 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
 |
|
|
|
Apsilankymas Vi�tytyje 1994-aisiais |
|
|
|
|
|
pagal Bert Oppeinheim "A visit to Vistytis, 1994" |
|
|
|
Vi�tytis ma�ai tepasikeit� nuo to laiko, kai buvo para�yta Jok�bo Ruben�teino (Jacob Rubenstein) (1890-1963) autobiografija (>>). Autobiografijoje jis apra�� 15 met� Vi�ty�io miestelio laikotarp�, kei�iantis �imtme�iams.
Dabar, 1994 m., �ia yra daugiau i�asfaltuotu gatvi� ir nema�ai naujai pastatyt� bei suremontuot� sen� pastat� ir nam�. Miestelio centrineje aiksteje (ji da�nai vadinama "skveru"- V. K.) atstatytas Vytauto Did�iojo (Nepriklausomyb�s-V. K.) paminklas (>>). Paminklo �onuose yra keturi bronziniai bareljefai su nepriklausomos Lietuvos prezidento (Antano Smetonos - V. K.) ir kitais atvaizdais. |
|
|
|
 |
|
|
 |
|
|
|
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Vytauto Did�iojo paminklas Vi�ty�io centrin�je aik�t�je |
|
|
|
Ai�ku, pagrindinis pasikeitimas yra tai, kad �iandien Vi�tytis yra nepriklausomoje Lietuvoje. Dabar jo nevaldo nei Rusija, nei Vokietija ar Lenkija. Jame labai suma��jo gyventoj� ir nebeliko nei vieno �yd� tautyb�s gyventojo, kuri� anks�iau �ia gyveno net 1500. Miestelis pasikeit� labai nedaug. A� buvau labai nusteb�s, kai pirm� kart� �va�iavau � Vi�tyt�. Man atrod�, kad anks�iau a� skai�iau knyg� o dabar a� matau film�. Centrin�je aik�t�je (>>) n�ra nei parduotuvi�, nei savaitgaliais vykusio valstie�i� turgaus, nei vandens �ulini�, ir, ai�ku, n�ra sinagog� ar "mikvah". N�ra ir kiauli� �eri� fabrik�lio, nes, mano manymu, �epe�i� gamybai yra naudojama sintetiniai pakaitalai. Ta�iau man pavyko i�siai�kinti, kad prie� 10 met� tokie, i� kiauli� �eri� pagaminti �epe�iai, dar buvo pla�iai naudojami buityje. �ia yra dar keletas sen� ir jau nebenaudojam� kareivini�. I� kari�ki� beliko tik pasienie�iai, saugantys valstybini� sien� susikirtimus (Lenkijos-Lietuvos ir Rusijos-Lietuvos). |
|
|
|
Pati �sp�dingiausia centrin�s aik�t�s (>>) dalis buvo, dar gana gerai ir dabar i�silaik�s, Jok�bo Ruben�teino namas (>>). Jis buvo pastatytas taip, kad tur�jo bendr� sien� su Abraomo �imelsono (Abraham Shimelson) namu. Kad tai yra b�tent J. Ruben�teino namas nekilo abejoni�, kadangi autorius (>>) savo autobiografijoje ra��, kad namas pastatytas centrin�s aik�t�s �iaur�s vakarin�je dalyje. Po 1901 m. gaisro namas buvo naujai perstatytas. Kampinis A. �imelsono namas yra apie 100 jard� (ma�daug 300 m.) nuo Vokietijos (dabar Rusijos-Lietuvos) sienos ir� Moz�s Arnsdorfo (Moses Arnsdorf)� namo (>>). M. Arnsdorfo name seniau buvo �sik�rusi parduotuv�, dabar tai gyvenamasis namas.
|
|
|
|
 |
|
|
 |
|
|
|
|
|
Abraomo �imelsono ir J. Ruben�teino namas |
|
|
Moz�s Arnsdorfo (Moses Arnsdorf)� namas |
|
|
|
|
|
|
Raudon� plyt� namas, priklaus�s Mordekai Mejeriui Lindei (>>) (Mordecai Meir Linde) aik�t�s �iaur�s rytin�je dalyje, vis dar tebestovi ir dabar. Namo dalyje, kurioje anks�iau buvo g�rim� parduotuv�, dabar �sik�rusi ambulatorija. Antrame namo auk�te, kur anks�iau gyveno viengungiai lenk� kareiviai, dabar gyvena �eima. |
|
|
|
 |
|
|
|
 |
|
|
|
|
|
Mordecai Meir Linde namas |
|
|
|
Vi�ty�io centrin� aik�t� |
|
|
|
A� aplankiau kelet� seniausi� Vi�ty�io gyventoj�, ta�iau nei vienas i� ju nieko neprisimin�, kadangi tais laikais jie dar nebuvo gim�. Kai kurie labai miglotai prisimin� pavardes, kurias a� jiems pamin�jau. Tai jie buvo gird�j� i� savo t�v�, ta�iau nieko konkretaus. �yd� bendruomen� d�l kalbos barjero su kit� tautybi� Vi�ty�io gyventojais nesimai�� - visi �ydai kalb�jo jidi� kalba. Ai�ku labai svarb�s buvo ir kult�r� skirtumai. Visa tai ir paaiskina kod�l pavard�i� pamin�jimas nesulauk� jokio atgarsio. Pa�tas vis dar tebestovi aik�t�s pakra�tyje, ta�iau dabar jis naujai perstatytas, o antrame auk�te �sik�rusi seni�nija. Kaip ir seniau du pirmieji Vi�ytyje telefono aparatai� yra pa�te (>>), bet as su�inojau, kad dauguma gyventoj� turi savo asmeninius telefonus namuose. |
|
|
|
 |
|
|
|
 |
|
|
|
Seni�nija ir pa�tas |
|
|
|
|
Ambulatorija, buv�s Mordecai Meir Linde namas |
|
|
|
|
|
|
Sen�j� �yd� kapini� nei�liko, matomai, akmeniniai antkapiai buvo panaudoti vietini� pastat� statybai, daug l�m� ir laikas bei gamtos s�lygos. Prie� kar� �yd� kapin�s buvo aptvertos akmenine siena, ta�iau per kar� (antraj� pasaulin� - V. K.) vokie�iai i�pardav� akmeninius antkapius vietiniams gyventojams.� Naujosios kapin�s (>>) vis dar yra i�lik� prie pat sienos su Rusija, � kurios teritorij� a� net ��engiau, eidamas pa�iu kapini� pakra��iu. Laidotuvi� metu vaikams buvo �manoma nepastebetiems prasmukti � �alia esant� tank� mi�k� ir slaptai patekti � Vokietij�, kur gyveno m�s� giminai�iai.
Naujosiose kapin�se (>>) kai kurie antkapiai buvo gerai i�silaik�. Mes suradome tris Openheim� �eimos antkapius. A� esu �sitikin�s, kad tai yra� m�s� �eimos� antkapiai. Pirmas - tai Chiam Oppeinheimo, kuris gal�jo b�ti neemigravusio Baruch s�numi, dukters Raschiel Leah antkapis. Antrasis antkapis - tai Itzchak, Tzvi Oppenheimo s�naus, antkapis. Ant jo para�yta - "Brangusis T�ve, palaimink �ia palaidoto �mogaus ... siel�". Tre�iasis antkapis tai Sarah Beila, kuri� palaidojo jos t�vas Oppenheimas, antkapis. �is antkapis buvo labai i�bluk�s, ir �ra�ai hebraj� kalba buvo ne�skaitomi.
Senosios (antrosios) �yd� kapin�s ant kalvos, buvusios ar�iau miestelio, buvo visi�kai sugriautos. �i vieta yra saugoma - �em�s negalima naudoti nei �em�s �kio, nei statyb� ar kitos paskirties reikm�ms. Mes b�tume nepasteb�j� sen�j� kapini�, jei ne valstietis, kuris su mumis pasikalb�jo ir mums pad�jo. Jis parode sen�sias kapines, ir mes �kop�me � kalv�. �ia buvo tik antkapi� liku�iai, ant kuri� mat�si smulk�s hebraji�ki u�ra�ai. Deja, jie buvo ne�skaitomi. |
|
|
|
 |
|
|
 |
|
|
|
|
|
|
Naujosios �yd� kapin�s Vi�tytyje |
|
|
|
Vienu metu siena su Vokietija �jo tiesiai per kapini� vidur� ir Vi�ty�io e�er� (>>). Vi�ty�io e�eras (>>) ir dabar yra perskirtas sienos, bet� tarp Lietuvos ir Rusijos.
Kelias, vedantis � Virbal� dabar i�asfaltuotas ir gatv�s aplink centrin� aik�t� ("skver�", taip j� vadina vi�tytie�iai) gr�stos ne akmenimis, o taip pat i�asfaltuotos. Seniau (Vidupio) upelis (>>) (>>), ypa� pavasar�, patvindavo ir �kaln� (kelio � Kybartus i� Vi�ty�io prad�ia), tirpstant sniegui, b�davo labai pa�liugusi nuo vandens. Dabar �ios problemos jau n�ra. �iandien, kai dar ir tebenaudojami tokio pat tipo (arkliais kinkyti) ve�imai, lengvai galima perva�iuoti tilt�, neu�klimpstant purve. Senojo medinio p�s�i�j� tilto neb�ra, j� pakeit� naujas m�rinis tiltas (>>), taigi problem�, kertant up� (Vidup�) ir pa�ia �kaln�, nebeliko.
Kelion� � Virbal� trunka ma�daug pus� valandos, vietoj pus�s dienos, keliaujant arkliais kinkytu ve�imu. Kelias, kertantis Rusijos sien� (per Kybartus) i� Vi�ty�io yra i�asfaltuotas. Kelion� i� Vi�ty�io � Kaliningrad� trukt� kelet� valand�, vietoj keletos dien�, kaip seniau. Kitas kelias (>>) (prasidedantis ties pasienio u�karda (>>)), Vi�ty�io vakarin�je dalyje) i� Vi�ty�io � Kaliningrad� yra duob�tas, purvinas ir akmenuotas. |
|
|
|
 |
|
|
 |
|
|
|
|
|
Tiltas per Vidupio upel� |
|
|
|
|
|
|
Vi�ty�io miestelio planas |
|
|
|
|
|
Sinagogos nei�liko, ta�iau senosios sinagogos siena (>>) (>>) vis dar tebestovi. Antrosios sinagogos ir �yd� mokyklos taip pat neb�ra. Man pavyko pa�velgti � svirno vid� (viena i� svirno sien� yra i�likusi raudon� plyt� sinagogos siena) ir a� stengiausi �sivaizduoti �ia 1800 m. vykusias apeigas. Siena buvo skirta Toroms, o vir� sienos mat�si nery�k�s Dovydo �vaig�d�s kont�rai. |
|
|
|
 |
|
|
|
 |
|
|
Ilgasis kalnas |
|
|
Sinagogos sienos liekanos |
|
|
|
|
|
|
Kai Vi�tytyje gyveno gana skaitliga �yd� bendruomen�, miestelyje buvo kepykl�, mal�n�, odos, kepuri�, bat� ir �epe�i�, gaminam� i� kiauli� �eri�, fabrik�li�. Miestelis gamino �vairi� produkcij�, tokiu b�du i�silaikydamas pats save.
1994m. Vi�tytyje gyveno tik 650 gyventoj�, vietoje 3000 �yd� bendruomen�s klest�jimo laikais. Miestelyje n�ra restoran� ar kitokiu �moni�. Yra kavin�, kurioje daugiausia lankosi moksleiviai ir vietiniai gyventojai.
�iuo metu Vi�tytyje negyvena nei vienas �yd� tautyb�s gyventojas. Kai vokie�iai (1941m.-V. K.) ��eng� i Vi�tyt�, kaip teigiama memorialin�je lentoje, jie nu�ud� 222 �ydus. Vyrai buvo nugabenti prie Vi�ty�io mal�no (>>), priversti i�sikasti sau kap� duobes, po to su�audyti ir palaidoti. Vaikai ir moterys buvo nu�udyti v�liau mi�ke ir taip pat palaidoti. Pra�jus 2 metams po �udyni�, miestelio gyventojai perlaidojo nu�udytus �ydus, stengdamiesi� � kapus juos patalpinti �eimomis. A� kalb�jau su 85 met� am�iaus moterimi Domicele �erniauskiene, kuri buvo viena i� �io perlaidojimo dalyvi�. Pra�jus dvejiems metams, matomai tur�jo b�ti labai sud�tinga palaidoti nu�udytuosius �eimomis. Juos, i�gul�jusius �em�je dvejus metus, sunku jau buvo atpa�inti ir nustatyti priklausomyb� vienai ar kitai �yd� �eimai. Tuo labiau, kad tuo metu Vi�tyt� vis dar buvo u��m� vokie�iai. Tai pat yra labai abejotina, kad prie v�jo mal�no buvo nu�udyti vien tik vyrai.
1993m. Lietuvos miesteli� gyventoj� iniciatyva �yd� pilie�i� atminimui, kurie ka�kada gyveno Vi�tytyje, buvo pastatyta memorialin� lenta (>>). |
|
|
|
 |
|
 |
|
|
|
|
|
Paminklas ir nu�udyt� �yd� kapin�s ant Ilgojo kalno |
|
|
|
Keliaujant po Europ� ir Amerik�, ir dabar baigiant kelione Vi�tytyje, Lietuva man pasirod� ka�kuo labai ypatinga. A� meld�iausi ir galvojau apie savo prot�vius. I�vykstant man kilo daug jausm� apie Vi�tyt�, bet stipriausias buvo tas, kad Vi�tytis b�t� auk��iausios klas�s kurortu, jei jis rast�si Amerikoje.� E�eras, kalvos ir tank�s mi�kai Vi�tytyje suk�r� nepaprasto gro�io gamtovaizd� (>>).
Paruo�ta pagal Bert Oppeinheim "A visit to Vistytis, 1994" (>>) |
|
|
|
 |
|
|
|
 |
|
|
|
|
Vi�ty�io liuteron�-evangelik� ba�ny�ia |
|
|
|
|
Vi�ty�io mal�nas |
|
|
|
|
|
Vi�ty�io miestelio �yd� kapin�s |
|
|
|
Vi�tytyje ant Ilgojo kalno |
|
|
|
�yd� auk� memorialas Vi�tytyje |
|
|
|
Ant Ilgojo kalno |
|
|
|
Apsilankymas Vi�tytyje 1994-aisiais , B. Oppeinheimas |
|
|
|
Vishtinetz (Openheim� �eimos istorija 1750 - 1995) |
|
|
|
I�trauka i� J. H. Rubensteino autobiografijos apie savo vaikyst� Vi�tytyje |
|
|
|
Vi�ty�io �em�lapis 1902 m. |
|
|
|
Vi�ty�io miestelio planas |
|
|
|
Boris Feldblyum kolekcija |
|
|
|
Vi�ty�io sinagoga |
|
|
|
Lietuvos �yd� sinagogos |
|
