Shpirti i Shqiperisė
Home -|- History -|--News -|- Feedback -|- Archęology

     


Fjalet e Qiririt
(The Words of the Candle)

Falja
(The Gift)

Bageti e Bujqesia

(Herds and Pastures)

Gjuha Jone

(Our Language)

Korça

Tradhetoret

(Traitors)

Pellasget-Shqiptaret

(The Albanian People)

Emri i Zotit
(God's Name)

Deshira

(Desire)

Mejtimit
(Thought)

Perendija

(The Goddess)

Ujku dhe qengji
(The Wolf and the Lamb)

Zogu dhe djali
(The Bird and the Boy)

 

 


FEEDBACK


 

Naim Frashėri

 

The Frasheri brothers, Sami, Abdyl, and Naim were all very noteworthy patriotic figures -though in different ways - of the Albanian Renaissance. They were born in the village of Frasher in the district of Permet. Naimi was above all an intellectual and a writer. He composed and published first in Persian -which he learned at a Bektashi tekke - then in Albanian. His subject range was wide but concentrated on patriotic themes.

He wrote for children too, and translated the fables of La Fontaine. In outlook a pantheist and idealist, Naim supported the emanicipation of women and universal education. He was naturally as opposed to the Megali idea (that Greece should take over and run the Ottoman Empire) as well as to Panslavism. After Scanderbeg's death in 1468, all of Albania eventually fell to the Ottoman Turks where it was to remain for almost 500 years. It was not until the late 19th and early 20th centuries that a national movement for Albania's independence became a major force.

Naim Frasheri was foremost in that movement. Born in 1846, he spent most of his life propagating the Albanian cause. His influence with the Turkish adminstration gave him unique opportunities to further Albanian nationalist activities such as the publication of the Albanian periodical Drita (Light) in 1864, and the opening of the first Albanian school in Korça (southern Albania) in 1866.

Romantic in style, Naim used simple language in his poetry so that uneducated people could grasp its meaning. His works were well understood by all Albanians - though until the Communist rule of Enver Hoxha, the literacy level in Albania was the lowest in Europe. The Turks had banned everything published in the Albanian language so his works had to be smuggled into and around Albania. This precious cargo was securely packed into sacks of grain and rolls of dry goods which were being delivered to shops.

One of the most cherished of Naim's poems is Bageti e Bujqesi ('Herds and Pastures', 1886). In this poem, Naim Frasheri exalted in poetry the beauty of Albania and the simple life of her people, expressing gratitude that she bestowed on him.

 

FJALET E QIRIRIT
(Words of the Candle)

Nė mes tuaj kam qėndruar
E jam duke pėrvėluar,
Qė t'u ap pakėzė dritė,
Natėnė t'ua bėnj ditė.
Do tė tretem, tė kullohem,
Tė digjem, tė pėrvėlohem,
Qė t'u ndrinj mir' e tė shihni,
Njėri-tjatėrin tė njihni.
Pėr ju do tė rri tė tretem,
Asnjė ēikė tė mos mbetem,
Tė digjem e tė qanj me lot,
Se dėshirėn s'e duronj dot
. Unė zjarrit nuk i druhem
Dhe kurrė s'dua tė shuhem,
Po tė digjem me dėshirė,
Sa tė munt t'u ndrinj mė mirė.
Kur mė shihni se jam tretur,
Mos pandehni se kam vdekur;
jam i gjall' e jam ndė jetė
jam nė dritėt tė vėrtetė,
Unė jam nė shpirtit tuaj,
Mos mė kini pėr tė huaj,
M'ėshtė falurė durimi,
Andaj po digjem si trimi,
Se ma k'ėnda t'u bėnj mirė,
Tė mos mbeti n'errėsirė.
Jakėni rreth meje rrini,
Flisni, qeshni, hani, pini,
Nė shpirt kam dashurinė,
Pa digjem pėr njerėzinė,
Lemėni tė pėrvėlohem,
nukė dua mė tė ftohem,
Dua ta djek trupn' e shkretė
Pėr atė zotn' e vėrtetė.
Me zjarr ta djek mushkėrinė
E tė tretem pėr njerinė,
Bashkė me gėzimt tė tija
tė vete te perėndia.
Unė dua njerėzinė,
Mirėsin' e urtėsinė,
Nė bėhi shokė me mua,
Nė mė doni si u dua,
Njėri-tjetėrin nė doni,
Tė paudhė mos punoni.
O zėmėra fluturake,
Qasju pakė kėsaj flake!
Mase krahėt t'i pėrvėlon,
Po dhe shpirtin ta shėnjtėron.
Unė duke pėrvėluar,
Njerėzit i kam ndrituar.
Kam qėnė mik me njerinė,
Andaj i di e mė dinė.
Gjithė tuajt' i kam parė,
Mėm' e at' e fis e farė,
Si tani gjithė i kam ndėr mėnt,
Qė rrininė mė kėtė vėnt.
Edhe sot nėr ju ata shoh,
Se shpirtin e tyre ua njoh,
Dhe unė si ju jam ndruar
E jam pėrzjer' e ndryshuar,
Pa jam bėrė shumė herė
Zjar e uj' e balt' e erė
. Jam njė shkėndijė pej qielli
dhe njė drudhėzė pej dielli.
Edhe ndėr qiej fluturonj,
Edhe brėnda nė det qėndronj,
Shumė herė fle nė baltė,
Diku ndodhem dhe nė mjaltė
Bėnem qėngj e kec i pirė,
Lul' e bar e gjeth i mbirė.
Dua shumė fjalė t'u them,
Po trėmbem mos i bėnj ujem.
E ku shkruhenė nė kartė
Fjalėt' e gjuhėsė zjarrtė?

Published in "Drita" periodical magazine #1, Stambul 1984 with title "Qiriri" ( The Candle). It is the first poem that Naim published in Albanian language

 

GJUHA JONĖ
(Our Language)

Vėllezėr shqipėtarė!
Tė prekim urtėsinė,
Tė zėm' udhėn e mbarė,
Tė ngjallim Shqipėrinė.
Shqipėria ka qėnė
Edhe po do tė jetė,
Po sot nė ditėt tėnė
Tė metė tė mos ketė.
E ka nderuar zoti
Gjithėnjė Shqipėrinė,
Ish fort mirė qėmoti,
Do bėhet dhe taninė.
Sa ishte trimėria
N'atė kohė tė vjetrė,
Kish emrė Shqipėria,
Sa s'kish nonjė vėnt tjetrė.
Sa burra kordhėtarė
Ka nxjerrė Shqipėria
Mė pastaj e mė parė,
Q'i shkruan istoria!
Ajo ish koh' e zjarrtė
Dhe kish mundime tepėr,
Po sot pėndė dhe kartė
Na duhet, nukė tjetėr.
O burra, shqipėtarė,
Tė marrim dituritė,
Se s'ėshtė koh'e parė,
Tani lipsetė dritė.
Tė shkruajm' gjuhėn tėnė,
Kombinė ta ndritojmė,
Gjithė ē'ėshtė e ē'ka qėnė
Ngadalėzė ta msojmė.
pa shihni ē'gjuh' e mirė!
Sa shije ka e hije,
ē'e bukur'edh'e lirė,
Si gjuhė perėndie.
Shum'e bardhė kjo ditė
Pėr gjithė shqipėtarėt,
Do na sjellė njė dritė,
Qė s'e kishin tė parėt.
Kjo dritė do na bjerė
Tė gjitha mirėsitė
Dhe gjithė do t'i ngrerė
Dėmet e marrėzitė.
Si lum kush zė tė mbjellė,
Lum kush vė kėtė pemė!
Se kjo ka pėr tė pjellė,
S'mbulohetė me remė.

 

KORĒA

O vėllezėr shqipėtarė,
Gėzohi qė erth kjo ditė
Kaq' e mir'e kaq'e mbarė,
Qė sjell gjithė mirėsitė!
Kjo ėshtė njė dit'e rezė,
Qė bie vėllazėrinė
E dėbon jetėn e zezė
Dhe ndarjen e marrėzinė.
Ta lusimė kėtė ditė,
Q'e bekoi zot'i vėrtetė
Dh'e dėrgoi me shumė dritė,
T'i mbes'emėri pėrjetė.
Sot e vumė gurr'e parė,
Sa'sht'e bekuar kjo ditė!
Zot'i math e pruftė mbarė
E na dhėntė urtėsinė!
Hapu, hapu, errėsirė!
Pa jakė tėhu, o dritė!
Se arriti koh'e mirė,
U gdhi nata, u bė ditė.
Sot niset njė tjatrė jetė,
Tė rremenė posht'e shtije,
Mbretėron fjal'e vėrtetė,
Dhe tė mirat gjith'i bije.
Zot'i math qoft'i lėvduar,
Q'e nxjer nė shesht tė vėrtetėn,
Se ajo sij ka buruar,
Pa e ndritur jetėn.
Lumja ti, moj korē'o lule,
Q'i le pas shoqet' e tua!
Si trimi nė ball'u sule,
Ta paēim pėrjetė hua!
Kushdo qė ėshtė sot burrė
Dhe shqipėtar i vėrtetė,
Emėri s'i shuhet kurrė
Dhe nderi i rron pėrjetė.
Gjuha jonė sa e mirė!
Sa e ėmblė, sa e gjerė!
Sa e lehtė, sa e lirė!
Sa e bukur, sa e vlerė!
Kjo 'shtė mėm' e mirėsisė,
Qė bije qytetėrinė,
Gasthin e vėllazėrisė,
Njerėzin' e miqėsinė.
S'jemi grekėr as bullgarė,
Asgjė tjetėr nukė jemi,
Jemi vetėm shqipėtarė,
Nė kėt'emėr nderr'e kemi.
Ky emr' ėshtė shum' i mirė,
Se mė s'jemi tė gėnjyer,
Nukė jemi n'errėsirė,
E njohėmė gjėn' e vjyer.
Perėndia na e lėntė
Pėrjetė ta trashėgojmė,
Edhe kurrė mos e dhėntė
Ta humbim e ta harrojmė!
Tė lemė mėmėnė tėnė
E tė marimė njė shtrigė!
Zoti mos e pastė thėnė!
Pun'e keq'e shum'e ligė.
O, sa qenė tė gėnjyer
Ata qė vuan pėr botė!
Turp tė math kanė rrėfyer,
Punuanė fare kotė.
Pa mejtoni, o tė gjorė,
Efialtin, Pafsaninė,
Qė u bėnė trathėtorė
Dh'e gjenė mė perėndinė.
Nga gjithė ē'kemi kėnduar
Pėr tė njohur vetėhenė,
Kaqė gjė kemi mėsuar,
Tė nderojmė mėmėdhenė.
Se njerėstė gjithė vdesin,
Po jeta s'mbetet e shkretė,
Gjuha, mėmėdheu mbesin
Tė patundurė pėrjetė.
Me zėmėrė tė gėzuar
Dhe me gjithė shpirt uroni!
Zotėrinjt' e zotėruar,
Gjithė pėrnjėherė thoni:
Rroft' e qoftė Shqipėria
Dhe kombi e gjuha jonė!
Lulėzoftė dituria,
Edhe ndihmės paēim zonė.

 

TRATHĖTORĖT
(Traitors)

Shokė, kemi ne mest tėnė
Shum' armik' e trathėtorė!
Popo! mos u qoftė thėnė!
Veē qė s'kanė gjė nė dorė.
Harruanė mėmėdhenė
Dh' e lanė kombinė tėnė
E njė tjatėrė na gjenė!
Popo! mos u qofte thėnė!
Lanė zonjėn e lėvduar
E zunė njė kurvė shtrigė,
Tė ndyr' e tė mallėkuar,
Tė fėlliqur e tė ligė.
Lanė mėmėn tė xhveshur
Dhe mundohenė pėr botė,
Pa dhe bota duke qeshur
U thotė: mundohi kotė!
Qysh u bėnė Efialtė
E nuk e njohin tė mirėn,
Uthullėn pandehin mjaltė
Edhe dritė errėsirėn!
Buk' e mėmėdheut zėntė
Tradhėtorėt e pabesė!
Dhe Zoti dėrrmėn u dhėntė,
Kurrė mos paēinė pjesė!
Miqt' armiq i kanė bėrė,
Armikėtė miq i zunė,
Qysh janė fyell tė tėrė!
Ē'ėshtė kjo e madhe punė!
Fajn' e math kur do ta njohin
Njerėzit e mallėkuar?
Dritėnė pse nuk e shohin,
Apo janė tė verbuar?
Janė sė gjithash tė marrė
Dhe tė liq me tė vėrtetė,
Mėmėdheut bėjnė varrė,
Po do tė bienė vetė,
Se mbretėron e vėrteta,
S'del kurrė gėnjeshtr' e shkretė
T'ish ashtu, qe prishur jeta,
S'kish mbetur gjė e vėrtetė.
Ata turpinė fitojnė,
Nderr' e tyre posht' e hedhin
Dhe armikėtė gėzojnė
E nė errėsirėt bredhin.
Nuk ėshtė kurrė haruar
Dh'e mira dh'e lig' e shkretė,
Tė gjitha janė paguar,
S'ka mbeturė gjė nė jetė.
Lerini, pa do ta gjėjnė,
Tė vėrtetėn do ta njohin,
Se tani s'e dinė c'bėjnė,
Janė tė verbėr e s'shohin.
O, popo ē'turp kanė marrė!
Janė bėrė tradhėtorė
Dhe s'janė mė shqipėtarė,
Se nga kombi hoqnė dorė.
Me tė huajnė u bėnė,
Me armikn' e Shqipėrisė,
S'duanė gjuhėnė tėnė
Armikėt' e Perėndisė!
Ndjej, o Zot, se nukė dinė
Se ē'bėjnė, janė mahnitur,
Rrahin tė prishin shtėpinė
Pun' e lig' edh' e mėrzitur.
Tė gjorėt janė nė gjumė,
Tė vėrtetėnė s'e dinė,
Do tė mundohenė shumė,
Pasdaj mėnttė do t'u vinė.
Vėllazėrin' e harrojnė
Dhe kombin e mėmėdhenė,
Dhe armikėtė dėgjojnė
Edhe s'dinė se ku venė.
Hiqni dorė, hiqni dorė!
Mblithni mėntt' e tupėrohi,
Mos u bėni trathėtorė,
Se pasdaj do tė pendohi.

 

PELLASGĖT-SHQIPĖTARĖT
(The Albanian People)

Ishte njė ditė
Qė pellasgjitė
Posi njė dritė
Mbuluan dhenė
Duall ng' Asia
Si mizėria
Dhe me ania
E hodhė denė.
Pas pakė herė,
Duke pėrzjerė
Ca me tė tjerė,
Bėnė elinėt,
Dhe duke ndarė
Syresh njė farė,
Si ka tė ngjarė,
Bėri llatinėt.
Edhe tė tjerėt
E mė tė ndjerėt,
Tė papėrzjerėt,
Pellasgjinj mbenė
Maqedhoninjtė
E ilirinjtė
E mollosinjtė,
Gjith' ata qenė.
Dhe ata janė
Prindėrtė tanė,
Pastaj na thanė
Na shqipėtarė
Mundim tė themi
Ne ata jemi,
Atė gjak kemi,
Si dhe shtyparė. { tiparin }
Thot' Herodoti,
Nė Tomor zoti
Shtėpi qėmoti
Kishte Dhodhonė
Eshtė m'e vjetėr
Ngaha ēdo tjetėr,
Shumė mė tepėr,
Kjo gjuha jonė.
Ne kurdoherė
Burra tė ndjerė
Edhe tė vlerė
Jemi treguar;
Me grekėrinė
Dhe me Persinė,
Me gjith' Asinė
Kemi lėftuar.
Me Lekėn vamė, { Aleksandri i math }
Muntmė Daranė,
Datėn i dhamė { frikėn }
Gjithė Asisė
Burr' u dėftyem,
Tė gjith' i thyem,
Pėrmbys e kthyem
Fron' e Persisė.
Tė tėrė dhenė,
Den' e sterenė,
Sa kombe qenė
Nė kėmb i vumė
Dhe mbretėruam
Kudo qė shkuam,
Tekdo lėftuam,
Vėndin e zumė.
Me Pirron vamė
Romės i ramė,
Llatint' i vramė
E i tmeruam;
Me Skėnderbenė
Tyrqve sa qenė
U dhamė dhenė
Dhe i dėbuam.
Kush i goditi
Posi petriti
E i cfiliti
Tyrqit, barbarėt?
Bota s'kuxonte
Qė t'u qėndronte,
Po kush lėftonte?
Ne shqipėtarėt.
Pastaj u ndruam,
Se s'kupėtuam
Dhe nuk e ēquam
Tė mirėn tėnė
Gjaknė pėr bot
ė E derthmė kotė,
Njeri ē'tė thotė?
Nuk ishte thėnė!
Mbajtmė Tyrqinė,
Ngjallmė Greqinė,
Ndihm' Italinė.
Po Shqipėrinė?
Pse s'u munduam?
Pėr kė lėftuam?
Neve ē'fituam?
Ē'kemi taninė?

Published in "Albania" magazine in Brukselit, nr.4, 1897.

 

EMRI I ZOTIT
(The God's name)

Zot i vėrtetė,
Bota e tėrė
Gjithė ē'ke bėrė
E ē'ka nė jetė
Tė gjitha ē'janė
Yje dhe diej,
E dhé e qiej,
Njė gjuhė kanė,
Qė thotė emrin tėnt!
Ngado qė shikonj,
Atė emėr dėgjonj.
E shoh mė ē'do vėnt.
Dheu, qė rrimė ne,
Duke mbleruar,
E kam dėgjuar,
Qė thotė se ē'je.
Yjtė me dritė,
Duke kėrcyer,
E duke kthyer,
Nat' edhe ditė,
Re me gjėmim
Zoqtė me fjalė,
Deti me valė,
Lumi me rrėmbim
Lulja me erė,
Dhe me bukuri,
E me mituri,
Kur ēel nė verė,
Emrin tėnt thonė,
Ty tė tregojnė
E tė lėvdojnė,
Ty gjithė monė!
Po njeriu, o Zot!
S'ta di emrin tėnt,
Se s'gjendet me mėnt.
Ah! S'e thotė dot;
Njeriu nukė munt,
Se gjuhė s'i dhe
Qė tė thotė ē'je,
O fuqi pa funt!
Dielli kur del,
A tek perėndon,
Zogu kur kėndon,
E gjethi tek ēel,
Bukur tregojnė,
Emrin qė ke,
Rrėfejnė ē'gjė je,
Dhe mė gėzojnė.
Nė gjithė botė
Vetėm njeriu s'di
Rri si ēilimi
E s'mundet ta thotė!
Me zė tė zjartė,
Donja tė flisnja,
Edhe t'i grisnja,
Retė si kartė,
Si vetėtima;
Apo si lumi,
Qė s'e zė gjumi,
Me oshėtima!
Falmė nga togu
Q'ėshtė e ē'shohėm
Nga gjithė ē'njohėm,
Zėn' e njė zogu,
Tė rri mė njė vėnt,
Edhe mė lerė,
Tė them njė herė,
Njė herė emrin tėnt.

 

DĖSHIRA
(Desire)

Zot!
Sot
Jam,
Kam,
Shoh,
Njoh,
Rronj,
Shkonj;
Kam gas
Dhe flas
E them
Tė kem
Ditė,
Dritė,
Jetė,
Vetė,
Ah, dua,
Qė thua,
Tė mos vdes,
Po tė mbes
Pėrjetė
Tė ketė
Shpirti im
Pa mundim
Shėndenė
Tė jenė
Me mua
Sa dua.
Sonte jam gjall',
E jam mirė,
Po kam dhe mall
E dėshirė,
Zot i vėrtetė
I gjithėsisė!
Tė rronj pėrjetė
Ndaj njerėzisė!
Ti ke nė dorė,
Ēdo gjė qė tė duash;
Nukė je i gjorė,
Arrin qė tė thuash;
Pa bėhenė gjithė ē'dua,
Po tė mė dėgjosh mua,
Le tė bėhetė thua,
Dhe gjithė janė bėrė!
Atė qė thua ti vetė,
Zot i math e i vėrtetė!
Ajo bėnetė nė jetė,
Edhe mbaronet' e tėrė!
Ti epi jetė njerėzisė,
Shto e beko dhe bagėtinė,
Se ti je Zot' i gjithėsisė,
Nė dorėz' e ke mirėsinė
Njerėzis' epi jetė tė gjatė,
Mundimet fare nga jeta ngreji,
Djepinė shkret' e lugėnė thatė
Mos e shih kurrė, po mbushur leri.
Fal
Dhe ep
Gjithė ē'ke
Nga tė mirat,
E tė pėshtirat
Hidhi kėtje,
A vari mė ndonjė grep,
A mbuloji mė ndonjė mal,
E lėrė vetėm mirėsitė,
Fal edhe dritė e jet' e ditė
Le tė prėhet gjithė njerėzija
E tė mos ketė kurrė tė kėqija;
Ligėsitė, djallėzitė e marrėzitė
Le tė mos rrojnė
paskėtaj edhe njė ditė
Veē mirėsija nė kėtė jetė tė mbretėronjė,
Urdhėri yt, puna jote,
Zotth' i math e i vėrtetė,
E vėrteta le tė rronjė,
gėnjeshtra le tė pushonjė
Bėj si tė duash,
ē'tė them unė Zot i vėrtetė?
Ti e di vetė!

 

FALJA
(Gift)

Zot i math e i vėrtetė
Qė kreve ē'shohėm nė jetė,
Edhe tė tjerė qė janė
Pa funt pa krye pa anė,
Edhe kudo je ti vetė,
Syri yn tekdo shikon,
Qė nga lint e gjer tek pėrendon,
Mė ēdo vėnt tė sheh fuqinė,
Urtėsin' e madhėrinė,
Falna gjithė mirėsitė,
Epna dituri e dritė,
Tregona udhėn' e mirė,
Mos na lerė n'errėsirė,
Dhurona gjithė tė mirat,
Mėrgona nga tė pėshtirat.
Zot! falna vėllazėrinė,
Dashurin' e miqėsinė,
Epna dėshirė tė msojmė,
E tė mirat tė punojmė,
Bėna tė but' e tė qetė,
E tė urt' e tė vėrtetė,
Jetėnė ta trashėgojmė.

 

ZONJ' E FATIT

O moj plaka lozonjare,
Qė ndjek fatn' e njerėzisė
Dhe mas' e peshė s'ke fare,
Po me shkop tė marrėzisė.
Moj po me ē'sy e me ē'faqe
Mė qasesh prap' e mė ēfaqe?
Tė shoh qė vjen posi hije
Ngadalė si qėn i qetė
Edhe hi syvet mė shtije,
T'u thaft' ajo dor' e shkretė!
Ata sy tė zgurdulluar
T'i shoh, o e mallėkuar!
S'je e verbėrė, si thonė,
Qė s'sheh, s'di se ē'bėn nė jetė,
S'je e shurdhėr, pasha Zonė!
Dėgjon posi djalli vetė.
Po je e keqe dhe shtrigė,
E pabes' e zėmėrligė.
Ti fjalėtė i ke kthyer,
Prandaj na ke pėrvėluar,
A, popo, ē'na ke gėnjyer!
Njeri s'tė ka trashėguar.
Dhe kur ndrin, ndrin si lugati,
Prandaj s'tė ka qėndrim fati.
Jakė, se jam dėshėruar
E mė s'e duronj dot vrerė
, Qesh, mos rri e zėmėruar,
Makar pėr njė copė herė.
Qesh njė herė, o leshrakrėnde,
Me tė qarė nuk u dėnde?

 

MEJTIMI
(Thought)

Rri mejtohem shumė herė
Tek perėndon yll'i zjarrtė,
Edhe hapetė njė derė,
Soje rrjeth njė drit' e artė.
Retė, nga pak' e nga pakė,
Marrėn njė tjatėr fytyrė,
Bėnenė tė kuqe flakė,
E deti ndrin si pasqyrė.
Oh! sa tė bukura janė
Fushatė qė gjelbėrojnė,
Qiejtė qė s'kanė anė,
Luletė qė lulėzojnė,
Zoqthitė qė flasin belbėr
E fluturojnė ndė erė,
Pyll'i veshur mė tė gjelbėr,
Deti i qet' e i gjerė,
Lumi qė nxjerr oshėtimė,
Qė bubullin nėpėr male
Dhe ikėn me fishėllimė
Nėpėr fusha me ngadale,
Brigjet' e veshurė me bar,
Me lule, me gjeth, me fletė,
Rrahurė n'ergjėnt edhe n'ar,
Ahu me krye pėrpjetė!
Mė ēdo kėnt edhe mė ēdo vis
E mė ēdo ēuk' e ēdo brinjė
Shoh njė plep, njė vith a lis,
Njė qarr, njė bush, njė dėllinjė.
Hap sytė dhe pėrqark shikonj
Fushė, limė, brigje, male,
Edhe tė shkuarat kujtonj
Njė nga njė, dalengadale.
Pėr ata qė janė ndarė
Prej nesh, qė rrinim gjithė tok
Edhe mė s'i kemi parė,
Qė i patmė shpirt edhe shok,
Zėmėra mė pėrvėlohet
Edhe them vallė ē'u bėnė,
Kur shoh qė koha po ndrrohet
Dhe tė mugėtit ka rėnė,
Po rrjeth nėpėr hapėsirė
Edhe sa vete po shtohet,
Lint nata me errėsirė,
Dheu e qielli ndryshohet.
Kėshtu rrotullohet moti,
Yjt' e hėna sytė hapin
Dhe pas nomit q'u vu Zoti
S'rrinė, po gjithėnjė ēapin.
Lumi me njė psherėtimė
Ikėn edhe vete nė det,
Dėgjohet njė bubullimė,
Qė pėrhapetė pėrmbi dhet.
Duke shkuar dit' e net,
E duke ndėrruarė moti,
Vemi si lumi nė det,
Nga Zoti, prapė te Zoti.

 

PERĖNDIJA
(The Goddess)

Ē'sheh, ėshtė zot'i vėrtetė,
Ē'dėgjon, ėshtė zėr'i tija,
Gjithė ē'ka e s'ka nė jetė,
Eshtė vetė perėndia.
Mos shiko valėtė p'anė,
Mos tė gėnjenjė rremeti,
Tė tėra njė burim kanė,
Gjithė ngrihen pej njė deti.
Nė det tė math e tė gjėrė
Ēdo valė qė tė sheh syri,
Atje ėshtė deti tėrė,
Po valėtė mirė qyri.
Kur ta zėsh gjėnė tė bėrė,
Esht' ashtu me tė vėrtetė,
Po ta vėsh re gjat' e gjėrė
Esht' ajy bėrėsi vetė.
Dhe kush flet edhe ē'gjė flitet,
Ē'duket e s'duket nė jetė,
Dhe kush sheh dh'ajo qė shihet,
Zot' i vėrtet' ėshtė vetė.
Se e tėrė gjithėsia,
Qė nuk' i gjėndetė fundi,
Eshtė vetė perėndia,
Pėr atė s'ka vėnt gjėkundi.
Eshtė nė shesht perėndia,
I verbėri s'munt ta shohė,
Ajo ėshtė gjithėsia,
I dituri munt ta njohė.
Pe njė lulezė kur shohim
Dhe tė vėmė re njė fletė,
Me dituri munt ta njohim
Q'atje 'shtė zot' i vėrtetė.
Eshtė nė shesht perėndia,
Sicilido munt ta njohė
Po s'e mbuloi e padija,
Njeriu tekdo munt ta shohė.
Kush do ta shohė tė tėrė,
Tė shohė mirė njerinė,
Vethen' e tij re tė vėrė,
Atje e gjen perėndinė.
Dhe parajsi dhe skėterra,
Dhe engjėlli edhe djalli,
Edhe gjithė ē'ka tė tjera,
Janė brėnda tek i gjalli.
Ajy qė ka mirėsinė,
Ka perėndin' e tė mirat,
Edhe kush ka djallėzinė,
Ka djallė e ligėsirat.
Mė ēdo anė e kėrkova,
Thashė: ku 'shtė perėndia,
Po mė pasdaj e mėsova,
Qėnke ndaj mej' e s'e dija.
Kėrkonja gjetkė ta gjeje
Zotn' e math e tė vėrtetė,
Ajy qėnėkej ndaj meje,
E paskėsha unė vetė!
Me fjal' e me agjėrime
Nuk e gjen dot perėndinė,
As me kreshm' e me kungime,
Si punojn' ata qė s'dinė
Trajstėn' e ke plot me bukė,
Edhe hiqesh si i mjerė,
Dhe ke zėn' e thua nukė,
E lipėn derė mė derė.
Eshtė ndaj teje i gjallė,
Ti e kėrkon nėpėr gurė,
Nė tė rrem' e nė pėrrallė,
Andaj nuk' e gjen dot kurrė
. Pa s'vdes kurrė perėndia,
Po kush vdes nė jetė vallė?
Gjė s'vdes, sepse gjithėsia
Eshtė gjithėnjė e gjallė.
Qeshė diell, ishnja hėnė,
U bėsh' uj' e balt' e erė,
Yll e zok e dash kam qėnė,
Pa dhe njeri shumė herė.
Sa det i math e i gjerė
Edhe sa mijėra valė!
Sicil atje do tė bjerė,
Prapė soje do tė dalė.
Mijėra shpirtėra ngrihen,
Bijen mijėra tė tjera,
Vjen dimėri, lulet pshihen,
I nxjer prapė nė shesht vera.
Nj'ėshtė, po ka shumė ngjyrė,
Duket sikur s'ka tė ngjarė,
E sheh fytyrė-fytyrė,
Po 'shtė i njėjt' e i pandarė.
Ajy ėshtė trėndafili
Edhe gjėmb' i trėndafilit,
Ajy ėshtė dhe bilbili,
Ajy dhe zėr' i bilbilit.
Mos shiko ē'rrobė ka veshur,
Eshtė brenda vet' i qetė,
Syr' i t'urtit e sheh xhveshur,
Veē ati s'ka gjė ndė jetė.
Zoti ėshtė gjithėsia,
Ajy ėshtė gjithė ē'janė,
Po kush njeh vethen e tija,
S'e kėrkon mė tjatėr anė.
Dhe qelqeja u hollua
Dhe vena, pa u pėrzjenė
S'ka ven', ėshtė qelqe thua,
A s'ka qelqe, ėshtė venė.
Unė ndaj teje njė pikė,
O det i gjer' e pa anė!
Tė hynj brėnda mė vjen frikė,
Po s'hiqem dot dhe mėnjanė.
Tė kisha zėn' e bilbilit,
Gjithėnjė do tė kėndonja
Bukurin' e trėndafilit,
Dhe kurrė tė mos pushonja.
Po ti vetė je, o bilbil,
Ti je edhe dashuria,
Ti je edhe trėndafili
Edhe bukuri e tija.
Ti je ē'ėshtė jet' e tėrė,
Ti je vetė gjithėsia,
Ti vetė njeri je bėrė,
More fytyrėn e tija.
Oh! det i math e i paanė,
Nė njė stamnė qysh ka hyrė?
Ajy q'ėshtė gjithė ē'janė,
U mbloth tok mė njė fytyrė.
Mė ēdo anė qė shikova,
Pashė mirė qė je vetė,
Tė gjeta tek tė kėrkova,
Zot'i math e i vėrtetė.
Pe trupi shpirt ėshtė bėrė,
Edhe shpirti trup nė jetė
Eshtė bėrė, njė i tėrė
Gjithė ē'ėshtė, ėshtė vetė.
Paskėtaj, o shokė, kurrė
Mos kėrkoni perėndinė
Nėpėr mur' e nėpėr gurė,
Po shihni mirė njerinė.
Zėmr' e njeriut nė jetė
Eshtė vėnd' i perėndisė,
Esht' atje zot' i vėrtetė,
Det' i math i gjithėsisė.
Ajy ėshtė gjithėsia,
Edhe udh' e perėndisė,
Eshtė vetėm njerėzia,
Q'i duhetė njerėzisė.
Mer dorėn e diturisė,
Pa ajo do tė tė nxjerė
Gjer te fron' i perėndisė,
Ndaj soje do tė tė shpjerė.
Esht' e vėrtetė kjo punė,
Mos qėndroni n'errėsirėt,
Se kėtė s'e gjeta unė,
E kanė thėnė tė mirėt.

Taken from "The flowers of the Summer"
published in Bukurest in 1890

 

UJKU DHE QĖNGJI
(Wolf and Lamb)

Ujku pa fe Erth nė kope
Dhe, si s'pa qėn,
U fut nėr dhėn,
Njė qėnq zuri
Zėmėrguri.
Qėngji i tha:
"Ore vėlla?
E po pėrse?
As mė rrėfe
Se ē'faj tė kam?
I vogėl jam".
Ujku i tha:
"Do tė tė ha!
A e mba mėnt
Mė kėtė vėnt
Kur mė shave?
Mė the xhave!"
{ xhave -- qėn qė leh mė kot }
Qėngj' i thotė:
"E ke kotė,
Unė sivjet
Jam pėrmbi dhet."
"Mase, i tha,
Qe yt vėlla."
"Vėlla, tha, s'kam,
I vetėm jam."
"Fort mir', i tha,
S'paske vėlla,
Po jot ėmė
Ē'pati prėmė
(prėmė -- mbrėmė, dje nė darkė )
Qė mė qėrtoi
E mė kallėzoi?
Do mė zinin,
Tė mė vrinin!"
Qėngji i tha:
"Dy muaj ka
Qė s'mė rron mė,
Ah, ah, im mė!"
Dhe s'duroi dot,
Po qau me lot.
"E yt atė,
Njė brigjatė,
Mė pat vrarė
Mon' e parė,"
Tha makuti,
Shpirtladuti,
Dhe mė s'mėnoi;
Mė s'e mundoi,
Po posht' e vu
Edhe e zu
Nga lėfyti
Edh' e mbyti,
Se tė ligut,
Zėmėrshtrigut,
Nuk i vjen keq
Pėr njė qė heq.
(tė heqėsh -- tė vuash )

Published in "Dituria" magazine in 1885

 

ZOGU DHE DJALI
(The bird and the boy)

Nje zok te bukur zuri nje djale,
Ay po dridhej dh' i thosh ca fjale:
"Nuke te vjen keq qe jam i mitur,
Si ti i vogel e s'jam dhe rritur?
Jam bir i vetem e mema me pret,
E kam lene keq brenda ne folet.
Dheu me debore qjith' u mbulua,
Me, s'ka mbetur dhe gjekunt pothua!
Vuanj i gjori dit' edhe nate
E s'gjenj dot asnje druthe te thate!
E sheh sa u prish fort i shkreti mot,
Urie vdiqme, me s'durojme dot,
Zemerse sime i lidhe gur ,
Po mem' e zeze q'esht' e semure?
Kerkonj e kerkonj, e kam qe di.je
Qe s'munt te gjenj dot gjeze t'i shpije.
Ah! k.jo e keqe ketu me pruri,
E gracka jote ra e me zuri!
Me pret im meze, si ty jot eme.
Te mos t'i vete, c'benete preme?
Te zesthite na perse na ngini?
Ne punet tene perse s'na lini?
Kam dhe une shpirt dhe dua te rronj,
Te lecinj, te breth, te los, te kendonj,
Une, qe s'kam ment, {si thote njeriu),
Kujt i bera keq? C'bera un' i ziu?
Le, mos me mundo, se Zoti te sheh,
Te miren' edhe te ligen' e njeh,
E -s'do te ligen, po do te miren,
Do butesine, nuk' egersiren,
Te drejtene do dhe urtesine,
S'do faqezine e babezine,
Mua te lire me beri Zoti
Perse me ben rob?
Nga une C'do ti?"
Fjalet' e zogut djali i degjoi,
Qau edh' e puthi, pastaj e leshoi.

 

top of page


1
Hosted by www.Geocities.ws
GridHoster Web Hosting