Sveikinimai

JŪS JAU LAIMĖTOJAI

Literatūra gali taip nedaug: ji neišvaduoja iš vergijos nei tautos, nei atskiro asmens, ji negausina materialinių gėrybių, nemoko žmogaus, kaip reikia gyventi… Literatūra gali taip daug: ji pakelia kovotojus už kilnius idealus, apdainuoja jų žygius ir aprauda pralaimėjimus. Literatūra budi prie vienišo ir nuliūdusio, ji padeda švęsti ir džiaugsmo šventę, nes ji – žmogaus gyvenimo atspindys, pats gyvenimas. Kaip žemė kasmet atgimsta naujais želmenimis, taip ir literatūra pasipildo naujomis, jaunomis jėgomis: vyksta amžina gyvybinga literatūros kaita.

Kretinga labai žalia ir graži vasarą, jauki žiemą, visą laiką žinoma savo kultūrine ir literatūrine praeitimi. Jau XVII a. antrojoje pusėje Kretingoje gyvenęs ir čia palaidotas vienuolis pranciškonas Jurgis Ambraziejus Pabrėža garsus ne tik kaip mokslininkas – botanikas, religinių raštų rengėjas, bet ir kaip poetas. Netoli Kretingos, Nasrėnuose, savo gyvenimo kelią pradėjo didysis Motiejus Valančius, beletristas, švietėjas, žmonių blaivintojas, knygnešių globėjas, gynęs žmones nuo carizmo priespaudos, rodęs Žemaitijai ir visai Lietuvai kelią į šviesą. O Simonas Daukantas, Kretingos mokykloje sėmęsis išminties, vėliau savo istoriniuose – beletristiniuose veikaluose išaukštinęs Lietuvą, neįžengiamų girių, galingų lietuvių ir gražuolių lietuvaičių šalį, - kas galėtų jam prilygti Tėvynės meile? Čia, Kretingos žemėje, gimė ir augo viena pirmųjų feljetonisčių Liūnė Janušytė, prozininkė Nelė Mazalaitė, JAV ir Lietuvoje žinomas literatūrologas Rimvydas Šilbajoris. Ir daugybė kitų, dabar vaisingai tebesidarbuojančių lietuvių literatūroje, - argi įmanoma visus suskaičiuoti?

Į pavasarišką Kretingą balandžio mėnesio pabaigoje iš visos Lietuvos miestų ir rajonų suplaukia pati jaunystė – čia vyksta XXXII –oji jaunųjų filologų šventė – konkursas: jaunieji poetai, prozininkai, tautosakininkai, rašinių bei  kitų literatūrinių žanrų kūrėjai lauks specialistų “ištarmės” – geranoriško savo darbų įvertinimo, patarimų, nurodymų, pabendraus su kitų mokyklų kūrėjais, susiras naujų bendraminčių.

Pranciškonų gimnazijos (anksčiau 1-osios vidurinės mokyklos), kurioje bus aptarti konkursantų darbai ir paskelbti rezultatai, literatų būrelis turi senas tradicijas. Kai prieš daug metų atvykau dirbti į šią mokyklą, radau gražiai išpurentą dirvą: savo ryškia asmenybe mokinius į literatūrą kreipė mokyt. Jurgis Macelis, literatus ugdė šviesaus atminimo mokyt. Leonas Vaičiulėnas, su jais dirbo mokyt. Birutė Krilovienė. O daugiau kaip 30 metų su būreliu teko dirbti man.

Tai buvo širdžiai artimas, malonus ir įdomus darbas. Būrelis buvo gausus, kai kuriais metais 30 – 35 kuriantys nariai, o kiek dar prijaučiančių! Bet, deja, reikia rašyti “buvo”, nes dabar daugeliui būti literatu “neapsimoka”, dabar “o kas man iš to?”.

Šiandien norėčiau visus buvusius savo literatus surinkti ir vėl ligi sutemos kalbėtis apie laimę ir skausmą, meilę Tėvynei ir žmogui, apie jaunystę ir ateitį. Kalbėti apie gyvenimą. Tai ir būtų tikroji literatūra.

Dirbome ne konkursams, bet nuoširdus mokinių darbas ne kartą buvo gražiai įvertintas: 15 mokinių tapo jaunųjų literatų (filologų) konkursų laureatais (I – III vietų laimėtojais). Kai kurie ne po vieną kartą. Vieni iš jų šiandien žinomi kaip geri žurnalistai (Živilė Pipinytė, Rimantas Steponavičius, neseniai mirusi G.Bulovaitė, išleidusi dvi knygas), poetai (Elena Karnauskaitė, Jonas Liniauskas), teatro režisieriai (Rimantas Norvilas, Feliksas Paulauskas, pats savo teatrui Jonavoje kuriąs pjeses ir eilėraščius, Irena Bierontaitė, universitete dėstanti literatūros režisūros įdomybes), mokytojai lituanistai, jau savo mokiniams atveriantys literatūros prasmę ir grožį. Dabar į priekį iriasi ir į kūrėjų gretas stengiasi įsijungti Anastasija Zemdliauskaitė, Antanas Zališčevskis. O dar kiti… Gal kada blykstelės kūrybos žiburėliu, o gal užgeso visiems laikams, prislėgti buities ar nesėkmių. Visi literatai – visai nesvarbu, ar jie buvo laureatai, ar ne – man išliko artimi, gražūs ir brangūs. Ir jiems anos dienos, manau, - šviesūs prisiminimai.

Brangūs jaunieji bičiuliai filologai, ne taip jau svarbu, kaip Jus įvertins komisijos nariai. Jūs jau esate laimėtojai, nes žmogaus kūryba, gėris ir grožis (tegul ir ne iš karto) laimi prieš pilką kasdienybę, dvasios skurdumą, nužmogėjimą.

Mokytoja Bronė Liniauskienė

Mokytoja ekspertė Bronė Liniauskienė su literatais