qarTveluri memkvidreoba, X
akaki wereTlis saxelmwifo universiteti
quTaisi: gamomcemloba "quTaisis saxelmwifo universiteti", 2006
Kartvelian Heritage, X
Akaki Tsereteli State
University
Kutaisi: Kutaisi State
University Press, 2006
giorgi qavTaraZe
sololakis adgilmdebareobisaTvis
[gv. 310] Tbilisis istoriul toponimTa Soris erT-erTi yvelaze ufro
bundovani da Znelad asaxsneli saxelwodebaa sololaki.
am terminiT aRiniSneba istoriuli
gareTubnis Semadgeneli nawili, romelic mdebareobs sololakis qedis
Crdilo-dasavleTisa da mTawmindis samxreT kalTebs Soris.
xalxuri gadmocemiT, arabebis
batonobis xanaSi cixis baRis (amJamindeli botanikuri baRi) mosarwyavad
gamouyvaniaT Tu aRudgeniaT akvedukis tipis sarwyavi arxi. mis mkvebav nakaduls
saTave kojris mTebSi hqonia; igi ori mimarTulebiT iyofoda: erTi sololakis qedis
samxreTi kalTebidan botanikuri baRisken eSveboda, xolo meore sololakis qedis
gadmoRma CrdiloeTiT moedineboda, Semdegdroindel sololakis ubnSi arsebuli
baRebis mosarwyavad. (sololakis ubanSi SemorCenili arabulenovani warwerebis
Sesaxeb, ix. RviniaSvili 2005). am
arxis arabuli saxeli yofila "sulu-lah". aRniSnuli saxelwodeba Semdeg
gavrcelebula mis mkvebav nakadulze da TviT sololakis mTaze, romlis ferdobebzec
es arxi gadioda. ufro gvian ki es saxelwodeba mTis Ziras moqceul nakveTsac
daarqves (Бадриашвили 1957, 10; kvirkvelia 1985, 76-77).
SeniSvna: T. beriZis azriT, es arabuli
saxelwodeba SesaZloa sarwyavi wyaros saxelidan yofiliyo warmomdgari Tu igi
sarwyav arxs ar aRniSnavda (beriZe 2002, 836).
sololakis quCa XIX saukuneSi
erqva dRevandel leoniZis (yofili kirovis, ufro adre aRmaskomis) quCas. farTod
gavrcelebuli SexedulebiT, am adgilas adre gadioda sololakis xevi; aRniSnuli saxeli
xevis amovsebis Semdeg gadmovida aq mowyobil quCaze.
uZvelesi cnoba sololakis
Sesaxeb ekuTvnis vaxuSti batoniSvils, oRond igi mas icnobs salalakis formiT: "...kalasa da tfiliss hyofs salalakis
wyali, romeli gamosdis wavkisisa da koJris mTebsa, samBriT da aRmosavliT
udis kalas da dasavliT tfiliss". iqve: "kalas ars cixe, naSeni maRals kldesa zeda, da CamozRudvili salalakis-Bevi mtkuramde. salalakis-Bevis kars uwodeben
ganjiskarad" (vaxuSti 1973, 334:2-4, 17-19).
kala, Tbilisis cixis anu
nariyalas uZvelesi saxelia, romelic sololakis qedis Txemze iyo agebuli, aki
vaxuStic gvamcnobs: "kala mozRuda
meore Saabaz... samBriT moavlo salalakis
kldezed" (vaxuSti 1973, 337:9-10). ganjis kari nariyalis samxreT
kedelSi iyo datanebuli stambolis koSkTan. es adgili daaxloebiT im adgilasaa,
sadac amJamad botanikuri baRis Sesasvlelia abanoebis mxridan (Sdr. berZniSvili
1965, 37).
vinaidan gansaxilveli toponimis
adreuli forma "salalakia", da ara "sololaki", misi
zemomoyvanili arabulad miCneuli etimologia - "sulu-lah" (sarwyavi
arxi) - Tundac mxolod fonetikuri monacemebis [gv. 311] gaTvaliswinebis Sedegad unda gamoiricxos, ufro
savaraudoa, rom "sulu-lah"-i warmoadgenda Turquli enis safuZvelze
warmoqmnil gviandel xalxur etimologias: Turqulad "su" - wyalia, xolo
"lule" - nakadulis gamosasvleli xvreli, mili (Sdr. Баскаков 1977, 591, 791). gamoTqmuli iyo agreTve mosazreba termin sololaki (salalaki)
warmomavlobis Taobaze qarTuli sityvebidan sali
da layi, TiTqosda "sveli brtyeli
qvis" mniSvnelobiT (Ган 1909, 131). (armenolog nino afciauris azriT, es toponimi SesaZloa qarTuli sali alagidan momdinareobdes,
salkldovani adgilis mniSvnelobiT. bevrad ufro angariSgasaweevia g. Ciqovanis
mier arabuli enis centraluraziur, kaSkadariul dialeqtSi dafiqsirebuli termini _
sulu lak
"xelovnurad dagubebuli wyali, auzi" (Ciqovani 2002, 197). avtori am
terminSi gamoyofs kaSkadariul sayōl-s (mr. sayōlāt) "niaRvari, nakadi" da mas arabul suyūl-s ukavSirebs _ forma sayl-is msxvreul mravlobiTs: saylun (mr. sayūlun) "nakadi, nakaduli" da adgilis mawarmoebel Turqul sufiqss ak, ek, -la+k (Ciqovani 2002, 197-198). aRniSnuli terminis sasargeblod SesaZloa is
garemoebac mowmobdes, rom Tbilisis citadelSi marTlac iyo mowyobili wylis
samarago auzi, iseve rogorc oqroyanis midamoebsa da gareTubnis baRebSi (Sdr. berZniSvili
1965, 75), magram ra kavSiri unda hqonoda Turqulsufiqsian kaSkadariul dialeqtSi
gamoyenebul sityvas Tbilisis Zvel toponimiasTan Zneli saTqmelia. ufro
safiqrebelia, termin salalakSi, garda
arabuli sityvisa _ سال (sāla), "dineba" gvxvdebodes arabulive sityva _ لقى (laqiya), "Sexvedra" (Sdr. Brockelmann 1962, 78*, 90*; Баранов 1962, 487, 930-931; ix., iqve, am sityvebTan dakavSirebuli sxva formebic).
vaxuStis zemomoyvanil cnobaTa
mixedviT, nariyalas da mis samxreTiT mdebare abanoTubnis anu sakuTriv Tbilisis
gamyofia sololakis xevi, amdenad,
Tbilisi mdebareobda sololakis xevis marjvena, xolo kala marcxena napirze.
cixe-qalaqi ori nawilisagan Sedgeboda: Tbilisis erT nawils, qalaqiseburad
dasaxlebul nawils, igive abanoTubans anu seidabads, sakuTriv Tbilisi ewodeboda,
xolo meore, gamagrebul nawils, cixe-simagres ki _ kala (Вейденбаум 1888, 305-307). gamoTqmulia mosazreba, rom botanikuri baRis zemoT mdebare sololakis
mTaze unda gaCeniliyo Tbilisis yvelaze adreuli mosaxleoba, am adgilis saukeTeso
TavdacviTi maxasiaTeblebis gamo (Натадзе 1925, 71).
SeniSvna: bolo
dros saubaria, Zveli Tbilisis savaraudo dasaxlebis Sesaxeb ukve romaelTa
xanaSi; kerZod, arqeolog g. RambaSiZis azriT, mtkvris viwrobebSi, bunebrivi
Tbili wylebis raionis qveda stratigrafiul doneze, savaraudod, romauli periodis
uZvelesi galavani da Termebi
aRmoCnda, rac SesaZloa vaxtang gorgasalamdeli gamagrebuli dasaxlebis arsebobaze
migvaniSnebdes (aleqsiZe 2007). marTlac Zneli warmosadgeni iqneboda romaul-parTuli
dapirispirebisa da gansakuTrebiT I s. 70-iani wlebidan iberiaSi romaelTa
gansakuTrebuli aqtiurobis periodSi maTi yuradRebis gareSe darCeniliyo [gv. 312] samxreT-aRmosavleTis mxridan
armazcixe-mcxeTis Camketi iseTi samxedro-strategiuli mniSvnelobis punqti,
rogorsac TbilisTan mdebare mtkvris viwrobebi warmoadgendnen (Sdr. qavTaraZe
2006, 93-95); am adgilebSi mtkvarsa da sololakis qeds Soris marTlac tipuri
kldekari iqmneboda (Вейденбаум 1888, 303, 305). Sesabamisad amisa,
vfiqrob, ufro gasagebi unda gaxdes Tbilisis Sesaxeb leonti mrovelis mier
naTqvami: "...da aRaSena erisTavman
sparsTaman tfilisis karTa Soris cixed mcxeTisad" (leonti
mroveli 1955, 136:12-13), im koreqtiviT, rom "cixed mcxeTisad" anu
mcxeTis damcvelad Tbilisis kldekarTa Soris cixis ageba yvelaze naklebad
sparselTaTvis Tu iqneboda xelsayreli; maSin rodesac Tbilisi yvela mxridan mTebiT aris SemozRuduli, mtkvris
aRma, mcxeTisaken, misi sazRvari TiTqmis mTlianad gaSlilia (Sdr. dondua 1923,
72).
salalakis wylis xevis
Tanamedrove saxelia wavkisis wyali,
Zvelad mas leRvTa xevic rqmevia, xolo
XIX saukuneSi igi ZiriTadad "dabaxankis" (Дабаханка - dabaxanis Tu dabaRxanis xevi) saxeliT
iyo cnobili; vinaidan uZvelesi droidan TbilisSi dabaRebis (metyaveebis) rigebi
ganlagebuli iyo am mdinaris qveda dinebaze, mis SesarTavTan mtkvarTan, mdinaris
qvemo wels da mimdebare mcire teritorias da maTgan TviT mdinaresac dabaxana uwodes (dondua 1923, 87; mesxia
1958, 3-4; beriZe 1960, 33; kvirkvelia 1985, 29). Tumca zogierTi mkvlevari am
saxelwodebebSi ara mxolod qronologiur, aramed sivrcobriv sxvaobasac xedavs;
maTi azriT, es mdinare saTaveSi wavkisiswylad
iwodeba, radganac sof. wavkisze gaivlis, Semdeg farTo xevSi Sedis da leRvTaxevs uwodeben, xevSi leRvTa xis
sixSiris gamo, xolo SesarTavTan - dabaRxanas,
dabaRebis saqmianobis gamo (zardaliSvili 1978, 20-21, 42).
Tu dabaRxanis xevisa (igive salalakis wyali) da mtkvris xerTvisTan
dabaRebi tyaveulobas albobdnen, bunebrivia, iqve unda yofiliyo pirutyvis
saklavic. rogorc cnobilia, TaTris moednis (igive SaiTan-bazari, dRes - vaxtang
gorgaslis moedani) uSualo siaxloves, mtkvris napirze iyo sasaklaoc (kvirkvelia
1985, 45). "dabaxanisa" da metyaveobis warmateba didad iqneboda
damokidebuli metexidan gadmomaval xidze - erTaderTze romliTac SeiZleboda mtkvarze
saqonlis gadayvana kaxeTidan TrialeTis mimarTulebiT mcxeTaSi arsebuli, e. w.
pompeusis xidis Semdeg (meliqseT-begi 1959, 32). dabaRxanas da sasaklaos
qalaqis farglebidan gandevna, rogorc Cans droebiTi, mxolod p. cicianovis
mTavarmmarTvelobis dros moxda misi brZanebis safuZvelze (ix. janaSvili 1899,
150). "dabaxana" gadautaniaT seidabadis baRebis ubanSi, sumbatovebis
baRis adgilas, mtkvris piras (berZniSvili 1965, 42).
vinaidan salalakis wylis xevs
dabaRebis aq moRvaweobis gamo Seerqva dabaRxanis
xevi, TiTqos ar unda yofiliyo gamoricxuli, rom imave xevs salalakis saxelwodebac iqve arsebuli
sasaklaos aRmniSvneli arabul-sparsuli terminis (sāllaḥi) mixedviT darqmeoda, romelic aqedan mdinaris aRma mdebare xevsa da mis
ferdobebzec gavrceldeboda. Tumca aq [gv.
313] problemuria geminirebuli Tanxmovnis (ll) a-Ti superaciis daSvebis SesaZlebloba. aRsaniSnavia, rom wavkisis wylis
saTavesTan, tabaxmelidan wavkisisaken gamaval gzasTan dasturdeba saxelwodeba
"boinisxevi" (igive "sasaklaosxevi" anu
"dampalo"); uwin iq pirutyvis saklavi adgili yofila (zardaliSvili
1978, 16).
SeniSvna:
sparsulad, دباغ
(dābbagh) - metyave, "dabaRi", tyavis gamomqmneli,
mTrimlavi (Sdr. Миллер 1960, 210).
arabulad ﺴَﻟَﺦَ (sāllaḥa)
- tyavis gacla, gaZrobas niSnavs, xolo ﺴَﻠَﺨَﺎﻨَﺔ - (sāllaḥānatun) sasaklaos (Sdr. Баранов 1962, 460). sparsulad sasaklao, "sasalaxo" arabuli warmomavlobis
sityviT - ﺴﻼخى (sāllaḥi), an amave
sityvidan nawarmoebi ﺴﻼخانه (sāla-ḥane)-Ti aRiniSneba
(Sdr. Миллер 1960, 289); igive sityva
Sesulia TurqulSic ﺴﻼخ - (sallaḥ) - gamtyavebeli,
tyavismxdeli, xolo ﺴﺎﻟﺨﺎﻨﺔ, خانة سلخ - seleḥ - sasaklao,
"sasalaxo" (Sdr. Будагов 1869, 631-632).
vinaidan sololakis, igive
wavkisis wyali abanoebis ubnis daRma, metexis mopirdapire napirze uerTdeba mtkvars,
XIX saukuneSi gareTubnis dasavleT nawilSi arsebuli "sololakis quCa"
ver iqneboda sololakis xevis adgilas mowyobili; aq avanaanT xevi
mdebareobda.
avanaanT xevi, anu e. w. arxi,
wavkis-sololakis mTidan iRebda saTaves. igi dRevandel amaRlebisa (yof.
daviTaSvilis) da leoniZis (yof. kirovis) quCebs, Tavisuflebis moedans,
puSkinisa da baraTaSvilis quCebs kveTda da baraTaSvilis saxelobis xidis
xelmarjvniv uerTdeboda mtkvars. qalaqis farglebs gareT mdebare es adgili
imdenad miyruebuli da migdebuli yofila, rom saandazodac ki gadaqceula: "visac RmerTi miscemso, avanaanT xevSic
miscemso" (leoniZe 2000, 475).
amJamad avanaanT xevi am
quCebisa da Tavisuflebis moednis qveSaa moqceuli (ix., mag., zardaliSvili 1978,
10, 13; mesxia 1958, 4). igi gadaixura XIX
saukunis Sua xanebSi; moewyo Rvarsadeni da sagangebo jebirebi. quCas
Tavdapirvelad "nagornaia" erqva, xolo 1843 wels, rodesac es saxeli
axlandel lermontovis quCas uwodes, yofil avanaanT xevs ukve salalakis quCis (Салалакская улица) saxeli miakuTvnes (beriZe 1960, 26, 133, 134). savaraudoa, rom am
quCis aRsaniSnavad forma "sololakis" myari gamoyeneba
"salalakis" nacvlad XIX saukunis meore naxevarSi xdeba (XIX s.
60-iani wlebis damlevs n. berzenovi am saxelwodebas moixseniebs, rogorc salolakis, aseve sololakis formiT (Sdr., Бакрадзе/Берзенов 1870, 123 da 126). Tumca h.-i. klaproTi ukve imave saukunis dasawyisSi xmarobs solalan-is (ix., qvemoT), xolo 1800 wels
kapitan Cuikos mier Sedgenil Tbilisis gegmaze gvxvdeba forma solaki (ix., qvemoT). am cvlilebas SesaZloa ramdenadme xeli Seewyo
rusuli enisaTvis damaxasiaTebeli "о" xmovnis "а"-d gamoTqmamac. sololaki qalaqis burJuaziis umTavres ubnad,
namdvil citadelad iyo gadaqceuli (ix. beriZe 1960, 34); igi iTvleboda uxvi
mcenareulobisa da sigrilis [gv. 314] kerad
(Полиевктов/Натадзе 1929, 102). rogorc Cans, qalaqis axlad warmoqmnili, ZiriTadad araqarTuli
mosaxleobisgan Seqmnili nuvoriSebis
kastisaTvis, iseve rogorc rusuli administraciisaTvis miuRebeli iyo qarTuli
saxelwodeba "avanaanT xevi" (sololaki ZiriTadad somxur ubnad iyo
miCneuli XX s. dasawyisisTvis (ix., mag., Villari 1906, 333). gasaTvaliswinebelia, T. beriZis SeniSvna, rom toponimi
"sololaki" gaCnda XIX saukunis I naxevarSi, xolo XIX saukunis meore
naxevridan salalakis - sololakis xevis saxeli daimkvidra gareTubanSi mdebare
"avanaanT xevma" da, Sesabamisad, mis zemo welze mimdebare
teritoriamac (beriZe 1977, 58; beriZe 1985, 456).
mosazreba, rom TiTqos avanaanT
xevis Zveli saxelwodeba "salalakis wyali" unda yofiliyo (kvirkvelia
1985, 34; beriZe 2002, 836), arsebuli monacemebiT ar dasturdeba.[1] es Sexeduleba unda momdinareobdes vaxuStis gegmis (H 2079) eqsplikaciebidan, sadac salalakis
wyali ewodeba wylis nakads, romelic gegmaze ("saxe tbilisisa") jer sololakis qedis CrdiloeT ferdobs gasdevs aRmosavleTis mimarTulebiT
anu vaxuStiseuli aRweris "salalakis wylis" (ufro gviandel cnobaTa
"wavkisis wylis") paralelurad, Semdeg dasavleTisaken miemarTeba[2], bolos ki Crdilo -aRmosavleTisaken iRebs pirs da iqve mdebare baRebSi
iqsaqseba. aq baRebi mefe-dedoflis garda hqoniaT batoniSvilebs, Tbilels,
qalaqis mamasaxliss da sxv. aRniSnuli baRebi vaxuStis gegmaze beJanas qarvaslas
(gegmis ganmartebebSi # 37-iT aRniSnuli), anu dRevandeli Tavisuflebis moednisa
da dadianis quCis gadakveTis adgilis samxreT-dasavleTiT mdebareobdnen da
cxadia, es wyali avanaanT xevis zemo nawilSi, kerZod, dRevandeli leoniZis quCis
qveS gamaval xevSi naklebad Tu moxvdeboda. gasaTvaliswinebelia isic, rom es
xevi mSral, saniaRvre xevad yofila miCneuli (Кобяков 1880, 260; Sdr.
kvirkvelia 1985, 34) da bunebrivia, igi ver atarebda
vaxuStis gegmis eqsplikaciebSi mocemul salalakis
wylis saxels.
termin "salalakis
wylis" or gansxvavebul adgilas gamoyenebiT gamowveul gaurkvevlobas
garkveul Suqs hfens ruseTis xelisuflebis davalebiT Sesrulebuli da moskovSi daculi
(ЦГВИА, Фонд ВУА, 22656) Tbilisis 1782 wlis ruka (ix. beriZe 1960, 21, sur. 1; 130, Sen. 2), romlis saSualebiTac irkveva, rom wylis
orive es nakadi, "salalakis wylad" saxeldebuli, sinamdvileSi
erTidaimave mdinaris wylisagan Sedgeboda, romlis ZiriTadi dineba abanoTubanSi
Caedineba, xolo CrdiloeTis ganStoeba[3], or, aRmosavleT da CrdiloeT, nawilad
dayofili, erTi mxriv, jer aRmosavleTiT, xolo Semdeg Sah taxtis siaxloves vidre
CrdiloeTisaken gauxvevda, Tavis mxriv orad iyofoda, nawili galavnis SigniT
Sedioda da citadelisaken iRebda gezs[4], xolo ufro wyalsavse dineba qalaqis
dasavleT galavans CrdiloeTisken miuyveboda da kojris karTan avanaanT xevs
uerTdeboda, xolo wylis meore, CrdiloeTi
nawili samxreT-dasavleTidan Crdilo-aRmosavleTis mimarTulebiT hkveTda sololakis
qeds, gamodioda dRevandeli amaRlebis quCasTan (Бадриашвили 1957, 17) da daaxloebiT dRevandeli qiqoZisa da [gv. 315] lermontovis quCebis gadakveTasTan isic orad iyofoda,
romelTaganac marjvena toti, iseve rogorc vaxuStis gegmaze baRebSi iqsaqseboda[5], xolo marcxena avanaanT xevis zeda
nawils uerTdeboda[6]. rogorc Cans, swored am garemoebiT,
erTidaimave salalakis/wavkisis wylis
or ganStoebad dayofiT, unda aixsnas vaxuStis ZiriTadi teqstisa da mis Tanmxleb
gegmis eqsplikaciebSi erTi da imave, abanoTubanSi Camavali, mdinarisaTvis ori
sxvadasxva saxelis, wavkisis wyali da salalakis wyali gamoyeneba da
amasTanave erTi da imave mdinaris or, aRmosavleTisa da CrdiloeTis, ganStoebebad
miCneuli nakadebisaTvis, Sesabamisad, vaxuStis gegmis eqsplikaciebSi ori
gansxvavebuli saxelis, "wavkisis wylisa" da "salalakis
wylis", mikuTvneba. aRsaniSnavia, rom ara mxolod abanoTubanSi Camavali
mdinare iyo am ori saxeliT saxeldebuli, aramed gareTubanSi gamoyvanili misi
nakadic, kerZod, avanaanT xevisken dinebis mqone salalakis wyalsac erqva imavdroulad "wavkisis wyali"; Cuikos mier 1800
wels Sedgenil rukaze gareTubanSi ramdenime adgilas naCvenebia baRebis
mosarwyav arxTa sistema, romelic Semdegi saxelwodebebiT moixsenieba: "ров водяной для пущания по садам воды", "водяной ров из речки Цавкисы для пущания воды в сады" (ix. beriZe 1960, 20, 23, sur. 2; Sdr. berZniSvili 1965, 77, 87:1, 3; danarTi: Tbilisis 1800 wlis gegma).
mxolod mas Semdeg rac dRevandel
leoniZis quCas "nagornaias" nacvlad "salalakis quCis"
saxeli miekuTvna, adre aq arsebuli xevis saxeli - avanaanT xevi - SeunarCunda mxolod Crdilo-aRmosavleTiTa da
aRmosavleTiT mtkvrisaken (muxranis, igive baraTaSvilis xidTan) Camaval mis
qveda nawils, xolo ukve gadaxurul da amaRlebis quCis Sua nawilidan did milSi
miwis qveS gamaval saniaRvre xevis zeda nawils ewoda - "sololakis
xevi" (Sdr. Бакрадзе/Берзенов 1870, 123; beriZe 1947, 132). aRsaniSnavia, rom ufro adreuli - 1821, 1828 da 1831
wlebis - Tbilisis gegmebis mixedviT gareTubanSi cvlilebebi ar Cans. e. w.
"salalakis baRebi" isev xeluxlebeli rCeba, xolo toponimi
"salalaki" pirvelad gareTubnis teritoriaze, rogorc Cans, 1828 wlis
gegma-proeqtzea[7] dafiqsirebuli, isic ubnis zeda nawilSi, im adgilebSi, romlebic ufro
adreul gegmebze mxolod baRebiT iyo dafaruli. aq ukve Cndeba sofeli salalaki. imdroindel dagegmvaSi salalaki sruliad gaTiSulia momavali
rusTvelis prospeqtis raionisagan giorgi batoniSviliseuli baRiT (beriZe 1960,
25, 28, 29; kvirkvelia 1985, 77).
amrigad, salalakis xevis
abanoTubanSi lokalizaciisaTvis, upirveles yovlisa, gasaTvaliswinebelia vaxuStis
zemomoyvanili sityvebi, rom "...kalasa
da tfiliss hyofs salalakis wyali, romeli... samBriT da aRmosavliT udis kalas da
dasavliT tfiliss", agreTve "salalakis-Bevis
kars uwodeben ganjiskarad". sololakis xevis, samxreTul, abanoebis
ubanSi, lokalizacias mowmobs agreTve 1776 w. wyalobis sigeli, romlis mixedviT,
Taboris cixis ZirTan mdebare miwis nakveTi irwyveboda sololakis wylis
saSualebiT (saqarTvelos centraluri saxelmwifo istoriuli arqivis fondi 1449, #
161; ix. beriZe 1977, 96)[8]. amasve [gv. 316] mowmobs 1800 wels rusi kapitnis Cuikos mier Sedgenil
gegmaze datanili warwera: "Речка Цавкис она же Солаки" (ЦГВИА, Фонд ВУА, 22660, ix. berZniSvili 1965, 83-87; danarTi: Tbilisis 1800 wlis gegma; Sdr. beriZe 1960, 23, sur. 2; 130,
Sen. 2). gasaTvaliswinebelia, agreTve, 1807-1808 ww. TbilisSi myofi, h.-i.
klaproTis informacia, romlis Tanaxmadac, Tbilisis samxreT nawilSi mdebare
ganjiskaridan ganjisaken mimavali gza solalanis
velze gadioda (ix. Полиевктов/Натадзе 1929, 69)[9].
Tu termini salalaki/sololaki mTisa da qedis garda Tavdapirvelad
ixmareboda e. w. wavkisis wylis, misi xeobisa da mdinaris mtkvarTan SeerTebis
samxreTiT mdebare velis aRsaniSnavad, ufro gvian - amave mdinaris CrdiloeTi
ganStoebis wylis gareTubnis dasavleT nawilSi mdebare baRebis sarwyavad
gamoyenebis gamo - am ubnis sarwyavi sistemis wylisa da iqve XIX saukunis
pirvel naxevarSi arsebuli soflisaTvis; xolo mas Semdeg, rac avanaanT xevis gadaxurvis
Sedegad mowyobil quCas - "nagornaias" - salalakis saxeli miekuTvna, es termini gavrcelda qalaqis yofili
galavnis (daaxl. S. dadianis quCis marcxena mxaris), dasavleTiTa da mTawmindis
samxreTiT mdebare vrcel ubanze.
[1]
saxelwodeba avanaanT xevis siZveles Tundac is unda
mowmobdes, rom jer kidev qarTlis mefe luarsab I-is xanaSi, mcxeTis 1546 wlis
sigelSi ixseniebian Tbilisis mcxovrebi avanaSvilebi (leoniZe 2000, 475). avanaanT xevi
yofila kaxeTSic, Zvel gavazSi (leoniZe 2000, 475), xolo sof. avana _ nigalis
xeobaSi, arTvinis Crdilo-dasavleTiT (Исарлов 1899, 283).
[2]
es wyali daaxl. S.
dadianis q. dasavleTiT mdebare l. asaTianis q. seqtoridan mkveTrad uxvevda
dasavleTisaken da dRev. g. qiqoZis (yofili maxaraZis) quCis gayolebiT CrdiloeTisaken
miedineboda (ix. Кобяков 1880, 290-291; Sdr. berZniSvili 1965, 78, 79; danarTi: vaxuStis gegma);
aq, kojris gzis gadakveTamde, salalakis
wyali (vaxuStis gegmis ganmartebebSi # 43-iT aRniSnuli), daaxl. dRev.
lermontovisa da qiqoZis quCebis gzajvaredinTan da Tbilelis baRis (# 42)
maxloblad Crdilo-aRmosavleTisaken iRebda gezs _ mefis did, dedoflisa da
mamasaxlisis baRebisaken (## 40, 39, 48).
[3]
n.
badriaSvilis gancxadebiT, igi xelovnurad mowyobil wyalsadens warmoadgenda da XIX s. ocdaaTian
wlebamde jer baRebis sarwyavad gamoiyeneboda, xolo Semdeg amJamindeli
Tavisuflebis moednisa da Zveli qalaqis auzebs wyliT amaragebda (ix. Бадриашвили 1957, 16, 17),
[4]
es unda yofiliyo J.
turneforiseul Tbilisis 1701 wlis naxatze, sololakis qedis Txemze gamavali
akveduki (kvirkvelia 1985, 70). igive arxi garda vaxuStis gegmisa datanilia
1785 da 1800 ww. Tbilisis rukebzec (ix. berZiSvili 1965, 76).
[5]
niSandoblivia, rom 1823 w.
martSi rusi administraciisadmi miweril gancxadebaSi (ix. beriZe 1977, 57) Tekla
batoniSvili misi baRis mosarwyavad gamoyenebul nakaduls moixseniebs ara
hidronimiT sololakis wyali, aramed
rogorc "ganwesebuls sololakidam
wyals". [gv. 317]
[6]
igive viTarebaa asaxuli
1785 wels piSCeviCis mier Sesrulebul rukazec (ix. berZniSvili 1965, 80-82; danarTi: Tbilisis 1785 wlis gegma
piSCeviCisa).
[7]
"Новый
план
г. Тифлиса. 1828",
Sesrulebuli tenginis qveiTi polkis praporSCikis semionovis mier. es gegma
SemdgomSi safuZvlad dasdebia sololakis ubnis mSeneblobas (ix. beriZe 1960, 28,
29).
[8]
Taboris mTis
adgilmdebareobisaTvis, ix., mag., Исарлов 1899, 328; beriZe 1977, 88; kvirkvelia 1985, 44.
[9]
aRsaniSnavia, rom h.-i.
klaproTi solalanis saxeliT icnobs
sololakis qedsac, Tumca vaxuStiseul salalakis
wyals ukve "wavkisis wyals" uwodebs (ix. Полиевктов/Натадзе 1929, 67-68), iseve, rogorc TviT vaxuStiseuli 1735 w. gegma
(ix. Кобяков 1880, 290-291).
literatura
aleqsiZe 2007 = s. aleqsiZe. "...da
vaxtang aSenebda qalaqsa tfilisisa...", gaz. "saqarTvelos respublika", # 47, oTxSabaTi 14 marti, 2007
w.
beriZe 1947 = v. beriZe. XVIII saukunis
Tbilisi vaxuStis gegmis mixedviT, - analebi,
ivane javaxiSvilis saxelobis istoriis institutis Sromebi, I, 1947. Tb., 1947.
beriZe 1960 = v. beriZe. Tbilisis
xuroTmoZRvreba 1801-1917 wlebi. Tbilisi, 1960.
beriZe 1977 = T. beriZe. Zveli Tbilisis gareubnebis istoria. Tbilisi, 1977.
beriZe 1985 = T. beriZe. sololaki, - qarTuli sabWoTa enciklopedia, t. 9, 1985.
beriZe 2002 = T. beriZe. sololaki, - Tbilisis enciklopedia. Tbilisi, 2002.
berZniSvili 1965 = m. berZniSvili. Tbilisis garegani saxe XVIII saukuneSi (qarTuli dokumenturi masalis
mixedviT). Tbilisi, 1965.
dondua 1923 = d. dondua. saqarTvelos dedaqalaqi tfilisi. tfilisi, 1923.
vaxuSti 1973 = vaxuSti batoniSvili. aRwera samefosa saqarTvelosa.
qarTlis cxovreba, t. IV. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris
mixedviT s. yauxCiSvilis mier. Tbilisi, 1973.
zardaliSvili 1978 = gr. zardaliSvili. Tbilisisa da misi midamoebis toponimia. Tbilisi, 1978.
kvirkvelia 1985 = T. kvirkvelia. ZvelTbilisuri dasaxelebani. Tbilisi, 1985.
leonti mroveli 1955 = leonti mroveli.
ninos mier qarTlis moqceva, wgn.: qarTlis
cxovreba, t. I. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s.
yauxCiSvilis mier. Tbilisi, 1955. [gv. 318]
leoniZe 2000 = g. leoniZe. avanaanT
xevi, wgn.: giorgi leoniZe, ole. Semdgeneli
da redaqtori: i. orjonikiZe. Tbilisi, 2000.
meliqseT-begi 1959 = l. meliqseT-begi. Zalisi-Tbilisi-faitarakani, wgn.: Tbilisi - 1500. Tbilisi, 1959.
mesxia 1958 = S. mesxia. uZvelesi Tbilisi, - wgn.: S.
mesxia, d. gvritiSvili, m. dumbaZe, a. surgulaZe. Tbilisis istoria. Tbilisi, 1958.
qavTaraZe 2006 = g. qavTaraZe. saqarTvelos saxelmwifoebrivi ganviTarebis sakiTxebi (adreuli xanidan). iberiul-kavkasiuri saerTaSoriso
samecniero centri.
kavkasiologiuri seria, II. Tbilisi, 2006.
RviniaSvili 2005 = e. RviniaSvili. sololakis
arabulenovani warwerebi, - perspeqtiva-XXI,
# VII. Tbilisi, 2005.
Ciqovani 2002 = g. Ciqovani. Sua aziis arabuli dialeqtebi. kaSkadariuli dialeqti (fonologia,
gramatika, leqsika). Tbilisi, 2002.
janaSvili 1899 = m. janaSvili. saqarTvelos dedaqalaqi tfilisi. quTaisi, 1899.
Бадриашвили
1957 = Н.
Бадриашвили. Тбилиси.
Тбилиси, 1957.
Бакрадзе/Берзенов
1870 = Д. Бакрадзе,
И. Берзенов. Тифлис
в историческом
и
этнографическом
отношениях. Санктпетербург,
1870.
Баранов
1962 = Арабско-русский
словарь.
Составил Х. К.
Баранов.
Москва, 1962.
Баскаков
1977 = А. Н.
Баскаков, Н. П.
Голубева, А. А.
Кямилева, К. М.
Любимов, Ф. А.
Салимзянова,
Р. Р. Юсипова. Турецко-русский
словарь.
Москва, 1977.
Будагов
1869 = Сравнительный
словарь
турецко-татарских
наречий, со
включением
употребительнейших
слов арабских
и персидских
и с переводом
на русский
язык.
Составил Л.
Будагов. Том I.
Санктпетербург,
1869.
Вейденбаум
1888 = Е.
Вейденбаум. Путеводитель
по Кавказу.
Тифлис, 1888.
Ган
1909 = К. Ф. Ган. Опыт
объяснения
кавказских географических
названий, В
кн.: Сборник
материалов
для описания
местностей и
племен
Кавказа, вып.
40. Тифлис, 1909.
Исарлов
1899 = Л. С. Исарлов. Письма
о Грузии.
Тифлис, 1899.
Кобяков
1880 = Краткий
географический
и топографический
очерк
Тифлиса, В кн.: Сборник
cведений о
Кавказе, том
VI. Составлен и
редактирован
Д. А Кобяковым.
Тифлис, 1880.
Миллер
1960 = Персидско-русский
словарь.
Составил Б. В.
Миллер.
Москва:
Государственное
издательство
иностранных
и
национальных
словарей, 1960.
Натадзе
1925 = Г. Натадзе.
Этюды по
истории
Тифлиса на
основании
рельефа его
территории. В
кн.: Тифлис и
его
окрестности
(Путеводитель).
Ред.: И. А.
Асланишвили. Тифлис,
1925.
Полиевктов/Натадзе
1929 = М.
Полиевктов,
Г. Натадзе. Старый
Тифлис в
известиях
современников.
Тифлис,
1929.
Brockelmann
1962 = C. Brockelmann. Arabische Grammatik. Paradigmen, Literatur, Übungsstücke und Glossar. Leipzig, 1962.
Villari 1906 = L. Villari. Fire
and Sword in the Caucasus. London & New York, 1906. [gv.
319]
GIORGI KAVTARADZE
FOR THE LOCATION OF SOLOLAKI
Sololaki Street was the name of the present Leonidze street
(Kirov street during the Soviet times). According to the popular thought the
place was the ravine of the Sololaki river and after filling up the place the
name was transferred to the street that was built in this place.
The word "Sololaki" is
considered to be originated from the Arabic word "Sululahad" meaning
irrigating channel. However, more convincing seems the origination of the word
"Sululahad" from the Turkish word "Su-Lula", su meaning water and lula - a hole where the stream
flows through. We should not also exclude that the word salalaki, apart from the Arabic سال, sāla, "to flow", may have
another element as a word لقى laqiya "to meet" which denote the water reservoir
arranged in the citadel at the ridge of the mountain.
According to Vakhushti
Bagrationi, a 18th century scholar and a geographer, Narikala castle is built
on the crest of the Sololaki hill and that the river Sololaki divides Kala
(Narikala) and Abanotubani, located
to the south direction from Kala,
i.e. Tbilisi city, proper.
The modern name of the river
Sololaki is Tsavkisis Tskali, it had
also the name Leghvis Khevi; and in
the 19th century it was known as Dabaghkhanis
Khevi.
As Sololaki river valley joins the
Kura at the opposite bank of Metekhi, lower of the Abanotubani i.e. Seidabadi, the
19th century "Sololaki street" could not be arranged at the place of
the Sololaki river; the place of this
street was known as Avanaant Khevi
which was mainly a dry channel for rain flood, and naturally it could not bear
the name Salalakis Tskali.
In addition to Vakhushti's
information about the location of Salalaki ravine there is an Award Certificate
of 1776 which says that the plot of land at the foot of Tabori castle was
irrigated by Sololaki waters. It
should be noted also that in the beginning of 19th century H.-J. Klaproth,
visiting Tbilisi, gives us the information according to which the road leading
from Ganjiskari to Ganja, crossing the southern part of Tbilisi, went through
the Solalani field.
If the place-name Salalaki/Sololaki
was originally denoting (except the crest of the hill) the river (the Tsavkisis
Tskali), its ravine and the field located to the southern part of its estuary,
later, because of the application of this name as the irrigating source of the
orchards of the western part, it came to use in the beginning of the 19th
century for the newly emerged settlement. When the ravine of Avanaant Khevi was roofed to arrange a
new street by the name of "Nagornaya" and this later name was changed
into the Sololaki street, the place
name Sololaki spread far to the west direction of the former city walls and to
the vast locality south to Mtatsminda.
Back:
http://www.geocities.com/komblege/publications2.htm
or
http://www.geocities.com/komblege/kavta.html