Vilkavi�kio rajonas negali pasigirti v�jo mal�nais, kurie savo sparnais dar tebemai�o Pakruojo ir kit� Lietuvos vietovi� padang�. Daugelis tikriausiai manome, kad j� ir netur�jome - nebent vien� kit� (prie Virbalio, Vi�tytyje). Lietuvos energetikos instituto profesorius Vladislovas Katinas ir daktaras Antanas Markevi�ius �urnale "Mokslas ir gyvenimas" ra�o, kad XIX a. II pus�je Lietuvoje veik� 200 v�jo mal�n�. 1921 metais - apie 1000. Ir daugiausia j� buvo pastatyta Panev��io, �iauli�, Naumies�io, Vilkavi�kio apskrityse. �iuo metu Vilkavi�kio rajone i�lik�s tik Vi�ty�io v�jo mal�nas, da�nai vadinamas Kanapkio mal�nu. Apie jo statyb� ir pat� savinink� prisimena nedaugelis. �ia pateikiami mal�nininko Jono Kanapkio mar�ios Janinos Kanapkien�s prisiminimai.
Jonas Kanapkis gim� apie 1890 metus. Augo neturtingoje �eimoje. T�vai tur�jo tik 1,5 hektaro �em�s. Jonukas ir du jo broliai anksti liko na�lai�iai. Motina mir�, kai Jonukui buvo 3 metai. Netrukus t�vas apsived�, ir vaikai, kiek pa�g�j�, i��jo tarnauti pas svetimus �mones. Jonas kelet� met� tarnavo Lenkijoje. Nuo ma�� dien� jis dom�josi mal�nais. Net ir tarnaudamas Lenkijoje jis sugeb�jo susirasti darb� prie vandens mal�n�. Apsigyven�s Vi�tytyje ved� Marijon� Glaveckait�, kuri b�dama 12 met� su t�vais sugr��o � Vi�tyt� i� Anglijos. T�vai jaunaved�iams pasogos dav� karv�. Miestelyje Jonas atidar� ma�� parduotuv�l� ir prekiavo visokiais ma�mo�iais: degtukais, si�leliais, saldainiais. Po kiek laiko, prisitaup�s pinig�, atidar� didesn� parduotuv�. Tuomet dalis vi�ty�iok� vert�si kontrabanda. Kanapkis taip pat praturt�jo prad�j�s �� versl�. Eidavo per "rube�i�", � Lietuv� gabendavo �vairius g�rimus, eter�, vynspirit� ir �ia pardavin�davo. Susikrov�s �iok� tok� kapital�, nusprend� statyti mal�n�. I��j�s i� Vi�ty�io su savo �eimyna, samd� kambar� "ant senos rinkos". Nusipirko hektar� �em�s ir prad�jo mal�no statyb�. Medien� pirko i� vietini� gyventoj�, o v�liau �sigijo ir savo mi�ko. Statyba daug kainavo. Kad u�tekt� sumok�ti u�darb� meistrams, reik�jo labai taupyti, pras�iau maitintis ir rengtis. Ta�iau, einant darbams � pabaig�, pinig� vis tiek pritr�ko ir teko skolintis. Kadangi Jonas Kanapkis visiems buvo �inomas kaip doras ir s��iningas �mogus, tai skolinti pinig� jam niekas nebijojo. Pinigus skolino Vi�ty�io �ydai ir kiti turtingesni Vi�ty�io gyventojai. Pasibaigus statybai, reik�jo sumontuoti �rengimus. Valcus, motorus parsi ve�� i� Vokietijos.
Mal�nas buvo baigtas statyti 1925 metais, o netrukus �alia mal�no pasistat� ir trobas. Klient� tikrai netr�ko. Atva�iuodavo daug �moni�. Kartais savo eil�s reik�davo laukti net kelias paras. Tada jau �mones tekdavo suguldyti virtuv�je, o i�alkusiems �eiminink� pasi�lydavo ir u� valgyti.
Kanapkis augino tris s�nus: Broni�, Kazimier� ir Algird�. Mal�no savininkai tapo garbingiausiais ir turtingiausiais vi�tytie�iais, jiems visi lenk� kepures. J. Kanapkis buvo aistringas med�iotojas ir geras bitininkas. Tur�jo 15-17 avili� bi�i�, kurias pats pri�i�r�davo, o med� parduodavo. Ne vienas vi�ty�iokas pavyd�jo mal�no savininkui puiki� arkli�. Kai� sukinkydavo � "�pacieroges" savo "obuoliuotuosius", tai da�nam seil� nut�sdavo. Gra�esni� u� Kanapkio palv� ir sart� arklius bei �irm� kumel� nebuvo niekas aplinkui mat�s. U��jus sovietams, viskas pasikeit�. Mal�nas buvo sudau�ytas ir atimtas i� savininko, Kanapkiai i�sik�l� gyventi � Grabalk�. Nusigriov� kluon�, i��m� trobos langus ir i�sive��. �sik�r� Grabalkoje, apsi�i�r�jo netoliese Strazdin�je esant� mal�n� ir j� i�sinuomojo i� savininko vokie�io. Vi�tytyje Kanapki� sodyboje apsigyveno s�nus Algirdas su �mona. Susid�jo langus, �sistat� naujas duris, nes sen�sias rusai i�ve�� � Vokietij�. Taip jau likimas l�m�, kad jauniausias s�nus Algirdas su �eima liko gyventi �alia mal�no visam laikui. Pra�jus kiek laiko, � savo namus Vi�tytyje sugr��o ir senasis Kanapkis su �mona. Pasiremontav� mal�n�, v�l prad�jo jame malti.
Susik�rusio promkombinato val�ia mal�ne dirbti leido s�nui Algirdui ir Mykolui �erniauskui. O kai susik�r� kol�kis ir mal�n� per�m� i� promkombinato, tai dirbti savo mal�ne buvo paskirtas senasis J .Kanapkis. Ta�iau mal�nas jau tapo visai kitoks, negu buvo anks�iau. Sparnai ta po nereikalingi, su didele �irdg�la mal�no savininkas juos pats nulupo ir supjaust� malkoms. I��m� bru�tikius, vintroz� ir taip pat suk�reno. Nuo to laiko tai nebebuvo v�jo mal�nas. Sparn� ir v�jo darb� atliko traktoriaus motoras, pastatytas mal�no viduryje. Liko tik vieni valcai. �alia svetim� �moni� savo mal�ne buvo leista dirbti ir pa�iam snvininkui, nes vienas �mogus nesp�davo: reik�jo i�ra�in�ti kvitus ir nuo malimo rinkti duokl�, vadinam�j� "biralin�". Surinkt� "biralin�" kiekvien� m�nes� ve�davo atiduoti � Kybartus. J.Kanapkis savo mal�ne dirbo kol leido sveikata, v�liau j� pakeit� s�nus Algirdas. Jo �mona i�ra�un�jo kvitus.
Po kiek laiko mal�no paskirtis v�l pasikeit�. Jame buvo �rengtas etnografinis muziejus (>>) (>>) (>>). Padedant vietiniams gyventojams, buvo sukaupta labai verting� eksponat�: kultuvi�, kar�tuv� vilnoms kar�ti, spragil�, ly gintuv� ir kt. Buvo padaryta �vairi� stend�, maket�, prie vaiko lovel�s s�d d�jo moteris ir verp�. Muziejuje netr�ko lankytoj�. �k�rus Vilkavi�kio kra�to muziej�, visi eksponatai buvo i�ve�ti � j�, o apie buvus� muziej� Kanapkio mal�ne primena tik i�likusi lentel�: "Etnografinis muziejus". Mal�nininkas Jonas Kanapkis mir� 1970 metais. Paskutinis jo noras prie� mirt� buvo, kad j� palaidot� su trejomis �v. Mi�iomis. Artimieji i�pild� jo vali�. �mona Marijona mir� 1977 metais. Abu palaidoti Vi�ty�io kapin�se. Neb�ra tarp gyv� ir trij� J. Kanapkio s�n�: Broniaus, Kazimiero ir Algirdo. Dabar mal�nas priklauso likusiems gyviems giminai�iams. J. Kanapkio marti Janina, likusi gyventi viena uo�vijoje, mal�nininko name, maloniai su kiekvienu pasidalina savo prisiminimais, leid�ia ap�i�r�ti kasmet vis labiau gri�vant�, kadaise viso Vi�ty�io puo�mena buvus� v�jo mal�n�. Janina Kanapkien� prisimena daug nutikim�. Pateikiame kelis jos pasakojimus.
Vien� kart� pamat�me, kad ateina didelis debesis, o stiprus v�jas niekaip nepagauna vir�uje esan�ios vintroz�s. Reikia skubiai lipti ant paties mal�no vir�aus. Elektros tada nebuvo, tai u�si�ibin� Iiktern� i�b�gome prie mal�no. Mano uo�vis ir vyras mal�n� "vaktavo" kaip savo ak�. O a� labai bijojau lipti � vir��, tai jis mane vis prilaiko, ir abu u�lipome. Abu sukibom laikyti, v�jas pagavo vintroz�, �m� ��ti ir sukti mal�no sparnai nepagaut� vintroz�s, tai prad�t� sukti � prie�ing� pus�. Jeigu sparnai prad�t� suktis atbulai, tai sudegint� mal�n�. D�l to reik�davo labai "vaktuoti". Vien� syk� abu vyrai buvo kalv�je, kai i�girdau, kad at��ia v�jas ir atgena didel� debes�. Pama�iau, kad sparnai prad�jo suktis atbulai. U�b�gusi ant kalno prad�jau " �aukti, kiek gerkl� leid�ia". Gerai, kad vyrai i�gird� susp�jo laiku sugr��ti. Vien� syk�, kai dar mal�nas buvo su sparnais, mudu su vyru s�d�jom kambary ir kalb�jom�s. �jo turb�t 1956 metai. Staiga i�girdom, kad stipriai nugriaud�jo perk�nas ir �aibas trenk� tiesiai � mal�no sparn�. Vyras, pa�i�r�j�s pro lang�, pamat�, kad mal�ne dega �viesa. Pagalvojom, kad vagys. Prik�l�m uo�vius ir nub�gom prie mal�no. Atrakin� mal�n� pamat�m, kad jau liepsna eina iki pavir�iaus. T�syk susp�jom u�gesinti. Pasirodo, perk�nas trenk� tiesiai � mal�n�.
Daug kraupi� istorij� mena senasis Vi�ty�io mal�nas. Jam teko b�ti pa�i� �iauriausi� to kra�to �udyni� liudytoju. Mal�no savininkas Jonas Kanapkis i� savo mal�no mat�, kaip ant Ilgojo kalno su�aud� �mones (>>) (>>).
Parko darbuotojai �vertinti mal�no b�kl� buvo pakviet� specialistus i� Kult�ros paveldo centro ir i� Rum�i�ki� liaudies buities muziejaus. Specialist� nuomone, ir mal�nas ir mal�nininko namas turi istorin�, technin�, technologin�, architekt�rin� ir kra�tovaizdin� vert�, tod�l si�lomi �ra�yti � LR Nekilnojam� kult�ros vertybi� registr� (>>). Prie� kelet� m�nesi� gavome ra�t�, kad �ra�ymo proced�ra jau prad�ta. � �� registr� taip pat si�loma �traukti ir Vi�ty�io aliejin�, esan�i� Vi�ty�io miestelyje, Taikos g. 21.
Pagal Janinos Kanapkien�s pasakojim� pareng� vyr. kult�rolog� Rima Gagien�
P.S. 2003 m. gruod�io 31 d. Vi�ty�io mal�nas ir aliejin� buvo �ra�yti � LR Nekilnojam� kult�ros vertybi� registr�. Mal�no registracijos numeris yra 451(>>>), o aliejin�s - 895 (>>>).
Skaitykite legend� apie Vi�ty�io v�jo mal�n�...>>>
