|
Kretingos
katalikų bažnyčia |
|
Kretingos
istorija
Kretinga - sena Lietuvos pajūrio
gyvenvietė. 1253 metais Livonijos ordino kronikoje pirmąkart paminėta
Kretingos pilis, priklausiusi kuršiams. 1263m. pilį sunaikino Livonijos
ordino riteriai.
Nuo XVI a. Kretingos dvaras ir kaimas priklausė žemaičių seniūnams
Kęsgailoms, nuo 1534 metų - Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Nuo 1572
metų dvarą valdė grafai Chodkevičiai, nuo 1621 metų - didikai
Sapiegos. Nuo 1720 metų Kretingos dvaras buvo kunigaikščio Masalskio
nuosavybė, kuris 1795 metais perleido jį grafui V.Podolskiui. 1806
metais Kretingos dvare ir apylinkėse šeimininkavo kunigaikštis Zubovas, iš
kurio 1875 metais dvarą nupirko grafas Tiškevičius.
1602 m. Žemaičių seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
etmonas Jonas Karolis Chodkevičius pastatė Kretingoje pirmąją bažnyčią
ir įsteigė bernardinų vienuolyną. 1605-1617 m. pastatė mūrinius
vienuolyno rūmus ir Viešpaties apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei ir Šv.Pranciškaus
išpažintojo bažnyčią.
1609 m. grafas Jonas Karolis Chodkevičius pasirašė privilegiją, kuria
paskelbė,kad šalia Kretingos kaimo kuria miestą bei suteikia jam
Magdeburgo teises, Karolštato vardą ir herbą, vaizduojantį Švč. Mergelę
Mariją su kūdikiu ant rankų. Miestas buvo kuriamas privačiose
valdose, naujoje, neapgyvendintoje vietoje. Miesto širdimi tapo turgaus aikštė,
kurios viduryje iškilo dviaukštė mūrinė rotušė su bokštu.
1610 m. prie vienuolyno įsteigta parapinė mokykla, ir 1611 m.
mieste
jau gyveno 57 šeimos. XVII a. viduryje naujas miesto savininkas
Kazimieras Leonas Sapiega pakeitė miesto herbą. Tuo laikotarpiu miesto
herbe vaizduojamas Šv.Kazimieras.
1771 m. mieste buvo rotušė, 140 medinių ir 1 mūrinis namas, 2
karčemos, 22 bravorai, buvo baigiamas statyti mūrinis vandens malūnas,
tačiau 1778 m. miestas sudegė.
1774 m. vyskupo Igno Jokūbo Masalskio rūpesčiu Kretingoje atidaryta
šešiametė (vidurinė) mokykla, kuri 1793 m. buvo perkelta į Telšius.
Šioje mokykloje 1785-1792 m. mokėsi Jurgis Pabrėža, 1816 metais tapęs
vienuoliu pranciškonu tėvu Ambroziejumi, gyveno ir dirbo Kretingos
vienuolyne daugiau kaip 40 metų. Palaidotas senosiose miesto kapinėse.
Kretingos mieste veikė parapijos mokykla, kurioje XIX a. pradžioje mokėsi
lietuvių istorijos mokslo pradininkas Simonas Daukantas.
XVIII a. pabaigoje, prijungus Lietuvą prie Rusijos, Kretinga prarado miesto
savivaldos teises. Per 1831 m. sukilimą pirmąjį sukilėlių būrį
mieste surinko Kretingos kaimo valstietis Gavenis.
1833 m. Kretingoje gyveno 1317 žmonių. 1882 m. nutiesta pirmojo Lietuvoje
telefono linija Kretinga-Plungė-Rietavas, sujungusi grafų Tiškevičių
ir Zubovų bei kunigaikščio Oginskio dvarus. 1890 m. dvare įvesta
elektra.
Spaudos draudimo metais (1864-1904 m.m.) miestelyje ir kaime veikė
slaptosios (“daraktorių”) lietuviškos mokyklos, per sieną iš
Prūsijos buvo nelegaliai gabenama lietuviška spauda. 1910 m. atidaryta
valdinė mergaičių pradinė mokykla, įsteigta vilnų karšykla.
1907-1912 m.m. rekonstruota katalikų bažnyčia.
1915 m. vokiečių okupacinė valdžia įkūrė Kretingos
apskritį, per Kretingos kaimo žemes nutiesė Bajorų-Priekulės
(Latvija) geležinkelį. 1917 m. kretingiškis provizorius Vladas
Grudzinskas dalyvavo Lietuvių konferencijoje, išrinkusioje Valstybės
Tarybą. Jai paskelbus valstybingumo atkūrimą, 1919 m. pradžioje
Kretingoje ėmė telktis pirmieji savanorių būriai.
Tarpukario metais Kretinga buvo apskrities ir valsčiaus centras. 1924 m. jai
suteiktos miesto teisės. Pirmuoju burmistru buvo išrinktas Jonas
Paulauskas, o nuo 1934 m. - Tadas Dambrauskas. Prie miesto buvo prijungtas
kitapus Akmenos upės buvęs Kretingos kaimas (Kretingsodis), kurio reikšmė
ypač išaugo 1932 m., nutiesus Kretingos-Kužių (Šiaulių) geležinkelį.
1924 m. mieste buvo 4100, o 1938 m. - 6300 gyventojų.
Mieste veikė tik smulkios, vietinius poreikius tenkinančios pramonės
įmonės. Įtakos ūkiniam gyvenimui turėjo ir mieste veikę
Lietuvos banko, Žemės ūkio smulkaus kredito banko, Ūkio banko ir
Žydų liaudies banko skyriai. Lietuvos bankas Vilniaus gatvėje
1939-1940 m.m. pagal prof. M.Songailos projektą pastatė mūrinį
pastatą. 1919 m. įsteigta apskrities ligoninė, kurios pirmuoju vyr.
gydytoju buvo Feliksas Janušis - visuomenės veikėjas, rašytojas.
Kretingoje veikė 2 lietuvių ir 1 žydų pradžios mokykla, lietuvių
ir žydų progimnazijos, vėliau pertvarkytos į vidurines mokyklas.
1932 m. pastatyta ir atidaryta Pranciškonų ordino vyrų gimnazija,
kurioje veikė Šv.Antano Misijų kolegija. 1923-1928 m. pradžios
mokykloms mokytojus ruošė Kretingos dvimečiai mokytojų kursai.
1935 m. duris atvėrė Kretingos muziejus, kuriam pradžią davė
pedagogo, mokyklų inspektoriaus Juozo Žilvičio asmeninė kolekcija. Iš
visuomeninių organizacijų aktyvumu pasižymėjo šauliai, subūrę
savo chorą, dūdų orkestrą, turėję stadioną, šaulių
namus. Jų rūpesčiu 1930 m. minint Lietuvos Nepriklausomybės
10-metį, turgavietėje pastatytas ir pašventintas Laisvės
paminklas.
Tarpukario metais Kretingos vienuolynas tapo Pranciškonų ordino Lietuvos
provincijos centru. Pranciškonai pastatė gimnaziją (Šv.Antano Misijų
kolegiją), Šv.Antano Rūmus (prieglaudą Amerikos lietuviams), Lurdo grotą,
mūrinę koplytėlę ant J.A.Pabrėžos kapo, turėjo savo
spaustuvę.
1940 m. viduryje į Kretingą buvo įvesti Raudonosios armijos ir NKVD
pasienio kariuomenės daliniai. Jie įsikūrė dvare, Šaulių
namuose, Šv.Antano Rūmuose, pranciškonų ordino gimnazijoje,
vaistininko S.Ščefanavičiaus name. Šv.Antano Rūmuose enkavedistai
įrengė kalėjimą (areštinę). 1941 m. birželio 14 d. iš
Kretingos apskrities buvo ištremtos 88 šeimos, kurias sudarė 311 žmonių.
Kovai su okupantais Jokūbavo pradžios mokyklos vedėjas P.Bortkevičius,
šaulių rinktinės vado padėjėjas kapitonas O.Žadvydas, buvęs
apskrities policijos vadas J.Ramanauskas subūrė Kretingoje pogrindinę
organizaciją.
Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui atsargos karininkas grafas Kazimieras
Tiškevičius vadovavo lietuvių sukilėlių būriui ir 1941 m.
birželio 22 d. žuvo Mažeikių apskrityje (palaidotas Tiškevičių šeimos
koplyčioje Kretingos kapinėse). Pirmomis karo dienomis hitlerininkai
organizavo Kretingos apskrityje gyvenusių žydų genocidą. 1941 m. birželio
26 d. buvo padegta žydų sinagoga. Kilęs gaisras sunaikino didžiąją
Kretingos senamiesčio dalį, nukentėjo bažnyčia ir vienuolynas.
1943 m. Kretingoje įsteigtas Lietuvos Laisvės Armijos štabas, kurio
viršininku paskirtas leitenantas J.Ožeraitis. 1945 m. J.Ožeraitis ir
K.Kontrimas subūrė Kretingos apskrities “Kardo” rinktinę,
kurios štabas įsikūrė Vaineikių miške.
Po karo bolševikai tęsė prieškario metais pradėtą lietuvių
tautos genocidą. Preliminariais duomenimis 1945-1951 m. iš apskrities ištremtos
124 šeimos, kurias sudarė 392 žmonės. 1949 m. nuverstas ir Akmenoje
paskandintas Nepriklausomybės simboliu tapęs Kretingos Laisvės
paminklas.
Panaikinus apskritis ir valsčius, 1950 m. Kretinga tapo rajono centru. Nuo visų
negandų miestas ir gyventojai atsigavo tik 6 dešimtmetyje. Prie miesto
prijungtas anksčiau Klaipėdos kraštui priklausęs Bajorų kaimas.
1959 m. mieste gyveno 9690 , 1989 m. - 19200 žmonių.
Informacija
paimta iš http://www1.omnitel.net/kretinga/ |
