|
Gim� 28.10.1881 m. Vi�ty�io miestelyje, Vilkavi�kio apskrityje. T�vas Augustinas buvo pradini� mokykl� mokytojas, Liudas dar vaikas b�damas jau talkininkavo knygne�iams. Baig� Veiveri� mokytoj� seminarij� 1902 m. B�damas seminarijoje dalyvavo nelegalioje Iietuvi� mokini� ratelio veikloje, platino lietuvi�kas knygas, tuomet u�draustas. Baig�s seminarij� tur�jo mokytojauti Lenkijoje, nes savam kra�te neleido. Ten b�damas ra�� lenk� bei rus� spaudoje: Ognivo, Zaria, Ruskaja �kola, Viestnik Znanija ir kt. pasira�ydamas BL, Elb�, Tili, Tylus, Busokas, LB, Jaunimo myl�tojas, Nemo ir kt. 1904 m. Liudas (Liudvikas) Butkevi�ius u� dalyvavim� mokytoj� s�jungoje ir reikalavim� sutautinti mokyklas, buvo nubaustas 3 m�n. kal�jimo ir atimtos mokytojo teis�s. V�liau jos buvo gr��intos. 1907 m. gal�jo gr��ti � Lietuv� ir dirbo �eimi� miestelyje, Kedaini� apskr. mokytoju. I pasauliniam karui kilus, 1914 m. mobi- Iizuotas ir tarnavo Kauno tvirtov�je, karo mokykloje Poltavoje, p�stininkuose ir sunkiosios artilerijos brigadoj Kovelyje. 1918 m. bir�elio m�n. gr��o � Lietuv�, buvo Gelvon� srities komiteto pirmininku, suorganizavo srities milicij� ir apsaugos b�r�, kuris trukd� lenkams organizuoti legionierius,o vokie�iams rekvizuoti bei i�vegti gyventoj� turt�. 14.11.1.918 m. �stojo � Nepriklausomos Lietuvos kariuomen�. 30.11 t� pat met� skiriamas �kio ved�ju � p�stinink� pulk�, 1919 m. gauna kapitono laipsn� jau m�s� kariuomen�s. |
|
|
1.9.1922 m. jam suteikiamas majoro laipsnis. 31.12.1923 m. skiriamas III karoapygardos intendentu. 1.5.1925 m. pakeliamas � pulkininkus leitenantus. 1927-1937m. kariuomen�s tiekimo valdybos �kio inspektorius. � pulkininko laipsn� pakeltas 30.11.1930 m. Po 36 m. kari�kos tarnybos 1937 m. Gale pa�iam pra�ant i�eina � atsarg� su teise d�v�ti kari�k� uniform�.L. B. b�damas karin�j tarnyboj nepasitenkino vien savo tiesiogini� pareig� kruop��iu atlikimu. Atrado laiko visuomeniam darbui, ra�� Vilniaus �iniose, Lietuvos �kininke ir jo prieduose, Viltyje, Lietuvoj, Karyje ir Karde. Jo m�giamiausios temos buvo aukl�jimas, visuomen�s reikalai, korespondencijos, apysakos ir feljetonai. Nuo 1926 iki i�einant i atsarg� 1937 m. buvo i�renkamas Lietuvos Karinink� "Ramov�s". Seni�n� tarybos nariu-i�dininku.B�damas atsargoje L. B. taip pat nepasiliko pasyvus. 1938-1940 m. buvo Ekonomin�s Kari� Bendrov�s Kaune direktorius. 18.2.1938 m. kartu su kitais �steig� pasitik�jimo bendrov� "Veikla". Dalyvavo �vairiose draugijose, koopeatyvin�se bendrov�se, komisijose ir komitetuose. Daug d�mesio skyr� �mogaus Globos Draugijai, �efavo Kur�i� -Nebyli� vaik� mokykl�-internat�. U� nuopelnus Lietuvai ir pavyzding� tamyb� Lietuvos kariuomen�je L. B. apdovanotas Vy�io kry�iaus ordinu, K�r�j� -Savanori� medaliu, Gedimino ordinu, Lietuvos Nepriklausomyb�s medaliu, �auli� �vaig�de ir Vytauto Did�iojo ordinu. Netekus nepriklausomyb�s L. B. dirbo kas pakliuvo ir kur pakliuvo. Karas j� u�klupo Kaune savo �eimoje, nors tuomet dirbo Vilniuje kaip revizorius "Valgio" treste.Vokie�i� okupacijos metu L.B. aktyviai dalyvavo pogrind�io jud�jime. Buvo Lietuvos Aktyvist� Fronto prpagandos vir�ininkas. Uoliai dalyvavo pogrind�io spaudoje. Ra�� � Nepriklausomq Lietuv�, Laisv�s kovotoj�, � Laisv�< |
