Vi�tytis - senas Lietuvos kampelis, �sik�r�s trij� valstybi� prieglobstyje: Lietuvos, Lenkijos, Rusijos (Kaliningrado srities). Prie didelio ir puikaus Vi�ty�io e�ero, prie Puntuko pusbrolio, garsiojo ir did�iojo Vi�ty�io akmens, ir �ventojo �altin�lio apsupto kaln� ir kalneli�, pu�yn� ir eglyn�li�. Vi�tytis - nuostabus gamtos kampelis, savo gro�iu pritraukiantis ne vien� poilsiautoj� ne tik vasar�, bet ir �iemos metu. Mokykla �iame miestelyje �kurta 1945 spalio 1 dien�. Mokykla buvo ir anks�iau, bet apie jos istorij� ir veikl� tiksli� duomen� nei�lik�. Pirmoji mokykla buvo progimnazija. Jos direktorius buvo paskirtas �eslovas Vyzas. Mokykloje buvo mokoma lietuvi� kalbos, rus� kalbos, vokie�i� kalbos, matematikos, istorijos, geografijos, biologijos, muzikos, pie�imo ir k�no kult�ros. V�liau, 1949-1950 metais, progimnazija buvo pertvarkyta � septynmet� mokykl�, o nuo 1954-1955 met�� mokykla prad�jo peraugti � vidurin�, kuriai ilgus metus vadovavo direktoriai: Marijonas �ventoraitis, v�liau - �eslovas Vir�kus, o pavaduotojais buvo - Agota �al�i�t�, v�liau Birut� Mardosait�. 1958 metais buvo i�leista pirmoji abiturient� laida - 14 �moni�. Pirmoje Vi�ty�io vidurin�je mokykloje mok�si 200 mokini� ir buvo 11 klasi�. Tuo metu mokykloje veik� �vair�s b�reliai, kuriems vadovavo nuostab�s mokytojai. Mokytojas S.Rugienius buvo sub�r�s net du chorus - spaliuk� ir mergai�i� chor�. Ilgus metus jis vadovavo dar ir pu�iam�j� instrument� orkestrui (nuo1964 iki 1977 met�). S. Rugieniaus vadovaujamas orkestras skyn� laurus jaunimo festivaliuose, rajonin�se dain� �vent�se. Jaunuoli� �oki� kolektyvui ilgus metus vadovavo mokytoja �A. Zdanavi�ien�. Jos paruo�ti kolektyvai keturis kartus dalyvavo Respublikin�se dain� �vent�se. Be min�t� b�reli� dar veik� sporto, gamtinink� ir kiti b�reliai. Laikas skub�jo. Mokykla keit�si, augo ir klest�jo. K�r�si nauji b�reliai ir kolektyvai, mokiniai vis labiau garsino savo mokykl� ne tik �iniomis, bet ir savo kult�rine veikla. O kad praeitis likt� gyva ir �am�inta, 1995 metais mokykloje �kuriamas mokyklos muziejus, kuriame kaupiama kra�totyrin� med�iaga, surinkta kra�totyrinink� - mokini� ir mokytoj�, vadovaujant ilgametei kra�totyrininkei Birutei Mardosaitei. Muziejus nuolat gaus�ja, turt�ja naujais eksponatais, nauja kra�totyrine med�iaga, o lankytojus pritraukia naujomis parodomis, ekspozicijomis. Nuveikti darbai ir veikla nelieka nepasteb�ti. 2002 metais "Suvalkija" Dz�kijos regionin�je mokyklos muziej� ap�i�roje mokyklos muziejus laim�jo pirm�j� viet� ir buvo apdovanotas pirmojo laipsnio diplomu.
Garsi m�s� mokykla ir kit� b�reli� veikla. V�l, po ilgokos pertraukos, atkurtas pu�iam�j� instrument� orkestras, kuriam vadovavo Lietuvoje garsus Kybart� pu�iam�j� instrument� orkestro vadovas Antanas Ziegoraitis. Dabar orkestrui vadovauja - Saulius Mickevi�ius, jau sp�j�s i�gars�ti su jaunaisiais d�doriais tarptautiniame pu�iam�j� instrument� orkestr� festivalyje - konkurse "Panev��io garsas 2001" ir laim�j�s tre�i�j� viet�.
Jaun�j� �oki� poras grak�taus �okio meno moko mokytoja Janina Vasaitien�. �is mokyklos �oki� kolektyvas jau �iais (2003) metais at�vent� savo de�imtmet�. Tai gra�i sukaktis, i�puo�ta laim�jimais ir naujomis svajon�mis. Mokytoja Janina Vasaitien� vadovauja ir mokyklos chorui.
Aktyvia veikla mokykloje pasi�ymi 1998 metais �kurtas Valan�iuk� b�relis. Jam vadovauja mokytojas V.Gaidys. Jaun�j� �auli�, skaut�, sporto, mi�ko bi�iuli�, keramik� ir pyn�j� b�reliai.
Mokykla n�ra didel�. 2002 metais �ia mok�si 267 mokiniai, dirbo 29 mokytojai, kuriems vadovauja jauni ir energingi vadovai - mokytojai Z.Vasaitis ir V.Pa�kauskien�. Visur matoma rimtis, susikaupimas, noras ka�ko pasiekti, i�mokti, pa�inti. Ne tik u�klasin�je veikloje gausiai dalyvauja mokiniai, bet noriai vyksta ir � olimpiadas. Ne vien� kart� nuskyn� laurus, parod�, kad ir kaimo vaikai daug ko verti. Reik�t� pamin�ti mokinius: M.�olyn�, dalyvavus� chemik�, geograf�, istorik� olimpiadose, Lin� Rugieni� - biolog�, geograf�, Aurim� �akevi�i� - jaun�j� dailinink� olimpiadose. Mokykla did�iuojasi ir buvusiais mokiniais - chemijos moksl� daktare Daiva Kalinauskaite-Rigeliene ir biologijos moksl� daktaru Gintautu Grabausku, dirbusiu Mi�igano bei Sauthemptono universitetuose. Taip pat did�iuojam�s ir mokiniais, �gijusiais magistro laipsn� - Nerijumi Pa�kausku ir Ri�ardu Merkevi�iumi.
Metai eina, mokykla sensta, vis labiau girg�da langai ir durys. Bet ne vidumi. Viduje i�lieka tas pats virpulys, juokas, d�iaugsmas, jaudulys ir didelis noras pa�inti, mok�ti, patirti.
M�s� mokyklai pelnytai suteiktas aktyvaus lietuvyb�s ir gimtosios kalbos puosel�tojo Petro Kriau�i�no (>>), gimusio Vi�ty�io apylink�se, vardas.
Jei �domu, u�sukite ir J�s � m�s� sen�j� mokykl�. B�site priimti ir sutikti, kaip seni bei geri pa��stami. Ir pasijusite taip, lyg niekada i� �ia ir nebuvote i��j�.
<< atgal