|
|
1999 m. �v�. Trejyb�s ba�ny�ia Vi�tytyje �vent� 170 met� jubiliej�. Nuo pat pastatymo prad�ios Vi�ty�io ba�ny�ia, m�rin� mokykla sudar� pagrindinius miestelio architekt�ros akcentus ir suformavo jo centro erdvin� kompozicij�, kuri nedaug pakitusi iki �iandienos. Pirmoji ba�ny�ia Vi�tytyje buvo pastatyta daug seniau. lstoriniai �altiniai rodo, kad Vi�ty�io gyvenviet� susik�r� gana seniai, apie 1530-1556 metus, tuo metu, kai karalien� Bona Alytaus girios vakarin�je pus�je steig� naujas gyvenvietes ir kolonizavo tu��i� Pr�sijos pasien�. 1566 metais karalius �ygimantas Augustas (>>) pastat� Vi�tytyje ba�ny�i� ir jai u�ra�� nedidel� Neb�tkaimio kaim� su 6 valakais �em�s. Pirmijo ba�ny�ia buvo medin� ir nedidel�, tai pa�ym�ta 1674m. ba�ny�ios vizitacijos akte. Kolatoriaus teis� priklaus� D. L. K. 1658m. ba�ny�ia buvo apipl��ta pr�s� kariuomen�s. Vi�ty�io ba�ny�ios klebonu 1674m. buvo kunigas Romanas Dostojevskis. Kiek v�liau kunigas Matas �neideravi�ius u�ra�� klebonui 10000 auksin�, i� kuri� gaudavo 6 procentus metini� pajam�. 1700 met� baland�io 21 dien� vizitacijos akte pa�ym�ta, kad ba�ny�ia sudegusi, jos vietoje yra laikina pastog�. 1723 metais Vi�ty�io seni�nas Kristupas Puzinas pastat� nauj� medin� ba�ny�i�, ta�iau nuolatinio kunigo iki 1736 met� nebuvo. Tais metais Vi�tytyje �kurta j�zuit� misija, tvarkiusi ir parapijos reikalus. 1785m. Vi�ty�io klebonu buvo kunigas Poliakovskis, tur�j�s byl� su Vi�ty�io miestel�nais. Nauja m�rin� �v�. Trejyb�s ba�ny�ia, i�likusi iki �i� dien�, parapijos ir valstyb�s I��omis pastatyta 1829 metais. I� raudon� plyt� ir akmen� statyta ba�ny�ia, kurios �ventorius aptvertas originaliais plyt� m�ro vartais, nuo pastatymo dienos per 170 met� �iek tiek pasikeit�. Ypa� tada, kai 1885-1887 metais klebono Antano �ukvie�io iniciatyva, parapijie�i� l��omis ba�ny�ia buvo padidinta: pristatyta presbiterija su zakristijomis, dvi koply�ios ir bok�tas su a�tuoniasiene vir��ne. Ba�ny�ios padidinimo projekt�, kuris v�liau buvo �iek tiek pakeistas, pareng� Vilkavi�kio apskrities in�inierius Lu�inskis. Ba�ny�ios planas - dvigubo kry�iaus formos. Toki� plan� labai reta. Ji turi klasicizmo bruo��. 1887 metais j� konsekravo Sein� vyskupas Juozas Oleka. Kai kurie lenkuojantieji kunigai dal� Vi�ty�io ir apylink�s gyventoj� buvo sulenkin�. Nelotyni�kos pamaldos, pagal ano meto mad�, b�davo atliekamos lenk� kalba. Tik XX a. prad�ioje kunigas Krokininkas sudar� Iietuvi� chor� ir band� �vesti lietuvi�kus giedojimus. Tik 1909 metais, lietuviams energingai reikalaujant, Sein� Vyskupijos administracija nustat� nauj� pamald� tvark�: lietuvi�kos pamaldos ir giesm�s turejo b�ti atliekamos kas trys sekmadieniai i� eil�s,o ketvirt� -lenki�kai. Sulenk�j� miestelio gyventojai trukdydavo lietuviams giedoti. 1910 m.baland�io 3 d. suk�l� ba�ny�ioje mu�tynes. Vi�ty�io parapija ilg� laik� priklaus� Bartnink� dekanatui. Per Antr�j� pasaulin� kar� ba�ny�ia buvo apgriauta, po karo kelis kartus remontuota. Ba�ny�ioje iki �i� dien� yra i�lik� �domi� kulto ir meno vertybi�. Ba�ny�ios vidaus apdailos pagra�inimu ir atnaujinimu daug r�pinosi klebonas Vytautas Vai�i�nas. 1940m. Vi�ty�io parapijoje buvo 2492 tikintieji.
�ie metai Vi�ty�io parapijos tikintiesiems reik�mingi ne tik gra�iu ba�ny�ios jubiIiejumi, bet ir garbinga parapijos klebono kanauninko Jono Baranausko kunigyst�s sukaktimi. Prie� penkiasde�imt met� - 1949 met� rugs�jo 25 dien� Kaune, �v�. Trejyb�s ba�ny�ioje, vyskupas Kazimieras Paltarokas ��ventino J. Baranausk� � kunigus. Tais metais gana sunk� laikotarp� i�gyveno Kauno kunig� seminarija - i� 150 kunig� seminarijoje besimokiusi� paskutinio kurso student� t�sti mokslus seminarijoje buvo leista tik 65. Tarp student�, kuriems buvo leista priimti �ventimus ir i�vykti i� seminarijos dar nebaigus kurso, buvo ir Jonas Baranauskas. Jam mokslus teko baigti neakivaizdiniu b?du 1950 met� pavasar�. l� karto po ��ventinimo J.Baranauskas buvo paskirtas � �ilavoto parapij� Prien� rajone. Kaip tik tuo metu bol�evik� vald�ia kai kuriose apskrityse, kur nebuvo vals�iaus, �m� u�darin�ti ba�ny�ias, o vals�iaus centre palikdav� po vien� kunig�. Kadangi �ilavoto vals�iuje buvo du kunigai, tai J. Baranauskui teko per 24 valandas i�vykti i� apskrities. Per 50 kunigavimo met� teko dirbti llguvos, Barzd�, �lavant�, Kalvarijos, Krosnos parapijose. IIgiausias,net 20 met�, J.Baranauskas klebonavo Miroslavo parapijoje, Alytaus apskrityje. Prie� por� met� i� �ios parapijos atvyko � Vi�tyt�. Garbingo jubiliejaus proga spalio 10 dien� Vi�ty�io ba�ny�ioje vyko i�kilm�s. �v. Mi�ias laik� J.E. vyskupas Juozas �emaitis, vyskupo generalvikaras prelatas Vincas Bartu�ka ir parapijos klebonas kanauninkas Jonas Baranauskas. Pasveikinti klebono atvyko Vilkavi�kio dekanas, garb�s prelatas kanauninkas Vytautas Gustaitis, Vilkavi�kio vyskupijos kancleris kanauninkas Juozas Pe�iukonis, Virbalio altaristas kunigas Vladas Bilius, aplinkini� parapij� klebonai. Sveikinimo �od�ius tar� Vilkavi�kio rajono meras J. Ma�ys, Vi�ty�io seni�nas Bronius Polita. Su nuo�ird�iausiais sveikinimais ir link�jimais � klebon� kreip�si giminai�iai, parapijie�iai. Vi�ty�io regioniniame parke yra surinkta med�iaga apie Vi�ty�io ba�ny�i�, parapijos kunigus. Artimiausiu Iaiku bus parodyta parko direkcijos patalpose surengtoje parodoje.
Parengta pagal enciklopedij� "M�s� Lietuva", III tomas, Vilnius, 1991 m. |
|
