| Ka reiketu zinoti gaminant zuvies patiekalus. |
| Taikant skirtingus terminio apdorojimo budus, tokius kaip virima (skystyje, garuose), kepima (su riebalais, riebaluose, orkaiteje, ant groteliu), troskinima, sutinima ar apkepima, is zuvu galima pagaminti ivairiu skaniu ir maistiniu poziuriu vertingu patiekalu. Siluminiu budu apdorojant zuvi ne tik sunaikinami zmogaus organizmui pavojingi mikrobai ir parazitai, kuriu yra zuvyse. Temperatura veikia ir zuvies mesoje vykstancius sudetingus fizinius - cheminius pokycius: keiciasi baltymai, riebalai, mineralines medziagos, jie tampa prieinamesni ir geriau zmogaus organizmo isisavinami. |
 |
 |
| Terminiai zuvies apdorojimo budai parenkami pagal zuvies mesoje esanti vandens kieki. Pagal tai zuvys skirstomos i: 1) labai vandeningas (ledine, didziagalve), 2) vandeningas (menke, rudagalve menke), 3) svelnios, sultingos mesos (putasu), 4) svelnios mesos (sardine, riebi silke), 5) ypac svelnios mesos (ungurys), 6) kietos, sultingos mesos (sazanas, sykas, juros lydeka, juros eserys), 7) kietos mesos (skumbre, saira, kefale), 8) kietos, sausokos mesos (neriebi silke, keta, kupre), 9) kietos, sausos mesos (stauride, tunas ir kt.). 1-5 grupiu zuvu skonis ryskiausias ja iskepus, 6-tos grupes zuvis patartina virti ir kepti, o 7-9 grupiu -virti, troskinti ar sutinti su ivairiausiais padazais. |
| Zuvies virimas |
| Geriausia zuvi virti specialiuose puoduose su skyletu isimamu ideklu. Zuvys ar ju gabalai talpiai sudedami ant ideklo, istatomo i puoda. Su juo isimama jau isvirusi zuvis. Verdant zuvi, labai svarbus ne tik papildomai idedamu produktu kiekis, bet ir seka, kuria jie dedami. Verdant sriubas , (zuvienes) negalima i vandeni sudeti visko vienu metu. Si smulkmena lemia patiekalo skoni ir jo maistine verte. Labai smulkios zuvys bei stambiu zuvu pelekai, kaulai, galvos, pasalinus is ju ziaunas ir akis (jos sultiniui suteikia kartumo), susukamos i marle ir dedamos tik i salta vandeni. Prieskonines darzoves (morkos, petrazoles, salieru saknys, svogunai) i sriuba dedamos tik pakepintos riebaluose. Taip jose isliks daugiau vertingu maisto medziagu, bus geresnis sriubos skonis ir spalva. Darzoves dedamos tokia seka, kad visos baigtu virti vienu metu, o prieskoniai - likus 5-8 min. iki virimo pabaigos. Verdant gelavandenes zuvis, ju naudojama saikingai, tiek, kad neuzgoztu zuvies skonio, tik paryskintu ji. Daugiau prieskoniu dedama verdant juros zuvis. Dumbletuose vandenyse gyvenancios zuvys, tokios kaip karosas, karpis, vegele, lynas, bei juru zuvys turi savotiska prieskoni, kuri taip pat galima panaikinti tinkamai parinkus prieskonius. Patiekalai gardinami dasiu, baziliku, geltekle, peletrunu, petrazole, krapais, kalendra, svogunais, lauro lapais, pipiru grudeliais ir kt. Tik, zinoma, nereikia sudeti visu turimu prieskoniu, parenkamos dvieju triju prieskoniu puokstes. |
| Verdant zuvi antrajam (pagrindiniam) patiekalui, stambiu zuvu oda keliose vietose ipjaunama skersai. Tada isvirusi zuvis isliks grazios formos. Vandeniu uzpilama jau talpiai puode sudeta zuvis ar jos gabaleliai. Stambus gabalai ar stambi zuvis visad uzpilama saltu vandeniu. Uzpylus karstu vandeniu, vidiniai zuvies sluoksniai daznai lieka neisvire, o virsutiniai perverda. Tokia zuvis pjaustant subyra. Smulki zuvis uzpilama karstu vandeniu. Vandens pilama tiek, kad virs zuvies butu 2-3 cm. Reikia stengtis greitai uzvirti vandeni, taciau toliau verdama ant silpnos ugnies (85-90 �C temperaturoje). Mazi gabaleliai ar smulki zuvis isverda per 5-10 min., stambus gabalai ar didele zuvis - 50-60 min. |
| Zuvies kepimas |
| Pries kepant isdarineta zuvis pagardinama druska, pipirais ir palaikoma apie 10-15 min., kad prieskoniai vienodai isigertu. Nedideliame riebalu kiekyje kepamos smulkios zuvys ir nestambus gabalai su oda ir kaulais. Pagardinta zuvis nusausinama servetele ir paniruojama miltuose, dziuveseliuose ar kiausinio - miltu plakinyje. Zuvis kepama tik gerai (iki 130-140 �C) ikaitintuose riebaluose. Kepant susidariusi skrudi plutele neleidzia is zuvies mesos isteketi sultims, todel tinkamai iskepta zuvis yra sultinga ir skani. Kiekviena zuvies ar gabalo puse kepa apie 5 min. Taip kepant zuvis dar nera visiskai paruosta valgyti, todel dar 5-7 min. kepama iki 230-250 �C ikaitintoje orkaiteje. Taip paruosta grazia ir aromatinga zuvi, apslakstyta tirpytu sviestu, jau galima patiekti i stala. |
| Kepant gruzdintuveje, riebalai ikaitinami iki 180 �C. Verdama labai dideliame riebalu kiekyje: zuvies ir riebalu santykis turi buti 1:4. Kepama jau paskaninta zuvis, be kaulu, nedideliais gabaleliais, kurie pries dedant i riebalus paniruojami skystoje tesloje. Kepant butina stebeti, kad riebalai neatvestu, nes tada jie isigeria i zuvi. Kepant gruzdintuveje, zuvies gabaleliai is pradziu nusileidzia ant indo dugno, taciau po 5-7 min. graziai apskrude pakyla i pavirsiu. Jei kepami smulkus gabaleliai, patiekalas laikomas iskepes. Stambius zuvies gabalus dar galima pakepti iki 250 �C ikaitintoje orkaiteje. |
| Ant groteliu kepama paniruota ir nepaniruota, bet butinai aliejaus ir prieskoniu (pipiru, druskos, svogunu, citrinos sulciu, zalumynu) misinyje pamarinuota zuvis. Groteliu tinkleli, ant kurio dedama zuvis, reikia patepti lasinukais. Zuvis kepama vartant is abieju pusiu. |
 |