Vi�ty�io parapijos klebonas Jurgis Parancevi�ius buvo vokie�i� saugumo policijos 1941m. ruden� suimtas ir kur� laik� kalinamas Til��s kal�jime, o i� ten i�si�stas � Dachau koncentracijos stovykl�, i� kurios buvo i�laisvintas amerikie�i� kariuomen�s 1945m., bet neatgavo sunaikintos sveikatos.
Vi�ty�io e�eras minimas senuose Lietuv� lie�ian�iuose aktuose, ypa� tuose, kur vienu ar kitu b�du paminimos sienos. 1387m. dokumentas mini e�er� ir jo �vejus. 1419m. Lietuvos ir Lenkijos pateiktame taikos su Kry�iuo�i� ordinu s�lyg� projekte, kalbant apie sienas, minima, kad Lietuvos pietvakarin� siena turinti eiti Giesry�io (Vi�ty�io) e�eru, paliekant j� Ordino pus�je. 1422.V.10 Melno taikos sutartimi Lietuvos - Ordino siena nustatyta paliekant e�er� Ordino pus�je. �is senas aktas e�er� vadina Dvystytz vardu. Vi�tyt� mini kry�iuo�i� keli� apra�ymai. Istorikas Dlugo�as ra�o, kad 1422 m. prie e�ero med�ioj�s L.D.K. Jogaila.
Vi�ty�io miestelio istorijos prad�ia siekia pirm�j� XVIa. pus�. Tarp 1530 m. ir 1550 m. prie Vi�ty�io e�ero �sik�r� kaimas. Pagal karalien�s Bonos (>>) Papr�s�s kolonizacijos plan� toji vieta buvo numatyta miesteliui, bet ji prie� i�vykdama Italijon nesp�jo Vi�ty�iui suteikti miesto (Magdeburgo) teisi�. Tai padar� jos s�nus �ygimantas Augustas 1570m. Miestelio vald�ia buvo atiduota vaitui, kur� skiria Didysis Lietuvos Kunigaik�tis (D.L.K.), ir burmistrui, kur� renka miestelio gyventojai, o tvirtina D.L.K. vardu Vi�ty�io laikytojas ar seni�nas. Karaliaus dvari�kis Jok�bas Laskovskis paskirst� miesteliui valakus, sklypus sodyboms ir dar�ams. Miesteliui buvo leista daryti per metus 4 prekyme�ius (muges): devint� sekmadien� po Velyk�, per �olines, per �v. Mykol� ir per Kal�das, o turgai - kiekvien� pirmadien�.
Miestelis tur�jo pasistatyti rotu��, i�vesti gatves, nutiesti kelius, pastatyti tiltus ir juos taisyti, pri�i�r�ti, kad gyvenamus namus statyt� pagal plan�, i�laikyti miestelio mokykl�. Buvo leista apie rotu�� statyti krautuves ir i� j� imti mokest� miestelio naudai. D�l saugumo nuo ugnies pirtis ir bravorai tur�jo b�ti u� miestelio, o gyventojai tur�jo i�m�ryti savuose namuose kaminus.
Su magdeburgin�mis teis�mis miestelis gavo privilegij� tur�ti ir vartoti Vi�ty�io herb�, vaizduojant� arkl� su ilgu ragu. Ir miestelio antspaude (34 mm) buvo ta pati fig�ra ir u�ra�as: "Piecz Miasta Wisztynca Wolnego R 1570" (>>) . T� herb� ir antspaud� miestelis vartojo iki XIX a. 1847 m. rus� vald�iai reikalaujant pristatyti miestelio herbus patvirtinimui, buvo pagamintas naujas Vi�ty�io herbas vaizduoj�s lyd�, bet tas herbas nebuvo patvirtintas; jo projektas buvo laikomas Sen�j� akt� archyve Var�uvoje.
1571m. �ygimantas Augustas (>>) paskyr� miesteliui 40 valak� girios, kad gyventojai tur�t� med�iagos statybai, malk� kurui ir vietos ganyklai. Vladislovas Vaza 1638m., patvirtindamas Vi�ty�io privilegijas, gyventojams pra�ant, pakeit� prekyme�i� dienas, nes anks�iau jos sutapo su Vi�ainio ir Virbalio prekyme�iais, bet ir po to prekyme�iai Vi�tytyje neprigijo ir nuo 1670m. Vi�ty�iui buvo paliktas tik vienas prekymetis metuose - per �v.Jurg�.
1658 m. Vi�tytis smarkiai nukent�jo nuo Pr�s� kariuomen�s. Prie miestelio buvo to paties vardo dvaras, kuris kartu su apylink�s kaimais nuo 1583m. sudar� Vi�ty�io seni�nij�. Seni�nas Jesmantas 1589m. leido Vi�ty�io miestelyje apsigyventi �ydams, paskyr� jiems viet� pasistatyti sinagogai ir dav� �em�s kapams. Visas kahalas priklaus� dvaro ir seni�no vald�iai, o miestelio savivaldyb� sprend� tik j� kriminalines bylas ir tvark� reikalus, lie�ian�ius tiesiogiai pat� miestel�.
I� 1759 m. Vi�ty�io seni�nijos inventoriaus matyti, kad tada Vi�ty�io dvaro jurisdikcijai priklaus� ir 13 miestelio gyventoj�, tarp j� keli amatininkai: 1 kalvis, 2 kailiadirbiai, 1 puod�ius. Dvaras tur�jo miestelyje dvi smukles ir dvi degtin�s varyklas. Nors Vi�tytis tur�jo Magdeburgo teises, bet jis tam tikru at�vilgiu priklaus� nuo dvaro ir seni�no. Miestelio gyventojai buvo �pareigoti pristatyti � dvar� �y��s, valak�, turgaus ir �uvies mokes�ius, va�in�ti dvaro reikalais � pa�t�, duoti kal�d� ir mok�ti hibernos mokest�. Tuo metu Vi�ty�io seni�nu buvo Kristupas Puzinas, gyven�s Vi�ty�io dvare. Kaimo gyventojai tur�jo eiti baud�iav� dvarui dvi dienas savait�je, nudirbti skubos darbus, va�iuoti pastotes, mok�ti �y��s, kvortos, hibernos mokest�, duoti dvarui sargus ir jiems maist�.
Vi�ty�io seni�nijos �kinink� pad�tis XVIIIa. buvo ma�daug tokia pati kaip XVI a., kuri� buvo nustat�s 1557m. Valak� �statymas. 1759m. Vi�ty�io seni�nijai priklaus� �ie kaimai: Re�i�nai, Totorkiemis, Lukai, Galkiemis, Antavilis, Pape�kiai, Kaupi�kiai, Pavi�tai�iai. Kaim� gyventojai buvo gerai apr�pinti degtine. Vi�ty�io seni�nijos kaimuose buvo 6 smukl�s. Pajam� per metus seni�nija duodavo 3069 timpas, 1 �e�tok� ir 6 gra�ius.
Vi�tytis buvo nuo seno pasienio prekybos punktas, tur�j�s prog� i�kilti. 1808 m. Vi�tytyje buvo 1600 gyventoj�, 1827m. jau 2449, 1893 m. - 3995. Paskui j� nustelb� aug�s Kybart� miestelis, pro kur� buvo nutiestas gele�inkelis jungiantis Vokietij� ir Rusij�. Be to, �ymi dalis gyventoj� (31%) emigravo i Amerik� ir Pr�sij� (Vokietij�).
Mokykla Vi�tytyje tur�jo b�ti nuo 1570 m. �ygimanto Augusto (>>) duotoje Vi�ty�iui privilegijoje buvo �ra�yta, kad miestelis turi i�laikyti mokykl�. Ar ji buvo �kurta ir kaip i�laikoma n�ra �ini�. �inoma tik, kad 1777 m. Vi�tytyje veik� parapijos mokykla, kurioje mok�si 30, 1781 m. - 8, 1784m.- 14 (2 �l�ktos, 10 miestie�i� ir 2 valstie�i�) mokiniai. 1843 m. mokykloje (jau lenki�koje) buvo 45 berniukai ir 38 mergait�s.
Katalik� ba�ny�ia statyta �ygimanto Augusto patvarkymu 1556 m. ir jo apr�pinta turtu - 6 valakais �em�s. 1658 m. ba�ny�ia buvo apipl��ta Pr�s� kariuomen�s. Pirmoji ba�ny�ia buvo medin� ir nedidel�, tai pa�ym�ta 1674 m. ba�ny�ios vizitacijos akte, kolatoriaus teis� priklaus� D.L.K.
Vi�ty�io klebonas 1674m. buvo kunigas Romanas Dostojevskis. Miestelio ir parapijos gyventoj� skai�ius dar buvo nedidelis, nes per vizitacij� sutvirtinimo sakrament� pri�m� tik 24 asmenys. 1723m. Vi�ty�io seni�nas Kristupas Puzinas atstat� pasenusi� ba�ny�i�, bet iki 1736m. ji netur�jo klebono. 1785m. Vi�ty�io klebonas buvo kunigas Poliakovskis, tur�j�s byl� su Vi�ty�io miestel�nais. 1829m. vietoj medin�s pastatyta m�rin� ba�ny�ia (>>) tebeveikianti ir dabar, 1885 m. klebono A. Sukvie�io padidinta.
1887m. vyskupas J. Oleka Vi�ty�io ba�ny�i� pakonsekravo �v�. Trejyb�s garbei. Parapijos, o ypa� miestelio gyventojai buvo aplenk�j�, papildomos pamaldos buvo laikomos lenkams. Lietuvi� pra�omas, 1909m. Sein� vyskupijos administratorius J. Antanavi�ius nustat� toki� tvark�: tris sekmadienius pamaldos laikomos lietuvi� kalba, o ketvirt� sekmadien� - lenk�. �� potvark� Vilkavi�kio dekanas paskelb� Vi�ty�io ba�ny�iai, bet miestel�nai ir dvarininkai nepaklaus� ir trukd� lietuvi� kalbos pamaldas. 1940 m. Vi�ty�io parapijai priklaus� 2492 katalikai. Nuo 1842m. Vi�tytyje yra ir Evangelik� protestant� ba�ny�ia. Sovietme�iu �i ba�ny�ia labai nukent�jo - buvo beveik visai sugriauta, Jos vietoje buvo �kurtos kol�kio mechanin�s dirbtuv�s. Atgavus Lietuvai nepriklausomyb�, ba�ny�ia buvo visi�kai atstatyta. Dabar �ia laikomos mi�ios ir vyksta pamaldos.
I� Vi�ty�io vals�iaus yra kil�s Petras Kriau�i�nas ir Petras Mikolainis.
Vi�ty�io e�eras. Vilkavi�kio apskrities pasienio su Rytpr�siais (dabartine Rusijos federacijos Kaliningrado sritimi) e�eras, � pietus nuo Vi�ty�io miestelio, 8.2 km. ilgio; 4 km. plo�io, 1763 ha ploto; pavir�ius 1730m. vir� j�ros lygio, gylis - 47 m; i� �iaur�s vakar� pus�s i�teka up� Pisa arba Peise, Romintos (Priegliaus) de�inysis intakas, �teka Vi�aina, Juodup� ir kiti smulkesni intakai. Vokie�i� siena buvo nutiesta taip, kad Lietuvai priklaus� tik ma�a dalis e�ero ties Vi�ty�io miesteliu, be teis�s �uvauti e�ere. Istorikas Dlugo�as ra�o, kad 1422m. prie Vi�ty�io e�ero yra med�ioj�s Lietuvos karalius Jogaila.
Didysis Vi�ty�io akmuo. Pakeliui nuo Vi�ty�io � Kybartus, 1 km. � �iaur� nuo miestelio yra didelis akmuo - 3 m. auk��io, apie 20kv.m. pavir�iaus ploto. Tai did�iausias visoj piet� Lietuvoje ledyno atne�tas riedulis. Jis nuo sen� laik� tur�j�s vietos �mon�ms religin�s reik�m�s. Krik��ionyb� �vedus, jis nenustojo savo tur�to vaidmens. Dar iki XIX a. prad�ios �v. Kry�iaus dien� i� Vi�ty�io ba�ny�ios vykdavo pas j� procesija. Vi�ty�io parapijos XVIIIa. knygose jis vadinamas �v.Trejyb�s akmeniu. Pasak padavimo, ant jo kart� s�d�jusi �v. Marija.
Parengta pagal ,,Lietuvi� enciklopedija", 34 tomas, Bostonas, 1966m.
Pla�iau apie Vi�ty�io miestelio istorij� skaitykite >>
