Didis lietuvis, vis� �ird� atidav�s jaunimo aukl�jimui ir tautinio atgimimo �adinimui S�duvoje, Petras Kriau�i�nas yra gim�s 1850m. rugs�jo 16 d. Pape�ki� km. (dabar - Gir�n� km.), Kaupi�ki� vals�iuje (dabar Vi�ty�io seni�nija), Vilkavi�kio apskrityje, religingoje ir apsi�vietusioje valstie�io �eimoje. T�vo �diegtas tik�jimas, pasirei�kiantis �vairiomis pamaldumo formomis, liko per vis� gyvenim� stipriausia jo atrama.
Vaikyst�je Petrukas buvo piemenukas. Mok�si Vi�ty�io pradin�je mokykloje, paskui Marijampol�s apskrities mokykloje. Tuo metu Marijampol� buvo gerokai aplenk�jusi. Lenkinimo politika buvo vedama sistemingai. Ypa� buvo kreipiamas d�mesys � b�sim�j� inteligentij�, moksleivius, at�jusius i� grynai lietuvi�k� kaim�. P. Kriau�i�nas nepasidav� lenk� vilion�ms. 1866m. Marijampol�s apskrities mokykla buvo reorganizuota � gimnazij� su d�stom�ja rus� kalba. Buvo �vestos dvi savaitin�s lietuvi� kalbos pamokos; d�st� mokytojas Ulinskis, ypa� pabr��damas lietuvi� kalbos senum� ir mokslin� vert�. Tai teigiamai veik� mokinius. Petras Kriau�i�nas, kaip anks�iau A. Baranauskas, i�k�l� lietuvi� kalbos tinkamum� reik�ti subtiliausias mintis bei jausmus, lietuvi�kai padeklamuodamas J. Kochanovskio eiles mokslo met� pabaigos akte. Taip �ioje gimnazijoje lietuvi� kalba vie�ai suskamb�jo pirm� kart�.
I� t�v� paveld�tas religingumas sustipr�jo besimokant gimnazijoje. J� baig�s, P. Kriau�i�nas 1871m. �stojo � Sein� kunig� seminarij�, o v�liau � Petrapilio dvasin� akademij�. Kadangi lenki�ka kunig� seminarijos vadovyb�, matydama lietuvi�k� Kriau�i�no nusistatym�, � akademij� jo nesiunt�, jis prisira�� prie Mogiliovo arkivyskupijos ir taip pateko � akademij�.
Baig�s akademij�, Petras, kaip Mogiliovo arkivyskupijos stipendininkas, tur�jo pasilikti dirbti Rusijoje. Ta�iau jo �irdis ver�te ver��si darbuotis Lietuvoje, Lietuvai. Tod�l jis atsisak� kunigyst�s �ventim� ir, pasi�m�s i� akademijos mokslo pa�ym�jim� bei gav�s metropolito atleidim�, i�vyko � Lietuv�.� ia jis 1881m. i�laiko egzaminus ir gauna gimnazijos mokytojo diplom� su teise d�styti lotyn� kalb�. Tais pa�iais 1881 metais P. Kriau�i�nas paskiriamas Marijampol�s gimnazijos lotyn� kalbos mokytoju.�ia jis d�sto ir lietuvi�, vokie�i� bei graik� kalbas. Metinis atlyginimas daugiau kaip 1000 rubli�. Pajamas panaudoja visuomeninei veiklai remti. Marijampol�s gimnazijoje b�ga svarbiausios ir na�iausios P. Kriau�i�no veiklos dienos. Jis tampa lietuvi�ko atgimimo �irdis. Jo lietuvi� kalbos pamokos virsta patriotizmo mokykla, o butas - jaunimo susirinkim� sale. �ia auk�tesni�j� klasi� moksleiviai gaudavo Til��je leid�iam� lietuvi�k� ra�t�, �ia pas j� skolindavosi pinig�. P. Kriau�i�nas taisydavo lietuvi�k� laikra��i� kalb� (,,Au�ros", ,,Varpo"), r�m� juos pinigais, platino.
P. Kriau�i�nas, siekdamas gaivinti tautin� lietuvi� susipratim�, buvo labai pla�iai u�simoj�s, bet savo veiklos sistemos nepaliko; j� susistemino jo mokinys, v�liau buv�s Lietuvos prezidentas daktaras K. Grinius. Vienas tos sistemos punktas - ,,Laikykit�s am�inai nusistov�jusi� dorov�s d�sni�: �moni� meil�s, teisingumo, s��iningumo, tolerancijos, darb�tumo. Venkit ��eisti nuo�ird�ius kit� �sitikinimus, kilnius jausmus. Nekelkit tikybini� gin��, nes jie kenkia geram sugyvenimui. Branginkit savo sveikat�, kad ilgiau gal�tum�te tarnauti Iietuvi� tautos gerovei". Petras Kriau�i�nas �i� d�sni� i�tikimai laik�si vis� gyvenim�. Jam buvo svetimas bet koks parti�kumas. Jis nuo�ird�iai siek� visus sujungti, sutaikyti. Savo veikla P. Kriau�i�nas tro�ko i�aukl�ti stiprius lietuvius, steng�si i�ugdyti lietuvi�kos inteligentijos kadrus, paj�gius u�imti atsakingiausius postus. Ir tai jam pavyko. Apie 80 buvusi� jo mokini� tapo profesoriais, vyskupais, ministrais, seim� nariais ar �iaip �ymiais kult�ros veik�jais.
Marijampol�s gimnazija - lietuvi�ko atgimimo �idinys - nepatiko lenkams ir rusams. Buvo prad�ta atleisti i� darbo susipratusius lietuvius mokytojus. P.Kriau�i�nas, pajut�s, kad ilgiau i�silaikyti nepavyks, 1887m. i� gimnazijos pasitrauk�. �sidarbino teismo ra�tin�je. 1889m. vald�ia, matydama jo gabumus ir s��iningum�, P. Kriau�i�n� paskyr� teis�ju Plok��iuose. �ia j� lanko studentai, kunigai, �viesuomen� i� visos Lietuvos. Atvyksta ir u�sienie�iai mokslininkai. Vieni �ia lankosi kalbos pasimokyti, kiti tautiniais klausimais pasitarti, pagaliau treti - pails�ti. Lenkai Plok��ius (>>) pramin� ,,litvoman� Meka".
Po 10 met� Petras Kriau�i�nas gr��o � Marijampol�. Imasi advokat�ros, bet �is darbas jam nepatiko. ,,Skaudu �i�r�ti, kaip d�l politikos, d�l prielankumo ar gra�aus �od�io lau�oma teisyb�" - sak� jis. Bet ir �ia jis steng�si, kiek paj�gdamas, pasitarnauti savajai tautai. Var�uvos apygardos mokslo glob�jui jis pateik� plat� memorandum�, jrodin�damas lietuvi�kos spaudos reikalingum�. Reikia manyti, kad jo pastangos nebuvo veltui. Pagaliau 1906m. P. Kriau�i�nui leid�iama Marijampol�s gimnazijoje d�styti lietuvi� kalb�. Su jaunatvi�ku u�sidegimu jis v�l skiepija t�vyn�s meil� mokini� �irdyse.
Kilus Vokietijos - Rusijos karui 1914m. ir frontui art�jant prie Marijampol�s, P. Kriau�i�nas 1915m. vasar� vyksta � Jaroslavl� (Rusija), kur renkasi i� Marijampol�s perkeltos gimnazijos moksleiviai. �iem� pradeda sirguliuoti, bet vis dar taupo j�gas savo pam�gtajam darbui. Per Kal�d� �ventes paguldomas � ligonin� ir ten, apr�pintas �ventais Sakramentais, 1916m. sausio 16 d. mir�ta. Vis� savo turt� - kelis t�kstan�ius rubli�, namus ir bibliotek� Marijampol�je - testamentu palieka Lietuvos Mokslo Draugijai.
Petras Kriau�i�nas buvo gyvo �od�io meistras. Ra�yti nem�go ir beveik nera��. Ta�iau jo �kv�pti �od�iai rado gyv� atgars� jo mokini� ir am�inink� �irdyse.
Kuo buvo vyskupas Valan�ius �emai�iams, tuo suvalkie�iams - P. Kriau�i�nas.
P. Kriau�i�no vardu pavadinta Vi�ty�io vidurin� mokykla bei Marijampol�s centrin� biblioteka. Marijampol�je P. Kriau�i�nui pastatytas paminklas. Petro Kriau�i�no kapas Rusijoje nei�lik�s.
Paruo�ta pagal ,,M�s� �vyturiai", redaktor� L. Rimkevi�i�t�, Vilkavi�kio vyskupija
Pla�iau apie Petro Kriau�i�no veikl� Marijampol�s senoje gimnazijoje, skaitykite (>>)