Petro Kriau�i�no veikla Marijampol�s senojoje gimnazijoje
1881 m. Marijampol�s gimnazijos mokytoju paskirtas �ios mokyklos aukl�tinis, 1871m. laidos abiturientas P. Kriau�i�nas. Jam at�jus � mokykl�, �ia prasid�jo tikras tautinis renesansas. P. Kriau�i�nas - i�kili asmenyb�, didelis eruditas, nepaprastai emocingas ir be galo pasi�vent�s savo id�jai �mogus. P. Kriau�i�nas mok�jo lietuvi�, lotyn�, graik�, latvi�, lenk�, rus�, vokie�i�, pranc�z� kalbas, buvo baig�s Dvasin� akademij�, tur�jo puik� filologin� i�silavinim�, tod�l ir i� karto tapo autoritetu visiems, ypa� lietuviams moksleiviams. P. Kriau�i�nas, negal�damas dirbti Lietuvoje, tap�s dvasininku, atsisak� pasirinkto gyvenimo kelio, Var�uvoje klaus� filologijos paskait� ir pasiry�o dirbti pedagogin� darb� savo gimtin�je. I�laik�s reikalingus egzaminus, dar tur�jo atlikti �eminan�ias ceremonijas: prisiekti i�tikimyb� caro vald�iai ir pri�ad�ti b�ti i�tikimu jos tamu. Tai, �inoma, buvo didel� dvasin� kan�ia susipratusiam lietuviui dar nuo gimnazijos laik�. Ta�iau kito kelio nebuvo.
Teko pasira�yti net 3 i�tikimyb�s ir paklusnumo ra�tus:
Pasi�ad�jimas
Priesaik�, pagal kuri� a�, �emiau pasira��s, privalau vykdyti auk��iausi�j� Jo Didenyb�s Imperatoriaus vali�, b�ti maloningojo Valdovo Imperatoriaus i�tikimu pavaldiniu, �vykd�iau garbingai ir s��iningai, kartu parei�kiu, kad per vis� savo gyvenim� jokioms slaptoms draugijoms tiek Rusijos Imperijoje, tiek Lenkijos Karalyst�je, tiek u�sienyje nepriklausau ir ateity pana�ioms draugijoms, kur jos beb�t� ir kokiu vardu besivadint�, nepriklausysiu ir su jomis joki� ry�i� nei ra�tu, nei �od�iu arba kitu b�du nepalaikysiu nei pats asmeni�kai, nei kitiems tarpininkaujant.
Jeigu pasirodyt�, kad a� priklausau kokiai nors slaptai organizacijai, o dabar tai nusl�piau, sutinku b�ti grie�tai nubaustas kaip valstybinis nusikalt�lis.
Marijampol�, 1881 m.
Marijampol�s vyr� gimnazijos mokytojas Petras Kriau�i�nas.
I�tikimyb�s priesaika
A�, �emiau �vardintas, pasi�adu ir prisiekiu Visagaliui Dievui, �ventai jo Evangelijai, Jo Imperatoriaus Didenybei, savo tikrajam Visagaliui Did�iajam Valdovui Imperatoriui Aleksandrui Aleksandrovi�iui III, Visos Rusijos Valdovui, ir �teisintam Jo Imperatoriaus Didenyb�s Visos Rusijos sosto �p�diniui Did�iajam Kunigaik��iui Valdovui Nikolajui Aleksandrovi�iui, kad noriu ir turiu i�tikimai ir s��iningai tamauti ir b�ti paklusnus, negail�damas savo gyvyb�s iki paskutinio kraujo la�o ir galimomis j�gomis saugoti bei ginti visai auk��iausiai Jo Imperatoriaus Didenyb�s vald�iai ir j�gai priklausan�ias teises ir �statymus, ir i� vis� j�g� stengtis teikti pagalb� visame, kas visais atvejais gali liesti Jo Imperatoriaus Didenyb�s i�tikim� tarnyb� ir valstybin� naud�, kuo grei�iau prane�ti apie nuostolius Jo Didenyb�s interesams, j� kenkimui, ne tik laiku prane�ti, bet ir visais b�dais neleisti k�sintis; tvirtai saugosiu visoki� patik�t� man paslapt� ir suteikt� man rang�, kaip ir �it� (generolo), ir pagal savo s��in� laiks nuo laiko vykdyti visus Jo Imperatoriaus Didenyb�s vardu paskirt� man vir�inink� nurodymus, instrukcijas, reglamentus bei istatymus, savo tamyboje nesinaudoti savanaudi�kumu, draugyste ir prie�i�kumu, elgtis taip, kad gal��iau atsakyti prie� Diev� ir jo bais� teism�, Jo Imperatoriaus Didenyb�. Tegul mano sielai ir k�nui padeda Dievas. Savo priesaikos pabaigoje bu�iuoju �od�ius ir mano I�ganytojo kry�i�. Amen.
Prisiek� P. Kriau�i�nas
Priesaik� pri�m� Ks. Gylys
Vykdant priesaik� dalyvavo Marijampol�s gimnazijos Direktorius Andrian Abramovi�.
Ai�ku, visos �ios �eminan�ios priesaikos nesukliud� P. Kriau�i�nui likti kar�tu patriotu ir �� patriotizm� diegti savo aukl�tini� �irdyse ir protuose.
1881 lapkri�io 3 d. P. Kriau�i�nas buvo paskirtas lotyn� kalbos mokytoju. M. Gustaitis teigia, kad i� prad�i� mokytojas gaudavo 150 rub., v�liau 900 rub. atlyginim�, u� klas�s aukl�jim� mok�davo 160 rub., u� darb� bibliotekoje 120 rub. (per metus) , be to, jis d�st� lietuvi�, o reikalui esant, graik� ir vokie�i� kalbas.
Tai buvo augalotas, pla�i� pe�i�, raumeningas vyras, �viesiai m�lyn� aki�, juodais �sais ir plaukais; paskui u�siaugino didel� barzd�, bet v�liau pra�ilo, vir�ugalvis ir kakta i�pliko; veidas matin�s lyg kreol� spalvos, graiki�ka nosis. B�do buvo gyvo, labai judrus, griausmingo balso; tuo mokiniams did�iai imponavo - veik �m� pravard�iuoti Perk�nu; vis skub�davo, daug dirbdavo, nuolatos k� veikdavo. Sveikata gera, �pas pakeltas. Jud�jimai, eisena, mimika - greiti, smark�s, grie�ti. Vis tai rod� ne �alto proto, bet kar�to jausmo - temperamento �mog�,- ra�� M. Gustaitis.
Prad�j�s dirbti prie direktoriaus A. Abramovi�iaus, kuris ne itin uoliai persekiojo lietuvyb�, P. Kriau�i�nas pasineria � patriotin� bei pedagogin� veikl�. Jis siek� vis� pirmal �diegti mokini� �irdyse meil� savo t�vynei ir gimtajai kalbai, be to, �m�si organizuoti �viesuomen� kovai su lenki�kosios kult�ros �sivie�patavimu ir �iurk��iu gimtojo kra�to rusinimu. Pats nepaprastai tik�damas b�tinybe siekti tautinio savaranki�kumo, �� tik�jim� steng�si perteikti savo mokiniams.
Mokytojo darb� P. Kriau�i�nas atliko labai stropiai ir s��iningai. Ruo�davosi kiekvienai pamokai, nuolat ie�kodavo naujovi�, steng�si jas pritaikyti visoms pamokoms. Pavyzd�iui, nor�damas mokiniams pad�ti lengviau atmintinai i�mokti lotyn� kalbos taisykles, �vairias i�imtis, jas sueiliavo, netgi pritaik� melodij? ir kartu su mokiniais dainuodamas neju�iomis jiems �kaldavo nuobod�ias taisykles. Mokydamas tre�iosios I linksniuot�s daiktavard�i�, P. Kriau�i�nas, be �urnalo ir knyg�, � klas� atsine��, smuik� ir �m� ni�niuoti, o paskui groti bei dainuoti tokias eiles, pritaik�s �inom� melodij�:
Mnogije slova na is
masculini generis:
panis, piscis, crinis, finis
ignis, lapis, pulvis, cinis . . .
Netrukus did�iul� - ma�daug 50 vaik� - klas� taip sutartinai trauk� patikusi� dain�, kad mokytojas tur�jo tramdyti dainininkus ir pra�yti, kad dainuot� tyliau.
Gustaitis M. Petras Kriau�i�nas.- P. 149-151.
Man esant ketvirtoje klas�je, lotyn� kalbos pamokos teko ir pas mus P. Kriau�i�nui. . . Kriau�i�nas puikiausiai d�stydavo t� kalb�, tur�jo daug ger� priemoni� palengvinti i�mokti atmintinai u�davinius. Jis buvo drauge ir muzikas, atsine�davo smuik� ir dainuodamas pritardavo smuiku; visa klas� dainuodavo jo taisykli� sustatytas i�imtis. Tokiu b�du be dideli� pastang� ir greitai visa klas� i�mokdavo. Jam pamoka buvo trij� dali�:
1. i�klausin�ti vakaryk��i� pamok�,
2. paai�kinti naujai u�duodam�
3. likusis laikas - be pasiruo�imo prakti�ki vertimai.
Tre�ioji dalis b�davo svadinama lak�s sakiniai. Mokytojas trumpai pasakydavo sakin� rusi�kai, klausiamas mokinys tur�davo t� pat� sakin� pasakyti lotyni�kai. Kadangi a� s�d�jau pirmame suole i� kra�to, tai � lekian�ius sakinius patekdavau bema� kasdien. Tai laikydavau savo nelaime. Bet kai �stojau � seminarij�, kur viskas buvo d�stoma ir atsakin�jama lotyni�kai, min�davau Kriau�i�n� ir jo lekian�ius sakinius, nes n� sykio man neteko seminarijoje naudotis �odynu,- prisimena vyskupas P. B��ys.
Vis� i�radingum� P. Kriau�i�nas parodydavo mokydamas lietuvi� kalbos. Per �ias pamokas naudojo lotyni�k� alfabet�, tod�l klas�s lent� statydavo taip, kad jos nenaudojama pus� u�dengt� �stiklintas duris ir neb�t� matyti, kas ra�oma kitoje pus�je.
Su mokiniais tiek gimnazijoje, tiek mieste P. Kriau�i�nas kalb�jo tik lietuvi�kai, niekada nepraleisdamas progos kalbant� pataisyti, patardamas jani vengti svetimybi� ir kit� kalbos klaid�. Per, pamokas steng�si ne tiek i�mokyti �vairi� taisykli�, kiek mokiniams atskleisti lietuvi� kalbos gro�� jos artimum� sanskrito, lotyn� ir graik� kalboms bei skirtumus nuo rus� ir lenk� kalb�. Tam tikslui parinkdavo toki� sakini�, kurie akivaizd�iai parodydavo, jog i� tikr�j� lietuvi� kalba itin gimininga lotyn� kalbai. Pavyzd�iui, lotyni�kai - tres viri iungum trahunt, lietuvi�kai - trys vyrai jung� traukia.
Gramatikos mok�, laikydamasis K. Jauniaus, A. Baranausko, Sleicherio gramatik�, v�liau ir pats band� formuluoti taisykles, nors tikriausios gramatikos d�l laiko stokos nepara��. Vis� laik� steng�si pabr��ti, kad rusi�kas alfabetas netinka lietuvi�kam ra�tui, vadinasi, ai�kiai pasisak� prie� Lietuvai brukam�.
Gramatikos pamokose mokiniai i�girsdavo pasakojim� apie Lietuvos senov�, jos garsiuosius kunigaik��ius, pajusdavo lietuvi�k� papro�i� bei tradicij� savitum�, gyvenimo b�do, religijos ypatumus. Mokiniai su�inodavo, kad Lietuva ilgus am�ius buvo galingesn� u� Rusijos imperij�, kuri taip liaupsinama oficialiuose istorijos vadov�liuose. �ia pat buvusi� T�vyn�s didyb� P. Kriau�i�nas lygindavo su to meto priespauda, lietuvi�kum� - su svetimomis �takomis, laisvas tautas - su ne�an�iomis priespaudos jung� ir siekian�iomis i� �io jungo pasprukti. Visa tai reik�jo derinti su tuometin�mis s�lygomis bei realybe, ne kart� ir duris atidarius pasi�i�r�ti, ar nesiklauso koks Rusijos imperijos interes� saugotojas bei gyn�jas. Mokiniams net toks momentas buvo reik�mingas ir pamokantis. (A u g u s t a i t y t �- V a i � i � n i e n � J. Marijampol�s gimnazija.- P. 1 09- 110).
Tai buvo mokytojas tikr�ja to �od�io prasme, ir niekas �ito negal�jo paneigti. Neatsitiktinai neprivalomos lietuvi� kalbos pamokos buvo gausiai ir noriai lankomos. Lankytoj� netr�ko ir �ventadieniais po mokini� pamald�, 10 val., kai b�davo pamoka visoms jungtin�ms klas�ms.
Tos pamokos buvo senov�s galyb�s giesm�, vienkart tautinio susipratimo etapai, patriotizmo kalv�. Jose mokinys jaut�si kas es�s, jaut�si atgim�s prot�vi� dvasia, sieki�s laisv�s, nepriklausomyb�s, jos vykino didel� darb�, d�jo pamat� jaunajai Lietuvai, naujai valstybei, - ra�� poetas M. Gustaitis.
P. Kriau�i�nas skatino mokinius versti i� rus� kalbos populiarius pasaulin�s literat�ros k�rinius (pavyzd�iui, Robinzon� Kruz�). Atostog� metu mokytojas ragino u�sira�in�ti liaudies k�ryb�: dainas, pasakas, m�sles, prie�od�ius, patarles - pabr��damas, kad �ia gl�di nei�senkami tautos Iobiai.
Jo veikla tur�jo didel�s �takos ne tik gimnazijai. Prad�jo pama�u keistis nusistov�jusios tradicijos ir mieste. Lietuvi�kosios spaudos draudimas automati�kai didino lenk� kult�ros reik�m�, mokyklose skamb�jo rus�, o vie�ame miesto gyvenime - lenk� kalba. Lenk� kalba buvo gird�ti ba�ny�iose, dvaruose, vals�i� ra�tin�se, ji skverb�si � kaim�, ypa� � turtingesni�j� �kinink� namus. Lenki�kai kalb�jo valdininkai, inteligentija, jais sek� ir gimnazistai. Mokiniai gaudavo knyg�, para�yt� tik lenk� arba rus� kalbomis. P. Kriau�i�nas ry�osi eiti kitu keliu, pasiprie�inti nusistov�jusiems m�stymo ir veiklos stereotipams. Jo namie pama�u buvo sukaupta turtinga lituanistin� biblioteka, kuria gal�jo naudotis visi patikimi lietuviai. Pagaliau ne tik namie buvo saugomi lietuvi�ki leidiniai. Da�nai ir gatv�je, pamoj�s pir�tu, pasikviesdavo pa��stam� �mog� ir, nusived�s � patogesn� viet�, paduodavo ,,Au�r�" arba kit� laikra�t� bei leidin� ir skatindavo skaityti, kitiems duoti. �i lekt�ra eidavo i� rank� � rankas, keldama skaitan�i�j� s�moningum� ir tautin� susipratim�. Mokytojas dideliais kiekiais pirkdavo lietuvi�kus spaudinius, dosniai juos dalydavo artimiesiems ir pa��stamiems, u� tai n� skatiko neimdamas.
Jo kambarys vie�butyje virte virdavo, ypa� sekmadien�. �ia lankydavosi daugyb� �moni� ir visada rasdavo tai, ko tik�davosi. Lietuvyb�s s�kla �m� dygti ir Marijampol�je ir duoti derli� pa�iais sunkiausiais lietuvi� tautos persekiojimo ir jos atgimimo laikais. P.Kriau�i�nas nepara�� garsi� k�rini�, neatliko konkre�i� �ygdarbi�, ta�iau j� galima dr�siai statyti �alia garbingiausi� tos epochos atstov�. Jis buvo t�vyn�s atgimimo apa�talas, ,,lietuvi�koji retenyb�", jo veiklos d�ka lietuvi� kalba pasigirdo vietini� inteligent� namuose. Jo paskatintas, prad�jo lietuvi�kai ra�yti P.Arminas, � tautin� veikl� �sitrauk� T.Zi�kauskas, K.Sakalauskas-Vanag�lis, J.Andziulaitis ir daugelis kit�. B�r�si ir moksleivija, kai kurie gimnazistai tapo aktyviais lietuvi�kos spaudos platintojais ir pagalbininkais. Jo �taka buvo juntama Veiveri� mokytoj� ir Sein� kunig� seminarijose. (G u s t a i tis. M. Petras Kriau�i�nas).
Suvokdamas mil�ini�kus P. Kriau�i�no nuopelnus, geriausias jo draugas P.Arminas, i�reik�damas savo ir kit� bendra�ygi� nuomon�, ra��:
Vertas esi atminklo, brangusis bi�iuli,
Bet kaip parodyt garb�, kuri tau priguli?
Vertas esi atminkl�, gra�iausi�, puikiausi�
Kur j�g� man imti, kame i�d� gausiu?
Ta�iau vaisinga. P. Kriau�i�no ir jo vienmin�i� veikla nelieka nepasteb�ta. Pirmasis nuken�ia P. Arminas, kuris jau 1883m. pa�alinamas i� gimnazijos, atsistatydina kunigas J. ��sna, netek�s vilties gauti leidim� tikyb� d�styti gimt�ja kalba, netrukus pa�alinamas A. Botyrius, i� bibliotekininko pareig� 1887m. atleid�iamas ir P. Kriau�i�nas. Tai buvo savoti�kas �sp�jimas, tai suprato ir pats mokytojas.
1886m. � Marijampol� atvyksta mokslo glob�jas Apuchtinas ir pareikalauja P. Kriau�i�no ir Jasulai�io paai�kinti, kod�l jie per pamokas naudoja knygas, para�ytas ne ,,gra�danka". Jiedu teigia, kad Donelai�io ra�tai i�leisti Peterburge, o vadov�li� rusi�komis raid�mis n�ra. Apuchtinas pasi�lo i�siversti � rus� kalb� Erdmano Sykopo (Schiekopp) gramatik� ir ja naudotis. Lietuviai mokytojai atsisako, ir tai nulemia j� tolimesn� likim� gimnazijoje.
P. Kriau�i�nas pats paduoda pra�ym� atleisti i� Marijampol�s gimnazijos. Tai ir buvo �vykdyta 1887m. rugs�jo 1 d. Kai advokatas E. Zablockis pasi�l� P. Kriau�i�nui darbo ie�koti Rusijoje, �is atsak�s: ,,Dv�siu kaip �uva, bet neisiu i� �ia".
Nors P. Kriau�i�nas i� mokyklos pasitrauk�, bet patriotin� veikla �ia nenutr�ko, o gimnazijos aukl�tiniai kaskart dr�siau ir aktyviau b�r�si � nacionalin� s�j�d�. Ta�iau laikai keit�si. Carines imperijos pamatai prad�jo si�buoti. Karas su Japonija parod�, kokia Rusija atsilikusi, netgi supuvusi. Vald�ia ie�kojo kompromiso su pavergtomis tautomis. 1904m. Iietuviams gr��inama spauda. 1906m. � gimnazij� v�l sugr��ta P. Kriau�i�nas d�styti lietuvi� kalbos. Be to, jis dar gauna teis�s ir lotyn� kalbos pamok�, yra bibliotekos ved�jas. Ir dabar lietuvi� kalb� reik�jo d�styti atsargiai. Vadov�li�, kaip ir anks�iau, nebuvo. Mokiniai naudojo neleistinus, vald�ios nepatvirtintus vadov�lius, kuriuos tekdavo sl�pti nuo budri� vadovyb�s aki�.
Sen� ra�t�, i�leist� iki spaudos draudimo, sl�pti nereik�davo, tod�l mokytojai tiesiog gl�biais juos ne�davosi � pamokas, su visais skaitydavo ir analizuodavo. Mokyklos bibliotekoje P. Kriau�i�nas �k�r� lietuvi�k� knyg� skyri�, kuris tapo gaivinan�iu lietuvyb�s �altiniu visiems moksleiviams. Bibliotekos knygos naudojamos ir per pamokas. Nors mokytojas jau buvo gerokai vyresnis, jaut�si net senatv�s po�ymiai, bet mylim� lietuvi� kalb�, o kartu ir istorij� d�st� su ankstesniu entuziazmu ir �kar��iu. Vienme�iai pasakojo, kad tai buvo ne pamokos, o tiesiog kar�tos patriotin�s kalbos, kurios visus mokinius skatino pasi�v�sti T�vynei. �tai k� apie �ias pamokas ra�o buv� jo mokiniai:
,,Kas mane stebindavo,- tai tas P. Kriau�i�no u�sidegimas, kuriuo jis pasakodavo mums apie lietuvi� literat�r�, apie kalbos gra�um�, jos senum�, sulygindamas j� su lotyn�, graik� ir kitomis senov�s kalbomis. . . A�, ir kiti mano draugai, sta�iai steb�jom�s ta jauna visada t�vyn�s meile liepsnojan�ia P. Kriau�i�no siela: ir j� stat�m�s sau idealu darbuotojo t�vyn�s labui".
,,Niekuomet neu�mir�iu P. Kriau�i�no pamok� i� Lietuvos istorijos... B�davo, kad prad�s pasakoti, tai visk� u�mir�ti".
,,�tai jau lietuvi� eil�s ret�ja, jau paj�gos m��ta, jau pailso i�tro�ko. ... Dar vienas atsispyrimas, dar vienas vir�gamti�kas j�g� �tempimas, ir prie�o eil�s pradeda svyruoti... jos l��ta... prie�as b�ga. Galingiausias pasklysta visoje pla�ioje apylink�je ir �ventuose ��uoluose, rodos, lyg pritardama savo i�tikimiesiems".
,,Apie filologijos reikalus P. Kriau�i�nas gal�jo kalb�ti be galo, su vienodu u�sidegimu, nieko negird�damas ir nematydamas, o pa�nekovui malonu pasiklausyti, kaip skals�s, ai�kiai tariami �od�iai skamba, kaip sakiniai ver�te ver�ias srove; jiems spinduliuojan�ios pritaria akys ir mostai. Rodos, matai tuomet veide i�siliejusi� siel�, � kuri� �i�r�damas lyg tartum vandeny matai id�jin� dang�, �iburiuojant� vidaus sl�piniais".
,,Did�iausias P. Kriau�i�no pom�gis - knygos, kurias jis rinko, pirko ir visiems skolino, da�nai nesulaukdamas gr��inant. Knygomis dom�josi visur ir visada, o jas �sigyti gal�jo net valgio s�skaita. Jo asmenin�]e bibliotekoje buvo didelis lituanistikos skyrius, pilnas ret� ir brangi� leidini� bei rankra��i�. Deja, biblioteka Pirmojo pasaulinio karo metais sudeg�. Ir skaityti filologinius k�rinius P. Kriau�i�nas gal�jo bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje. Tai sugeb�davo daryti net per pedagog� pos�d�ius ramesn�je vietoje �sitais�s. Tod�l jis ir buvo vaik��iojanti enciklopedija, gal�jusi � kiekvien� klausim� duoti i�sam� atsakym� ir nurodyti, kur daugiau �ini� tuo klausimu galima rasti".
Propaguodamas lietuvi� kult�r�, P. Kriau�i�nas su meile ir didele pagarba pasakodavo moksleiviams apie savo kartos �mones, dirban�ius Lietuvai. Ypa� pabr��davo J. Basanavi�iaus veikl� Bulgarijoje ir V. Pietario tri�s� Vologdos srityje, prisimindavo ir mokykloje dirbant� V. Stani�k�. Su pakilimu mokytojas pasakodavo apie savo asmenin�s lituanistin�s bibliotekos autorius, lietuvi� kalbos tyrin�jim� pasaulyje. Ypa� m�gdavo kalb�ti apie ka1binink� ir poliglot� K. Jauni�, su kuriuo mok�si Peterburgo Dvasin�je Akademijoje, bei poet� Silvestr� Gim�ausk�, i�leidus� eil�ra��i� rinkin� ,,Lietuvos bi�iulis". �� rinkin� P. Kriau�i�nas nuolat skaitydavo mokiniams per pamokas, patikimesniems duodavo ir � namus parsine�ti.
P. Klimo duomenimis, P. Kriau�i�no d�ka � nacionalin� s�j�d�, � aktyvi� kov� u� lietuvi� kalbos bei kult�ros teises �sitrauk� 80 jo mokini� bei draug�, i� kuri� bent tre�dalis nukent�jo nuo carin�s Rusijos satrap�.
Anot K. Griniaus, P. Kriau�i�nas lietuviukams gimnazistams tiesiog kalte kal� �iuos d�snius:
1. Kiek gal�dami i�simokslin�, pasilikite gyventi ir dirbti tarp sav�j� lietuvi�. �ia dirbkit, �ia mirkit, savo noru svetur nesikraustykite. Ir a� taip dariau ir darysiu. 2. Myl�kit savo t�v� per tiek �imtme�i� i�laikyt� �em�, lietuvi� kalb�, gerus senov�s palikimus. I�mokite lietuvi� kalb� ir istorij�. 3. Visur ir visados pasilikite lietuviais, kalb�kite, kur galite, lietuvi�kai, nesig�dykite b�ti lietuviais ir kitus kalbinkite eiti tokiais pat keliais. 4. Platinkite, nors Rusijos vald�ios ir draud�iamus, lietuvi�kus spaudinius, kovokite su 1865 m. draudimu lietuvi� spaudos, stenkit�s susigr��inti j�. 5. Nepasiduokite baimei, kuria stengiasi sukelti lietuvi� �irdyse m�s� spaud�jai. Nebijokite d�l savo tautos laim�s nukent�ti. Nei�sig�skite pakliuv� � prie�� rankas. Mok�kite tyl�ti. Jokiu b�du neprasitarkite vald�ios saugumo agentams ir ne�ki�kite � nelaim� kit�. Tai b�t� di- d�iausia g�da, visai nevyri�kas pasielgimas. 6. Supraskite lietuvi� tautos ne tik praeit�, bet ir dabart�, ir ateit�. Studijuokite besikelian�i� ir prisik�lusi� prispaust� taut� istorij�, pvz. �ek�, bulgar�, gruzin�, airi�, latvi�. Lyginkite an� pad�jim� su savo. I� ten pasisemkite ir sau tinkam� pavyzd�i�, ir m�s� tautos atei�iai ger� vil�i� bei sumanym�. 7. Ginkite lietuvius nuo skriaud�, rodykite jiems daromas skriaudas, mokykite reikalauti ne ma�esni� teisi� u� tas, kurias turi rusai. Visur skelbkite teisi� lygyb� ir daromas lietuviams nuoskaudas. 8. Mokykite �mones, kad vals�i� savivaldyb�se, ba?ny�iose, mokyklose, teismuose ir kitose vie�ose vietose reikalaut� �vedimo lietuviams lietuvi� kalbos. 9. Patys besi�viesdami, �vieskite ir kitus lietuvius, skleisdami elementorius ir kitokius spaudinius ir palaikydami slaptus savitarpio Iavinimosi ratelius. Pasir�pinkite tinkam� �mon�ms mokymosi vadov�li� ir skaitym�. 10. Laikykit�s vienyb�s, nesiskirkite d�l menkesni� dalyk�, visados atmindami, kad svarbiausias dalykas yra visos tautos atgijimas, susipratimas ir i�vien �jimas prie� bendruosius spaud�jus. Sudrauskite �dav�jus ir saugokit�s j�, prane�kite su�inoj� apie tokius nenaud�lius kitiems. 11. Laikykit�s am�iais nusistov�jusi� dorov�s d�sni�, meil�s artimo, teisingumo, s��iningumo, tolerantingumo, darb�tumo. Venkite ��eisti svetimus nuo�ird�ius �sitikinimus, ir kilnius jausmus, nekelkite tikybini� gin��, nes jie kenkia geram sugyvenimui. Branginkite savo sveikat�, kad ilgiau gal�tum�te tarnauti lietuvi� tautos labui. 12. B�kite �var�s, vikr�s, kasdien prauskite k�n�, i� ryto iki juosmens �emyn, nesigadinkite girtavimu, paleistuvavimu, apsirijimu, kortomis ir kitais nesveikais dalykais. Apsvaigti gali ne vien alkoholiu, sakydavo P. Kriau�i�nas, bet ir k�limusi � puikyb�, gav�s vald�i�. Venkite ir tos r��ies apsvaigim�. 13. Savo gimtajai kalbai geriau pa�inti, sakydavo jis mokiniams, naudokit�s kiekviena proga pasikalb�ti su senesniais �mon�mis, ypa� su sen�mis moterimis, kurios moka tik lietuvi�kai kalb�ti. Tam pa�iam reikalui padeda rinkimas �moni� �od�io k�rybos - pasak�, dain�, prie�od�i�, patarli�, m�sli�, burt�, prietar�, piemen�; �vairi� �od�io gabal�, vestuv�se sakom� juoking� pamoksl�, oracij�, raud�, pa�i� �moni� vartojam� gydymo b�d� ir kt. Tik visa kas reik u�ra�in�t be padailinim�, kaip �mon�s i�taria, kaip pasakoja, �odis � �od�. 14. Tikyba, anot P. Kriau�i�no, da�nai esti naudingas �moni� sugyvenime dalykas: ji palengvina �mogaus buit�, duoda sielai nusiraminimo, palaiko visuomen�je drausm�, tvark�, ma�ina nusikaltimus, i�dirba �mogaus b�d�, savo apeigomis pagra�ina gyvenim�, atitraukia nors ir neilgam laikui �mog� nuo kasdienini� smulki� r�pes�i� ir �emesni� jausm�, sutaiko s��in�s prie�ingumus. Bet tikyba yra gera tik tada, kai ji neu�mir�ta pagrindinio bendrin�s dorov?s d�snio: myl�k artim� kaip pats save, nenor�k jam, ko sau nenori. Egoistin�, tik savi�kius pripa��stanti artimais tikyba, su neapykanta kitatikiams, su veidmainiavimu, yra �monijos nelaim�, nes i� jos kyla begal�s vaid�, skriaud� ir pyk�io.
Ta�iau, b�damas neeilinis eruditas, tur�damas gausyb� �ini�, P. Kriau�i�nas para�� labai nedaug. Da�nai ruo�davosi k� nors i�leisti, vis� laik� rinko med�iag� �odynui, folmulavo gramatikos taisykles, raus�si bibliotekose, ir visa tai liko rankra��iuose, kurie karo metais buvo sunaikinti. Tik 1909m. mokyklos reikalams i�leido rusi�k� lotyn� kalbos gramatik� V klasei, kuri 1924 m. buvo i�leista lietuvi� kalba. Plan� tur�jo daug. Svajojo i�versti "Iliad�" arba "Odis�j�", vert� kai k� i� Der�avino, Konopnickos, Hugo, �ilerio k�rybos. �ven�iant Lomonosovo gimimo jubiliej�, P. Kriau�i�nas i�vert� dvi �io poeto giesmes, kurias mokiniai deklamavo i�kilmingo min�jimo metu.
Prasid�jus Pirmajam pasauliniam karui ir vokie�iams art�jant prie Marijampol�s, mokytojas pasitraukia � Vilni� ir toliau r�pinasi lietuvi� kalbos teis�mis Lietuvos mokyklose. Reikalaudamas 19 pamok� per savait� (visoms klas�ms), �vietimo ministerijai pateikia program�, kuri i� esm�s buvo parengta dar 1913-1914m., o dabar tik P. Kriau�i�no pakoreguota bei papildyta. Programos paai�kinimuose mokytojas nurodo kelis svarbius kalbos ir literat�ros d�stymo momentus:
1. Gramatini� form� bei �vairi� taisykli� mok�jim� sieti su praktin�mis pratybomis ir konkre�iais pavyzd�iais, ir visa tai �tvirtinti vadov�lio med�iaga.
2. Einant literat�ros kurs�, nagrin�ti k�rinio kalb�, stili� ir literat�rros teorij�.
3. Didinti reikalavimus lietuvi� kalbos mokytojams, kurie privalo atestate tur�ti labai ger� lietuvi� kalbos �vertinim� arba specialiai i�laikyti tolyg� egzamin�.
4. Filologai, mokantys lietuvi�kai, turi b�ti skiriami dirbti Lietuvoje, kad visose gimnazijose b�t� d�stoma lietuvi� kalba.
1915m. P. Kriau�i�nas atvyksta � Jaroslavl� ir pradeda dirbti �ia evakuotoje Marijampol�s gimnazijoje. Ir toliau jam tenka ginti lietuvi� kalbos teises, kadangi gimnazija gavo �sakym� lenk� kalbai skirti 19 savaitini� pamok�, o lietuvi� kalbai - �prasta tvarka - 10 pamok�.
P. Kriau�i�nas �rodin�jo, kad Marijampol�s gimnazijoje nuo seno daugum� mokini� sudar� lietuviai ir ten vis� laik� buvo d�styta lietuvi� kalba, o lenk� kalba iki 1906-1907m. buvo visai ned�stoma. Tod�l, turint galvoje lietuvi� kalbos svarb� lyginamajai kalb� gramatikai, jai b�tina skirti bent 19 pamok�.
Savo samprotavimus mokytojas pateik� svarstyti mokytoj� tarybai, kuri konstatavo:Teisinga, kad Marijampol�s gimnazijoje, kurioje karo prad�ioj ir visuomet daugiausia mokini� buvo lietuvi� ir kuri� d�l to yra teisinga laikyti lietuvi�k�ja gimnazija, ypa�iai aptarnaujan�ia lietuvi� gyventoj� reikalus, savaitinis pamok� skai�ius lietuvi� kalbai b�t� nema�esnis kaip lenk� kalbai, kuri Marijampol�s gimnazijon neseniai �vesta ir visuomet ne daugelio lenk� mokini� buvo einama. Direktorius P. Benediktovas � �� reikal� pa�i�r�jo abejingai, atsisak� i� esm�s k� nors spr�sti, ai�kino, jog pamokas didinti trukdo l��� stoka.
Mokytoj� taryba, laikydama direktoriaus nuomon� neteisinga, siunt� pra�ym� tos apygardos mokslo glob�jui kunigaik��iui J. Kurakinui, tolimam Gediminai�i� ainiui. Ta�iau pra�ymas pateko � apskrities vir�ininko lenko Cvetkovskio rankas ir, ai�ku savaime, nebuvo i�klausytas. Gal� gale buvo gautas neigiamas atsakymas, nurodant, kad d�l ma�o lietuvi� mokini� skai�iaus didinti lietuvi� kalbos pamok� skai�i� n�ra galimyb�s.
Karo atne�tos nelaim�s vis labiau sl�g� pab�g�li� stovyklas, vie�patavo suirut�, netvarka, skurdas. Gaus�jo lig�, tr�ko maisto, but�, ta�iau P. Kriau�i�nas jau nepaj�g� aktyviai kovoti su �iomis negandomjs. Jis �elp� nukent�jusius, sielojosi d�l vis� nelaimi�, ta�iau ir toliau gyvenimo tikslu ir paguoda jam liko knygos, be to, gyvenim� �iek tiek praskaidrindavo artima bi�iulyst� su jaunyst�s draugu ir vienmin�iu J. Jasulai�iu. Mokytojas ir toliau liko visiems negin�ijamas autoritetas, visur skleid�iantis draugi�kum�, optimizm� ir vilt�.
1915 m. �iem� P. Kriau�i�nui pasirod� ai�k�s skleroz�s po�ymiai. Sveikata greitai silpo. Normaliomis s�lygomis dar gal�jo gydytis ir gyventi, ta�iau karo s�kuryje apie tai n� svajoti nebuvo galimyb�s. Jausdamas kriti�k� pad�t�, mokytojas para�� testament� ir vis� savo turt� paskyr� neseniai �sik�rusiai Lietuvi� mokslo draugijai. Testament� vykdyti �galiojo mokytoj� J. Jasulait�. P. Kriau�i�nas mir�, 1916 m. sausio 7 dien�.
P. Kriau�i�nas nor�jo b�ti palaidotas gimtajame kra�te. Nesant galimyb�s jo vali� �vykdyti tuo metu, mokytojas palaidotas dviejuose karstuose, metaliniame ir mediniame, kad po karo audr� gal�t� b�ti gr��intas � Lietuv�. Deja, �is velionio nora nebuvo i�pildytas. 1921 m., minint penkeri� met� mirties sukakt�, kun. A. Palubinskas pasakojo, kok� �sp�d� paliko laidotuvi� dalyviams �is didysis Mokytojas net karste gulintis. Laidot susirinko kone visa lietuvi� kolonija ir visa Marijampol�s gimnazija - mokytojai ir mokiniai. Velionies veidas visada buvo pa�ym�tas kilnyb�s ir didyb�s bruo�ais. Dabar atidengus k�n�, mes nustebome: rodos, Mykolo Angelo Moz� gul�jo prie� mus karste paguldytas. Kokia tai gili kaip j�ra, neapr�piama kaip am�inyb� d�ma ry�k�jo atspausta jo veide; kokia tai, rodos, ne�emi�ka paslaptis gl�d�jo po jo auk�ta ir pla�ia kakta. Visi �i�r�jom ligi �iol gana laisvai sau besi�neku�iav�, dabar, kaip elektros srov�s pagauti, staiga surimt�jo, negal�dami nuo velionies aki� atitraukti, o gimnazijos direktorius Benediktovas, kaip ir kokiu nuostabiu �kv�pimu vis� jausmus �sp�damas, su�uko: "Koks didingas vaizdas! Taip, i� tikro, tai buvo pilna prakilnios didyb�s i�vaizda"
P. Kriau�u�no gyvenimas - tai nenutr�kstantis degimas vardan tiesos ir humanizmo, vardan gimtosios kalbos ir T�vyn�s. Jis kaip aukuras �viet� visiems keli�, o jo id�jos bei siekiai ir dabar gyvi, ir gyvuos tol, kol gyvuos m�s� tauta ir jos sukurtos dvasin�s vertyb�s.
"Kito, ��ymesnio �mogaus tuomet nebuvo Suvalk� �em�je. Mes, jaunuomen�, noromis spiesdavom�s apie Kriau�i�n�. I� jo i�girsdavome apie jaunosios Lietuvos atstov� darbus, apie t� darb� vaisius, jau sulauktus ir tebelaukiamus. Lietuvi� kalbos mokytojas P. Kriau�i�nas, rodosi, be galo daug �takos tur�jo savo mokiniams, jauniesiems kunigams ir �iaip mokslo jaunuomenei ,- ra�� J. Jablonskis. Kaip ir nelaiku tr�ko gyvenimo styga: neteko pasid�iaugti su�vitusia �alies laisve tam, kurs jai, vis� am�i� ne�iojamai, ties� tiltus, med�iag� krov�. Jis buvo i�tikimas Lietuvai, ir Lietuva pasiliks jam i�tikima - Petro Kriau�i�no vardas am�inai �vyt�s m�s� Nepriklausomyb�s laukuose.