� pagrindin� >> Jurgis Ti�kevi�ius - �emai�i� vyskupas
1639 m. Kra�i� miestelyje, tarp Kra�ant�s upelio ir Kra�i�-Nemak��i� vie�kelio, vieno valako ir 9 marg� �em�s sklype buvo prad�tas statyti medinis vienuolynas ir ba�ny�ia, �kurdintas moter� vienuolynas, priklaus�s benediktini� vienuolijai. J�zuit� ir benediktini� ba�ny�ios sudar� pagrindin� miestelio a��, kurios viduryje buvo �rengta miesto turgaus aik�t�. Dabar �ios vienuolijos statyta m�rin� ba�ny�ia remiasi � centrin� miestelio aik�t� ir dominuoja jo panoramoje. �emai�i� teis�jas ir karaliaus sekretorius Chrizostomas Valatkevi�ius nupirko min�t� �em�s sklyp� ir ten pastat� vienuolyn� bei ba�ny�i�.
Kad �emait�s moterys ir merginos tur�t� sau maldingumo ir dorovingumo pavyzd�, pasikviet� i� Vilniaus vienuoles benediktines.
Be min�tos dotacijos dar u�ra�� Dirv�n� kaim�, Kaunatavo dvarel�, pinig�. Konvento istorij� prad�jo 7 vienuol�s. 1643 m. vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius vienuolyno ba�ny�i� i�kilmingai pa�ventino ir atidav� saugoti �vent�j� Viktoro ir Benedikto relikvijas.
Keliais etapais (1642 ir 1647 m.) vykusi vienuolyno fundacija priskiriama prie grupini�, nes jo steigim� inicijavo �emai�i� vyskupas (1633-1649 m.) Jurgis Ti�kevi�ius, o materialin� kilim� u�tikrino Vladislovas Vaza. Pirmasis 1642 08 22 pri�nekino Raseini� klebon� kanaunink� Jon� Kozakevi�i� atsisakyti domininkon� naudai klebonijos su visais turtais, antrasis 1647 03 25 u�ra�� vienuoliams 300 valak� �em�s. Koliatoriaus teises � klebonij� buvo parei�k� ir altarijos, �steigtos Raseini� ba�ny�ioje dar 1536 04 02, laikytojai Jonas ir Adomas Stankevi�iai. Konfliktas domininkon� naudai i�sisprend� 1644 m. �siki�us popie�iui Urbonui VIII. Juridi�kai vienuolyno fundacija buvo patvirtinta ir kit� Respublikos vadov� - Jono Kazimiero Vazos (1648-1668) ir Mykolo Kaributo Vi�nioveckio (1669-1674) privilegijomis, o �teisinta 1647 ir 1659 m. Seim� Konstitucijose. Taigi domininkonai buvo �kurdinti - kitaip nei kiti vienuoliai �emaitijoje - �alia veikian�ios ba�ny�ios ir susiformavusios parapijos, o tai i�vadavo juos nuo daugelio ganytoji�k� ir ekonomini� r�pes�i�.
Akivaizdu, kad pagrindin� vaidmen� �kurdinant Raseiniuose domininkonus suvaidino vyskupo Jurgio Ti�kevi�iaus iniciatva, dievobaimingumas ir uolumas: 1642 m. jis �steig� domininkon� vienuolyn� Garduose - �emai�i� Kalvarijoje, o 1636 m. - senosios regulos karmelit� vienuolyn� Krak�se.
�emai�i� Kalvarijos, buvusi� Gard�, �emes LDK didysis kunigaik�tis Vytautas u�ra�� �emai�i� vyskupui. Manoma, kad jau iki 1593 m. �ia buvo pastatyta koply�ia. Tarp ra�an�i�j� nesutariama d�l Gard� parapijos �k�rimo. Vieni link� manyti, jog tai padaryta 1622 m., o kiti - 1636 m. Pirmoji ba�nyt�l� buvusi medin�. Ji stov�jo ant �v. Jono kalno (buvusio piliakalnio), prie Varduvos ir Pagardinio, kur� dabar �mon�s vadina Cedronu, santaka. Ba�nyt�lei suteiktas �v. Jono Krik�tytojo titulas.
�emaitijos pietrytin�je dalyje, giri�, �il� ir Bridvai�io, Giliaus bei Varlyn�s e�er� apsuptoje vietov�je XVII-XVIII a. pastatytas unikalus t�v� bernardin� vienuolynas. Vienuolyno ir ba�ny�ios ansamblis �kurtas ant skardingo, ka�kada patvenkto Tytuvos upelio kranto, o vakarin? ansamblio dalis remiasi � centrin� Tytuv�n� aik�t�.
Nuo XIII a. �inom� �emaitijoje vietov� 1609 m. �sigijo Andrius Valavi�ius - LDK v�liavininkas bei �emai�i� �em�s teismo teis�jas, kuris Try�kiuose 1614 m. gegu��s 1 d. para�� Tytuv�n� bernardin� vienuolyno statybos instrukcij�. Joje sakoma, kad ba�ny�iai ir vienuolynui statyti skiria 10000 auksini� ir dal� jau paruo�t� statybini� med�iag�. Architekto patar� ie�koti Lvove arna Italijoje. Fundatorius pageidavo, kad ba�ny�ios ir vienuolyno pastatai b�t� puo�n�s ir gra�i� proporcij�, nes nor�s ten b�ti palaidotas su �monomis.
Po vyro mirties 1620 m. 1000 auksini� �rengti altoriui ir ba�ny�ios interjero darbams skyr� Kotryna Valavi�ien�. Ji 60 kap� lietuvi�k� gra�i� skyr� A. Valavi�iaus epitafijos marmurinei lentai, o testamentu Tytuv�n� ba�ny�iai 1630 metais u�ra�� dar 300 auksni�. Vykdydamas brolio pa�ad� bernardinams 1618 m. LDK i�dininkas Jeronimas Valavi�ius u�ra�� vienuolynui didelius sklypus Tytuv�nuose (apie 340 ha), suteik� donacijas pinigais ir javais, kitoki� param� (�i� donacij� 1618 m. patvirtino valdovas Zigmantas Vaza). T� pa�i� met� bir�elio 20 d. su i�kilm�mis buvo pad�tas kertinis ba�ny�ios akmuo, kur� pa�ventino �emai�i� vyskupijos valdytojas kan. Merkelis Gei�as, ir prad�ti m�ryti pamatai. Ba�ny�i� stat� 16 met� - iki 1633 m. �emai�i� vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius j� konsekravo 1635 m. Ba�ny�ios statyb� savo l��omis r�m� ir Gardino seni�nas P. Valavi�ius. �emai�i� bajorai ba�ny�iai ir vienuolynui dovanojo l���, verting� daikt�. E. Valavi�ius pirko paveikslus ir mok�jo u� did�j� varp�, nuliet� Vilniuje.
XVI a. LDK �sigal�jus protestantams, siekiant suma�inti j� �tak� kra�tui, XVII a. prad�ti kviesti vienuoliai. Vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius 1637 m. � Gardus pasikvie�ia domininkonus. �iam ordinui jis paveda parapij� ir duoda �em�s. Domininkonai gars�jo mokytais vyrais, geb�jimu �siklausyti � aplink� ir skelbti Dievo �od� pa�iu tinkamiausiu b�du. Daug d�mesio jie skyr� I�ganytojo kan�ios apm�stymui. Vyskupas, kviesdamas �� ordin�, matyt, jau buvo apsisprend�s Garduose steigti Kry�iaus kelio stotis - kalvarijas. Jis pats apvaik��iojo kalnus, i�matavo atstumus tarp koply�i� viet�, pabarst� takus i� Jeruzal�s parve�ta �venta �eme. 1639 m. i� T�vo Urbono VIII-ojo i�meld� atlaidus �e�ioms koply�ioms: Paskutin�s vakarien�s, Alyv� dar�elio, Prie stulpo plakimo, Er�k��i� vainiku apmovimo, Nukry�iavimo ir Palaidojimo. 1642 m. pastatytas vienuolyno pastatas ir visos 19 koply�i�. Tai buvo pirmosios Kry�iaus kelio stotys ne tik �emai�iuose, bet ir Lietuvos Did�iojoje kunigaik�tyst�je. 1644 06 08 popie�ius Urbonas VIII patvirtino Kalvarijos steigimo privilegij�. Vyskupas Gardus pavadino Nauj�ja Jeruzale, bet �is pavadinimas neprigijo. �mon�s j� vadino papras�iausiai Kalvarija, o kad nesumai�yt� j� su kitomis, oficialiai priduriama - �emai�i�. I� Liublino domininkon� vienuolyno gauta �v. Kry�iaus relikvija 1649 07 04 �ne�ta � �v�. Mergel�s Marijos Apsilankymo ba�ny�ia.�Tiksli naujos ba�ny�ios pastatymo data ne�inoma. Ai�ku, jog ji stov�jo kairiajame Varduvos krante, prie vienuolyno pastato, ant ma�os kalvel�s. Vyskupaujant Jurgiui Ti�kevi�iui, i� Romos pargabentas ir stebuklais pasi�ymintis "�v�. Mergel�s Marijos su K�dikiu" paveikslas. 1750 m. jau kitas vyskupas Antanas Ti�kevi�ius ant kalvel�s pastatydino nauj�, didel� medin� ba�ny�i� su 15 altori�. Jo iniciatyva i� Karaliau�iaus � �emai�i� Kalvarij� pargabenti jos �k�r�jo Jurgio Ti�kevi�iaus palaikai ir 1762 01 03 palaidoti po ba�ny�ios did�iuoju altoriumi (konkreti vieta nesurasta iki �iol).
Vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius neapsiriko: Kry�iaus kelio sto�i� lankymas ir Kristaus kan�ios apm�stymas tapo svarb�s dvasiniam �mogaus gyvenimui, o Kalvarijos atlaidai gars�s ne tik �emaitijoje. �v�. Mergel�s Marijos Apsilankymo atlaidai prasideda liepos 1 d. ir baigiasi liepos 10 d. Svarbiausia atlaid� diena - sekmadienis po liepos 2-osios. Data primena, kad 1649 07 04 relikvijorius su �v. Kry�iaus gabal�liu buvo perkeltas � ba�ny�i�. �is relikvijorius primena daugiau monstarnacij�, yra viena i� svarbiausi� �emai�i� Kalvarijos �ventenybi�. Kita �ventenyb� - tai "�v�. Mergel�s Marijos su K�dikiu" paveikslas, kuris laikomas stebuklingu. Pasakojama, kad j� i� Romos pargabeno Petras Puga�evskis, kuris �ventajame mieste t�s� studijas. Mokydamasis jis gyveno domininkon� ligonin�je, kur kabojo ir �is paveikslas. Prie jo Petras da�nai melsdavosi, o kartais apie M. Marijos ir k�dik�lio J�zaus galvas matydavo dangi�k�j� �viesyb�. Gr��damas � Lietuv�, Petras i�meld�, kad jam b�t� leista parsive�ti ir �� paveiksl�. Jam tapus vienuolyno vyresniuoju, paveikslas perkeltas � ba�ny�i�. �emai�i� Kalvarijos atlaidus 1742 m. vyskupas Antanas Ti�kevi�ius padar� visuotiniais. Juos populiarindamas �sak� aplinkini� parapij� klebonams su procesijomis vykti � Did�i�j� Kalvarij�. Nors vyskupas Jonas Lopacinskis 1763 m. masin� lankym� u�draud�, motyvuodamas atitr�kimu nuo �kio darb�, bet tradicija jau buvo �sigal�jusi. 1866 m. procesijas draud� caras, o po II-ojo pasulinio karo visaip joms trukd� ir tarybin� vald�ia. Ta�iau tikin�i�j� tai neatbaid�. Atvirk��iai, dabar, kai netrukdoma, maldinink� skai�ius net �iek tiek suma��jo, nors ir tai kasmet �emai�i� Kalvarijos atlaidai pritraukia daugiau nei 50000 �moni�, i� kuri� apie 20000 priima �v�. Komunij�. Domininkoni�kasis sto�i� (stacij�) variantas yra tapytas 1872-1873 m. J. �yrmos. �dom�s yra vyskup� fundatori�-glob�j� portretai. Jie kabo antroje pus�je altori�, kurie �rengti prie piliori�. De�in�je pus�je prie �v. Agotos altoriaus yra vyskupo J. Lopacinskio portretas, prie �v. Tomo Akvinie�io - J. Ti�kevi�iaus, o de�in�je pus�je prie �v. Jurgio - A. Ti�kevi�iaus ir prie �v. Juozapo - M. Valan�iaus. Trij� paskutini�j� vyskup� paveiksl� kopijas dar� dailininkas J. �yrma. Visi vyskup� portretai, relikvijorius bei 1778 m. pagaminta monstarnacija yra paskelbti kult�ros paminklais. Be min�t� pagrindini� �v�. M. Marijos Apsilankymo, kitaip vadinam� Did�iosios Kalvarijos atlaid�, �emai�i� Kalvarijoje kaip j� atgarsis kiekvieno m�nesio pirm�j� �e�tadien� dar vyksta chorai, vaik��iojamos ir Kry�iaus kelio stotys. Jos lankomos da�niausiai su procesija, giedant tam specialiai para�ytas giesmes ir besimeld�iant. Tuo pasir�pino dar j� �steig�jas vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius, paliep�s para�yti giesmes vienam kunigui.
Hosted by www.Geocities.ws

1