Padavimas apie Did�j� Vi�ty�io akmen�
�tai padavimas, kur� pasakojo Vi�ty�io kra�to �mon�s apie Did�iojo akmens atsiradim�:

Labai senais laikais tolimame Lietuvos kampelyje �sik�r� miestelis Torn (kitur minima miestelis Tor). Tada nebuvo e�ero, kaln� ir akmen�, o aplinkui plyt�jo neap�velgiami ganykl� plotai. Miestelyje gyveno nuo�ird�s ir draugi�ki �mon�s, pavarg� nuo sunkaus darbo. Miestelis buvo i�sid�st�s ant kalvos, o pa�ioje kalvos vir��n�je stov�jo sena, sulinkusi ba�ny�ia. Kart� seniausia miestelio gyventoja susapnavo sapn�: es� velnias �ada paimti daug siel�. I�gird� apie tai, gyventojai nutar� statyti nauj� ba�ny�i�. Kai ba�ny�ia buvo beveik baigta, apie j� su�inojo pats nelabasis. Jis labai u�sir�stino ir nutar� nepasiduoti. Nuvyko � Anyk��ius pas Puntuk� ir papra��, kad leist� � kelion� savo s�n� Puntuk�l�. Patenkintas velnias pasuko atgal, jausdamas, kaip ki�en�je ritin�jasi Puntuk�lis. Kai jis buvo netoli nuo Torn, pasi�m� � rankas akmen� ir jau ruo��si atlikti  savo juod� darb�. Tuo tarpu sugiedojo gaidys. Velnias i�sigando, met� akmen� ir pasileido b�gti atgal. Puntuk�lis nukrito, o nuo jo trenksmo i�kilo � �em�s pavir�i�. Velnias taip skub�jo, kad tose vietose, kur jis prab�go, �em�  �dubo. Nuo to laiko aplink Torn atsirado kalvos ir daugyb� akmen�. Naujoji Torno �ventykla i�liko, o netoli miestelio atsirado didelis akmuo, �moni�  vadinamas Puntuk�liu. �mon�s, eidami pro �al�, lenk�si akmens. O nelabasis kiekvien� nakt� �ia ateidavo apgailestauti nepavykusio �ygio.
Marijai pagaliau pagailo �moni� ji nu�eng� ant akmens ir jis nuo to laiko pasidar� �ventas. O velnias bijojo ir prisiartinti prie Puntuk�lio. Jis atker�ijo �mon�ms, u�liedamas pievas did�iuliu e�eru.

                              
Kita Legenda apie Did�j� Vi�ty�io akmen�

Velnias, u�pyk�s ant Vi�ty�io �moni� u� j� did�iul� tik�jim� � Diev� ir pamaldum�, nor�jo jiems atker�yti, sugriaudamas j� miestelio ba�ny�i�. V�lai nakt� jis su savimi ne��si nepaprastai didel� akmen�, ketindamas sugriauti ba�ny�i�. Bet lygiai dvylikt� valand� nakties sugiedojo gaidys, ir akmen� teko numesti, ne�vykd�ius savo u�ma�i�. Kadangi �iose apylink�se buvo daug dideli� akmen�, velnias pa�enklino t� akmen�, kad kit� nakt� j� surast� ir toliau �vykdyt� savo blogus k�slus. Jis akmens vir�uje �myn� gili� p�d� (b�tent ta vieta �iandien ir �ymi). Ji dabar vadinama "Velnio p�da". Bet velniui rytojaus nakt� atsirado svarbesni� reikal�, nei ker�tas Vi�ty�io �mon�ms, ir jis t� akmen� bei savo piktus u�mojus �vykdyti pamir�o. Net ir kar��iausi� vasaros dien� vanduo�"Velnio p�doje" niekada nei�d�i�sta iki paskutinio la�o. �is, gilioje p�doje susikaup�s vanduo, vadinamas "Velnio a�aromis".

Pasakojo Petr� Vilkaitien�, gimusi 1916 m., gyvenanti Totorkiemio kaime. U�ra�� Levita Vilkaityt�, Vi�ty�io vidurin�s mokyklos 11 klas�s mokin�
Hosted by www.Geocities.ws

1