Kartais man labai patinka stebeti dangu, taip atsiguli ant zemes giedra, silta rugpjucio nakti, ir ziuri i virsu, pasijauti toks menkas, toks mazas tarp begaliniu Visatos platybiu, ir pagalvoji, kad jei isnyktum, to niekas net nepastebetu, juk esi tik mazyte kruopelyte sioje begalinese Visatos platybeje...