Vi�ty�io miesto savivaldyb� nevisada sutar� su Vi�ty�io seni�nu. Prof. K. Jablonskis yra paskelb�s kelet� XVIII a. pabaigos dokument� (>>), i� kuri� matyti, kad 1772 04 07 asesori� teismas pri�m� svarstyti Vi�ty�io seni�no K. Puzino ir miestel�n� byl� ir i�dav� miestel�nams ra�t�, ginant� juos nuo seni�no persekiojim�. Gin�ytasi d�l min�to 40 valak� mi�ko. Seni�nas mi�k� pasigrob� ir juo naudojosi. 1773 01 02 asesori� teismo sprendimu mi�kas buvo gr��intas Vi�ty�io miestui. V�liau miestel�nai v�l skund�si, kad seni�nas nepais�s sprendimo ir dar labiau mi�k� kert�s. Miestel�nai skund� seni�n� K. Puzin�, kad jis leid�i�s Vi�tytyje gyvenantiems �ydams verstis prekyba, nors pagal miestui suteikt� privilegij� tai es� u�drausta. Gin�ai d�l girios greitai nesibaig�: bylin�tasi ir 1776 m. Tuo metu magistratas buvo paskyr�s miestel�n� M. Bieliausk� saugoti giri�, ta�iau seni�no �moni� jis buvo smarkiai sumu�tas. Tais metais Vi�ty�io burmistras Aliu�kevi�ius, magistrato nariai ir miestel�nai pra�� i�duoti jiems ra�t�, ginant� nuo seni�no persekiojim�. Drauge reikalavo, kad M. Bieliauskas b�t� paleistas. 1785m. magistratas i�k�l� ie�kin� (aktorat�) Vi�ty�io kunigui Poliakovskiui. Asesori� teismas dar kart� u�draud� seni�nui Kristupui Puzinui atimin�ti miestel�n� sklypus ir kirsti j� giri�. Kadangi Puzinas � teism� neatvyko, teismas nubaud� j� u� aki� famacija; tokia pa�ia bausme buvo nubaustas kun. Poliakovskis, o Vi�ty�io smuklininkas Leibovi�ius banicija (>>).
1790 01 18 Vi�ty�io seni�no K. Puzino (i� vienos pus�s) ir miestel�n� atstov� - burmistro Jurgio Narvi�iaus, viceburmistro Mykolo Kuranovskio, miestelio pri�i�r�tojo (dozorca) Kazimiero Au�tros pasira�yta kompromisin� sutartis. Pagal j� Puzinas sutiko gr��inti miestel�nams 3 valakus �em�s, kuri buvo priskirta seni�nui po Vi�ty�io magdeburgijos panaikinimo. Seni�nas sutiko gr��inti miestui sklyp�, kuriame buvo sudegusi smukl�, atidav� naujai statom� smukl� su bravoru, perleido pajamas i� septyni� sklyp�, kuriuos vald� mal�nininkas. Puzinas pa�ad�jo savo l��omis atstatyti vie��j� �ulin� Vi�ty�io miesto I aik�t�je, ta�iau j� apsitverti tur�jo patys miestel�nai. Miestel�nai sutiko leisti seni�nui per miesto �em� i�sikasti griov�, jungiant� e�er�, su mal�no tvenkiniu. I� tos sutarties matyti, kad tuo metu Vi�tytyje buvo �yd� (>>), kurie tur�jo lygiai su kitais miestel�nais vykdyti �vairias prievoles ir mok�ti mokes�ius. Vi�ty�io seni�nijos valstie�iams buvo u�drausta �va�iuoti � miesto giri�, bet ir miestel�nai kuro tegal�jo gauti pagal burmistro kvit�.
I� �ios sutarties ai�k�ja, kad kiek anks�iau miestel�n� sargyba girioje u�mu�� valstiet� Juozap� Rakovsk�. D�l �io �vykio seni�nas � Vi�ty�io miest� �ved� plk. Baranovskio vadovaujam� kareivi� dalin� ir liep� suimti girinink�. Seni�nas pripa�ino suimt�j� nekaltu, liep� j� paleisti, o miestel�nai pa�ad�jo neie�koti su tuo �vykiu susijusi� nuostoli� ir at�aukti teisme i�kelt� byl�. Seni�nui sutikus miestel�nams apmok�ti 30 raudon�j� teismo i�laid�, miestel�nai nutrauk� ir kitas prie� seni�n� i�keltas bylas.
XVII a. viduryje Vi�ty�io miestas buvo i�aug�s. 1658m. j� apipl��� Pr�sija, palaikydama Lietuvos prie�� (rus�) pus�. I� 1674 m. dokumento matyti, kad Vi�tytyje nedaug tebuvo gyventoj�.
S�duvai atitekus Pr�sijai (1795m.), Vi�tytis buvo Pr�sijos karaliaus miestas. 1798m. jame buvo 287 gyvenamieji namai ir 1579 gyventojai.
1863m. sukilimas rei�k�si ir Vi�ty�io apylink�se. Vi�ty�io klebonas kun. Augustinas Vai�nora (1816-1888m.), buvo rus� apkaltintas palaik�s ry�ius su sukil�liais, juos r�m�s, nusl�p�s prie� rusus sukil�li� pavardes. 1864 08 03 teismas jam priteis� 12 met� katorgos darb�. 1864 09 02 i� Var�uvos jis buvo i�tremtas � Sibir�.
Vi�ty�io miesto reik�me �m� kristi XIX a. viduryje, apie 1865m. pravedus Kauno-Virbalio gele�inkel� ne pro Vi�tyt�. Vi�tyt� �m� nustelbti bekyl� prie gele�inkelio esantieji Kybartai. Vis d�lto 1897m. Vi�tytyje buvo 2 468 gyventojai, kuri� tre�dal� sudar� �ydai. 1901m. prad�ioje Vi�tytis sudeg�. �io gaisro metu Vokietijos kaizeris Vilhelmas II kaip tik med�iojo prie Lietuvos sienos esan�ioje girioje. I�gird�s apie Vi�tyt� i�tikusi� nelaim�, su savo palydovais atjojo � sudegus� miest� ir suteik� pab�g�liams 3000 rubli� param�.
Romos katalik� ba�ny�i� 1566m. pastat� karalius �ygimantas Augustas ir apr�pino fundacijomis. Kiek v�liau kun. Matas �neideravi�ius u�ra�� klebonui 10.000 auksin�, i� kuri� klebonas kasmet gaudavo 6%. 1658 m. ba�ny�i� apipl��� Pr�sijos kareiviai. 1723 m. Vi�ty�io seni�nas Kristupas Puzinas i� Kozielskio pastat� nauj� medin� ba�ny�i�, ta�iau nuolatinio kunigo iki 1736 m. nebuv�. Tais metais Vi�tytyje �kurta j�zuit� misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus. 1829 m. parapijos ir valstyb�s l��omis pastatyta nauja m�rin� �v�. Trejyb�s vardo ba�ny�ia, padidinta 1885 metais. 1887 m. j� konsekravo Sein� sufraganas vyskupas Juozapas Oleka. Po 1863m. sukilimo ba�ny�ios �emes rusai nusavino.
Kai kurie lenkuojantieji kunigai ir kitos aplinkyb�s dal� Vi�ty�io ir apylink�s gyventoj� buvo aplenkin�. Nelotyni�kos pamaldos, pagal to meto mad�, buvo atliekamos lenki�kai. Tik XX a. prad�ioje klebonas kun. Krokininkas sudar� lietuvi� chor� ir band� �vesti Iietuvi�kus giedojimus. Lenkuojantieji j� �skund�, ir 1903 01 21 Vilkavi�kio aps. vir�ininko pareig�nas Mikailovskis j� tard� i�tisas dvi dienas. I�va�iuodamas �sak� klebonui �i�r�ti, kad lietuviai choristai negiedot� i� lietuvi�k� spausdint� gaid�. Tik 1909m., lietuviams energingai reikalaujant, Sein� vyskupijos administracija nustat� nauj� pamald� tvark�: nelotyni�kos pamaldos lietuvi�kai tur�jo b�ti atliekamos ir giedama lietuvi�kai tris sekmadienius i� eil�s, o ketvirt�j� lenki�kai. Ta�iau lenkuojantieji dar kur� laik� lietuvi�kai melstis trukd�.
M�s� laikais Vi�ty�io Romos katalik� parapija priklaus� Bartinink� dekanatui. 1936 m. ji apjung� 2493 katalikus.
Mokykla (>>)Vi�tytyje, pagal parapijos steigimo akt�, tur�jo b�ti �kurta jau 1750 metais, ta�iau apie jos veikl� �ini� neturima. Mokykla buvo XVIII am�iuje; 1784 m. joje mok�si 14 mokini�; 1843 m. - 83 mokiniai (45 berniukai ir 38 mergait�s). Buvo d�stoma lenki�kai, ir tod�l mokykla gerokai aplenkino gyventojus. Po 1863 m. sukilimo mokykla buvo surusinta.
Vi�ty�io evangelik� liuteron� parapija oficialiai �steigta 1842 m. 1851 m. parapie�iai pasistat� akmenin� ba�ny�i�. Carin�s Rusijos laikais parapija buvo laikoma Vi�ainio parapijos filija ir priklaus� Var�uvos evangelik� liuteron� konsistorijai. Nepriklausomyb�s gyvenimo prad�ioje Vi�ty�io parapija pasiskelb� nepriklausoma ir prisijung� prie Lietuvos evangelik� liuteron� (>>) konsistorijos. Parapijos klebonu buvo kunigas Martynas Bumbulis, mokslus i��j�s Lietuvos universiteto evangelik� teologijos fakultete. Pamaldos buvo Iaikomos lietuvi� ir vokie�i� kalbomis. Parapie�i� daugumai 1941 m. i�repatrijavus, o kitiems 1944 m. pasitraukus � Vakarus, likusieji nebepaj�g� sudaryti parapijos ir vald�iai mok�ti did�iulius mokes�ius.
Carin�s Rusijos laikais Vi�tytis buvo vals�iaus centras. Lietuvi�ka veikla prie� I pasaulin� kar� Vi�tytyje ir apylink�se buvo gyva. 1909 m. jau buvo vartotoj� kooperatyvas, "�iburio" draugijos skyrius, taupomoji-skolinamoji kasa, ugniagesi� komanda, buvo kuriamas audimo fabrik�lis.
Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, Vi�tyt� buvo u�em� lenkai. 1920 03 27 2000 gyventoj� minia, susirinkusi turgaviet�je, pasisak� u� Lietuv�. Lenk� kareiviai apdau�� ir ap�aud� susirinkusius - nukent�jo apie 100 asmen�. 1920 03 29 Lietuvos vyriausyb� pasiek� Vi�ty�io gyventoj� pra�ymas (su 744 para�ais) i�vaduoti juos i� lenk� vald�ios ir gelb�ti nuo bado. Vi�tytis gr��o prie Lietuvos, buvo vals�iaus centras. 1923m. Vi�ty�io vals�ius apjung� 17 gyvenvie�i� su 546 �kiais ir 3907 gyventojais. Tada miestelyje buvo 177 gyvenamieji namai ir 1295 gyventojai. Miestelio gatv�s aptvarkytos, 1930m. pastatytas Vytauto Did�iojo (>>) (Nepriklausomyb�s) paminklas. Vi�tytyje buvo mokykla, vals�iaus savivaldyb�, policijos nuovada, pasienio policijos rajono �staiga, pa�tas, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistin�, smulkaus kredito draugija, kooperatyvas, daug krautuvi�, buvo ger� amatinink�. Kai kuriems gyventojams nebuvo svetimas ir kontrabandos verslas.
II pasaulinio karo metu Vi�tytis nukent�jo. Sudeg� dalis miestelio ir ba�ny�ia. Vokie�iai likvidavo Vi�ty�io �ydus (>>), nu�udyta nema�a komunist� veik�j�. Pokario metais (>>) i�tremta nema�a gyventoj�.
Bol�evik� okupacijoje Vi�tytis buvo priskirtas Kybart�, v�liau Vilkavi�kio rajonui, yra apylink�s ir Vi�ty�io sovchozo centras. Pastatyta kiek nauj� nam�. Yra vidurin� mokykla, propagandin� kult�ros nam� �staiga, biblioteka. 1959 m. Vi�tytyje tebuvo 607 gyventoj�. 1965-1966 m. pastatyta vaistin�, buitinio aptarnavimo pavilijonas, 8 but� gyvenamasis namas, �ruo�tos patalpos ry�i� skyriui ir apylink�s vykdomajam komitetui. 1966 m. e�ero pakrant�je j�reiviai-�vejai stat�si mokom�j� baz�.
