Vi�ty�io miesto heraldika
Istoriniai duomenys. Vi�tytis prad�jo kurtis XVI a. Pr�sijos pasienyje prie Vi�ty�io e�ero, nuo kurio vietov� ir gavo vard�. 1570 m. rugs�jo 8 d. valdovas �ygimantas Augustas jam suteik� Magdeburgo miesto teises ir herb�. Privilegijos originalas ne�inomas, i�liko tik jos �ra�as Lietuvos Metrikoje (LM), kuri dabar saugoma Rusijos valstybiniame sen�j� akt� archyve Maskvoje. Jame ra�oma:
�i� teisi� papuo�imui ir j� pagausinimui paskiriame ir dovanojame miesto antspaud� vienarag� ir �iame m�s� ra�te, duotame visiems Vi�ty�io gyventojams, tok� antspaud� ir vienaragio herb� ai�kesniam parodymui liep�me pavaizduoti (LM Kn. 5 3. L. 28). V�liau Vi�ty�io herb� patvirtino kiti valdovai. Paskutin� kart� tai padar� 1745m.� Augustas III �(LM Kn:17 3. L. 654). Kaip ir kiti nedideli Lietuvos miestai, Vi�tytis savivaldos teisi� neteko 1776m. Ta�iau dalis administracijos pareig�n� i�liko. Jie minimi 1785 ir 1790m. miesto gin�uose su seni�nu, 1789m. dalyvavo Ketveri� met� seimo (1788-1792m.) darbe. Tik n�ra duomen� ar tada buvo naudojamas miesto herbas, bent antspaudas. Ai�ku, kad Vi�tytis, remdamasis 1791m. baland�io 18 d. miest� �statymu bei kitais Seimo nutarimais, savivald� atk�r�, nors ir netur�jo specialios valdovo privilegijos. D�l to kilo kivir�� su vietos seni�nu Kristupu Puzina i� Kozielsko. Miestie�iai kreip�si � Asesori� teism�, kad jis juos apgint� nuo seni�no savival�s ir patvirtint� sen�sias privilegijas. 1792 m. ra�ytame skunde Vi�tytis vadinamas laisvuoju miestu, o jam atstovauja miesto vaitas Ignotas Penkovskis, burmistras Stanislovas Ragai�is bei kiti magistrato pareig�nai. Deja, kaip toliau klost�si savivaldos Iikimas, kai kra�te nugal�jo Targovicos �alininkai, taip pat po 1795m., kai Vi�tytis pateko � Pr�sijos vald�i�, negalima atsakyti d�l menko �io klausimo i�tyrimo. Grei�iausiai, kaip ir kiti miestai, savivaldos teises prarado.
Kadangi 1570 m. privilegijos originalas nei�liko, vieninteliai herbo ikonografljos �altiniai yra XVIII a. miesto antspaudai. Vienas surastas 1757 ir1792 m. aktuose (Lietuvos moksl� akademijos biblioteka. F. 20-3652. L. 3. F. 21-1969). Jame vaizduojamas ant �em�s stovintis vienaragis. Spend�iant i� ikonografijos ir lenki�kos legendos, spaudas tur�jo atsirasti XVIII a. viduryje arba pirmojoje pus�je. Juo tur�jo b�ti antspauduojama iki 1776m. savivaldos panaikinimo. Epizodi�kai gal�jo b�ti naudojamas ir v�liau, bent XVIII a. pabaigoje senasis spaudas v�l naudotas. Antrajame antspaude vienaragis �uoliuoja � kair� pus�, u�pakalin�mis kojomis atsispyr�s � �em�. Juo antspauduot� akt� nesurasta. �inomi tik du egzemplioriai, atspausti privatiems antspaud� rinkiniams bei dvi tryn�s M.Gumowskio antspaud� rinkinyje.
�i� antspaud� spaudas am�iaus prad�ioje buvo pas Z. Gloger�. Jis pirmasis ir paskelb� gan�tinai tiksl� antspaudo pie�in�. I� jo tur�to spaudo antspaud� pavyzd�ius pasidar�, matyt, tiek W. Bartynowskis, tiek W. Wittygas. V�liau, kaip ra�� M. Gumowskis, alavinis Vi�ty�io spaudas pateko � Krokuvos �apski� muziej�. Literat�roje nurodomos dvi spaudo atsiradimo datos. z. Glogeris man�, kad jis pagamintas 1570 m. Anot jo, Vi�ty�io miestie�iai, atsid�kodami valdovui u� suteiktas malones, liep� spaude i�rai�yti lenki�k� legend� ir 1570 m. M. Gumowskis nedvejodamas tvirtino, kad spaudas priklauso XVIII a. Pa�ym�sime, kad Lietuvos miest� antspaud� lenki�kose legendose �odis WOLNEGO (jis ira�ytas Vi�ty�io antspaude) atsirado tik Ketveri� met� seimo laikotarpiu. Taigi �is spaudas i�rai�ytas ne anks�iau 1791 m. 2-os pus�s, kai Vi�ty�io miestas atk�r� savivald�. Turint galvoje, kad 1792 m. miestas tenenaudojo sen�j� spaud�, �is gal�jo b�ti pagamintas dar v�liau, net Pr�sijos valdymo laikotarpiu (1795-1807m).
Vienaragis - fantastin� b�tyb�, paprastai turinti kumeliuko liemen�, kupranugario kojas, li�to uodeg�, asilo galv�, o�io barzd� bei kaktoje styrant� vien� susukt� rag�, kuriame slypys vienaragio protas. Jau XVI a. prad�ioje Lietuvos Did�iosios Kunigaik�tyst�s herbe jis buvo naudojamas kaip skydininkas. Pagal to meto samprat� baltas vienaragis rei�k� m�nul� ir kunigaik�tyst�. Medikai i� tariamojo vienaragio rago gamindavo vaistus nuo daugelio lig�. Vienarag�, kaip grynumo, �varumo simbol�, m�go astrologai ir ypa� alchemikai, ie�koj� �vairiausi� b�d� pagaminti �var�j� metal� (auks�). Ta�iau bene da�niausiai jis aptinkamas ba�ny�ios hagiografijoje. �ia vienaragis simbolizavo Krist�, ypa� �v�. Mergel� Marij�, nes baltas vienaragis rei�k� nekaltum� ir skaistyb�. J� prie Mergel�s Marijos koj� galima rasti ne viename Renesanso epochoje ir anks�iau tapytame paveiksle.
Bene �domiausia Vi�ty�io vienaragio kilm�. XVI a. mieste, atrodo, nei Kristaus, nei �v�. Mergel�s Marijos vardo ba�ny�i� nebuvo, bet miestas gavo savivald� ir herb� rugs�jo 8 d., tai yra �v�. Mergel�s Marijos Gimimo �vent�s (�ilini�) dien�. Vadinasi, duodant herb�, kaip neretai daryta krik�to metu, buvo atsi�velgta � tos dienos �vent�j� glob�j�. Krik�tijamas naujagimis gaudavo �ventojo vard�, o �kuriami miestai - jo atvaizd� arba atribut�. Vi�ty�iui i�rinktas vienaragis leid�ia manyti, kad XVIa. miesto glob�ja tur�jo b�ti �v�. Mergel� Marija.
Vi�ty�io herbas po 200 met� pertraukos oficialiai atkuriamas pirm� kart�. Senosios spalvos ne�inomos. Ai�ku viena, kad XVI a. vienaragis da�niausiai vaizduotas baltas arba sidabrinis, jo ragas ir kanopos - auksiniai. Skyd� nutarta nuspalvinti labiausiai Lietuvos heraldikoje paplitusia raudona spalva, nes kitame Merkin�s herbe vienaragis vaizduojamas m�lyname skyde (Merkinei herb� suteik� tas pats valdovas 1569 gruod�io 8 d.: �v�. Mergel�s Marijos Nekalto Prasid�jimo �vent�s i�vakar�se). Vi�ty�io herbo etalon� padar� dailininkas Bronius Leonavi�ius. J� Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1999 baland�io 8 d.
Herbo apra�ymas. Raudoname lauke vaizduojamas einantis sidabrinis vienaragis su auksiniu ragu ir kanopomis, lie�uvis - raudonas.
Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus 1999m. gegu��s 3 d. savo dekretu patvirtino Vi�ty�io herb�.
Pla�iau apie Vi�ty�io miestelio istorij� skaitykite ... >>>
