Ti�kevi�ius Jurgis gim� 1596m. Vi�ty�io dvare, mir� 1656 sausio 17d. Domnau prie Karaliau�iaus.
�emai�i� ir Vilniaus vyskupas. Eustacho Jono Ti�kevi�iaus s�nus. Buvo puikus pamokslininkas. �emaitijoje jo r�pes�iu pastatyta daug ba�ny�i�. 1643m. Virbalyje �k�r� Domininkon� vienuolyn� ir pirm�j� Lietuvoje moter� vienuolyn� Kra�iuose.
I� vis� �p�dini� daugiausia �ini� turime apie ketvirtojo Jurgio s�naus Jono Eustachijaus Ti�kevi�iaus ir jo pirmosios �monos kunigaik�tyt�s Sofijos s�n�, taip pat Jurg� Ti�kevi�i�, kuris savo gyvenim� paaukojo ba�ny�iai ir 1633-1649 metais buvo �emai�i� vyskupu (>>).
Jurgis Ti�kevi�ius (1569 - 1656)- �emai�i� vyskupas. Garsios Ti�kevi�i� gimin�s atstovas, gim�s 1569 metais Vi�ty�io dvare, netoli Vi�ty�io miestelio. Mok�si Vilniuje, Liubline, Poznan�je, Krokuvoje. Buvo �inomaskaip itin veiklus vyskupas. Jo laikais �emaitijoje �vyko net 4 vyskupijos sinodai - kunig� suva�iavimai. J� nutarimus vysk. K. Pacas i�leido atskiroje knygut�je. Jis Garduose, Raseiniuose, Virbalyje �k�r� domininkonus, �emai�i� Kalvarijoje (>>)- Kry�iaus kelius. Daug dirbo su kotryniet�mis, karmelitais. Jo r�pes�iu vyskupijoje buvo i�pl�sta kunig� seminarija. Jurgis Ti�kevi�ius skatino kunigus steigti prie parapij� prad�ios mokyklas. Jo r�pes�iu vyskupija buvo suskirstyta � 6 dekanatus. Karaliaus nurodymu pirmininkavo katalik� ir protestant� suva�iavimui Torun�je, kur buvo siekiama suvienyti katalikus su protestantais. Valdydamas vyskupij�, daugiausia gyveno Als�d�iuose.
Vyskupaudamas 1636-1647 metais, jis su�auk� keturis vyskup� sinodus, kuriuose buvo nutarta geriau ruo�ti kunigus ir sakyti gra�esnius pamokslus, neturtinguosius laidoti nemokamai, steigti artoj� glob�jo �v. Izidoriaus brolijas ir kt. Vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius daugumos �emai�i� vyskupijos vald� valstie�ius perved� nuo duokles � �in��, t.y. mokest� u� �em� pinigais. 1635 metais vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius i�sir�pino, kad karalius Vladislovas Vaza (>>) suteikt� �emaitijos vyskupijos sostinei Varniams Magdeburgo privilegij� (t.y. savivald�). Vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius 1637 metais �emai�i� vyskupijos valdoms priklausan�iame Gard� miestelyje (dabartin� �emai�i� Kalvarija) suman� pastatyti Kry�iaus keli� koply�ias (stotis). Per por� met� jo l��omis Gard� kalvose i�kilo 19 koply�i� su jose esan�iais paveikslais. U�baig�s statybos darbus, 1639 metais pats vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius su gausia kunig� palyda ir didele tikin�i�j� minia pirm�kart ap�jo Kry�iaus kelio stotis, barstydamas tarp koply�i� esan�ius takus i� Jeruzal�s Kalvarij� parve�tomis �em�mis. Nuo to laiko Gard� miestel� prad�ta vadinti �emai�i� Kalvarija, kuri� nuolatos lanko gaus�s maldinink� b�riai. Nauj�j� �ventov� vyskupas atidav� vienuoliams dominikonams, kuriuos jis pakviet� � Gardus 1637 metais. B�damas �emai�i� vyskupu, 1638 metais kaip Lenkijos-Lietuvos valstyb�s karaliaus Vladislovo Vazos pasiuntinys grafas Jurgis Ti�kevi�ius lank�si Romoje pas popie�i� Urbon� VIII, o 1645 metais vadovavo Lietuvos Did�iosios Kunirun�s derybose su protestantais. 1649 metais grafas Jurgis Ti?kevi�ius tapo Vilniaus vyskupu. Prasid�jus Lenkijos-Lietuvos valstyb�s karui su Rusija d�l Livonijos ordino �emi�, 1655 metais vyskupas Jurgis Ti�kevi�ius vyko pas �vedijos karali� Karol� X Gustav� pra�yti karin�s pagalbos prie� Rusijos kariuomen�, dalyvavo pradmiame K�daini� unijos sudarymo etape. Rusijos kariuomenei �siver�us � Vilni�, jis buvo priverstas pasitraukti � Pr�sij�. Mir� 1656 metais Karaliau�iuje. Apie XVIII am�iaus vidur� vyskupo palaikai buvo parve�ti � �emai�i� Kalvarij� ir palaidoti r�syje po did�iuoju altoriumi, o v�liau - perkelti � Varnius.
Lahojsko ir Berdy�evo grafas Emanuelis Vladislovas Ti�kevi�ius i� Kalenik� buvo Bresto stalininko pad�j�jas. Vyriausias s�nus Teodoras tapo graf� Ti�kevi�i� gimin�s Lohojsko pirmosios linijos, o jauniausias s�nus Mykolas - antrosios, t.y. Bir�� linijos pradininkas, kurio �p�diniai daug prisid�jo prie Lietuvos paj�rio vystymo. Grafo Emanuelio Ti�kevi�iaus s�nus Kazimieras buvo karaliaus v�liavininkas, o Antanas - �emai�i� vyskupas.
Ti�kevi�iai. LDK, Lietuvos didik� dvarinink� gimin�, kilusi i� Kijevo bajor� vadovo Kaleniko Mi�kovi�iaus, minimo nuo 1537 m. I�kilo XVI a. II-oje pus�je, did�iausi� politin� gali� �gijo XVII a., turtin� - XIX a. Vald� Bir��, U�trakio ordinacijas, Logoisk� Minsko srityje, Palang�, Kreting�, Raudondvar� ir �ie�marius. Keletas Ti�kevi�i� buvo Lietuvos vaivados, vyskupai, lauko etmonai, ka�telionai, i�dininkai, didieji mar�alkos, u��m� kitas atsakingas pareigas. �ymiausi i� Ti��kevi�i� - Levo �p�dinis Skuminas, jo s�nus Dimitras, Teodoras, Jonu�as Skuminas, Mykolas, Vasilijus, Eustachijus, Jurgis, Jonu�as, Antanas, Domininkas, Tadas, Vincentas, Liudvikas, Juozapas, Konstantinas, Jonas, Vladislovas.
Antanas Ti�kevi�ius. �emai�i� vyskupas. Grafas. Filosofijos daktaras. � kunigus ��ventintas 1715 m. �emai�i� vyskupij� vald� 22 metus. Daug dirbo r�pindamasis kunig� �vietimu. Jis i� pagrind� pakeit� darb� �emai�i� kunig� seminarijoje, vietoje j�zuit� mokytojauti pakviesdamas pijarus. Jis vyskupyst� padalino � 10 dekanat�. Varniuose �kurdino rokitus, kurie r�pinosi senais ir sergan�iais kunigais. Jo laikais vyskupyst�je pastatytos 9 naujos ba�ny�ios. Daug d�mesio skyr� �iluvos ir �emai�i� Kalvarijos atlaidams, kuriuos pats nuolat lank� ir buvo nustat�s, kokia tvarka tai turi daryti atskiros parapijos. Jis pasir�pino, kad kanauninkai ir prelatai ne�iot� puo�nius raudonus r�bus, o ant kr�tin�s - kry�ius. I�spausdinta 1752 metais Varniuose jo su�aukto sinodo med�iaga. Didel� i�liekam�j� vert� turi jo lotyni�kai para�ytas ra�tas apie �emai�i� vyskupyst�, kuri� buvo nusiunt�s � Rom�. Mir� 1762 m. sausio 31 d. Als�d�iuose. Palaidotas Varniuose.
Grafai Ti�kevi�iai - sena ir garbinga Lietuvos didik� gimin�, kilusi i� Lietuvos Did�iosios Kunigaik�tyst�s rytini� rusi�k� �emi� bajor�. Pirmieji Ti�kevi�iai buvo sta�iatikiai. Po Bresto ba�nytin�s unijos 1597 metais jie tapo unitais, o XVII am�iuje dauguma Ti�kevi�i� pri�m� katalik� tik�jim�. Lietuvos Did�iojoje Kunigaik�tyst�je grafai Ti�kevi�iai i�kilo XVI am�iuje, o did�iausi� politin� gali� �gijo XVIII am�iuje. Jie aktyviai dalyvavo politiniame ir kariniame valstyb�s gyvenime: buvo vaivadomis, did�iaisiais mar�alkomis, lauko etmonais, ka�telionais, senatoriais, LDK ra�tininkais, i�dininkais, seni�nais. I� �ios gimin�s kilo m�s� kra�te gerai �inomi vyskupai - Jurgis ir Antanas Ti�kevi�iai. Lietuvos mokslui daug nusipeln� broliai Konstantinas ir Eustachijus Ti�kevi�iai. Na, o Lietuvos paj�rio gyventojai dar nepamir�o graf� Juozapo, Aleksandro, Felikso Ti�kevi�i� ir �viesios atminties grafait�s Marijos Ti�kevi�i�t�s nuopeln� m�s� kra�to istorijai ir kult�rai. Kaip ir visi didikai, Ti�kevi�iai tur�jo savo gimin?s deviz� (��k�) ir skiriam�j� �enkl� - herb�. Gimin�s devizas skelb�: "Deligas guem diligas!" ("I�sirink, k� myli!"). Ti�kevi�iai naudojo Lelivos herb�. Jo skyde �ydrame fone puikuojasi aukso spalvos pusm�nulis, atsuktas ragais � vir��, bei vir� jo esanti �e�iakamp� �vaig�d�. Vir� skydo kyla riterio �almas su kar�na, o vir� jos - keturios povo plunksnos, kuri� fone kartojasi pusm�nulis su �vaig�de. Apie buvusi� Ti�kevi�i� �lov� mena j� garbei sueiliuotas lotyni�kas ketureilis: "Pasimatuoti M�nulio apsiaust� Merkurijus sparnuotas nesugeb�jo, nors savo k�nu prilygo M�nuliui. Taip ir Ti�kevi�iaus garbei M�nulis prilygti negali. Augs garb� padedant Paladai, Marsui, Dievui". (Vert� t�vas Liudas, O.F.M., 1992 12). Ti�kevi�i� gimin�s pradininku laikomas XV am�iuje gyvenusio Kijevo bajoro Kaleniko Mi�kovi�iaus (istorijos �altiniuose minimo 1437 metais) s�nus Ti�ka (Ty�ko), kurio pilnas vardas buv�s Timotejus (Tymotej). Ti�kos �p�diniai ra�ytiniuose istorijos �altiniuose vadinami Ti�kovi�iais (Ty�kovi�), o v�liau, lenk� kalbos �takoje - Ti�kevi�iais (Tyszkiewicz). Ti�kos s�nus tur�jo did�iojo kunigaik��io dvarionio titulus, �jo �vairias atsakingas valstybines pareigas. I� Lietuvos valstyb�s istorijos mums daugiau �inomas Mykolas Ti�kevi�ius (Michailo Ti�kovi�). Jis buvo Lietuvos Did�iosios Kunigaik�tyst�s lauko etmonas (karo vadas), Did�iojo kunigaik��io pasiuntinys Kryme (1537-1539 m.). I� kit� Ti�kos sun� yra �inomas 1508 metais minimas Did�iojo kunigaik��io dvarionis Levas Ti�kovi�ius. Bene svarbiausiu yra Lohojsko (Gudija) ir Berdy�evo (Ukraina) vald� savininkas, Palenk�s bei Smolensko vaivada, Punsko ir Minsko seni�nas, karali�kasis mar�alka, grafas Vasilis Ti�kovi�ius (Vasil Ti�kovi�). Jis buvo Lietuvos Did�iojo kunigaik��io pasiuntiniu Rusijoje, Aukso Ordoje, Valakijoje, Livonijos karo metu 1561 metais pasi�ym�jo kovose su �vedais. Grafo titul� jis gavo i� karaliaus Augusto 1569 m. lapkri�io 5 d. u� nuopelnus Lenkijos - Lietuvos valstybei. �is titulas paveld�jimo keliu atitekdavo visiems Vasilijaus linijos Ti�kevi�iams. Po Lietuvos-Lenkijos valstyb�s padalijimo graf� titul� Ti�kevi�iams 1861 ir 1862 metais patvirtino Rusijos imperatoriai, o 1871 metais - Saksonijos karalius. Vasilis Ti�kovi�ius dav� prad�i� Lietuvoje gyvenusiai Ti�kevi�i� gimin�s linijai. �ios �akos Ti�kevi�iai XVI am�iuje pasik�l� � Lohojsko dvar� netoli Minsko, gavo grafo titul� ir palaipsniui �sitvirtino visuomen�s gyvenime. Nuo XVI am�iaus Lohojsko dvaras tapo graf� Ti�kevi�i� Vasilio linijos lop�iu. �sigydami vis nauj� vald�, XVIII-XIX a. Lohojsko �akos Ti�kevi�iai �sitvirtino visoje Lietuvoje ir i�gars�jo kaip turtingiausi �emvald�iai. XIX am�iuje jie vald� Bir�us, Palang�, Kreting�, Raudondvar�, �ie�marius, Vok�, U�trak�, Lentvar� ir nema�ai kit� dvar�, tur�jo r�mus ir fabrikus Vilniuje, U�trakyje ir Bir�uose, k�r� naujas ordinacijas. Ti�kevi�i� gimin� susid�jo i� dviej� �ak� - Skumino ir Kaleniko. Skumino �aka i�nyko XIX am�iaus prad�ioje, mirus paskutiniajam jos vyri�kosios linijos atstovui. Liudvikas Skuminas mir� 1808 m. bir�elio 28 d. Vilniuje. Jam mirus, baig�si Ti�kevi�i� gimin�s Skumin� �aka. Tuo tarpu Kaleniko �akos Ti�kevi�iai XVI am�iaus pirmojoje pus�je persik�l� i� Lenkijai atitekusi� rytini� Lietuvos Did�iosios Kunigaik�tyst�s �emi� (t.y. dabartin�s Ukrainos) � Lohojsko dvar� netoli Minsko, gavo graf� titul� ir palaipsniui �sitvirtino lietuvi�kose �em�se. Nuo to laiko �i Ti�kevi�i� gimin�s �aka buvo prad�ta vadinti Lohojsko �aka. I� graf� Ti�kevi�i� gimin�s Lohojsko �akos pradininko Vasilio Ti�kevi�iaus s�n� tolesn� gimin�s linij� prat�s� Jurgio Ti�kevi�iaus �p�diniai.
Vyskupas Antanas Ti�kevi�ius. Emanuelio Vladislovo s�nus, Lohojsko ir Berdy�evo grafas Antanas Ti�kevi�ius gim� 1700 metais Lohojske. Jaunyst�je apsisprend�s tapti kunigu, jis stojo � dvasinink� luom�. Antanas Ti�kevi�ius buvo Vilniaus kanauninkas. � �emaitijos vyskupijos sostin� Varnius 1744 metais i� Kra�i� jis perk�l� �emai�i� dvasin� (kunig�) seminarij�. 1752 metais su�auk� Varniuose �emai�i� vyskupijos sinod�. Vyskupas Antanas Ti�kevi�ius sek� savo pirmtako vyskupo Jurgio Ti�kevi�iaus p�domis, visapusi�kai r�m� jo �kurt� �emai�i� Kalvarij�. 1750 metais �ia jis pastat� nauj� medin� ba�ny�i�, po kurios did�iuoju altoriumi 1762 metais perlaidojo vyskupo Jurgio Ti�kevi�iaus palaikus, parve�tus i� Karaliau�iaus (v�liau palaikai buvo perkelti � Varnius). 1744 metais vyskupas Antanas Ti�kevi�ius buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu, v�liau paskirtas Vyriausiojo tribunolo nariu. Mir� vyskupas 1762 metais Als�d�iuose, vyskupijos dvare. Palaidotas Varniuose.
Pimieji Lietuvos archeologai, muziejininkai, kolekcionieriai. Lietuvos mokslui ir kult�rai daug nusipeln� broliai Konstantinas (1806-1868) ir Eustachijus (1814-1823) Ti�kevi�iai bei �inomas kolekcionierius, mokslo ir meno muziejaus Vilniuje �k�r�jas Vladislovas Ti�kevi�ius (1865-1936). Konstantinas ir Eustachijus Ti�kevi�iai gim� Lohojsko dvare Baltarusijoje ir vis� savo gyvenim� pa�vent� kra�to praei�iai studijuoti. Konstantinas Ti�kevi�ius dom�josi archeologija, istorija, etnografija, geografija, numizmatika. Jis kasin�jo Vilniaus ir Minsko gubernij� pilkapius. Skirtingai negu kiti dvarininkai, kurie archeologij� laik� senovi�k� keistenybi� rankiojimu savo dvar� kolekcijoms, K. Ti�kevi�ius buvo archeologas-mokslininkas. Kurdamas savo teorijas, jis steng�si remtis tik faktais. Jo veikalai yra vertinga med�iaga archeologijos mokslui, archeologijos istorijai Lietuvoje tyrin�ti. 1857 metais Konstantinas Ti�kevi�ius suorganizavo ekspedicij� Neries upe - rinko ir tyr� med�iag� apie pakran�i� archeologijos paminklus, u�ra�in�jo tautosak�. 1858 metais Vilniuje i�leido sen�j� Lietuvos gravi�r� album�.
Jo brolis Eustachijus Ti�kevi�ius taip pat buvo �inomas archeologas, muziejininkas, nuo jaun� dien� dom�josi kra�to senove. 1855 metais jo iniciatyva buvo �steigta Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir prie jos Senien� muziejus (buvo jo ved�jas). I�sipild�ius svajonei, E.Ti�kevi�ius uoliai �m�si tvarkyti muziej�, dovanojo savo rinkinius ir bibliotek�, per�m� Vilniaus universiteto mineralogijos, zoologijos ir numizmatikos kabinet� turtus, kreip�si � visuomen�, pra�ydamas remti muziej� daiktais ir l��omis. 1856 met� baland�io m�nes� muziejus, dalyvaujant daugeliui sve�i�, buvo atidarytas. Eustachijus Ti�kevi�ius iki pat 1864 met� buvo jo ved�jas.