�r. rib� B iliustracijoje). Palyginus su tuo kiek tur�ta "prie vokie�i�" gal ir neblogai. E�er� delimitacijos klausimu �.m. bir�elio 17 d. para�� Tarptautin�s sien� nustatymo s�jungos (Did�ioji Britanija, Durhamo universitetas) direktorius dr. John W. Donaldson:
"Tarptautin�s konvencijos, kuri reglamentuot� tarptautini� e�er� nustatym� n�ra" Precedentin� teis� ir keletas tarptautini� susitarim� pataria, kad sien� delimitavimas tur�t� remtis e�ero forma. Ilg�, siaur� e�er� sienos br��iamos pagal vidurio linij� arba giliausi� vag�. Vidurio linijos principas, paprastai, naudojamas gilesniems e�erams. Sekliems e�erams d�l galimo e�ero lygio kritimo priimtinesnis sienos nustatymas pagal giliausi� vag�. E�erai kuriuose sueina keli� valstybi� sienos, delimituojami pasirinkus centrin� ta�k�, o e�ero plotas padalijamas proporcingai kranto linijos ilgiui. Centrinis ta�kas da�niausia pasirenkamas giliausiame e�ero ta�ke. Valstybei priskirtas e�ero plotas laikomas jos suverenia teritorija."
Tokiu b�du, atsi�velgus � tarptautinio eksperto dr. J.W.Donaldsono paai�kinimus matome, kad vedant sien� per e�er� tiesiai vidurio linija Lietuvos Respublikai tur�jo tekti didesn� e�ero dalis - 1243.3 ha (69.57%) (�r. rib� C iliustracijoje). Jei e�eras b�t� dalinamas proporcingai valdomo kranto ilgiui (mes turime 11.5 km i� 26 km), Lietuvos Respublikai likt� 790.4 ha (44.23%) e�ero ploto. Ir �iuo atveju tur�tume daugiau, negu "i�lo��" m�s� derybininkai. Li�dna, kad, nieko u� tai negav� Lietuvai, savo turtu tur�jome dalintis su svetimaisiais. Dar blogiau, kad buvo dalinamasi "broli�kai".
Pagal Vytauto �ilo, Ma�osios Lietuvos reikal� tarybos pirmininko, straipsn�
