standartas

Lietuvos dog� savinink� klubas

M�s� inter�empionai

Parodos Lietuvoje

Klubini� parod� rezultatai

Standartas

Klubin� paroda

Naujienos

Veislynai

Kergiamos kal�s

Veisiami patinai

M�s� perspektyva

Nuorodos

FCI STANDARTAS

Klubo nari� svetain�s

I� vokie�i� kalbos vert� Au�ra Bak�yt� LDSK prezident�

�is vokie�i� dog� standartas su visais savo naujausiais pa�ym�jimais patvirtintas 2001/03/13 Vokietijoje.

VOKIE�I� DOG� PANAUDOJIMAS-PASKIRTIS:
Tai �uo palydovas, apsaugos ar sargybinis bei kitus globojantis �uo.

FCI KLASIFIKACIJA:
II grup�. Pin�eriai ir �nauceriai, molosiniai �unys, �veicarijos zenenhundai ir kitos veisl�s.
Sekcija 2.1 Molosiniai ir gerieji doginiai �unys, be darbini� egzamin�.

BENDRA I�VAIZDA:
Vokie�i� dogas bendra savo i�vaizda yra stiprus ir eleganti�kas �uo auk�tas, stipraus - tvirto sud�jimo, i�didus, oriai i�kelta galva. Visos jo k�no linijos harmoningos, i�rai�kinga galva. Stovintis atrodo kaip statula. Jis Apolonas tarp �un�.

GALVA: 1. Nosies veidrod�lis 2. Nosies nugar�l� 3. Vir�utin�s l�pos 4. L�p� kampo klost� 5. Per�jimas "Stopas"
6. Skruostikauliai 7. Kakta 8. Ausis

STANDARTAS - tam tikros kiekvienos veisl�s normos.
Remiantis FCI (Tarptautin�s Kinolog� Federacijos) nuostatais, Federacijos nar�s pa�ios sudaro j� teritorijoje kilusi� ar i�veist� veisli� standartus. Oficialiai �teisinti ir patvirtinti FCI, jie tampa tarptautiniu tos veisl�s standartu ir b�na privalomi visoms Federacijos nar�ms

9. Gerkl� 10. Kaklas 11. Sprandas 12. Ketera 13. Nugara 14. Juosmuo 15. Kry�ius 16. Dubuo
17. Uodegos pagrindas 18. Uodega 19. Priekin� kr�tin�s dalis 20. Kr�tin�s apa�ios linija 21. �onkauliai (�onkauli� apimties lankas)

PRIEKIN�S GAL�N�S: 23. Ment� 24. Petikaulis 25. Peties s�narys 26. Alk�n�s s�narys 27. Dilbio kaulai
28. Rie�o s�narys 29, Pla�taka
U�PAKALIN�S GAL�N�S: 30. �launis 31. Kelio s�narys 32. Blauzda 33. Sl�sna 34. Kulnas
35. P�da 36. Nagai.

Kaukuol� susideda i� kiau�o ir snukio kaul� 2. Vir�utinis �andikaulis, prie jo s�nariu tvirtinasi 1. Apatinsi �andikaulis 3. Akiduob�, 4 Per�jimas "Stopas"
Stubur� sudaro:
5. Kaklo slanksteliai ( 7 slanksteliai, pirmas kaklo slankstelis vadinamas atlantu, nes ant jo yra galva, antras - epistrof�jus, turi kaulin� i�aug� - dant�, apie kuri� sukiojasi atlantas su galva),
6. Kr�tin�s slanksteliai (13) prie kuri� s�nari� pagalba tvirtinasi i�gaubti �onkauliai, sudarantys kr�tin�s l�st�. �uo turi 13 por� -�onkauli�, 9 tikrieji (apa�ioje kremzl�mis jungiasi su neporiniu kr�tinkauliu), 4 netikr�j� �onkauli� kremzl�s tarpusavyje jungiasi, sudarydamos kremzlin� �onkauli� lank�,
7. Juosmens slanksteliai (7),
8. Kry�iaus slanksteliai (3 suaug� tarpusavyje slanksteliai sudaro taip vadinam� kry�iaus kaul�),
9. Uodegos slanksteliai (20-23)
10. �onkauliai 11. Kry�iaus kaulai 12. Dubens kaulai
Priekin�s gal�n�s (kojos);
13. Ment�, 14. Petikaulis prie ment�s jungiasi peties s�nariu 15. alk�n�s s�naryje petikaulis jungiasi su Dilbio kaulais ( juos sudaro : 16 Stipinkaulis 17. Alk�nkaulis, 18. Rie�o s�narys (sudarytas i� 7 rie�o kauliuk�)
19. Pla�takos kaulai (5) 20. Pir�takauliai (4 triflangiai ir 1 dviflangis)
U�pakalin�s gal�n�s: klubo s�nariu jungiasi su dubens kaulais
21. �launikaulis kelio s�nariujungiasi jungiasi su blauzdos kaulais, kuriuos sudaro:
22. Blauzdikaulis (storesnis) 23. �eivikaulis (plonesnis) 24. Kelio girnel�. Blauzdos kaulai kulno s�naryje jungiasi su sl�sna. 27 Sl�snos kaulai (j� yra 7, i� j� i�siskiria stambus 25 Kulnakaulis, 26 �okikaulis; Prie sl�snos tvirtinasi 4 p�dos kaulai, kurie toliau pereina � 4 triflangius 20. Pir�takaulius.

SVARBIAUSIOS PROPORCIJOS:
K�nas kvadrati�kas, ypa� tai b�tina patinams. Idealus k�no ilgis turi b�ti lygus k�no auk��iui. Patinas gali b�ti ilgesnis 5% u� savo �g�, o kal� 10%. Tai laikoma norma. Ma�iausias patino auk�tis ties ketera 80 cm., kal�s 72 cm. K�no mas� nenurodoma, svarbu, kad k�no mas� ir �gis b�t� proporcingi ir harmoningi vienas kitam. ( Kal�s mas� da�niausiai: 58-75 kg, patinai; 68-85 kg, bet pasitaiko ir vir� 100 kg).

ELGESIO B�DAS, CHARAKTERIS:
Draugi�kas, geranori�kas, prierai�us, i�tikimas savo �eimininkui, ypa� d�mesingas �eimininko vaikams, sant�rus su svetimais. Pasitikintis savimi, bebaimis, bet kartu ir lengvai valdomas, paklusnus.. Geras palydovas ir �eimos �uo, Nepasiduodantis provokacijoms, neagresyvus,

GALVA:
Kiau�as: harmoningas bendrai �uns i�vaizdai. Ilgas, neplatus, su gerai i�reik�tais kampais. tiesi� lygegre�i� linij�, i�rai�kingas. Atrodo lyg nulietas ypa� aki� srityje. Gerai i�reik�ti, bet ne per daug i�si�ov� antaki� lankai. Idealu kai snukio ilgis (atstumas nuo nosies veidrod�lio iki per�jimo) yra lygus kiau�o ilgiui (atstumas nuo per�jimo iki gerai i�reik�to pakau�io gumburo). Snukio ir kaktos linijos yra grie�tai lygiegre�ios. Pats snukis gana stambus. Vir�utin�s l�pos nukarusios ir dengia apatines, bet negali b�ti per daug purios ir laisvos. L�pos gana prigludusios prie kaukol�s. �i�rint i� priekio galva turi atrodyti ilga, sta�iakampio formos. Nosies nugar�l� ir nosies galas gana plat�s, skruostikauliai nei�si�ov� kramtomieji raumenys tik lengvai pastebimi.
Stopas (per�jimas) - per�jimas i� kaktos � nosies nugar�l�: labai ai�kus lyg "u�br��tas".
Snukis: Nosies veidrod�lis: gana stambus, daugiau platus kaip apvalus su gana didel�mis �nerv�mis. Juodos spalvos, i�skyrus marmurin�s spalvos �unis, pageidautina, kad j� nosies veidrod�lis b�t� juodos spalvos, bet taip pat leistinos ro�in�s arba k�no spalvos d�m�s. Pilkos spalvos dog� nosies veidrod�lis gali b�ti kiek �viesesnis antracitin�s (tamsiai pilkos)spalvos.
Snukis: Gilus lygiagre�i� linij�. L�p� kampai gerai pastebimi, bet jokiu b�du ne per dideli, b�tina vidin� l�p� kampu�i� klost�. L�p� kra�teliai tams�s, gerai pigmentuoti. Tik marmurin�s spalvos �unims leistina nepilna l�p� pigmentacija, k�no spalvos l�pos. L�p� kra�tai pereinamai sta�iakampi�ki su gerai i�reik�tais l�p� kampais.
�andikauliai/dantys: �andikauliai gerai i�sivyst�, plat�s Dantys sveiki, stipr�s, dideli (42 dantys pagal pagal pilnos komplektacijos dant� formul� - 20 vir�utiniame ir 22 apatiniame �andikaulyje):
3 1 4 2
3 1 4 3
Tai yra, kad kiekvienoje �andikaulio pus�je yra po 3 kand�ius, vien� ilt� ir 4 premoliarus. Be to vir�utinaime �andikaulyje yra po 2, o apatiniame po 3 moliarus (kr�minius) Pirmasis moliaras apatiniame �andikaulyje bei ketvirtasis premoliaras vir�utiniame �andikaulyje yra ypatingai i�sivyst� ir vadinami "pl��riaisiais dantimis".
dantys numeruojami kiekvienoje �andikaulio pus�je atskirai ir �ymimi sekan�iai:

GRIAU�IAI - susideda i� kaukuol�s, stuburo, �onkauli� ir gal�ni� kaul�. juos sudaro 282 kaulai.
Kaulus dengia raumenys, riebalinis sluoksnis, oda ir kailis. �uns vidaus organai pana��s � �mogaus, tik guls�iai i�sid�st�. Juos galima skirstyti � tokis grupes.

Kand�iai -Incisivi - numeruojami nuo �andikaulio vidurio il�i� link -I1, I2, I3

Iltys - Canini - kikvienoje pus�je po viena ir �ymima C

Premoliarai - Praemolaren - P1, P2, P3, P4;

Moliarai (kr�miniai) - M1, M2, M3.

S�kandis -�irklinis (tai sakandis, kai vir�utinio �andikaulio kandys u�dengia apatinius taip, kad apatiniai kand�iai lie�ia vidin� vir�utini� dant� pavir�i�).
Akys: vidutinio dyd�io, su gyvu, protingu ir draugi�ku �vilgsniu, migdolo formos, kiek galima tamsesn�s, su gerai prigludusiais vokais. Leistina, kad pilkos spalvos �un� aki� rainel�s b�t� kiek �viesesn�s. Marmurin�s spalvos dogams toleruojamos �viesios arba skirting� spalv� akys.
Ausys: i� prigimties kaban�ios, auk�tai i�augusios, vidutinio didumo, vidiniais kra�tais prigludusios prie skruost�.
Kaklas: ilgas, sausas, raumeningas, standus be klos�i�. Tvirtai sud�tas, auk�to pastatymo, su grak��ia sprando linija. �uo laiko j� auk�tai i�k�l�s, �iek tiek palenk�s � priek�.
K�NAS:
Ketera: auk��iausias raumeningo k�no ta�kas, gerai i�reik�ta.
Nugara: trumpa tvirta, raumeninga, �tempta, gana tiesi. Nugara ir juosmuo nuo�uln�ja str�n� link. Auk�tis ties ketera yra lygus nugaros ilgiui (patin� nugaros ilgis gali vir�yti �g� 5%, o kali� 10%.
Juosmuo: platus, stiprus, raumeningas.
Kry�ius: platus, stiprus, raumeningas. Link uodegos pagrindo nuo�ulnus. bet nekirstas. Nuo�uln�jimo linija plasti�ka.
Kr�tin�: ovali, gerai i�gaubtu �onkauli� lanku, gerai u�pildyta, gili, apatiniame ta�ke siekia alk�n�s s�nar�, plati su gerai i�reik�tu kr�tinkauliu ir ry�kiu prie�kr�tiniu.
Apa�ios linija ir pilvas: Pilvas �trauktas, su kr�tine sudaro plasti�k� lenkt� linij�.
Uodega: siekia kulno s�nar�. Auk�tai i�augusi , plati ties pagrindu, palaipsniui siaur�janti iki galiuko. Ramyb�s b�senoje naturaliai kabanti. Einan�io (ar susinervinusio) �uns - kardi�ka, galas gali b�ti pakil�s iki nugaros auk��io. Labai sauso tipo uodega nepageidautina.
GAL�N�S:
PRIEKIN�S GAL�N�S:
Petis: Stiprus ir raumeningas, tur�t� b�ti �iek tiek ilgesnis kaip ment�
Ment� ilga tvirtai prigludusi. Leistinas petikaulio ir ment�s kampas 100-110 laipsni� , bet pageidautinas 90 laipsni� kampas.
Alk�n�s atgr��tos: tiesiai atgal, gerai prispaustos.
Dilbiai: stipr�s raumeningi. �i�rint i� priekio ir i� �ono ties�s ir lygiagret�s.
Rie�o s�nariai: stipr�s stabil�s.
Pla�takos ir priekin�s letenos: apvalios, gerai suspaustais pir�tais - katini�kos. I� priekio �i�rint atrodo esan�ios vienoje linijoje su dilbiais, i� �ono - truputi pasviros. Nagai trumpi, stipr�s, kiek galima tamsesni.
U�PAKALIN�S GAL�N�S:
Visa kaulin� u�pakalini� gal�ni� dalis padengta stipriais reljefiniais raumenimis. Kry�ius, klubai ir �launys plat�s ir ypa� raumeningi. Blauzdos taip pat tvirtos ir gana ilgos, sudaran�ios gerus kampus su �launimis.. Kojos �i�rint i� u�pakalio atrodo tiesios ir lygiagre�ios.
�launys: ilgos pla�ios, labai raumeningos.
Keliai: stipr�s, nukreipti lygiagre�ia kryptimi, �uo jokiu b�du negali atrodyti kaip "i�sisk�t�s".
Blauzdos: ilgos, beveik tokio pat ilgio kaip �launys. Gerai i�vystytais raumenimis.
Kulnys: stipr�s, stabil�s, negali b�ti nukreipti nei � vid� nei � i�or�.
P�dos: trumpos, stiprios, statmenai nukreiptos � pagrind� ant kurio stovi �uo.
Letenos: trumpos (trumpi pir�tai), stiprios, gana apvalios (suspaustais pir�tais). "Kat�s" letenos. Jomis tvirtai remiasi � �em�. Nagai trumpi, pageidautina tams�s.
Eisena ir judesiai: judesiai harmoningi, plasti�ki ir lengvi, nesuvar�yti. Ilgas �ingsnis. Pasi�ymi gracingumu ir elegancija.
Oda ir kailis: gerai priglud�s, glotnus. Vienspalvi� dog� oda gerai pigmentuota, marmurini� - pigmentacija i�reik�ta d�m�mis (pigmentuotos tik odos sritys po d�m�mis). Kailio strukt�ra pasi�ymi tuo, kad plaukai trumpi, gana stori, gerai priglud� ir blizgantys.
Kailio spalva: Vokie�i� dogai veisiami trij� pagrindini� spalv�:
   1. Rudi (geltoni) ir tigriniai;
   2. Juodi ir marmuriniai;
   3. Pilki (�ydri).
Rudi (geltoni): nuo �viesiai gelsvos iki sodrios raudonai-auksin�s spalvos. Turi tur�ti intensyvi� juod� kauk�. Nepageidautinos baltos (nors ir labai ma�os) d�m�s ant kr�tin�s ir priekini� leten� bei uodegos galo.
Tigriniai: pagrindo spalva nuo �viesiai gelsvos iki sodrios raudonai-auksin�s su juodais dry�iais taisyklingai i�sid�s�iusiais po vis� k�n� �onkauli� kryptimi. B�tina juoda kauk�. Nepageidautinos baltos d�m�s ant kr�tin�s ir priekini� leten� bei uodegos galo.
Marmuriniai: pagrindo spalva balta, pageidautina visi�kai �vari balta be joki� juod� plaukeli�. Po vis� k�n� tolygiai pasiskirs�iusios intensyvios juodos spalvos �vairaus dyd�io netaisyklingais "pl��ytais" kont�rais ovalios d�m�s. Pageidautina, kad i� priekio ant kaklo, kr�tin�s ir priekini� leten� b�t� kuo ma�iau d�mi�. Nepageidaujamos pilkos ir neleid�iamos rudos spalvos d�m�s. Taip pat juodos d�m�s netur�t� b�ti labai didel�s ir dengti didelius k�no plotus. Pasitaiko visai balti - albinosiniai dogai (jie da�nai, bet ne visada b�na akli ir arba akli). Prie albinosini� dog� priskiriami ir balti dogai, kurie juod� d�mi� turi ma�iau kaip 10 %. Tokie dogai veisliniame darbe nepageidaujami, bet dalyvauja.
Juodi: spalva turi b�ti labai intensyvi, tamsi be jokio kito atspalvio. Pageidautina visai be arba su labai nedidel�mis baltomis d�m�mis. Jos leistinos ant kaklo, kr�tin�s, pilvo, leten� ir uodegos galiuko. Leistini dogai, kuri� pagrindo spalva balta, o ant k�no viena didel� kaip "u�siaustas paltas" juoda d�m�, taip vadinami plo�tiniai dogai. Taip pasitaiko dogai, kuri� pagrindo spalva balta, o ant k�no i�sid�s�iusios didel�s taisyklingais kra�tais ovalios d�m�s -Plattenhunde (geneti�kai jie yra juodi). Veisliniame darbe leistina dalyvauti.
Pilki (�ydri): pagrindo spalva intensyviai pilka. Pageidautina be jokio kito atspalvio. Leistinos, bet nepageidaujamos baltos d�m�s ant kr�tin�s ir leten�.

Visi nukrypimai nuo standarto yra skirstomi � tr�kumus (ma�as klaidas), ydas (dideles klaidas), ydas d�l kuri� �uo �alinamas i� veislinio darbo.

Tr�kumai:
Bendra i�vaizda:nepakankamai i�reik�tas lytinis dimorfizmas (lytinio tipo neatitikimas), fizinio i�sivystymo stoka harmonijos tr�kumas, per daug lengvas arba per daug sunkus tipas.
Bendras elgesys: per ma�as pasitik�jimas savimi, nervingumas, ma�as �avingumo laipsnis.
Galva: galvos ir snukio linijos nelygiagre�ios, u�apvalintas kau�as, plei�to formos galva, nery�kus per�jimas- "stopas", per stipriai i�reik�ti skruostai, riestas arba kumpas snukis.
Snukis: per smailus, plei�to formos, nepakankamai nukarusios l�pos, per laisvos, per daug nukarusios "plev�suojan�ios" l�pos. Per �viesus nosies veidrod�lis (b�tina atsi�velgti � spalv�). i�gaubta arba �linkusi nosies nugar�l�.
Sakanda ir dantys: tr�kumas yra visi nukrypimai nuo pilno dant� skai�iaus (toleruojama tik vieno arba abiej� P1 nebuvimas apatiniame �andikaulyje). Taip pat tr�kumas ne �irkli�ka sakanda, atskir� kand�i� "i��jimas" i� bendros eil�s, per ma�i, ne balti dantys.
Akys: atv�p�, nepriglud� aki� vokai. Netaisyklingai "prakirptos" akys. �viesios, gintarin�s, vandens m�lynumo, skirting� spalv� akys (i�skyrus marmurinius). Per toli viena nuo kitos. Ikritusios ar i�sprogusios akys.
Ausys: Per auk�tai arba per �emai i�augusios, Ausys neturi b�ti tarsi u�l��usios, gul�ti ant skruost�.
Kaklas: terumpas storas kaklas, per tiesus kaklo pastatymas, per plonas kaklas, nuokara.
Nugara: Judant si�buojanti,per daug nuolaidi, per siaura, kylanti nugaros linija �linkusi arba ties juosmeniu i�kelta, kuprotra.
Kry�ius: per tiesus, kirstas, kry�ius auk��iau u� keter�, per daug siauras ir kaul�tas.
Uodega: per auk�tai arba per �emai i�augusi, per stora, per ilga arba per trumpa. Traumuota ar trumpinta. Per auk�tai i�kilusi vir� nugaros, kabli�ka ar kilpi�ka, i�linkusi � �on�, lau�ta. Ilgi plaukai apatin�je uodegos dalyje.
Kr�tin�: neteisigas kr�tin�s apimties lankas - per plok��ias arba per daug i�gaubtas. Kr�tin�s gylio tr�kumas. Per ry�kiai i�reik�tas kr�tinkaulis ("vi�tos" kr�tin�).
Apa�ios linija: per ma�ai pritraukta pilvo linija, nukar�s pilvas, kal�ms i�brinkusios pieno liaukos.
Priekin�s gal�n�s: tiesokas ment�s ir petikaulio kampas. Ma�okas kaulingumas (ploni kaulai), silpnai i�vystyti raumenys, netiesios kojos.
Pe�iai: laisvi arba perkrauti. Laisvos ment�s. Ment� su petikauliu sudaro stat� arba beveik stat� 90-100 laipsni�, buk� 110-120 laipsni�, arba smail� 70-80 laipsni� kamp�. Jei kampas bukas - �uns �ingsniai tank�s, Jei kampas smailas - �uns �ingsniai ilgi, ta�iau toks �uo grei�iau pavargsta.
Alk�n�s: laisvos, pasuktos � vid� arba i�or�.
Dilbiai: i�link�, i�stor�j� lyginant su letena.
Rie�ai: i�link�.
Rie�� s�nariai: i�did�j�, per laisvi, pasukti � i�or� arba � visd�.
U�pakalin�s gal�n�s: per gil�s arba per ties�s �launikaulio ir blauzdikaulio kampai. Karvi�ka ar statin�s formos koj� pad�tis
Kuln� s�nariai: i�did�j�, laikomi per arti arba per toli vienas nuo kito, kuln� artinimas - karvi�ka stov�sena, kuln� vertimas � i�or� - �leivinimas, per siauras kuln� statymas.
Letenos: i�sk�stos, laisvos ilgais pir�tikauliais ("ki�kio" letenos), �leivakoji�kumas. Prid�tiniai pir�tai ant u�pakalini� koj�.
Judesiai: per silpnas koj� mostas, trumpas �ingsnis, suvar�uta linguojanti eisena, eidin�, nepakankamai koordinuoti priekini� ir u�pakalini� gal�ni� judesiai.
Plaukai: poviln�, per ilgi, �iurk�t�s neblizgantys.
Spalva:
   * ruda: pilk�vai ar melsvai gelsva spalva. Balintos kavos spalva - "Isabella",
   * tigrin�: pagrindo spalva pilk�vai ar melsvai gelsva, "isabella". I�plauk� susiliej� dry�iai,
   * marmurin�: ne�vari u�ta�kuota arba su pilkais bei juodais plaukeliais pagrindo spalva, geltonas, pilkos ar pilko tigro d�m�s,
   * juoda: rusvas, pilk�vas atspalvis, neintensyvi spalva,
   * pilka: rusvas atspalvis, u�juodinta spalva.

Dideli tr�kumai:

   * Elgesys - bailumas.
    * �andikaulis/s�kanda - tiesi (repli�ka) s�kanda.
    * Akys - ektropija, entropija.
    * Uodega - lau�ta, su didele kilpa.

YDOS, D�L KURI� �ALINAMA I� TOLESNIO VEISIMO:
Elgesys: agresyvumas, kand�iojimasis i� baim�s
Nosis: su �tr�ki�, ka�tonin�s spalvos.
�andikaulis/dantys: perkanda, nesakanda, buldogi�ka s�kanda
Spalva:
Rudi ir tigriniai dogai: su balta d�me ant kaktos, su balta "apykakle", su baltomis letenomis ar "kojin�mis", su baltu uodegos galu.
Pilki dogai: su balta d�me ant kaktos, su balta "apykakle", su baltomis letenomis ar "kojin�mis", su baltu uodegos galu.
Marmuriniai dogai: visi�kai balti, be jokios juodos d�m�s (albinosai), kurti ar akli, porcelianiniai (su geltonomis, tigrin�mis pilkomis ir kit� spalv� d�m�mis), pilko marmuro ar tigro dogai.
�gis: �emesni nei minimali �gio riba pagal standart�
Pastaba:
Patinai turi tur�ti dvi gerai matomas, i�sivys�iusias ir pilnai � ma�nel� nusileidusias s�klides.

Klubo nugal�tojas 2003