Vi�tytis - tai ne tik did�iausias ir giliausias Suvalkijos kra�to e�eras, bet ir, kas nepaprastai svarbu - pats �variausias. Ne veltui Visty�io e�eras da�nai vadinamas "Europos Baikalu".
E�eras, kaip ir pati Suvalkijos auk�tuma yra ledynin�s kilm�s. �is nuostabus gamtos kampelis ko gero pats seniausias Lietuvoje ir buvusioje Pr�sijoje, nes jau prie� 14 000 met� Vi�ty�io kra�to kalvos i�sivadavo i� paskutinio Valdajaus ledynme�io, kuris suformavo e�ero vag� ir daubas, gniau�t�. Tuo tarpu likusi Lietuvos ir Pr�sijos teritorija bei Baltijos j�ra vis dar buvo padengta nepaprasto storio ledo ir vandens sluoksniu. Galutinai paskutinio ledynme�io Valdajaus ledynas pasitrauk� i� Lietuvos 3 500 met� prie� Kristaus gimim�.
Prie� 10 000 met� dar nebuvo Baltijos j�ros (taigi, prisiminkime, kad Vi�ty�io e�eras yra senesnis net u� dabartin� Baltijos j�r�!), didel� Lietuvos teritorijos dalis buvo padengta storu ledo ir vandens sluoksniu, bet �i Vi�ty�io �em� jau 4 000 met� buvo ap�viesta �ilta ir dovanojan�ia gyvenim� Saul�s �viesa. B�tent �ia, ant nuostabaus ir gausaus �uvimi Vi�ty�io e�ero kranto, prie� 10 000 met� �sik�r� pirmieji m�s� kra�to �mon�s. Tai patvirtina ir tas faktas, kad prie Vi�ty�io e�ero krant� buvo rasti vieni i� seniausi� Lietuvoje ir Pr�sijoje �mogaus gyvenimo ir egzistencijos p�dsak�. �ie p�dsakai tai akmens am�iaus laik� darbo, buities, med�iokl�s ir �vejybos �rankiai. Tai liudija, kad senov�s �vejai, prie� 10 000 met� gyven� prie Vi�ty�io e�ero, savo nuo�mioje kovoje u� i�likim� naudojo pagamintus i� titnago med�iokl�s ir �vejybos �rankius.
Ir pats Vi�ty�io vardas (>>) veda mus � nepaprastai senus laikus. E�ero vardas gali b�ti gyvulin�s (pauk��i�) kilm�s. "Vi�tytis", "vi��iukas" yra ma�ybin� naminio pauk��io forma. J� �prasta kildinti i� lietuvi�ko �od�io "vi�ta". Vi�ta buvo susijusi su sen�j� lietuvi� tik�jimu, kaip auka balt� bendryst�s laik� dievyb�ms. Beje, prie vakarinio Vi�ty�io kranto priglud�s Romintos balt� �ventovi� kra�tas - ��ymioji Rominter Heide (>>). Ta�iau semantiniu po�i�riu labiausia tik�tina, kad Vi�ty�io vardas yra perdirbinys i� prabalti�kos �aknies "vis-" (arba "vist-"), rei�kian�ios "i�tek�titi, i�silieti, i�tirpti". Tai be abejo sietina su e�eru, tiksliau su jo vanden� stichija.
Vi�ty�io vardas labai senas ir istorine prasme. Jis minimas jau XIV a. dokumentuose, kry�iuo�i� kronikose ir vadinamas "Dvystytz", "Wystiter See" vardais. Am�i� t�km�je vokie�iai �io vardo niekada nekeit�. Pirm� kart� �io e�ero vardas buvo minimas ir u�ra�ytas, tikriausia nelabai tiksliai, Kry�iuo�i� keli� apra�uose (apra�ymuose) 1384 m. "Dwissit" vardu. Vi�ty�io e�eras taip pat minimas senuose Lietuv� lie�ian�iuose aktuose, ypa� tuose, kur vienu ar kitu b�du paminimos sienos. 1387m. dokumentas mini e�er� ir jo �vejus. 1419 m. Lietuvos ir Lenkijos pateiktame taikos su Kry�iuo�i� ordinu s�lyg� projekte, kalbant apie sienas minima, kad Lietuvos pietvakarin� siena turinti eiti Giesry�io (Vi�ty�io) e�eru, paliekant j� Ordino pus�je.
1422m. gegu��s 10d. Melno taikos sutartimi Lietuvos - Ordino siena nustatyta paliekant e�er� Ordino pus�je. �is senas aktas e�er� vadina Dvystytz vardu. Vytauto epistoliarinio kodekso 1420m. dokumente e�eras vadinamas "Dwisticz", kitaip "Wysiten". 1576 m. voki�kame �em�lapyje e�eras vadinamas "Wistitten See" (vok. "See" - e�eras).
Istorikas Dlugo�as ra�o, kad 1422m. prie e�ero med�ioj�s karalius Jogaila. Per am�ius Lietuvos - Ordino (v�liau Ryt� Pr�sijos) siena �jo rytiniu e�ero krantu, e�er� paliekant vokie�i� pus�je. Taip buvo nepriklausomyb�s metais ir net dabar, vietiniams rusams u��mus Pr�sij� ir sudarius vadinam�j� "Kaliningrado srit�", kurios ribose liko ir Vi�ty�io e�eras. Karaliau�iaus kra�t� vald� vokie�iai e�er� vadino "Wyschtyter See", o Rusijos atsik�l�liams jis "Vi�tyneckoje ozero". Taigi Vi�tytis - neabejotinai senas lietuvi�kas vardas (>>).
Vi�ty�io e�eras, esantis pietvakarin�je S�duvos dalyje yra vienas i� did�iausi� Lietuvos e�er� (>>). Jis skiriamas prie vadinam�j� "patvenkinio tipo" e�er�, kurie aplinkui apsupti kalvotu morenini� plot�. Vakarin�je e�ero pus�je yra nema�a �lank� ir pusiasali� ("E�erynas", "Buchta tichaja"). I� pietry�i� � �iaur� nusit�susio Vi�ty�io e�ero ilgis 8.5 km., pla�iausia vieta i� vakar� � rytus siekia 4.3 km., vidutinis plotis - apie 2 km., did�iausias plotis - 4.3 km. E�eras apima 1786 ha plot� (>>). Giliausia e�ero vieta yra vakarin�je e�ero dalyje (ma�daug ties "Pu�ele") ir siekia 54 metrus (>>).
Dabar Vi�tyt� maitina 8 didesni upeliai (Juodup�, U�kaln�, Grybingis ir Vi�ain� ir kt.) bei dar 7 ma�esni upeliai ir �altiniai.
Maitinamas keliolikos didesni� ir ma�esni� upeli� bei daugyb�s �altini� vandens (>>), e�eras yra mil�ini�kas net 258 mln. m3. �varut�lio ir g�lo vandens rezervuaras. Beje, e�ero vidutin� temperat�ra retai pakyla per 8 laipsnius �ilumos. �iem�, kai e�eras u���la, populiari tampa poledin� ��kl�, �ia vyksta poledin�s ��kl�s var�ybos.
I� Vi�ty�io e�ero i�teka viena Pisos (kitaip Peissos, Pivesos) up� (ilgis 98km., vidutinis plotis 4-5m., did�iausias, plotis - 10m.), pasiekianti Gumbin�. Pissa per Priegli� (>>) bei Kaliningrado �lanka sujungia Vi�ty�io e�er� su Baltijos j�ra.
E�ere gyvena 22 rusys �uv�: kuoja, sykas, e�erys, kar�is, v�g�l�, lynas, ungurys, gausu seliav�, lydek�. Turtingas e�ero bestuburi�, moliusk� gyv�n� pasaulis (150 r��i�), besimaitinan�i� daugybe dumbli�, kuri� skai�ius 1 litre siekia net iki keli� milijon�.
�uvingas e�eras yra tikras me�keriotoj� rojus, nes �ia pagaunama seliav�, lyd�i�, �am�, e�eri�, v�g�li�, kar�i�, lyn�, syk�, unguri� ir kit� �uv�. 1966m. prie e�ero buvo �kurta �vej� baz�, tur�jusi 30 �vejybini� val�i�. Prie e�ero i� Kaliningrado srities pus�s �kurta didel� mokslinio tyrimo ir �vejybos baz�, beje sovietiniais laikais tur�jusi nema�ai �vejybini� laiv�. Kaliningrado ichtiologijos, tecnikos instituto ir valstybinio universiteto moksliniai darbuotojai gana nuodugniai yra i�tyr� Vi�ty�io e�ero gamt�, ekologij�, istorij�, faun� ir flor�. 2000m. Kaliningrade buvo i�leista rus� mokslinink� V.V.Orlionok, G.M. Barynova ir kt. knyga "Vi�ty�io e�eras:gamta, istorija, ekologija" (>>). Vasar� �ioje mokslini� tyrin�jim� baz�je (lietuvi� dar vadinamoje "Atlantu") studentai i� Kaliningrado atlikdavo gamybin� praktik�. Tai labai pa�vairindavo kasdienin� Vi�ty�io miestelio gyvenim�.
Prie e�ero 1422m. yra med�ioj�s ne tik D.L.K. Karalius Jogaila (>>). �ia med�iojo ir paskutinis kry�iuo�i� ordino magistras, pirmas Pr�sijos hercogas Albrechtas ir markgrafas Johanas Sigizmundas, kuris, kaip teigiama 1683m. istoriniuose �altiniuose, per 7 med�iokl�s �iuose mi�kuose ir giriose metus sumed�iojo 4 935 tauriuosius elnius.
1901m. Vokietijos kaizeris Vilhelmas II (>>), med�ioj�s Rominter Heide giriose prie Vi�ty�io e�ero su savo palydovais atvyksta � gaisro nuniokot� Vi�tyt�, atsilanko pas klebon� ir suteikia 3000 rubli� param� miestelio atstatymui. Prie Vi�ty�io e�ero m�gdavo med�ioti ir ��ymusis naci� vadeiva Hermanas Goeringas, kuris �ia tur�jo net pasistat�s savo vil�, naudojam� med�iojimo tikslams.
Suvalkija yra �ymi� Lietuvos knygne�i� (Petras Mikolainis (>>), Petras Kriau�i�nas (>>), A. Grinevi�ius, M. Akelis, J. Kancleris) kra�tas. Per einan�i� e�eru sien�, lietuvi�kos spaudos draudimo metais (XIXa. pabaigoje - XXa. prad�ioje) i� Pr�sijos � Lietuv� paprastomis �vej� valtimis buvo gabenama draud�iama lietuvi�ka spauda (>>).
1991m. Lietuvos pus�je buvo sukurtas Vi�ty�io regioninis parkas (>>), o nuo 1994m. Kaliningrado srityje, Raudonojo mi�ko (Rominter Heide) teritorijoje buvo sukurtas valstybinis gamtos draustinis (>>), kuriam 1998 m. buvo suteiktas ekologinio draustinio statusas.
Vi�ty�io e�ero pakrant�s - vienos i� gra�iausi� viet� visoje Lietuvoje: puik�s mi�kai, skaidrus ir nepaprastai �varus e�ero vanduo, akmeningos kalvos ir auk�ti Vi�ty�io (220m.), Pavi�ty�io (282.4m.) bei Maravilio piliakalniai. Netoli nuo e�ero kranto ant Ilgojo kalno stovi Kanapkio v�jo mal�nas (>>), pastatytas 1925m. Seniau jame buvo Vi�ty�io etnografinis muziejus.
Prie Vi�ty�io e�ero yra �sik�r� ir nama�a poilsiavie�i� - "Viktorija" (>>), "Pu�el�" (>>), "�em�i��ina" (Rusijos pus�je) ir net slidin�jimo baz� (>>), � kurias pails�ti atvykstama ne tik i� Lietuvos, bet ir i� u�sienio.
Ant Vi�ty�io e�ero pakrant�s, �ilelyje yra visiems gerai �inomas Skardis ir Stebuklingas �altin�lis (>>).
Vi�ty�io e�ere vyksta ir tarptautin�s regatos (>>).
�iuo metu yra svarstomas tarptautinio regioninio parko padedant Danijai suk�rimo projektas, kuriame dalyvaut� Lietuva, Rusija ir Lenkija (>>). Tai b�t� didelis ind�lis, palaikant ekologin� pusiausvyra �iame regione.
Vi�ty�io e�er� supan�iuose mi�kuose iki �iol gyvena elniai, bried�iai, �ernai, vilkai ir lap�s, barsukai ir bebrai ir daugyb� kit� ret� gyv�n� ir pauk��i� kaip vanagas, juodasis garnys ir t.t.
Pagal 1928m. "Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstyb�s sutart� sienos dalykams sutvarkyti" sienos su Vokietijos valdomu Karaliau�iaus kra�tu linija kartojo 1908-1912m. Pr�sijos ir Rusijos valstybi� sien� (�r. rib� A iliustracijoje (>>)). Lietuvos valstybei priklaus� tik ma�a �iaurin� e�ero dalis ties Vi�ty�io miesteliu, ta�iau be teis�s �vejoti e�ere. Sutarties 37 punktas teig�, kad "Lietuvos kranto palei Vi�ty�io e�er� gyventojai turi teis� sienos ruo�e tarp sienos stulp� Nr.149 ir Nr.150 savo �kio reikalams naudotis vandeniu nuo saul�tekio ligi saul�lyd�io, o reikalui esant ir nakt�".
Per sovietmet� Vi�ty�io e�ero "siena" i�liko nepakitusi ir A. Snie�kaus Lietuva vald� vos 39.8 ha, t.y. 2.2 % e�ero ploto. O kaip Lietuva "dalinsis" savo etniniu Vi�ty�io e�eru su Karaliau�iaus kra�to valdytojais?
Der�tis d�l Lietuvos Respublikos sienos su Rusijos Federacijos valdomu Karaliau�iaus kra�tu Lietuva prie deryb� stalo atsis�do Europos S�jungos valdinink� reikalavimu. Rusijos atstovai Karaliau�iaus srities administracijos vadovo pavaduotojas G. �mykovas ir j� pakeit�s Rusijos ambasadorius J. �almovas siek� �tvirtinti buvusi� Vokietijos reicho sien�. Lietuvos Respublikos derybininkai, u�sienio reikal� viceministras V. Dymarkas ir j� pakeit�s URM sekretorius R. �idlauskas paband� nors kiek padidinti Lietuvos valstyb�s dal� Vi�ty�io e�ere. 1997 m. abiej� pusi� pasira�yt�, o 2003 m. ir Rusijos ratifikuot� "Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutart� d�l Lietuvos ir Rusijos valstyb�s sienos" dienra�tis "Lietuvos rytas" d�i�gaudamas �vertino kaip neabejotin� "jaunos m�s� �alies diplomatijos laim�jim�". Laikra��io �od�iais, u�baigdama kone �e�erius metus trukus� vilkinim�, ji "pasiek� vien� �sp�dingiausi� pergali� savo istorijoje". I� tikr�j� tai teisinis nonsensas, kuriuo aneksuotas Karaliau�iaus eksklavas nepagr�stai laikomas Rusijos valstyb�s dalimi. Kiek ap�iuopiamai laim�ta i� �ios sutarties akivaizd�iai rodo Vi�ty�io e�ero "dalybos". Pagal min�t� sutart� Lietuvos valstyb� dabar tur�s 543.7 ha (30.4%) lietuvi�ko e�ero (�r. rib� B iliustracijoje (>>)). Palyginus su tuo kiek tur�ta "prie vokie�i�" gal ir neblogai. E�er� delimitacijos klausimu 2003m. bir�elio 17 d. ra�� Tarptautin�s sien� nustatymo s�jungos (Did�ioji Britanija, Durhamo universitetas) direktorius dr. John W. Donaldson:
"Tarptautin�s konvencijos, kuri reglamentuot� tarptautiniais e�erais einan�i� sien� nustatym� n�ra. Precedentin� teis� ir keletas tarptautini� susitarim� pataria, kad sien� delimitavimas tur�t� remtis e�ero forma. Ilg�, siaur� e�er� sienos br��iamos pagal vidurio linij� arba giliausi� vag�. Vidurio linijos principas paprastai naudojamas gilesniems e�erams. Sekliems e�erams d�l galimo e�ero lygio kritimo priimtinesnis sienos nustatymas pagal giliausi� vag�;. E�erai, kuriuose sueina keli� valstybi� sienos, delimituojami pasirinkus centrin� ta�k�, o e�ero plotas padalijamas proporcingai kranto linijos ilgiui. Centrinis ta�kas da�niausia pasirenkamas giliausiame e�ero ta�ke. Valstybei priskirtas e�ero plotas laikomas jos suverenia teritorija."
Tokiu b�du, atsi�velgus � tarptautinio eksperto dr. J. W. Donaldsono paai�kinimus matome, kad vedant sien� per e�er� tiesiai vidurio linija Lietuvos Respublikai tur�jo tekti didesn� e�ero dalis -1243.3 ha (69.57%) (�r. rib� C iliustracijoje (>>)). Jei e�eras b�t� dalinamas proporcingai valdomo kranto ilgiui (mes turime 11.5 km. i� 26 km.), Lietuvos Respublikai likt� 790.4 ha (44.23%) e�ero ploto. Ir �iuo atveju tur�tume daugiau, negu "i�lo��" m�s� derybininkai. Li�dna, kad nieko u� tai negav� Lietuvai, savo turtu tur�jome dalintis su svetimaisiais. Dar blogiau, kad buvo dalinamasi "broli�kai".
Daugelis Rusijos informacini� �altini� teigia, kad Vi�ty�io e�eras (>>) yra 17 pagal dyd� e�eras Rusijoje (>>) (>>). Vargu ar tai tiesa, nes ten pa�ymima, kad Vi�ty�io e�eras u�ima 335 kv.km. plot�.
Apie e�ero atsiradim� yra i�lik� keletas padavim� (>>). Pagal vien� i� j� e�eras at�j�s nuo ,,M�lyn�j� mari�". Vieni padavimai sako, kad jis i� debes� nusileid�s, kiti kad i� �em�s i�plauk�s. Kaip ten i� tikr�j� buvo, niekas ne�in�s, ta�iau oras vis� nakt� ir �yps�j�s. Ryt� atsik�l� �mon�s pamat�, kad pla�iausios lankos apsemtos vandens. Kai vanduo vis dar nerim�s ir �yps�j�s, ma�a mergait� tarusi: ,,Bet �ia vanduo �ypsi lyg vi�tytis! Taip ji netik�tai atsp�jusi jo vard�, ir vanduo tuojau "nustoj�s �yps�ti". Ta�iau mergait� apakusi. Kitas padavimas sako, kad sen� senov�je �ia buvusios did�iul�s lankos, kuriose �mon�s ganydav� arklius. Kart� naktigoniai atsigul� pails�ti. Tuo metu pro lankas pral�k�s pauk�tis ir su�ir�k�s "cypt". �ir�kimas pasikartoj�s tris kartus, bet naktigoniai vis dar gul�j�. Netrukus i�gird� bals�: ,,Kelkite ir varykite i� �ia arklius, nes greit �ioje vietoje atsivers e�eras! Naktigoniai i�sigand�, tuojau atsik�l� ir nujoj�. Netrukus atsiv�r�s did�iulis e�eras. Visi tie, kurie dar buvo lik� lankose, nuskendo. E�eras buvo pavadintas Vi�ty�io vardu, nes pauk�tis �sp�j�s �mones, �auk�s kaip vi�tytis - "cypt". Pagal padavimus XVI a. Vi�ty�io e�eras buv�s prie Stalup�n� ir siek�s Tolminkiemio parapij�. E�eras at�j�s i� Pr�s� �em�s. Kai jis u�liej�s didel� �em�s plot�, jame paskend� 10 kalv� - Samanynkalnis, Malavikalnis, Girutkalnis ir kt. Kiti padavimai Vi�ty�io e�er� sutapatina su pradingusiu Kiaut� e�eru.
Viskas apie Vi�ty�io e�er� - "Vi�ty�io e�eras: gamta, istorija, ekologija" knyga rus� kalba...>>>
Vi�ty�io e�ero batimetrinis �em�lapis...(>>>) (>>>)
Kitos legendos apie Vi�ty�io e�er�...>>>
Pla�iau apie Vi�ty�io e�er�, jo kilm�, padalijim� ...>>>
Vi�ty�io e�eras - �vej� rojus...>>>
E�ero �varinimo akcija...>>>
Radiniai e�ero dugne...>>>
Vi�ty�io �em�lapis...>>>
E�ero vandens �varumas (pdf)...>>>
Parengta pagal Vytauto �ilo, Ma�osios Lietuvos reikal� tarybos pirmininko, straipsn� "M�s� Vi�tytis" (>>), http://www.wystynez.nm.ru, Vi�ty�io vidurin�s mokyklos muziejaus (>>), internete (>>) ir spaudoje skelbt� med�iag� (>>).
