Vi�ty�io regioninis parkas...>>>
Vi�ty�io regioninio parko plotas - 10.1 t�kst.ha. Regioninis parkas yra pietvakarin�je Lietuvos dalyje; vakaruose ribojasi su Karaliau�iaus sritimi, pietuose - su Lenkija. Regioniniame parke e�erai atspindi vis� vandens augalijos �vairov� - nuo distrofinio pelkinio e�ero su skurd�ia augalija (Ber�inio, S�rinio e�erai) bei eutrofinio (Pakalnio, �aki�) e�ero iki mezeutrofinio Vi�ty�io e�ero (>>) (>>). Vi�ty�io regioniniame parke yra du rezervatai - Drausgirio ir Grybingirio.
Pla�iau skaitykite ...>>>
Nepriklausomyb�s paminklas...>>>
Buvusio Vi�ty�io parapijos kunigo klebono Kazimiero Montvilos d�ka dar 1988 m. Vi�ty�io miestelyje buvo atstatytas Nepriklausomyb�s paminklas. �domi paminklo istorija. Prasid�jus Pirm�jam pasauliniam karui Rusijos kariuomen� buvo nustumta tolyn � Rytus. Vienas vokie�io generolas, tik�damasis likti �io kra�to dvarininku, apsodino miestelio centre plytin�i� aik�t� medeliais, o jos vidury pastat� akmenin� obelisk� papuo�t� Vokietijos valstyb�s �enklu - Ereliu. Atk�rus Lietuvos nepriklausomyb� apie 1927 metus, �is obeliskas buvo panaudotas Nepriklausomyb�s paminklo k�rimui. Vos tik okupacin� raudonoji armija 1940 bir�elio16 dien� per�eng� Lietuvos sien�, paminklas buvo rus� i�niekintas - pagrobtas biustas, nupl��ti bareljefai. Taip liko styroti nurengtas obeliskas iki Atgimimo ir S�j�d�io laik�. S�j�d�io metais �is Nepriklausomyb�s paminklas, primenantis tai, kas �venta Lietuvos kelyje, buvo atstatytas.
Pla�iau skaitykite ...>>>
Paminklas Vi�ty�io miestui...>>>
1570 metais �ygimantas Augustas (>>) suteik� Vi�ty�iui Magdeburgo miesto teises (>>) ir tokiu b�du kaim� pavert� miestu. Vi�ty�io miestas tada gavo antspaud� ir herb� su vienaragio atvaizdu (>>). 1990 metais sukako 420 met�, kai Vi�tytis gavo Magdeburgo teises. Tai �am�ina statinys miestelio prad�ioje, kur� matome va�iuodami nuo Kybart�. Paminklas - tai vi�tyt�n�, 1950 metais �ia baigusi� vidurin� mokykl� (>>), dovana savo jaunyst�s miestui.
Pla�iau skaitykite ...>>>
Stogastulpis...>>>
Stogastulpis pastytas Vi�ty�io miestelio....
�v�. Mergel�s Marijos statula...>>>
Vi�ty�io klebonas Montvila trij� keli�...>>>
Didysis Vi�ty�io akmuo...>>>
De�in�je Vi�tytis - Kybartai kelio pus�je, 1 km. iki Vi�ty�io sl�gso tre�ias pagal dyd� Lietuvoje akmuo (po Puntuko ir Barsty�i� akmen�). Labai keista akmens i�vaizda. Kai �i�ri nuo kelio, jis pana�us � ka�kokio mil�ini�ko �v�ries k�n� su truput� �linkusia nugara ir baisia galva, o taip pat didel�mis akimis bei nosimi. Manoma, kad senov�je �is akmuo buv�s senosios lietuvi� tikybos aukuras. XVIII a. Vi�ty�io ba�ny�ios dokumentuose jis vadinamas �ven�iausios Trejyb�s akmeniu. Apie 1800 metus ir v�liau per Kry�iaus dienas i� Vi�ty�io prie �io akmens pasimelsti ateidavusi tikin�i�j� procesija. Vietiniai gyventojai akmen� labai gerb�.
Su gana �sp�dingu Did�iuoju akmeniu susij� padavimai sudaro penkis siu�et� tipus. Buvo pasakojama, kad ant �io akmens s�d�j�s velnias ir verk�s. Susirenkantis akmens �dubimuose vanduo - tai velnio a�aros. �tai padavimas, kur� pasakojo Vi�ty�io kra�to �mon�s...>>>
Pla�iau skaitykite ...>>>
Dabravol�s piliakalnis...>>>
Dabravol�s piliakalnis su senov�s gyvenviete randasi Pajevonio seni�nijoje Dabravol�s kaime, 5 kilometrai nuo Vi�ty�io. Archeolginio paminklo teritorij� sudaro piliakalnis su vakarin�je pap�d�je kaip sp�jama esan�ia senov�s gyvenviete. Pla�iau ...>>>
Paminklas kovotojams u� Lietuvos laisv� Pavi�tytyje...>>>
1993 metais lapkri�io m�nes� pa�iame Pavi�ty�io gyvenviet�s centre ant pakilios kalvel�s buvo atidengtas naujai suremontuotas paminklas kovotojams u� Lietuvos laisv�. Paminklas sovietin�s okupacijos metais kaip nepageidaujamas bur�uazin�s kult�ros reliktas buvo labai apgriautas ir suniokotas. Tuo pa�iu buvo paniekinti ir tie, kurie paaukojo savo gyvybes u� tautos gyvybingum�, u� T�vyn�s laisv� ir nepriklausomyb�. Pavi�tytis v�l pagr�stai gali did�iuotis, kad turi savo ry�k� tautin� ir patriotin� akcent�.
Pla�iau skaitykite ...>>>
Pavi�ty�io piliakalnis...>>> (nuotraukos)
Archeologijos paminklas - Pavi�ty�io piliakalnis, 282.4m. auk��io (>>), vienu kilometru nutol�s nuo Pavi�ty�io kaimo ir 120 metr� nuo bevard�io �iaurin�je dalyje telk�an�io e�ero. Pasakojama, kad piliakalnyje nugrimzdusi ba�ny�ia ir �v. Velyk� ryt� gird�ti skambinant varpais. Pla�iau ...>>>.
�ventasis �altinis...>>>
Apie malding� �ios vietos - �ilelio �altin�lio ir kry�iaus atsiradim� tiksli� �ini� n�ra. I� sen� �moni� i�girstas �is ry�kesnis pasakojimas. Legendos byloja, kad kitados �io �altinio vandens i� tikr�j� b�ta nepaprasto. Pakakdav� juo pavilgyti akis ir neregys prareg�davo, greitai u�sitraukdavo sunkiai gyjan�ios �aizdos. Ta�iau caro laikais, vienas caro kareivis �altinyje i�maud� nie�ais sergant� arkl�, ir nuo tol jo vanduo stebuklingosios galios nebeturi. Ta�iau ir m�s� dienomis pasitaiko pasakojim� apie stebuklingus pagijimus, daugelis tiki jo stebuklinga galia. Kai kada prie �altinio suplaukia b�riai �moni�, norin�i� parsive�ti �ventojo vandens.
Pla�iau skaitykite...>>>
Skardis
�i� sm�ling� atodang� �mon�s vadina skard�iu. �i vieta labai pam�gta poilsiautoj�: nuostabus e�ero vaizdas, geras e�ero dugnas, pats kalnas atsisuk�s beveik tiesiai � pietus, tod�l smagu degintis saul�je. Dar prie� penkis metus atodangos vir�uje augo keletas pu��. Laikui b�gant �ios pu�ys viena po kitos i�virto. �ia nakt� deginami lau�ai, poilsiautojai �ia da�nai ateina pasig�r�ti nuostabiu Vi�ty�io e�ero (>>) vaizdu, saul�lyd�iu, �ia skiriami pasimatymai.
Vi�ty�io e�eras...>>>
Vi�ty�io e�eras (>>), vienas i� did�iausi� Lietuvos e�er�, ketvirtas pagal dyd� - 1660 ha (plotas nurodytas kartu su Karaliau�iaus sritimi). Jo dugne yra 20-30 m gylio lovi�. E�ero ilgis 8,5 km, did�iausias plotis 4.2km, did�iausias gylis 50m. E�ero atsiradim� apipyn� nema�ai legend� (>>). Sakoma, kad senov�je, kai dar nebuv� Vi�ty�io, toje vietoje buvusi gra�i lanka arba buv�s didelis miestas Mandab�rija. Pasakojama, kad Vi�ty�io e�eras at�j�s debesies pavidalu ir nukrit�s, kai atsitiktinis �mogus pamin�j�s vi�tyt� - nety�ia atsp�j�s e�ero vard�. Kiti pasakoja, kad e�eras atplauk�s �eme ir vis pl�t�sis, o vir� jo skraid�s vi�tytis ir cips�j�s. Kai �mon�s su�uk�: "Vi�tytis", "Vi�tytis", e�eras nurim�s.
Apie Vi�ty�io e�er�, jo kilm�, padalijim�...>>>
Padavimai apie Vi�ty�io e�er� ...>>>
Pla�iau skaitykite ...>>>
Galerija << 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33
Vi�ty�io piliakalnis...>>> (nuotraukos)
Vi�ty�io piliakalnis randasi 2 kilometrai � pietus nuo kelio Vi�tytis - Kalvarija, 2 kilometrai � rytus nuo Vi�ty�io e�ero (>>) rytinio kranto. �is piliakalnis - tai kalvota, lauke atskirai esanti kalva. I� vis� pusi� j� supa dirbami laukai. Piliakalnis yra 220 metr� auk��io, su sta�iais, krintan�iais iki 35-40 laipsni� kampu �laitais. I�kilusi viduje ovali kalvos vir��n� apie 30 metr� ilgio ir 20 metr� plo�io. Apie jo atsiradim� vietiniai gyventojai supyn� padavim�. Toje vietoje, kur dabar stovi auk�tas Piliakalnis, ka�kada buvo didelis dvaras. Dvaras buvo aptvertas auk�ta tvora, prie jo buvo puikus parkas. Dvaras priklaus� �iauriam ponui Kakerai�iui. U� ma�iausi� nusikaltim� baud�iauninkus bausdavo, �udydavo ir didelius ir ma�us. Ponas tur�jo tris dukteris. I� vis� gra�iausia buvo jauniausioji dukt�, vardu Pil�. Visi steb�davosi, i�vyd� jos nepaprast� gro��. Ir pamilo gra�uol� Pil� vienas jaunas gra�us to pono baud�iauninkas. Nuostabus buvo jis vyras. Pil� taip pat pamilo Mindaug�. Pas Pil� taip pat lankydavosi daug jaunikai�i�, bet n� vienas jos �ird� nepatrauk�. T�vas su�inoj�s, kad Pil� pamilo baud�iaunink�, labai supyko ir nutar� jam atker�yti. Jis liep� budeliams nuplakti Mindaug�. Tie j� mirtinai u�plak�. Ponas liep� baud�iaunink� palaidoti taip, kad n� �ym�s nelikt�. Su�inojusi apie tai, Pil� verk�, rankas lau��, o nakt� i��jo kapo ie�koti. Atradusi nutar� Mindaugui am�in� kap� supilti. Dien�, u�sidariusi savo kambaryje, verk�, o nakt� su prijuoste �em� ne�� ir kap� pyl�. �mon�s prad�jo kalb�ti, kad Mindaugo kapas stebuklingai auga. Pagaliau Pil� supyl� auk�t� kaln� ir netrukus mir�. Nuo to laiko kaln� �m� vadinti Pil�s kalnu arba Piliakalniu.
Pla�iau skaitykite ...>>>
Vi�ty�io mal�nas...>>>
(pla�iau...>>>)
�ilelio pa�intinis takas...>>>
(pla�iau...>>>)
Vi�ty�io metamorfoz�s...>>>
Lankytinos vietos ir poilsiaviet�s...>>>
Poilsiaviet�s ir kempingai...>>>
Vi�ty�io �em�lapis... >>>
Vi�ty�io regioninio parko schema...>>>
Vi�ty�io �em�lapiai...>>>
