Nors ir tur�damas Magdeburgo teisi� teikiamas savivaldos bei prekybos privilegijas, Vi�tytis buvo skurdus, miestel�nai tur�jo nema�ai prievoli�. 1776 m. mieste buvo v�jo ir vandens mal�n�. 1777 m. atkurta parapin� mokykla. XVIII a. pabaigoje buvo apie 1 300 gyventoj�. 1795 m. U�nemun� prijungus prie Pr�sijos, Vi�tytyje stov�jo pr�s� kariuomen�s �gula. Jai apgyvendinti Pr�sijos vald�ia dav� pa�alp� miestui statyti. 1800 m. Vi�tytis tapo LDK did�iojo kunigaik��io buvusios valdos (domeno) vals�iaus centru. 1815 m., U�nemun� prijungus prie Rusijos, Vi�tytis tapo svarbiu pasienio prekybos su Pr�sija punktu, �ia veik� muitin�. Miestelis �m� augti: 1808 m. jame buvo 1 600, o 1827 m. - 2 800 gyventoj�, vyko turg�s ir prekyme�iai, buvo pastatyta dideli� u�sienio prekybos sand�li�. 1829 m. pastatyta �v�. Trejyb�s katalik� ba�ny�ia (>>) , 1851 m. - evangelik� liuteron� ba�ny�ia (>>) (>>). Spaudos draudimo metais pro Vi�tyt� gabenta draud�iama lietuvi�koji spauda. 1850m. netoli Vi�ty�io gim� ir Vi�tytyje mok�si aktyvus lietuvyb�s platintojas, ��ymus filologas ir pedagogas daktaras Petras Kriau�i�nas (>>). XIX a. vidury pro Kybartus nutiesus gele�inkel� � Pr�sij� Vi�tytis sumenko. 1897 m. gyveno 2 468, 1923 m. - 1 295 �mon�s. XX a. prad�ioje kelis kartus deg�.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pus�je Vi�tytis buvo vals�iaus centras. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, Vi�tyt� buvo u��m� lenkai, bet gyventojams atkakliai reikalaujant, 1920 m. kov� Vi�tytis v�l atiteko Lietuvai.
Per Antr�j� pasaulin� kar� dalis miestelio ir ba�ny�ia sudeg�, buvo i��udyti �ydai ir nema�a dalis kit� gyventoj�, pokario metais daug �moni� i�tremta. 1945-1949 m. Vi�tytyje veik� progimnazija, 1949-1955 m. septynmet� mokykla. 1959 m. miestelyje gyveno 601, 1970 m.-728, 1979 m.-751 �mogus. Sovietme�iu Vi�tytis buvo apylink�s centras, tarybinio �kio, v�liau - Vi�ty�io kol�kio centrin� gyvenviet�.
Vi�tytis pokario metais >>
