Vi�ty�io miestas gauna antspaud� su Vienaragio atvaizdu. Tas pats Vienaragis yra miesto herbas. Miesto gyventojai yra�i�imami i� po karved�i�, kastelon�, seni�n�, laikytoj�, teis�j� ir pateis�j� vald�ios. Miesto vald�i� vykdo vaitas ir drauge su prisiekusiais launinkais sprend�ia pagal Magdeburgo teises visas kriminalines bylas: �mog�udyst�, su�eidimus, vagystes, padegimus ir kitas � jas pana�ias. Vait� skiria pats didysis kunigaik�tis atskiru ra�tu iki gyvos galvos arba, iki kol bus jo valia, tai yra laikinai. Atlyginimo vaitas gauna tris valakus �em�s. Miesto vald�ia, taip pat vykdo ir sprend�ia civilines bylas burmistras ir jo patar�jai pagal Magdeburgo teises. Burmistras skiriamas �iaip: miestas i� savo gyventoj� i�renka keturis dorus nusimanan�ius Magdeburgo teis�s kandidatus ir pristato Vi�ty�io laikytojui (seni�nui), kurs vien� j� did�iojo kunigaik��io vardu � t� poauk�t� stato ir patvirtina. Nepatenkintieji t� miesto vald�i� i�sprendimais gali su apeliacija kreiptis � laikytoj� (seni�n�), kurs taip pat byl� nagrin�ja pagal Magdeburgo teises, o paskui � did�iojo kunigaik��io teism�. Miestas gauna teis� daryti keturias muges kas metai: devint�sekmadien� po Velyk�, per �olines, per �v. Mykol� ir per Kal�das. Turgus daromas kas savait� pirmadieniais. Nustatomas saikas - jav� pirkimams ar pardavimams, tai keturi� Krokavos kar�i� ba�ka. Turgaus mokestis, m�sos ir �vairi� pardavim� bei pirkim� mokes�iai turi b�ti visada renkami ir eina � did�iojo kunigaik��io i�d�, bet miestie�iai ir pamies�iai nuo saiko ir turgaus mokes�io yra laisvi.
Miestui laukai, t. y. valakai, sodybos, dar�ai, margai atlaikose, kaip juos karaliaus dvari�kis Jok�bas Laskovskis paskyr� ir prid�jo, yra patvirtinami. Mokes�ius u� laukus, smulkias prievoles ir kitokias pajamas miestie�iai mok�s i�dui pagal D. L. K. �statymus. I�rinks juos vaitas su laukininkais ir pristatys Vi�ty�io laikytojui ir, imdami kvitas, duos po 6 gra�ius. Miestas privalo pasistatyti rotu��, gatves ir kelius pri�i�r�ti ir gyventojai namus gerai statyti. Tuo tikslu vie�ai miesto naudai atleid�iama prentinis nam� pleci� mokestis. Vie�ai miesto naudai eis taip pat pajamos i� pirties, svorio ir kirpyklos. D�l ugnies atsargumo, pirtis turi b�ti �alia miesto. Gyventojams neleid�iama tur�ti savo atskiras pirtis.
Jei �l�kta, bajorai ar kokie nors valstyb�s tarnautojai apsigyvens Vi�ty�io mieste, bus miesto jurisdikcijoje ir pildys visas miestui privalomas prievoles. Miestie�iai ant Pistos up�s esan�io mal�no u�tvankas taisys, tiltus mieste ant griovi� ir upeli� statys, miesto laukuose kelius gerins, mokykl� laikys, t� visk� darys savo l��omis. Apie rotu��, kuri� tur�s �sitaisyti, leid�iama statyti krautuves, kuri� mokes�iai eis vie�ai miesto naudai. D�l ugnies saugumo bravorai ir sald�s pastatai turi b�ti �alia miesto. Taip pat d�l ugnies pavojaus visi miesto gyventojai savo namuose pasistatys m�rinius kaminus.
�ygimantas Augustas suteik�s Vi�ty�iui �ias teises, kitais metais (1571m.) dav� dar girios 40 valak� ir 6 margus, troboms statyti, malkai ir ganyklai. �ygimantas III visas tas teises ir t� giri� patvirtino 1589m., atleisdamas drauge dar nuo mokes�io u� miesto dar�us ir margus �alia miesto esan�ius ir prie valak� prid�jus.
Karalius Vladislovas, �ygimanto III s�nus, 1638 m. patvirtindamas miestui t� privilegij� pakeit� trij� mugi� dienas pagal miestie�i� pra�ym�. Trys Vi�ty�iui paskirtos mug�s buvo daromos tomis pat dienomis, kuriomis muges tur�davo Vi�ainis ir Virbalis. Vladislovas, atsi�i�r�damas � nuostol�, i� to einant�, Vi�ty�iui, perk�l� tris muges � kitas �ventes: � Atvelyk�, � �v. Petro ir Povilo �vent� ir � Vis� �vent�; ketvirta mug�,� kuri be kli�ties buvo laikoma, palikta buvo kaip seniau, devintame sekmadienyje po Velyk�. Bet tas mugi� pakeitimas Vi�ty�iui nedaugk� pad�jo. Tos mug�s i��jo visai i� papro�io ir buvo nelaikomos. D�l to karalius Mykolas, pagal miestie�i� pra�ym�, patvirtindamas miesto privilegij�, 1670m., paskyr� tik vien� mug� per �v. Jurg�. T� mugi� nesisekimas rodo, kad miestas nelabai tarpo. Jo gerov� stabd� ir karas, kai 1655m. Maskva pa�m� beveik vis� Lietuv� ir kai �vedai buvo u�grob� �emai�ius ir Bir�us. Pr�sai, palaikydami prie�� pus�, 1658m. apipl��� Vi�ty�io ba�ny�i�, be abejo, taip pat jie padar� ir miestui. Vizitacija 1674m. mini, kad Vi�ty�io ba�ny�ia ma�a, kad jos koliacija priklausanti karaliui, kad klebonas es�s kun. Romanas Dostojevskis. Gyventoj� tada ir pa�iame miestelyje ir kaimuose buvo nedaug, nes per vizitacij� sutvirtinimo sakrament� pri�m� tik 24 asmenys.
Antr� ba�ny�i�, pirmai supuvus ar sudegus, pastat� taip pat medin� 1723m. Kristupas Puzyna i� Kozielsko, Mstislavo vaivada ir Vi�ty�io seni�nas. Bet klebono prie jos nebuvo iki 1736m., kuriais, Vilniaus vyskupui leid�iant, buvo �kurta Jezuit� misija. Tai ba�ny�iai, kaip matyti i� Vilniaus synodo 1744m., priskirti buvo �ie kaimai: Kaupi�kiai, Pape�kiai, Varteliai, Lukai, Totorkiemis, Re�i�nai, Pavi�tai�iai ir Galkiemis.
1829m. vietoje senosios medin�s buvo pastatyta nauja m�rin� ba�ny�ia parapijos ir valstyb�s l��omis. Kai ji v�liau pasirod� per ma�a esanti, klebonas kun. Adomas �ukvietis padidino j� parapijos l��omis. Ta ba�ny�ia iki Lenkme�iui tur�jo u�ra�yt� gana daug turt�: miesto laukuose 5% valako, (vyskupo Stra�inskio laikais dar vien� valak� pried�), mieste po klebonijos trobomis 3 margus ir Neb�tkiemio kaime 4 valakus 24 margus. Po Lenkme�io rusai t� �em� at�m�.
Prie� kar� Vi�ty�io parapijoje buvo 4 dvarai: Janauka, Kaupi�kiai, Lukai ir Moravilis. 1744m., rodos, dar nebuvo n� vieno. Gyventoj� katalik� prie� kar� buvo 2523.
Vi�ty�io gyventojai buvo sulenk�j� lietuviai. D�l j� diduma pridedam�j� pamald� ba�ny�ioje b�davo lenki�kai laikoma. 1909m. lietuviams maldaujant, Sein� vyskupijos administratorius padar� toki� tvark�, kad Vi�ty�io ba�ny�ioje tris sekmadienius pamaldos b�t� laikomos lietuvi�kai, o ketvirt� lenki�kai. �� �sakym� Vilkavi�kio dekanas vie�ai paskelb� Vi�ty�io ba�ny�ioje, bet miestel�nai, slapta palaikomi lenk� endek�, prie kuri� priklaus� daug dvarinink�, nepaklaus� ir lietuviams neleido ramiai Diev� garbinti. Dabar, visiems jiems mokant lietuvi�kai lenki�ki giedojimai ir pamokslai pasidar� nereikalingi.
�alia Vi�ty�io miesto buvo Vi�ty�io dvaras. Su kaimais, aplinkui esan�iais, nuo ma�daug 1583m. jis sudar� Vi�ty�io seni�nij�, apie kuri� jau buvo kalb�ta. Seni�nas Jesmanas 1589m. sausio m�n. leido �ydams gyventi Vi�tytyje.
Vi�tytyje nuo 1570m. tur�jo b�ti mokykla. Ar ji buvo �kurta ir kaip ji veik�, n�ra �ini�. Tiek tik �inoma, kad 1781m. joje buvo 8 miestie�iai ir 1784m. 2 �l�ktos vaikai, 10 miestie�i� ir 2 valstie�iai.
Vi�ty�io mokykloje, kaip �inia yra i� Alvito dekanato vizit�, 1843m. buvo 45 mokiniai berniukai ir 38 mergait�s. �itos skaitlin�s duoda suprasti, kada Vi�ty�io gyventojai i�moko lenki�kai. Po karo kelet� met� Vi�tytyje buvo progimnazija.
Vi�ty�io miestas reik�m�s �m� netekti nuo to laiko, kai prie� Lenkmet� buvo i�vestas gele�inkelis, ein�s nuo Peterburgo per Vilni� � Var�uv� ir jo �aka nuo Vilniaus per Kaun� � Pr�sus. Nuo tada �m� kilti Kybartai, o menk�ti Vi�tytis ir jo lenktyniuotojas Virbalis. Keliolik� met� prie� kar� Vi�ty�io miestas sudeg�. Vokietijos ciesorius Vilhelmas II, kurs tuo laiku med�iojo giriose paliai sien�, su savo palydovais atjojo � sudegus� miestel�, atsilank� pas klebon� ir padeg�liams suteik� 3000 rubli�. Nuo 1842m. Vi�tytyje yra evangelik�-liuteron� ba�ny�ia.
Alvito dekanatas, kurs XVIIa. vadinosi Pa�irvin�iu arba U�giriniu, 1744m., buvo sudarytas i� 18 parapij�: Alvito, Gra�i�ki�, Kalvarijos, Vi�ainio, Liubavo, Lankelinki�, Liudvinavo, Pajevonio, Bartnink�, Vi�ty�io, Vilkavi�kio, Pilvi�ki�, Suvalk�, Pilypavo, Bakalarzevo, Ra�k�, Janovkos.
Pla�iau apie Vi�ty�io istorij� skaitykite >>
