Kiekvieno m�s� dvasinis ry�ys su t�vi�ke, su vietove, kurioje i�augome, net jei t�vi�k�s ir p�dsak� neb�ra, i�lieka visam laikui neatskiriama gyvenimo dalimi. I� nam� i�sine�ta t�vi�k�s �idinio, tradicij�, po�i�rio � T�vyn�, dorov�, darb�, kaimynus dvasia nedingsta be p�dsak� nors ir labai dinami�kame gyvenimo kelyje. Tas ry�ys pastebimas pagrindin�se �mogaus nuostatose, elgesyje, santykiuose su kitais. B�nant ar�iau savo �akn�, ai�kesn� tampa m�s� kult�ros paveldo vert� ir prasm�, lengviau j� vertinti, globoti ir saugoti. Tas s�sajas su kra�to kult�ra stiprina vietov�s istorija, jos pa�inimas.
Profesorius Jonas Totoraitis
Vi�ty�io istorija (pagrindinis puslapis)
Vi�ty�io istorija pagal A.Mi�kinio "U�nemun�s miestai ir miesteliai", Vilnius, 2001m.
Vi�ty�io istorija pagal daktaro J.Totorai�io "S�duvos-Suvalkijos istorija"; Kaunas,1938m.
Vi�ty�io istorija pagal "Lietuvos enciklopedija", Bostonas, 1966m.
Vi�ty�io istorija pagal B. Kviklio enciklopedij� "M�s� Lietuva", 3 tomas, Vilnius, 1991m.
Vi�ty�io metra�tis - istorini� �vyki� chronologija
Vi�tytis. Prie�istorinis laikmetis. Akmens am�ius (ruo�iama)
Vi�tytis prie� 100 met�
Vi�tytis Pr�sijos sud�tyje (ruo�iama)
Vi�tytis Rusijos imperijos sud�tyje (ruo�iama)
Vi�tytis I pasaulinio karo metais (1914-1918m.)
Vi�tytis Nepriklausomyb�s metais (1918-1940m.)
Vi�tytis 1940-1941 metais
Vi�tytis II pasaulinio karo metais (1941-1945m.)
Vi�tytis pirmaisiais pokario metais. Kol�kio suk�rimas
Vi�tytis "brandaus socializmo" metais
Visuomenin�s organizacijos Vi�tytyje 1945-1987m.
�vietimo ir kult�rinio gyvenimo raida Vi�tytyje
Vi�tytis 1994 metais. �sp�d�iai aplankius Vi�tyt�
Vi�ty�io heraldika
Vi�ty�io miesto antspaudai
Vi�ty�io Magdeburgo teis�s
Dokumentas "Vi�ty�io miestelio privilegija"
1772-1790 m. Vi�ty�io miestel�n� gin�ai su Vi�ty�io seni�nu
1759m. sausio 9d. Vi�ty�io miestel�n� prievol�s
Vi�ty�io seni�nijos inventorius 1758 metais
Vi�ty�io smukl�s
1419m. Kry�iuo�i� ordino ir Lietuvos sutarties d�l sien� projektas
1422m. gegu��s 10d. I� Melno taikos sutarties akto
Lietuvos ir Rusijos Federacijos sutartis "D�l Lietuvos ir Rusijos valstyb�s sienos"
Vi�tytis prof. Jono Totorai�io "S�duvos Suvalkijos istorijoje", 1dalis
Vi�tytis prof. Jono Totorai�io "S�duvos Suvalkijos istorijoje", 2dalis
Vi�tytis Kristupo Sklodowsky knygoje "Kairiame Nemuno krante"
Vi�ty�io knygne�iai
Vi�ty�io �em�s auginti
Kelias (Nr.57) i� Insterburgo � Merkin�. Vi�tytis 1384m. "Kry�iuo�i� keli� apra�uose"
1384m. "Kry�iuo�i� keli� apra�uose"
1808m. U�nemun�s miesteli� apib�dinimas
Nepasitenkinimas rusi�ka mokykla buvo matyti tik viename Vi�tytyje (1866m.)
Balsuotoj� m��is Vi�ty�io vals�iaus vir�ai�io rinkimuose 1918m.
Vi�tytie�i�, nu�udyt� ant Ilgojo kalno 1941m., pavard�i� s�ra�as
Rus� kari�, palaidot� Vi�ty�io kari� kapin�se 1944-1945 m., s�ra�as
�ydai vi�ty�iokai
M�s� vizitai Vi�tytyje 2000 ir 2003 vasar� (angl� kalba)
Vi�ty�io komunistai pogrindininkai
Vi�tytis senose nuotraukose
Vi�ty�iokai 1987m.
Po trisde�imties met�
Vi�ty�io vardo kilm�
Vi�ty�io istoriniai �em�lapiai
Istoriniai dokumentai. Pavi�ty�io piliakalnis
Istoriniai dokumentai. Didysis Vi�ty�io akmuo
Vi�tytis. Literat�ra ir istoriniai �altiniai
Kitos nuorodos
Vilkavi�kis iki XIX a. vidurio
Vilkavi�kio gyventojai XVII-XIXa. Miestie�i� mokes�iai, verslai ir prievol�s
Vilkavi�kio gyventojai XVII-XIXa. demografinis gyventoj� kitimas. Etnin� gyventoj� sud�tis
A. Vij�kas Kojalavi�ius.�"Lietuvos� istorija" (1650m.)
Apie S�duv� ir s�duvius
S�duviais esame mes gim�
Ar seniai prie Baltijos kalbama lietuvi�kai
�.Gedgaudas.� "M�s� praeities beie�kant"
Indoeuropie�i� kalbos kilm�
