[izanga] [apie] [komentai]Gyveno kartą vienas policininkas, jo vardas buvo James'as, kuris dirbo Los Andželo Policijos departamente. Ir vieną naktį jį paskyrė budėti į baisiausią ir daugiausiai nusikaltėlių turintį rajoną. Kaip ir visada budėjo jie dviese, su savo partneriu Malderiu. Kuris buvo "tikras mėšlo gabalas" - taip galvojo James'as. Ir kietas jis tikrai nebuvo, ne taip kaip jo partneris Malderis, kuris buvo ne iš kelmo spirtas, o velnio neštas ir pamestas. Bent jau taip apie jį buvo girdėta. Tą naktį, kai jie nuvažiavo į rajoną, aplinka buvo įtartinai rami. James'as pagalvojęs minutę kitą nutarė nuvažiuoti į baisiausią rajono vietą, kuri buvo už keleto kvartalų nuo jų esamos vietos. Nuvažiavę jie į tą vietą, sužiuro į keistus daugiaaukščius namus. Naktis buvo gauruota ir vos pro kūšį (rūką) kas nors matėsi. James'as išlipo iš mašinos ir apsižiūrėjo aplinkui. Staiga pasigirdo toks baisus smūgis iš mašinos, kad net išdužo visi langai. James'ą partrenkė sprogimo banga ant šaligatvio. Jis kiek pagulėjęs atsistojo ir užuostė keistą kvapą ateinantį nuo mašinos. Jis pauostė ir kaip pašautas susmuko vietoj.
- James'ai? James'ai? Ar tau viskas geraai? - pakraupęs iš baimės (dėl draugo) "retoriškai" paklausė Malderis.
- Aš tik... "Gal ir nereikėjo valgyti toos prašvinkusių agurkų mišrainės" pagalvojo Malderis...
Po kelių valandų atgavo sąmonę James'as ir jau buvo besiruošiąs gerti savo kolos puoduką kai pasigirdo baisus klyksmas sklindantis iš... whatever. James'as nubėgo klyksmo link. Tačiau toj vietoj nieko nebuvo. Praėjo kelios minutės, o James'as stovėjo kaip akmuo, jis nejudėjo, kol neišgirdo... taip, tai buvo žingsniai, kurie vis artėjo, artėjo, artėjo, kol pagaliau James'as atsisuko ir blankioje šviesoje jis pamatė kažkokį baisų padarą kuris tikrai nebuvo panašus į žmogų, nebent tai koks nors mutantas apsirengęs 'žmogaus kostiumu', pagalvojo James'as. Jis greitai pasislėpė ir laukė kas toliau bus. Tas padaras vis ėjo ir ėjo jo link. James'as sėdėjo 'peršikęs' ir tada pagalvojo: "O kodėl aš čia turėčiau jo bijoti?". Jis išsitraukė prožektorių, užsitaisė pistoletą, staigiai pašoko ir nusitaikęs pašvietė prožektorium jam į...
- Aš čia tūnau pasislėpęs, vos į kelnes nepristūmiau, o čia tas mėšlo gabalas ateina? Ką tu čia veiki? Po perkūnais!
- Aš kaip ir tu išgirdęs klyksmą atėjau į šią vietą. James'ai ar radai ką nors čia?
- Tikrai nesiruošiu čia sėdėti, varom išš čia! Tu ką mes tik atvažiavom, o tu jau nori išvažiuoti?- Tu ką, nevertas policininko ženklelio?? Jai esi vertas eisim ieškoti kažko, kam tuo momentu prireikė pagalbos.
- Aš tikrai neišsigandau, tiktai mes čiaa bereikalo kažko ieškosim,- tarė James'as ir jau buvo beeinąs, kai staiga, kažkoks šešėlis pralėkė pro šalį.
- Paskui mane, - sušuko Malderis ir nusiivijo tą šešėlį. Šešėlis įbėgo į 'tupyką', Malderis išsitraukė vinčą ir nukreipė jį į tą šešėlį, jis staiga kažkur pranyko iš Malderio akių. Jis nuleido ginklą ir stovėjo sustingęs lyg akmuo, priblokštas tokio reginio. Pribėgo James'as prie Malderio ir sako:
- Dabar mes jį prigriebsim.
Malderis jam ir sako:
- Tu ką, nematei?
- Ko nemačiau? - atsako James'as.
- O gi to, kad jis pranyko su ta akimirkka, kai išsitraukiau vinčą ir nukreipiau į jį.
- Tu turi vinčą?!! - sušuko James'as.
- Dabar nesvarbu, žiūrėk kraujo dėmės!
- Tu turi vunčą! - pakartoja James'as (žžvėrišku balsu).
- Taip, aš jį visada turiu tarnybos metuu ir niekam jo nerodau! - atsakė Malderis.
- Tada mums neverta išsiskirti.
- Pritariu, tau James'ai, tu pridengsi mmane iš nugaros. Žiūrėk, jos dar šviežios, keista! Ir jiedu išėjo iš to tupiko, vedini tų paliktų kraujo dėmių ir tik jiedu išėjo iš ten, jie pamatė...
...kitoje gatvės pusėje apgriuvusį didelį pastatą, kuris tikrai nebuvo panašus į "namą", tai daugiau priminė KARSTO formos pastatą. James'as su Malderiu net krūptelėjo, nes tokį reginį jie matė pirmą kartą gyvenime. Tai tikrai buvo kraupus reginys, kurį gali pamatyti vieną vienintelį kartą savo apgailėtiname gyvenime. Jie priėjo arčiau ir James'as sušuko:
- Po šimts! Tokio mėšlo dar niekada gyveenime nesu regėjęs!
- O ko tu tikėjaisi, gal kramtomosios guumos fabriko ir gumos gabalėlio, kurį žiaumoji jau visą savo gyvenimą?!!
- Klausyk, gal mums verčiau nešdintis, kkol mūsų kas nors nesuvarė ir dar po to sprogimo jaučiuosi kiek pritrenktas ir galvą lyg sopa.
- Neverk kaip "Selestė" ir būk budrus, nnes bet kurią akimirką gali įvykti sprogimas, kuris ir vėl tave nusvies kur nors, ant kito šaligatvio. Staiga, tas pats šešėlis (visas švytėdamas, įlėkė į tą "namą").
- O ką aš tau sakiau! Greičiau lekiam viidun! Kaip tarė, taip padarė. Jie nubėgo prie to "namo" ir pradarę gyrgždančias duris įslinko vidun. Malderį net "vežt" pradėjo, jis stovėjo, tarsi būtų nužudęs žmogų pirmą kartą.
- Malderi, Malderi? Kas tau? - sušnibždėėjo James'as. O jis net nepajudėjo, o jo akys buvo su rutuliukais. Tada James'as jam tvojo ranka per jo apgailėtiną fizionomiją. Malderis lyg niekur nieko mirktelėjo ir tarė:
- Klausyk, čia kažkas ne taip? Kodėl aš.... ...kas man?
- Tu lyg buvai apspangęs ar net apsinešęęs.
- Klausyk, man lyg neramu, lyg niekada mman taip nebuvo.
- Nėra laiko ginčytis, greičiau duok mann vinčą, o tu imk manajį pistoletą!
- Ar tu tik nenori manęs "apsukti aplinkk palcą".
- Tu vistiek nesi geriausiam stovy ir viinčas tau tik apsunkins darbą.
- Gerai sutinku, tik būk visada šalia.
- Oky, doky!!!
Pagaliau jie pradėjo dairytis po "namą". Bevaikštinėdami priėjo dvi duris, James'as ir sako:
- Ką dabar darysim?
- Iš kur man žinoti? James'as prilietė pprie durų pirštą, paskui pagalvojo ir sako:
- Pro šias duris jau kokia 13 metų niekaas nebuvo įėjęs ar išėjęs, pagaliau koks gi skirtumas. Vistiek jos apdulkintos! Jis duris atsargiai nuvalė ir jie pamatė, kad ant jų kažkas užrašyta: "ATSIBODO LAUKT JAU MAN, GAL UŽEISI PAGALIAU". Tada Malderis nuvalė ir kitas duris, ant kurių taippat buvo užrašas, tik jau ne toks kraupus: "JEI GYVENTI TU DAR NORI, EIK PRO ŠIAS DURIS JAUNUOLI". Ilgai negalvoję, jie nusprendė:
- Aš eisiu pro šias duris, ant kurių užrrašas: "atsibodo laukt jau man, gal užeisi pagaliau", o tu eik pro anas ant kurių užrašas: "jei gyventi tu dar nori, eik pro šias duris jaunuoli". - pasakė James'as.
- Klausyk, o kada susitinkam?
- Gal kai gaidžiai sugiedos!
- Gerai, sutarta. Kaip tarė, taip padarėė. Tik įėjęs Malderis pro tas duris pamatė...
Taip, tai buvo vyras, kuris buvo apsisiautęs juodu apsiaustu ir jis tikrai atrodė ne kaip... VAMPYRAS!!! Nors į "vampyrą" jis tirkai nebuvo panašus!!!
- Ką tu čia veiki? - atseit vampyras pakklausė.
- Aš čia ieškau kažko, kas galėjo užpultti kažką ar panašiai.
- Kaip tai suprasti?
- O iš kur man žinoti?
- Juk tu esi mano namuose ir tu turi žinnoti ko čia atsibeldei!
- Čia gyveni tu?
- Gyvenu čia aš ir kas tau nepatinka?
- Viskas man patinka, tik tokį kraupų vaaizdą matau pirmą kartą.
- Kokį kraupų vaizdą tu matai tik pirmą kartą!!?
- Na pavyzdžiui šį karstą, kuris stovi vvidurį šio kambario. Kas mirė?
- Kaip tai, kas mirė?
- Na pas mus kai žmogus miršta, tai jeiggu pašarvoja jį namuose, tai karstas ir stovi vidury kambario ir ant to karsto būna pridėta "vainikų", gėlių ir panašiai. O čia nė iš tolo į tai nepanašu.
- Ką tu tuo nori pasakyt?
- Kad šiame kambaryje ant karsto nei vieeno "vainiko". Pagalvočiau, kad nespėjai pridėti, bet gerai įsižiųrėjęs, gali pastebėti, kad ant šio karsto yra dulkių, o tai reiškia, kad jis senai jau šitame kambaryje stovi. Kas viduje?
- Aaaaaaeeeeeee, mano močiutė!
- Tai kiek laiko ji čia guli? Gal galimaa pažiūrėt į ją?
- Po galais, kas tu toks, kad čia visko klausinėji!!!
- Policininkas aš, policininkas. Tau taii nepatinka?
- "Geras, supisto faro dar neragavau"!!!! - pagalvojo Vampyras.
- Gal kavutės?
- Taip prašyčiau.
Tuo tarpu... James'as įėjęs į kambarį pamatė... kažkokią moterį, įsisiurbusią į vyro kaklą, kuris vos judėjo. James'as mandagiai paklausė:
- Atsiprašau už sutrukdymą, bet ką jūs ččia veikiate?
- Mes... tu ką, nematai?! - atšovė moterris jam. Pridengus vyriškio kaklą savo ranka.
- Leiskit paklaust, o kam jūs tam vyriškkiui uždengusi kaklą?
- Neeeesssss... jis... pas jį... ant kakklo jis turi didelį apgamą, kurio niekam nevalia rodyti.
- O jis pats nemoka kalbėti, kad viską uuž jį pasakote jūs?
- Na taip, bet... juk neverta dėl to sukkti sau galvos.
Gale kambario James'as pamatė duris, kurios buvo švarios it krištolas vodkos. James'as atsiprašė už sutrukdymą ir nuėjo durų link, tai pamačius mergina riktelėjo:
- O kur jūs traukiate?
- Aš ieškau savo draugo, kurį čia atgabeeno kažkoks padaras, kuris nebuvo panašus į žmogų. Gal ką nors matėte? - nieko geresnio nesugalvojęs atsakė James'as.
- Ne, nemačiau. - atsakė ji atseit patikkėjusi tuo, ką pasakė James'as. Tada James'as greit atidarė tas duris ir nieko negalvodamas įlėkė vidun, o ten jis pamatė...
Šimtus, gal net tūkstančius šikšnosparnių, kurie kybojo ant specialiai jiems padarytų kabyklų. Tame kambaryje buvo tamsu, bet ne per daug, nes juk jis pamatė šiknosparnius, kurių ir nebuvo tiek mažai! (aut. past.). James'as greit išsitraukė savo žibintuvėlį, su kuriuo ir bandė apsiginti. Jis jau būtų švietęs, staiga kažkoks šešėlis prisiartino ir tarė:
- Prašau, tik nereikia šviesti, aš tave išvesiu iš čia!
- O kas tu toks?
- Aš..? Aš esu aš!
- Klausyk tu mėšlo gabale, tu atsakysi mman ar ne? Nes... kitaip, tai aš galiu tave suvaryti! Jis greit išsitraukė Malderio vinčą ir nusitaikė į jį. Staiga pasigirsta Malderio balsas.
- Ne, nešauk, juk tu jo nepažysti!
- Klausyk, jei su kiekvienu susipažinsimme, prieš juos nužudydami, tai įsivaizduoji kiek draugų turėsime kapinėse! Iš kažkur išlindo Malderis ir sako:
- Klausyk, draugų mes dachują jau turim,, o kam mum jų kapinėse?!!! Nudėk jį! (kill'em!!!)
- Palauk, tu ką pamiršai mane? Juk tave kavute vaišinau!
- Palauk, James'ai! Aš net nežinau, ką ččia su juo daryti?
- Gal nuspreskim rytoj, nes dabar aš norriu miego.
- Gerai sutinku. Varom miegot, bet tu juuk supranti, kad mes esame ne savo "namuose" ir ką aš žinau, gal...
- Aš jums galiu leisti pernakvoti šiuosee namuose, bet su sąlyga, jei nelysit prie mano draugų!
- Aš nieko prieš, o tu James'ai, juk mūssų mašina vistiek susprogus ir iki mūsų rajono tikrai nemaža kelio, o ir naktį keliauti, ne pats geriausias būdas galą gauti!
- Na, rodyk kur mūsų kambariai!
- Prašom, paskui mane!
- O kaip dėl kambarių aptarnavimo?
- Taip 20:00 val. pusryčiai - Švediškas stalas, kėdės taip pat Švediškos. 24:00 val. kepenėlės, ne bet kokios, o stebuklingos, su vakuotų grybų įdaru! Jūsų malionumui, stebuklingos merginos! Su dideliu patyrimu: 40+ . Jeigu norėsite, bus ir 75+. - pasakė Vampyras ir prisnigo. Kalbant apie moteris, kurioms jau < nei 75 ( aut. past. )
- O kaip dėl apsaugos priemonių?
- Taip turime, bet šiuo metu patys geriaausi tik iš "kiaulių" žarnų.
- O vaikūlinka, tokių dar niekada nenauddojau!
- Pamatysite, jums tikrai jie patiks!
- Oky, doky!!! - sušuko jie chebroje (taa prasme abu kartu (aut. past.))
- Gerai Malderi, varom į savo kambarius.. James'as nutaria apžiūrėti miegamąjį, o jo "partneris" Malderis nutaria apžiūrėti virtuvę. Malderis įjungia jungiklį ir sako:
- James'ai, čia neveikia šviesa. Staiga pasigirsta riksmas iš virtuvės:
- Aaaaaaaaaaaaa!
- James'ai! James'ai, kas atsitiko? Sušuunka Malderis, išsitraukia savo prožiką ir nulekia virtuvės link, už stalo jis pamato tupintį James'ą. - James'ai ar tau viskas gerai?
- Nieko, aš tik bijau tamsos. Hi,hi,hi,hi,hi,hi,hi,hi,hi,hi!!! (nusijuokė James'as prikišęs prie lūpų pirštus).
"Asilo šmotas!" - pagalvojo Malderis, ir nuėjo savo kambario link.
Įėjęs, į kambarį, Malderis randa jame, kaip nekeista, lovą ir žvakių, kad nebūtų tamsu. Jis nusirengia ir mauna į lovą. Jis apsimeta, kad miega. Staiga į kambarį kažkas įeina, atseit tyliai (tačiau Malderis girdi) pirieina prie jo lovos. Staiga Malderis ir sako:
- Ilgai laukiau, bet sulaukiau.
- Tu manęs laukei?
- Taip, o tu nesitikėjai?!
- Aišku, kad... ne!!!
- Tai vis dėlto, ką tu čia veiki? - tai pasakęs Malderis Išsitraukė pistoletą ir nutaikė į tą butybę.
- Aš tik... aaaa... Na aš, tu juk žinai!!
- Taip.., tai aš tikrai žinau, kad tu tuuoj papuoši dar vieną karstą po žemėmis! - pasakė Malderis ir užsitaisė savo, kokį savo, James'so pistoletą, ir buvo bešaunąs, kai netikėtai į jo kambarį įėjo kažkoks žmogus, o tai buvo tiktai James'as ir nieko daugiau! Tada James'as ir paklausė:
- Ką jūs čia darot?
- Mes nieko, tik šnekamės, o tau kaip attrodo?
- Man atrodo, kad tu jį tuoj nudėsi!!!
- Tu taip galvoji? Blogai galvoji!!! - ssušunka Malderis ir įsikiša pistoletą į įdėklą. James'as išsitraukia vinčą ir nusitaikęs į "atseit" vampyrą šauna jam į...
...taip, o ko jūs tikėjotės, kad liks geri draugai ir gyvens laimingai ir ilgai, ilgai, deja vampyras nudėtas ir laikas su "'vištytėm' pasiduot po lovą". (ta prasme jiedu eina dulkintis, bet aišku ne dviese, o su "vištom").
Pabaiga: Malderis su James'u rado daug vyno, tad eidami pas "vištas" jie šiek tiek pasiėmė, bet jie nulūžo nedaėją lovų ir liko nesidūlkinę ir iki ausų apsivėmę!!!
(Krishna-Kudas)
THE END
