Vi�tytis buvo vienas i� t� ma�� 20 miesteli�, i�sid�s�iusi� i�ilgai Rusijos-Vokietijos sienos (>>) (>>). D�l intensyvios prekybos per sien� su Vokie�iais ir d�l to, kad �iuose miesteliuose buvo nema�ai smulki� �moni� (kepykl�, siuvykl�, �epe�i� fabrik�li�, od� apdirbimo ir kt.), ekonomin� pad�tis buvo �ymiai geresn�, nei kituose, esan�iuose toliau � rytus. Da�ni Vi�ty�io gyventoj� vizitai � Vokietij� prekybos tikslais arba d�l geresnio gydymo ir apskritai d�l glaud�i� kontakt� su vokie�iais tur�jo didel� �tak� �i� miesteli� gyventoj� gyvenimo b�dui, papro�iams ir netgi kalbai.
�yd� tautyb�s gyventoj� kalba buvo jidi� - voki�kasis dialektas su hebraj� ir netgi slav� kalb� �od�i� priemai�a. Jidi� buvo vis� Ryt� Europos �yd� kalba. �io regiono jidi� akcentas ir �od�iai labai skyr�si nuo kit� �ali� ar region� jidi� kalbos . �iuo at�vilgiu ypa� svarbus buvo tas faktorius, kad �ie miesteliai, tame tarpe ir Vi�tytis, buvo okupuoti Rusijos nuo 1815 iki 1918 met� (>>). Per okupacijos laikotarp� sp�jo pasikeisti net viena gyventoj� karta. �i okupacija paliko nema�ai fizini� �ymi� ir p�dsak� pastat� statyboje ir formoje - t.y. architekt�roje apskritai. Nors apskritai pastatai buvo mediniai, ta�iau taip pat buvo statomi i� akmen� ir plyt�. Kai kurie i� toki� pastat�, statyt� prie� 200 met�, tebestovi Vi�tytyje ir dabar.
Vi�ty�io miestelyje pastatai buvo i�sid�st� gana simetri�kai, su turgaus aik�te miestelio centre (>>). Centrin� aik�t� buvo sta�iakampio formos. Aik�t�s kra�tin� einanti i� �iaur�s � pietus buvo beveik du kartus ilgesn�, nei ta, kuri �jo i� ryt� � vakarus. Gatv�s buvo i�si�akoj� i� kiekvieno aik�t�s kampo sta�iais kampais viena kitai (>>).
Nuostabus Vi�ty�io e�eras (>>), vienas i� did�iausi� �iame kra�te sudar� prie miestelio pusapskritim� ir apjuos� miestel� i� piet� ir vakar� pus�s (>>). E�er� kirto tarpvalstybin� siena (>>). Sausumos siena �jo kitu, vakariniu, miestelio rib� pakra��iu. �iaur�je Vi�tytis ribojosi su gana auk�tomis kalvomis, kurias vi�tytie�iai ka�kod�l tai vadino "Raudonaisiais kalnais". Kalv� pap�d�je tek�jo upelis, kuris kiekvien� vasar� beveik visi�kai i�d�i�davo, bet ypatingai patvindavo lietingais met� laikotarpiais - ruden� ir pavasar�. Net p�stieji eidavo per j� rizikuodami �kristi � upelio Vidupio vanden� (>>). I�vykstant i� Vi�ty�io, arkli� traukiami ve�imai tur�jo perva�iuoti pat� upel�, nes tilto jokio nebuvo. Tai buvo nesud�tinga, kai jis b�davo i�d�i�v�s ar jame b�davo nedaug vandens, taip pat �iemos metu, kai j� sukaustydavo tvirtas ir pakankamai storas ledas. Ta�iau upel� perva�iuoti b�davo ypa� sud�tinga, kai vandens lygis jame b�davo pakil�s, o srov� stipri. Skersai upelio �jo kelias � Virbal�, kuris buvo apie 25 km.�atstumu � �iaur� nuo Vi�ty�io (>>). Virbalis buvo artimiausia gele�inkelio stotis Rusijos pus�je. I� �ia prasid�davo kelion� � likus� plat� pasaul�. Virbalio gele�inkelio stotis buvo ypatinga tuo, kad pro Virbal� �jo ypatingai svarbi gele�inkelio linija Sankt Peterburgas - Berlynas, jungianti Rusij� su Vokietija. Kelias � Virbal� �jo i�ilgai ir visai �alia Vokietijos - Rusijos sienos (>>). Reikia prisiminti, kad tuo laikotarpiu Vi�tytis, kaip ir visa U�nemun�, nuo 1815 iki 1918 m., priklaus� Rusijai (>>) (>>).�Kelias Vi�tytis-Virbalis nebuvo gr�stas ir lietingu met� laikotarpiu jis pavirsdavo "purvo j�ra", taigi buvo sunkiai prava�iuojamas, net arkliais kinkytiems ve�imams (automobili� tais laikais Vi�tytyje dar nebuvo nei vieno). Kelion� i� Vi�ty�io � Virbal�, �veikiant 25 km. atstum�, trukdavo vis� dien�. Pa�ioje kelio prad�ioje, de�in�je kelio pus�je, buvo miestelio dalis, kuri� vi�tytie�iai vadino "kalnu". �ia savo varganuose nameliuose� gyveno neturtingiausi miestelio gyventojai. Miestelis gal�jo pl�stis tik � rytus, kadangi tai buvo pakankamai lygi vietov�, nes pietuose plyt�jo e�eras, vakaruose buvo siena su Vokietija, o �iaurin�je dalyje buvo gana auk�ta kalva (>>). Ta�iau Vi�tytis ir ryt� pus� i�sipl�t� labai ne�ymiai, nes miestelio gyventoj� skai�ius emigracijos � Amerik� ir Vokietij� pasekoje� katastrofi�kai ma��jo - XXa. prad�ioje d�l blog�jan�ios ekonomin�s pad�ties i� Vi�ty�io ie�koti geresnio gyvenimo i�vyko net tre�dalis miestelio gyventoj�.
Apie 7 km. nuo miestelio � rytus gl�d�jo tankus ��uol�, pu�� ir ber�� mi�kas. �is mi�kas buvo toks tankus, kad net ir saul�t� vasaros dien� jame buvo gana tamsu. Buvo �nekama, kad �iame mi�ke slapstydavosi pl��ikai, kurie apipl��in�davo prava�iuojan�ius �ia �mones, ta�iau tai buvo daugiau i�sigalvojimas nei tikra tiesa.
Centrin� Vi�ty�io aik�t� ir trys pagrindin�s miestelio gatv�s (>>) buvo gr�stos grindinio akmenimis. Tod�l va�iavimas tokia gatve ve�imu, kurie tais laikais netur�jo jokios amortizacijos ir toki� buvo dauguma, neteik� nei menkiausio malonumo.�Nepaisant �io nepatogumo, gr�stos akmenimis gatv�s tur�jo did�iul� praktin� privalum� prie� negr�stas, kurios sausos ir kar�tos� vasaros metu buvo labai dulk�tos, o lieting� pavasar� ir ruden� padengtos storu purvo sluoksniu, kuris siekdavo net iki kulk�neli�.
�iemos metu kai miestelio gatves, nepriklausomai nuo to ar jos buvo gr�stos ar ne, buvo padengtos kompakti�ku sniego sluoksniu nuo ankstyvo pavasario iki v�lyvo pavasario. Tai buvo nuostabiausias metas va�in�ti su rog�mis. Su arkli� traukiamomis� rog�mis buvo ne va�in�jama, o tiesiog lekiama - arkliai prunk�davo, varpeliai skamb�davo taip, kad gniau�davo kvap�. �iem� sniegas Vi�tytyje retai kada visi�kai benutirpdavo, o jei esant dideliam atlyd�iui ir nutirpdavo, tai labai neilgam - netrukus v�l prisnigdavo, ir �em� b�davo padengta sniegu i�tis� �iem�. �iemos Vi�tytyje b�davo gana ilgos, bet labai gra�ios. Tai teikdavo ypa� did�iul� ir neapsakom� malonum� vaikams.
�aligatvi� Vi�tytyje nebuvo, ir p�stieji buvo priversti vaik��ioti viduriu kelio, dalinantis j� su prava�iuojan�iais ve�imais ar su pavieniais raiteliais. Dviratininkams, kaip ir j� dvira�iams tai taip pat nebuvo patys geriausi laikai - gatv�s nebuvo pritaikytos va�in�ti dvira�iais. Gatvi� grindinio pavir�ius buvo lengvai i�gaubtas � vir��, kad lietaus vanduo gal�t� lengvai nutek�ti � abipus gatv�s esan�ius griovelius. Po gausaus lietaus vanduo grioveliuose pakildavo taip auk�tai, kad, norint patekti � kit� gatv�s pus� ar � gatv�s vidur�, tekdavo skersai jos pad�ti storas ir pla�ias lentas.
Ta�iau vieno nereikdavo baimintis einant Vi�ty�io gatve - tai b�ti perva�iuotam automobilio. Nors XXa. prad�ioje automobili� era jau buvo prasid�jusi, ta�iau pasiekusi Vi�ty�io ji dar nebuvo. Nebuvo Vi�tytyje tuo laiku ir gatvi� ap�vietimo. Kaip taisykl�, tamsiu paros metu gatv�je �moni� beveik neb�davo, ta�iau tie kurie ir eidavo tamsia gatve su savimi visada ne�davosi �ibalines lempas, vadinamas "liktarnomis".�"Liktarnos" buvo ne tik �viesos �altinis, bet ir persp�jimas va�ny�iotojams ir raiteliams, kad nakt� gatv�je nesu�alot� p�s�i�j�. Ta�iau nelaiming� atsitikim� gatv�se prakti�kai nepasitaikydavo, i�skyrus tuos retus atvejus, kai �mon�s b�davo su�alojami pasibaid�iusi� ir pasileidusi� �uoliuoti arkli�.
Dauguma nam� Vi�tytyje buvo pastatyti i� medini� r�st�, ta�iau buvo ir keliolika m�rini� pastat� i� plyt�. Sen� nam� stogai buvo i� �iaud�, skiedr� ar molini� �erpi�. Po didelio 1901m. gaisro, kuris sunaikino beveik pus� Vi�ty�io medini� nam�, pastatus dengti �iaudais ar skiedromis buvo grie�tai u�drausta. Visi naujai pastatyti namai buvo dengiami molin�mis �erp�mis, kurios buvo i�degamos specialiose krosnyse pana�iai kaip ir molin�s plytos. �erp�s buvo dailiai i�gaubtos � vir��� bei buvo gra�ios raudonos spalvos, kas suteikdavo namams patraukl� estetin� vaizd�, �i�rint � Vi�tyt� i� vir�aus nuo j� supan�i� kalv�.
Namai, i�lik� Vi�tytyje nuo t� laik�, kai miestelis priklaus� Pr�sijai, t.y. nuo 1795 iki 1815 met� (>>), tur�jo auk�tas lubas, storas sienas ir ma�us langus. Nam� viduje b�davo gana tamsu, nes pro ma�y�ius langus patekdavo nedaug saul�s �viesos. Ta�iau jie buvo taip tvirtai sur�sti, kad atlaik� ne tik met� t�km� ir jos griaunant� poveik�, bet ir 1901m. gaisrus. Didysis 1901m. gaisras sunaikino �i� nam� skiedrinius stogus ir vid�, ta�iau storos sienos i�liko nepaliestos, d�ka ko �ie namai tebestovi Vi�tytyje ir dabar. Nauj�, pastatyt� po gaisro, nam� i�vaizda, kokyb� bei tvirtumas, netgi t� kurie buvo statomi i� med�io, buvo �ymiai dailesn�, nei suniokot� gaisro metu. �iaudiniai ir skiedriniai stogai buvo pakeisti gra�iais raudon� �erpi� stogais. Senamadi�ki langai su ma�y�iais stiklais� buvo kei�iami � didelius, trij� dali�, turin�ius gana didelius stiklus, langus. Vir�utin� lango dalis atsidarin�davo horizontaliai, o dvi apatin�s tokio pat dyd�io lango dalys atsidarin�davo vertikaliai. Artinantis �al�iams, langai iki pat pavasario buvo sandariai u�daromi. Kad kambariuose b�t� �il�iau, �iem� b�davo �statomi antri langai, o tarpai priki�ami vatos ir u�klijuojami popieriaus juostel�mis. Palang�s tarpas tarp abiej� lang� buvo i�klojamas vata, ant vir�aus pribarstoma �vairi� spalvot� popieriaus atrai��, blizgu�i� ir kitoki� papuo�al�. Tai b�davo ka�kas pana�aus � papuo�t� Kal�d� eglut�.Tarpe ant palang�s buvo pastatomi puodeliai su sieros r�g�timi, kuri sugerdavo dr�gm� ir langai i� vidaus neap�erk�nodavo. Ta�iau nepaisant to, kai oro temperat�ra labai nukrisdavo, langai vis tiek pasipuo�davo gra�iu �erk�no ornamentu.
Nema�ai nam� tur�jo �rengtus vir�utin�je lango dalyje ventiliatorius, kurie �leisdavo �vie�i� or� � kambario vid�, kai kambario langai b�davo u�dari. Tipi�kas ventiliatorius buvo ne kas daugiau, kaip apskritas �renginys, turintis metalines mentes, kurias suko judantis oras. �vie�io oro, patenkan�io � vid� kiekis, priklaus� nuo ventiliatoriaus men�i� sukimosi grei�io, kuris savo ruo�tu priklaus� nuo oro jud�jimo grei�io, t. y. nuo v�jo grei�io. Kai lauke b�davo blogas oras, ventiliatorius b�davo u�dengiamas specialiu gaubtu. Toks "�renginys" buvo ir �yd� hebraj� mokykloje. �ios mokyklos mokytojas Holme Lipmanovi�ius labai tuo ventiliatoriumi did�iavosi ir visada j� parodydavo valstybiniam mokykl� prie�i�ros inspektoriui, kai �is atvykdavo � mokykl� su eiline inspekcija. Kai kuri� nam� i�or�, t. y. i� grubiai apdirbt� r�st� sur�stos sienos, buvo aptinkuojama. Dailios medin�s langin�s,� kurias da�ant b�davo �dedama nepaprastai daug i�mon�s ir fantazijos, buvo pasiturin�i� miestie�i� nam� po�ymis. Viduje kambari� sienos buvo i�tinkuojamos ir kiekvien� pavasar� nubaltinamos kalki� skiediniu. �is skiedinys, kurio sudedamosios dalys buvo kalk�s ir vanduo, buvo ruo�iamas miestelio pakra�tyje ir laikomas specialiai tam skirtose duob�se ar �uliniuose kiemo gale, u� svirno ir tvarto. Kalki� duob�s ar �uliniai visada b�davo r�pestingai apdengiami, tam kad i�vengti nelaiming� atsitikim�. I� kitos pus�s, kai kurie sen�j� nam� bruo�ai i�liko ir naujai pastatytuose namuose. Tai vis� pirma visai bereikalingas sien� ir stog� masyvumas ir griozdi�kumas. Stogai buvo labai auk�ti, stog� gegn�s tokios sunkios, kad jas tekdavo papildomai paremti i� apa�ios. Gegn�s buvo apkalamos storomis lentomis, ant j� buvo kalami mediniai skersiniai, ant kuri� u� nedideli� snapeli� apatiniame pavir�iuje buvo kabinamos �erp�s.� B�gant laikui d�l ypatingai sunki� sien� ir stogo, namas prad�davo grimzti � �em�. Ypatingais atvejais tam, kad sustabdyti namo tolimesn� grimzdim�, jo sienos sbuvo paremiamos dideliais r�stais. Ta�iau kaip �prasta �ie namai retai pasiekdavo tok� apgail�tin� stov�, kadangi da�nai besikartojan�i� gaisr� metu jie b�davo sunaikinami. Gaisrai tada, XXa. prad�ioje, buvo vis� nedideli�, toki� kaip Vi�tytis, miesteli� pagrindin� nelaim�. Statant namus i� r�st�, tarp r�st� buvo dedamas s�man� sluoksnis, kuris atliko izoliacin� funkcij�, bet buvo visoki� vabzd�i� veisimosi vieta. Sluoksnis tarp lub� ir antro auk�to (pastog�s) buvo u�pildomas� spaliais, kaip izoliacine med�iaga.
Vanduo buvo s�miamas i� �ulini�, kurie buvo i�d�styti strategin�se miestelio vietose. Vanduo �uliniuose buvo ypatingai �varus, nes nebuvo kil� joki� epidemij�, susijusi� su geriamo vandens naudojimu i� �ulini�. Vanduo buvo ne tik �varus, bet savoti�kai skanus, o kar��iausi� vasaros dien� - labai �altas. Vanden� i� �ulini� � namus kiekvien� dien� i�ve�iodavo pagal, i� anksto sudaryt� grafik� ir susitart� kiek�,� "profesional�s" vandens ve��jai. Vanduo namuose buvo saugomas priemen�je, koridoriuje ar prie�kambaryje specialiai tam skirtose statin�se. Vandeniui semti buvo naudojamas patogus didelis medinis ar metalinis samtis, o nei�gertas ar nei�naudotas vandens perteklius b�davo i�pilamas � �alia stovint� "pamazg�" kibir�.
Ai�ku, net pasiturintys miestie�iai namuose netur�jo �sireng� voni� pagal �iuolaikin� supratim�. Vasar� paprastai dauguma �moni�, ypa� jaunimas, maudydavosi ir prausdavosi e�ere. Miestelyje veik� vie�oji pirtis, kurioje buvo �altas ir �iltas vandentiekio vanduo. Vanduo pirtyje buvo pa�ildomas did�iuliame metaliniame katile - boileryje, i� kurio vamzd�iais vanduo tek�davo � kranus. Penktadieniais ir prie� �ventes pirtyje maudydavosi vyrai. �ia nebuvo nei voni�, nei du�� - vanduo� b�davo pilamas ant k�no tiesiai i� kibiro. Maudomasi buvo didel�je patalpoje, tuo tarpu nusirengiama kitoje ma�esn�je. Pirtyje, ai�ku, buvo ir sauna. Saunos kampe buvo krosnis, kurioje buvo iki raudonumo �kaitinami dideli akmenys. Ant� �kaitusi� akmen� i� kibiro buvo u�pilama vandens, kas sukeldavo didel� gar� debes�. Prie�ais krosn� buvo trij� auk�t� gultai, ant kuri� buvo s�dima arba gulima. ��jimas � pirt� kainavo 10 kapeik� suaugusiam ir 5 kapeikos vaikui. Trys kapeikos papildomai kainavo vanta saunai. Kibirai vandeniui buvo duodami nemokamai, bet kiekvienas prival�jo tur�ti savo muilo gabaliuk�.
Namai Vi�tytyje buvo ap�ildomi plytin�mis krosnimis. Krosnys i� i�or�s buvo apd�tos baltais ar rudais kokliais. Krosnis beveik siekdavo lubas, tur�jo gana patraukli� i�vaizd�, bet kaip �ildymo priemon� ji nebuvo ideali. Didel� dalis �ilumos per kamin� patekdavo � i�or�. Kaip kuras daugiausia buvo naudojamos durp�s - i�d�iovintas organin�s dirvos sluoksnis. Durp�s buvo kasamos specialiose pelk�tose vietose - durpynuose, kuri� aplink Vi�tyt� buvo labai daug. I� �io pelk�s dirvos sluoksnio buvo nusunkiamas vanduo, dirva dedama � vienodas specialias formas ir paliekama i�d�i�ti saul�je. I�d�i�v� sta�iakampiai durpi� briketai buvo pardavin�jami nuo 3.5 iki 5 rubli� u� ton�. Vienam kartui buvo vidutini�kai sunaudojama iki 20 toki� "briket�". Durpi� "briketai" nebuvo ypatingai geras �ilumos �altinis, ta�iau durpi� privalumas buvo j� pigumas. Visi�kai sudegdavo tik pus� durpi� "briket�", kita pus� pavirsdavo pelenais. Tod�l net kelet� kart� per dien� tekdavo pa�alinti i� pakuros pelenus, o ugn� ir v�l u�kurti i� naujo. Maistas buvo gaminamas �idinyje, kuris buvo priekin�s krosnies dalies t�sinys. Puodas buvo statomas ant specialaus gele�inio trikojo, po kuriuo b�davo sukuriama ugnis. Da�niausia krosnies apa�ioje kiekvianame name b�davo buvo vi�tid�. Dien� vi�tos b�davo i�leid�iamos � kiem�, kur besikapstydamos jos susirasdavo sau maisto. Vakare jos v�l sugr��davo ant savo lakt� prie krosnies. Kad vi�tos nepapult� � dar�us, jie b�davo r�pestingai aptveriami tvoromis.
�viesos �altiniu b�davo �ibalin�s lempos ir �vak�s. Kadangi �ibalas buvo labai brangus, �viesos buvo naudojama labai taupiai. Kai kuriuose pasiturin�iuose namuose svetain�je kabodavo specialios didel�s lempos. J� teikiamos �viesos pilnai pakako dideliam kambariui, be to, tokios lempos labai puo�davo kambar�. D�l gero ap�vietimo jos buvo naudojamos tik ypatingomis progomis - per vestuves ir �vairias �ventes. Mokiniai, ruden� ir �iem�, kai saul� leisdavosi anksti, o tek�davo v�lai,� eidami � mokykl� su savimi tur�davo atsine�ti nustatyt� kiek� �ibalo, pripildyti mokyklos lempoms.
Kiekvieno nam� �kio pasidid�iavimas buvo jo dar�as. D�l e�ero, sienos su Vokietija ir sta�i� kalv�, dar�ai pietin�je, vakarin�je ir �iaurin�je miestelio dalyje buvo riboti pagal dyd�. Bet nepaisant to ir �ie buvo palyginus dideli. Dar�ai rytin�je Vi�ty�io dalyje buvo dideli ir pagal plot� prilygo nedidukei fermai ar �kiui. Pagrindinis produktas buvo bulv�s. Bulv�s buvo ka�kas daugiau nei duona. �vairiai paruo�tos bulv�s buvo naudojamos maistui kiekvien� dien�, kaip skurd�i�, taip ir pasiturin�i� �moni�. Bulvi�, i�auginam� miestie�i� dar�uose pilnai pakako viso miestelio gyventojams i�tisiems metams.� Kitos dar�ov�s taip pat auginamos dar�uose buvo kop�stai, morkos, agurkai, burok�liai, pupos, �irniai ir svog�nai. Kaip nekeista, bet pamidorai Vi�ty�io dar�uose auginami nebuvo - gal d�l per trumpos ir per �altos vasaros. Galima teigti, kad sodai ir dar�ai truput� papuo�davo ne itin patraukli� miestelio aplink� ir teikdavo nema�� ekonomin� naud� nam� �kiui.
Netolimose miestelio apylink�se buvo daugyb� sod�, kuriuose augo obelys, kriau��s, vy�nios, slyvos. Taip pat ir nema�ai �vairi� vaiskr�mi�, tarp kuri� labai populiar�s ka�kod�l buvo rug�t�s agrastai. Vasar� ir ankstyv� ruden� sodininkai atve�davo � miestelio turg� ve�imus vaisi�, ir juos pardavin�davo labai �emomis kainomis. R�pestingos �eiminink�s, pasinaudodamos vaisi� pigumu, prisipirkdavo vaisi� ir i� j� i�sivirdavo uogien�s �iemai. Obuolius ir kriau�es jos nulupdavo, i�imdavo �erd� ir supjaust� smulkiomis dalimis, bei suv�r� ant si�l� i�d�iovindavo saul�je.
Paruo�ta pagal ...>>>
Vi�ty�io istorija pla�iau ...>>>