Įžymios ir lankytinos Vištyčio vietos


Vištyčio regioninis parkas...>>>
Vištyčio regioninio parko plotas - 10.1 tūkst.ha. Regioninis parkas yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje; vakaruose ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, pietuose - su Lenkija. Regioniniame parke ežerai atspindi visą vandens augalijos įvairovę - nuo distrofinio pelkinio ežero su skurdžia augalija (Beržinio, Sūrinio ežerai) bei eutrofinio (Pakalnio, Šakių) ežero iki mezeutrofinio Vištyčio ežero (
>>) (>>). Vištyčio regioniniame parke yra du rezervatai - Drausgirio ir Grybingirio.
Plačiau skaitykite ...>>>

Nepriklausomybės paminklas...>>>
Buvusio Vištyčio parapijos kunigo klebono Kazimiero Montvilos dėka dar 1988 m. Vištyčio miestelyje buvo atstatytas Nepriklausomybės paminklas. Įdomi paminklo istorija. Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui Rusijos kariuomenė buvo nustumta tolyn į Rytus. Vienas vokiečio generolas, tikėdamasis likti šio krašto dvarininku, apsodino miestelio centre plytinčią aikštę medeliais, o jos vidury pastatė akmeninį obeliską papuoštą Vokietijos valstybės ženklu - Ereliu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę apie 1927 metus, šis obeliskas buvo panaudotas Nepriklausomybės paminklo kūrimui. Vos tik okupacinė raudonoji armija 1940 birželio16 dieną peržengė Lietuvos sieną, paminklas buvo rusų  išniekintas - pagrobtas biustas, nuplėšti bareljefai. Taip liko styroti nurengtas obeliskas iki Atgimimo ir Sąjūdžio laikų. Sąjūdžio metais šis Nepriklausomybės paminklas, primenantis tai, kas šventa Lietuvos kelyje, buvo atstatytas.
Plačiau skaitykite ...>>>

Paminklas Vištyčio  miestui...>>>
1570 metais Žygimantas Augustas (
>>) suteikė Vištyčiui Magdeburgo miesto teises (>>) ir tokiu būdu kaimą pavertė miestu. Vištyčio miestas tada gavo antspaudą ir herbą su vienaragio atvaizdu (>>). 1990 metais sukako 420 metų, kai Vištytis gavo Magdeburgo teises. Tai įamžina statinys miestelio pradžioje, kurį matome važiuodami nuo Kybartų. Paminklas - tai vištytėnų, 1950 metais čia baigusių vidurinę mokyklą (>>), dovana savo jaunystės miestui.
Plačiau skaitykite ...>>>

Stogastulpis...>>>
Stogastulpis pastytas Vištyčio miestelio....

Švč. Mergelės Marijos statula...
>>>
Vištyčio klebonas Montvila trijų kelių...>>>

Didysis Vištyčio akmuo...
>>>
Dešinėje Vištytis - Kybartai kelio pusėje, 1 km. iki Vištyčio slūgso trečias pagal dydį Lietuvoje akmuo (po Puntuko ir Barstyčių akmenų). Labai keista akmens išvaizda. Kai žiūri nuo kelio, jis panašus į kažkokio milžiniško žvėries kūną su truputį įlinkusia nugara ir baisia galva, o taip pat didelėmis akimis bei nosimi. Manoma, kad senovėje šis akmuo buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose jis vadinamas Švenčiausios Trejybės akmeniu. Apie 1800 metus ir vėliau per Kryžiaus dienas iš Vištyčio prie šio akmens pasimelsti ateidavusi tikinčiųjų procesija. Vietiniai gyventojai akmenį labai gerbė.
Su gana įspūdingu Didžiuoju akmeniu susiję padavimai sudaro penkis siužetų tipus. Buvo pasakojama, kad ant šio akmens sėdėjęs velnias ir verkęs. Susirenkantis akmens įdubimuose vanduo - tai velnio ašaros. Štai padavimas, kurį pasakojo Vištyčio krašto žmonės...
>>>
Plačiau skaitykite ...>>>

Dabravolės piliakalnis...>>>
Dabravolės piliakalnis su senovės gyvenviete randasi Pajevonio seniūnijoje Dabravolės kaime, 5 kilometrai nuo Vištyčio. Archeolginio paminklo teritoriją sudaro piliakalnis su vakarinėje papėdėje kaip spėjama esančia senovės gyvenviete. Plačiau ...
>>>

Paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę Pavištytyje...>>>
1993 metais lapkričio mėnesį pačiame Pavištyčio gyvenvietės centre ant pakilios kalvelės buvo atidengtas naujai suremontuotas paminklas kovotojams už Lietuvos laisvę. Paminklas sovietinės okupacijos metais kaip nepageidaujamas buržuazinės kultūros reliktas  buvo labai apgriautas ir suniokotas. Tuo pačiu buvo paniekinti ir tie, kurie paaukojo savo gyvybes už tautos gyvybingumą, už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Pavištytis vėl pagrįstai gali didžiuotis, kad turi savo ryškų  tautinį ir patriotinį akcentą.
Plačiau skaitykite ...>>>

Pavištyčio piliakalnis...>>>    (nuotraukos)
Archeologijos paminklas - Pavištyčio piliakalnis, 282.4m. aukščio (
>>), vienu kilometru nutolęs nuo Pavištyčio kaimo ir 120 metrų nuo bevardžio šiaurinėje dalyje telkšančio ežero. Pasakojama, kad piliakalnyje nugrimzdusi bažnyčia ir Šv. Velykų rytą girdėti skambinant varpais. Plačiau ...>>>.

Šventasis šaltinis...>>>
Apie maldingą  šios vietos - Šilelio šaltinėlio ir kryžiaus atsiradimą  tikslių žinių nėra. Iš senų žmonių išgirstas šis ryškesnis pasakojimas. Legendos byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Tačiau caro laikais, vienas caro kareivis šaltinyje išmaudė niežais sergantį arklį, ir nuo tol jo vanduo stebuklingosios galios nebeturi. Tačiau ir mūsų dienomis pasitaiko pasakojimų apie stebuklingus pagijimus, daugelis tiki jo stebuklinga galia. Kai kada prie šaltinio suplaukia būriai žmonių, norinčių parsivežti šventojo vandens.

Plačiau skaitykite...>>>

Skardis
Šią smėlingą atodangą žmonės vadina skardžiu. Ši vieta labai pamėgta poilsiautojų: nuostabus ežero vaizdas, geras ežero dugnas, pats kalnas atsisukęs beveik tiesiai į  pietus, todėl smagu degintis saulėje. Dar prieš penkis metus atodangos viršuje augo keletas pušų. Laikui bėgant šios pušys viena po kitos išvirto. Čia naktį deginami laužai, poilsiautojai čia dažnai ateina pasigėrėti nuostabiu Vištyčio ežero (
>>)  vaizdu, saulėlydžiu, čia skiriami pasimatymai.

Vištyčio ežeras...>>>
Vištyčio ežeras (
>>), vienas iš didžiausių Lietuvos ežerų, ketvirtas pagal dydį - 1660 ha (plotas nurodytas kartu su Karaliaučiaus sritimi). Jo dugne yra 20-30 m gylio lovių. Ežero ilgis 8,5 km, didžiausias plotis 4.2km, didžiausias gylis 50m. Ežero atsiradimą apipynę nemažai legendų (>>). Sakoma, kad senovėje, kai dar nebuvę Vištyčio, toje vietoje buvusi graži lanka arba buvęs didelis miestas Mandabūrija. Pasakojama, kad Vištyčio ežeras atėjęs debesies pavidalu ir nukritęs, kai atsitiktinis žmogus  paminėjęs vištytį - netyčia atspėjęs ežero vardą. Kiti pasakoja, kad ežeras atplaukęs žeme ir vis plėtęsis, o virš  jo skraidęs vištytis ir cipsėjęs. Kai žmonės sušukę: "Vištytis", "Vištytis", ežeras nurimęs.
Apie Vištyčio ežerą, jo kilmę, padalijimą...>>>
Padavimai apie Vištyčio ežerą ...>>>
Plačiau skaitykite ...>>>
Galerija << 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33

Vištyčio piliakalnis...>>>   (nuotraukos)
Vištyčio piliakalnis randasi 2 kilometrai į pietus nuo kelio Vištytis - Kalvarija, 2 kilometrai į rytus nuo Vištyčio ežero (
>>)  rytinio kranto. Šis piliakalnis - tai kalvota, lauke atskirai esanti kalva. Iš visų pusių jį supa dirbami laukai. Piliakalnis yra 220 metrų aukščio, su stačiais, krintančiais iki 35-40 laipsnių kampu šlaitais. Iškilusi viduje ovali kalvos viršūnė apie 30 metrų ilgio ir 20 metrų pločio. Apie jo atsiradimą vietiniai gyventojai supynė padavimą. Toje vietoje, kur dabar stovi aukštas Piliakalnis, kažkada buvo didelis dvaras. Dvaras buvo aptvertas aukšta tvora, prie jo buvo puikus parkas. Dvaras priklausė žiauriam ponui Kakeraičiui. Už mažiausią nusikaltimą baudžiauninkus bausdavo, žudydavo ir didelius ir mažus. Ponas turėjo tris dukteris. Iš visų gražiausia buvo jauniausioji duktė, vardu Pilė. Visi stebėdavosi, išvydę jos nepaprastą grožį. Ir pamilo gražuolę Pilę vienas jaunas gražus to pono baudžiauninkas. Nuostabus buvo jis vyras. Pilė taip pat pamilo Mindaugą. Pas Pilę taip pat lankydavosi daug jaunikaičių, bet nė vienas jos širdį nepatraukė. Tėvas sužinojęs, kad Pilė pamilo baudžiauninką, labai supyko ir nutarė jam atkeršyti. Jis liepė budeliams nuplakti Mindaugą. Tie jį mirtinai užplakė. Ponas liepė baudžiauninką palaidoti taip, kad nė žymės neliktų. Sužinojusi apie tai, Pilė verkė, rankas laužė, o naktį išėjo kapo ieškoti. Atradusi nutarė Mindaugui amžiną kapą supilti. Dieną, užsidariusi savo kambaryje, verkė, o naktį su prijuoste žemę nešė ir kapą pylė. Žmonės pradėjo kalbėti, kad Mindaugo kapas stebuklingai auga. Pagaliau Pilė supylė aukštą kalną ir netrukus mirė. Nuo to laiko kalną ėmė vadinti Pilės kalnu arba Piliakalniu.
Plačiau skaitykite ...>>>

Vištyčio malūnas...>>>
(plačiau...>>>)

Šilelio pažintinis takas...>>>
(plačiau
...>>>)

Vištyčio metamorfozės...>>>

Lankytinos vietos ir poilsiavietės...>>>
Poilsiavietės ir kempingai...>>>
Vištyčio žemėlapis... >>>
Vištyčio regioninio parko schema...>>>
Vištyčio žemėlapiai...>>>
Hosted by www.Geocities.ws

1