� Lenkij� ir Lietuv� �ydai atsine�� voki�k� dialekt� - jidi�, kuris ir liko j� kalba iki �i� dien�. Lietuvos �ydai buvo labai artimai susij� su gamta, mi�kais, pievomis, up�mis ir laukais. Didesn� �yd� dalis, gyvenanti kaimuose ir nedideliuose miesteliuose buvo u�si�m� amatais, �emdirbyste, dar�ininkyste ir �uvininkyste. Taigi Lietuvoje �ydai daugumoje buvo amatininkai, kep�jai, m�sininkai, siuv�jai, batsiuviai ir �vejai. T�kstan�iai �yd� buvo susij� su �epe�i� i� kiauli� �eri� gamyba, tabako ir cigare�i� gamyba, verslu ir pan. Kult�rine prasme Lietuvos �ydai buvo gana auk�tame lygyje. Bera��i� tarp vyr� �yd� prakti�kai nebuvo. Jie �ne�� didel� ind�l� � �yd� religin� mokym� bei moksl� apskritai ir 19 bei 20 am�iuose i�platino �yd� kult�r� � Rusij�, Amerik�, Anglij� ir Palestin�.
Nedidelis miestelis (3 000 gyventoj� 1897m. duomenimis), kuriame 1890m. gim� �i� prisiminim�, apie Vi�ty�io miestelio gyvenim� �imtme�i� sand�roje, autorius Jok�bas Ruben�teinas (>>) ir kuris �ia praleido pirmuosius 15 savo gyvenimo met�, buvo vadinamas (tikriausia tebevadinamas ir dabar) trimis vardais (>>). Tai buvo "Vi�tynietz" rusams, kurie vald� j� tada, ir po 21m. pertraukos (nuo 1919 iki 1940 met�), v�l vald� iki Lietuva tapo nepriklausoma valstybe 1991m. �iuo vardu "Vi�tynietz" Vi�tytᠠ vadino ir �yd� tautyb�s �mon�s. Vokie�iai (pr�sai) gyvenantys Vi�tytyje ir kitoje sienos pus�je (Pr�sijoje), Vi�tyt� vadino "Vi�titen" (Wistiten - vok.).
