1944m. gruod�io 6d. Vi�ty�io vals�iuje sudarytos 5 apylink�s - Vi�ty�io, Vi�ty�io lauk�, Pavi�ty�io, Totorkiemio ir Pakalni�.
1945 sausio 18d. svarstyta d�l k�lok� (taip sovietme�io prad�ioje vadino stambius �kininkus - buo�es) sabotavimo ir nutarta visus k�lokus atiduoti teismui.
1945m. bir�elio 24d. Vi�ty�io vals�iaus vykdomojo komiteto pirmininku paskiriamas Vincas �emerka., gim�s 1903m.
1945m. spalio1d. �kuriama progimnazija, kuri veik� 1945-1948m.
1945metais svarstyta, kod�l nevykdomi privalomi pristatymai valstybei. Tai d�l vokie�i� okupacijos kalt�s ir d�l to, kad tr�ksta� glaudaus bendradarbiavimo su darbo valstie�iais ir apylink�s pirminink� apsileidimo. Totorkiemio apylink�s pirminink� Lukait� ir Vi�ty�io lauk� pirminink� i� pareig� atleisti, Grigait�, m�ginus� apgaudin�ti valstyb�, perduoti prokurat�rai. 1945 metais �kurtas pieno kooperatyvas, veik� ma�in� ir arkli� nuomos punktas, veik�s iki 1947m.
Nuo 1946m. spalio 5d. Vi�ty�io vals�iaus sekretore dirbo Marijona Zajankauskait�, gimusi 1929m., baigusi 3 gimnazijos klases.
Lietuvos pasien� 1946 metais saugojo 115-asis Kionigsbergo b�rys, 95-asis, 95-asis, 97-asis, bei 94-asis b�rys. Lietuvos- Lenkijos pasien� saugojo b�tent 97-asis, bei 94-asis b�rys. 94-ojo pasienio b�rio �tabas buvo �sik�r�s Marijampol�je, o vadas - plk. Smetaninas, v�liau plk. Men��ikovas. 1-oji pasienio komendant�ra buvo �sik�rusi Vi�tytyje, � j� ��jo 1-oji, 2-oji, 3-oji, 4-oji linijin�s u�kardos ir 1-oji kovinio laidavimo u�karda. 94-ame b�ryje buvo 22 veikain�ios rezident�ros. Rezidentai turi ry�� su 56 slaptaisiais informatoriais. Konspiraciniams susitikimams su agentais ir informatoriais buvo turima po vien� but� Marijampol�je, Lazdijuose ir Vi�tytyje. 97-asis pasienio b�rys 1944m. gruod�io 13d. tur�jo tik 600 "aktyvi� durtuv�". Kiti b�rio kariai buvo naudojami ne pagal paskirt�: jie saugojo sand�lius Kaune, Kybartuose, Kazl� R�doje ir Vi�tytyje.
24-asis pasienio pulkas priklaus� Lietuvos pasienio apygardai, ta�iau �iuo laikotarpiu jis buvo i�sid�st�s Rytpr�si�-Lenkijos pasienyje. Per jo 14-osios komendant�ros saugom� sien� 1947m. gruod�io 21d. atsi�audydami � Lenkij� ver��si J. Luk�a, K. Pyplys ir j� kovos draugai. Juos sustabdyti puol� 14-osios ir 15-osios pasienio u�kard� kariai, ta�iau jiems to padaryti nepavyko. �� didvyri�k� prasiver�im� per Ramintos tilt� (ma�daug u� 15km. nuo Lietuvos-Lenkijos-Karaliau�iaus kra�to sien� susikirtimo vietos, .km. nuo Vi�ty�io) i�samiai ir �domiai apra�� J. Luk�a-Daumantas knygoje "Partizanai". �ekistai ra��, kad prasiver�� 5 partizanai. I� tikr�j� prasiver�� trys, o trys j� draugai �uvo kautyn�se prie Ramintos tilto (>>).
1947 metais vykdomojo komiteto pos�d�iuose buvo svarstomi tokie klausimai, kaip pasiruo�imas s�jai, �ienavimui, derliaus nu�mimui, paskolos �em�s �kiui atkurti ir i�vystyti rinkim�, apie privalom� gr�d� pristatym� valstybei, apie ba�nytin�s �em�s pa�mim� � valstyb�s �em�s fond� ir kitus. Kult�ros ir �vietimo komisijoje dirbo �. Vyzas ir �. Vir�kus.
1948m. sausio 30d. pos�d�iavo Vi�ty�io vals�iaus darbo �moni� deputat� taryba, � kuri� buvo i�rinkti 25 nariai. Pirmininku i�rinktas Vitas Krapas. Visur fig�ruoja rusi�ka pavard� Maksim Bere�noj.
1949 metais Vi�ty�io vals�iaus darbo �moni� deputat� tarybos pirmininku jau buvo Jakubauskas. Yra rusi�ka pavard� Maksim Baravykov. 1949m. baland�io 20d. pos�dyje nutarta iki 1949m. gegu��s 1d. Vi�ty�io apylink�je suorganizuoti 4 kolektyvinius �kius.
1949m. spalio 19d. pos�dyje jau kritikuojami deputatai, kad �alinasi savo pareig�, neprisideda prie kol�ki� steigimo, gyvulininkyst�s ferm� k�rimo, nevykdo partijos ir vyriausyb�s nutarim�. Kritikuojami ,,Vienyb�s" ir R��i�n� kol�kiai.
1949 metais �kuriama septynmet� mokykla, veikusi iki 1955 met�. Nuo 1950m. Vi�ty�io apylink� jau vadinosi Kybart� rajono Vi�ty�io apylinke.
1950m. gruod�io 28d. pirmininku i�rinktas Vincas Ragai�is. Ataskaitiniame prane�ime dar vis kalbama apie privalom� pristatym� - pieno, m�sos, kiau�ini�, viln� - �vykdym�.
Parengta pagal �Vilkavi�kio apskrities Vi�ty�io vals�iaus vykdomojo komiteto pos�d�i� protokolus, kuriuose atsispindi soviet� vald�ios �sigal�jimas, ir J. Starkausko "�ekistin� kariuomen� Lietuvoje 1944-1953m."
