5. LOTYNŲ KALBA

5.1 Istorija
5.2 Reikšmė
5.3 Lotyniški posakiai ir sentencijos
5.4 Gaudeamus
5.5 Iš lotynų kalbos kilę tarptautiniai žodžiai
5.6 Lotyniškos kilmės vardai

5.1. ISTORIJA

Lotynų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Kartu su oskų – umbrų kalbomis ji sudaro italikų šaką. Lotynų kalba iš pradžių buvo šnekama Lacijume (Latium) – Romoje ir jos apylinkėse. „Septynių kalvų“ miestas Roma, anot pačių romėnų padavimo, įkurtas 753 m. pr. Kr. Visą Apeninų pusiasalį Roma nukariavo III a. pr. Kr. Lotynų kalba, asimiliuodama kitas kalbas bei tarmes, pasidarė romėnų valstybine kalba. Išpuoselėta ir literatūrinių normų standartizuota rašto kalba (klasikinė lotynų kalba) jau I a. pr. Kr. gerokai skyrėsi nuo kasdieniniame gyvenime vartotos gyvosios lotynų kalbos, susiskaldžiusios tarmėmis. Žlugus Romos imperijai (476 m. po Kr.), liaudies lotynų kalbos tarmės ėmė formuotis į atskiras romanų kalbas (italų, ispanų, portugalų, prancūzų, rumunų, moldavų ir kt.).

Į pradžią 5.2. REIKŠMĖ

Klasikine lotynų kalba sukurta antikinės literatūros klasika (Vergilijaus, Horacijaus, Ovidijaus kūriniai). Lotynų kalba – tarptautinių žodžių šaltinis (pvz.: egzaminas, klasė, konspektas, lingvistika, operacija, progresas, receptas, universitetas). Lotynų kalba – tarptautinė filologų, biologų ir medikų kalba. Ilgą laiką daugelio valstybių administracijos, tarptautinių santykių, oficialių dokumentų, mokyklų ir katalikų bažnyčios kalba buvo lotynų. Lotynų kalba savo kūrinius rašė Renesanso epochos humanistai (tarp jų ir Lietuvos). Liaudinė lotynų kalba davė pradžią romanų kalboms. Vilniaus universitete lotynų kalba ilgą laiką buvo dėstomoji kalba.

Į pradžią 5.3. LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS

Ab uno disce omnes (Vergilius) – Iš vieno spręsk apie visus.

Amat victoria curam (Catullus) – Pergalė mėgsta triūsą.

Amicum moneas secreto, laudes palam – Draugą bark slapta, girk viešai.

Amicus certus in re incerta cernitur (Cicero) – Tikrą draugą pažinsi nelaimėje.

Amicus cognoscitur amore, more, ore, re – Draugas pažįstamas iš meilės, elgesio, žodžių, darbų.

Amicus Plato, sed magis amica veritas (Aristoteles) – Platonas draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė, t.y. tiesa brangesnė už viską.

Amicus optima vitae possesio – Draugas – didžiausias turtas gyvenime.

Amor omnia vincit (Vergilius) – Meilė viską nugali.

Ars longa, vita brevis (Hippocrates) – Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas, t.y. meno kūriniai gyvena ilgiau už kūrėjus.

Audiatur et altera pars (Seneca) – Tebūnie išklausyta ir antroji pusė.

Aut bene, aut nihil – Arba gerai, arba nieko.

Avaritia – scelerum mater – Gobšybė – nuodėmių motina.

Bis dat, qui cito dat (Publilius) – Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda.

Bonum initium est dimidium facti – Gera pradžia – pusė darbo.

Citato loco (C.l.) – Cituotoje vietoje.

Cognosce te ipsum – Pažink pats save.

Commune periculum concordiam parit – Bendras pavojus gimdo santaiką.

Conscientia – mille testes (Quintilianus) – Sąžinė – tūkstantis liudininkų.

Cuivis dolori remedium est patientia (Publilius) – Kantrybė – vaistas nuo visų skausmų.

Cupido atque ira pessimi consultores (Sallustius) – Aistra ir pyk-
tis – blogiausi patarėjai.

Disce, sed a doctis – Mokykis, bet iš mokytų.

Divide et impera! – Skaldyk ir valdyk!

Docendo discimus – Mokydami mokomės.

Dulce et decorum est pro patria mori (Horatius) – Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės.

Errare humanum est (Seneca) – Klysti yra žmogiška.

Est modus in rebus (Horatius) – Viskam yra saikas.

Et cetera (etc.) – Ir kita; ir taip toliau.

Ex lingua stulta veniunt incommoda multa – Kvailas liežuvis pridaro daug nepatogumų.

Ex malis eligere minima oportet (Cicero) – Iš blogybių reikia išsirinkti mažiausią.

Festina lente (Suetonius) – Skubėk lėtai.

Finis coronat opus – Pabaiga apvainikuoja darbą.

Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus – Taigi džiaukimės, kol jauni esame.

Historia est magistra vitae (Cicero) – Istorija yra gyvenimo mokytoja.

Homo non sibi soli natus est (Lucanus) – Žmogus yra gimćs ne tik sau vienam.

Ibi patria, ubi bene (Aristophanes) – Tėvynė ten, kur gera.

Id est (I.e.) – Tai yra; vadinasi.

Imago animi vultus est (Cicero) – Veidas – sielos atspindys.

Incognito – Slaptai.

In corpore – Visi (susirinko); visi drauge.

Lingua lapsa verum dicit – Suklupćs liežuvis pasako tiesą.

Litterarum radices amarae, fructus dulces (Cicero) – Mokslo šaknys karčios, vaisiai saldūs.

Manus manum lavat (Seneca) – Ranka ranką plauna.

Memento mori – Atsimink, kad mirsi.

Mens sana in corpore sano (Iuvenalis) – Sveikas protas sveikame kūne.

Modus vivendi – Gyvenimo būdas.

Natura abhorret vacuum – Gamta nekenčia tuštumos.

Nemo nascitur doctus – Niekas negimsta mokytas.

Nescit vox missa reverti (Horatius) – Pasakytas žodis nesugrįžta.

Nihil est ab omni parte beatum (Horatius) – Niekas nebūna visiškai laimingas.

Non licet – Neleistina, nepridera.

Non scholae, sed vitae discimus (Seneca) – Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui.

Nosce te ipsum! (Socrates) – Pažink pats save!

Nota bene! (N.B.) – Gerai įsidėmėk!

Novus rex, nova lex – Naujas karalius, naujas įstatymas.

Nulla regula sine exeptione (Cicero) – Nėra taisyklės be išimties.

Nunc aut nunquam – Dabar arba niekados.

Omne principium grave est – Kiekviena pradžia yra sunki.

O tempora, o mores! (Cicero) – Kas per laikai, kas per papročiai!

Per aspera ad astra (Seneca) – Per kančias į žvaigždes.

Persona non grata – Nepageidaujamas asmuo.

Plus minus – Maždaug.

Post scriptum (P.S.) – Po parašyto; prierašas pabaigus ir pasirašius laišką.

Pro et contra – Už ir prieš.

Potius sero quam nunquam (Livius) – Geriau vėliau negu niekad.

Quae nocent, docent – Kas kenkia, tas moko; iš klaidų mokomės.

Quod licet Iovi, non licet bovi (Seneca) – Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui; t.y. tas pats dalykas ne visiems pritinka.

Quot capita, tot sententiae (Terentius) – Kiek galvų, tiek nuomonių.

Rem tene, verba sequentur (Cato) – Žiūrėk reikalo esmės, o žodžiai patys ateis.

Repetitio est mater studiorum – Kartojimas yra mokymosi motina.

Salus publica suprema lex (Cicero) – Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas.

Salve! Salvete! – Sveikas! Sveiki!

Sic erat in fatis (Ovidius) – Taip buvo likimo lemta.

Sic itur ad astra (Vergilius) – Taip einama prie žvaigždžių, toks kelias į garbę.

Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk.

Si vis pacem, para bellum – Jei nori taikos, ruoškis karui.

Tempus vulnera sanat – Laikas gydo žaizdas.

Terra incognita – Nežinoma žemė; neištirta sritis; nesuprantamas dalykas.

Ubi lex, ibi poena – Kur įstatymas, ten ir bausmė.

Usus magister est optimus (Cicero) – Patirtis yra geriausias mokytojas.

Vanitas vanitatum – Tuštybių tuštybė.

Verba docent, exempla trahunt – Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia.

Veritatis oratio simplex est – Tiesos kalba paprasta.

Vox populi, vox dei (Seneca) – Liaudies balsas – dievo balsas.

Į pradžią 5.4. GAUDEAMUS

Gaudeamus igitur,
iuvenes dum sumus!
Post iucundam iuventutem,
post molestam senectutem
nos habebit humus.
  Vita nostra brevis est,
  brevi finietur.
  Venit mors velociter,
  rapit nos atrociter,
  nemini parcetur.
Vivant omnes virgines,
graciles, formosae!
Vivant et mulieres
tenerae, amabiles,
bonae, laboriosae!
  Vivat academia!
  Vivant professores!
  Vivat membrum quodlibet!
  Vivant membra quaelibet!
  Semper sint in flore!
Vivat et res publica
et qui illam regunt!
Vivat nostra civitas,
Maecenatum caritas,
qui nos hic protegunt!

Taigi džiaukimės,
kol esame jauni!
Po malonios jaunystės,
po sunkios senatvės
mus priglaus žemė.
  Mūsų gyvenimas yra trumpas,
  netrukus pasibaigs.
  Mirtis ateina greitai,
  pagrobia mus žiauriai,
  niekam nebus pasigailėjimo.
Tegyvuoja visos merginos,
grakščios, dailios!
Tegyvuoja ir moterys,
švelnios, mylinčios,
geros, darbščios!
  Tegyvuoja akademija!
  Tegyvuoja profesoriai!
  Tegyvuoja kiekvienas narys!
  Tegyvuoja visi nariai!
  Visada teklesti!
Tegyvuoja ir respublika,
ir kurie ją valdo!
Tegyvuoja mūsų valstybė,
Malonė mecenatų,
kurie mus čia globoja!

Į pradžią 5.5. IŠ LOTYNŲ KALBOS KILĘ TARPTAUTINIAI ŽODŽIAI

absurdas [lot. absurdus – nemaloniai skambantis, netikęs]: beprasmybė, prieštaringas ar visai prasmės neturintis teiginys, reiškinys.

akvarelė [lot. aqua – vanduo]: 1) skaidrūs vandeniniai dažai; 2) tapybos technika; 3) akvarelės technika sukurtas dailės kūrinys.

alternatyva [lot. alterno – kaitalioju]: būtinumas pasirinkti vieną iš dviejų galimybć.

altruizmas [lot. alter – kitas]: nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus.

apeliacija [lot. appellatio – kreipimasis, skundas]: skundas aukštesnei instancijai, kuri turi teisę iš esmės persvarstyti dalyką (bylą).

audiencija [lot. audientia – (iš)klausymas]: oficialus suinteresuoto asmens priėmimas (priima aukštas pareigūnas).

civilinis [lot. civilis – pilietinis]: 1) pilietinis; 2) nekarinis; 3) nebažnytinis.

deklamacija [lot. declamatio – kalbų sakymo pratybos]: raiškus, meniškas teksto sakymas iš atminties.

disciplina [lot. mokymas, mokslas]: 1) mokslo šaka, mokslo sritis, dėstomasis dalykas; 2) drausmė – privalomas nustatytos tvarkos laikymasis.

dividendas [lot. dividendus – padalytinas]: akcinės bendrovės pelno dalis, paskirstoma akcininkams.

docentas [lot. docens (kilm. docentis) – mokantis, kuris moko]: aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslinis vardas.

dominuoti [lot. dominari]: vyrauti, būti aukščiau ko nors.

edukacija [lot. educatio]: auklėjimas, lavinimas, švietimas.

eksportas [lot. exporto – išvežu]: 1) prekių bei kapitalo išvežimas į užsienį ir paslaugų teikimas užsieniui; 2) išvežtų per tam tikrą laiką į užsienį prekių kiekis ir vertė.

ekvinokcija [lot. aequinoctium <aequus – lygus + nox (kilm. noctis) – naktis]: lygiadienis – momentas, kai Saulės skritulio centras yra ekliptikos ir dangaus pusiaujo susikirtimo taške; diena tada lygi nakčiai.

familiarus [lot. familiaris – artimas; bičiuliškas]: per daug laisvas, nesivaržantis.

festivalis [lot. festivus – linksmas, šventinis]: masinė kultūros šventė; teatro, kino ar kitų meno kūrinių perklausa, apžiūra.

filialas [lot. filialis – sūniškas, sūnaus]: didelės įmonės, įstaigos ar organizacijos atskirai veikiantis skyrius.

fuga [lot. bėgimas]: daugiabalsės imitacinės muzikos forma; šios formos muzikinis kūrinys.

genialus [lot. genialis]: 1) turintis didžiausių gabumų, labai talentingas; 2) sukurtas genijaus.

gravitacija [lot. gravitas – sunkumas]: visuotinė trauka.

humaniškas [lot. humanus]: žmoniškas, mylintis žmones.

ignoruoti [lot. ignorare – nežinoti]: tyčia nepastebėti, nepaisyti, nekreipti dėmesio, neatsižvelgti.

imperija [lot. imperium – valdžia; valstybė]: monarchinė valstybė, kurios valdovas yra imperatorius.

industrija [lot. industria – uolumas, veiklumas]: pramonė.

inicialai [lot. initialis – pradinis]: 1) asmenvardžio (vardo ir pavardės, tėvavardžio) pirmosios raidės; 2) puošnios, dažnai kito šrifto ir spalvos rankraštinio arba spausdinto teksto ar jo dalies pirmosios raidės.

inspektorius [lot. inspector – stebėtojas, prižiūrėtojas]: pareigūnas, prižiūrintis, kontroliuojantis jai pavaldžių organizacijų ir asmenų veiklą.

instrumentas [lot. instrumentum]: 1) darbo įrankis; 2) prietaisas muzikos garsams išgauti.

inventorius [lot. inventarium – sąrašas, aprašas]: 1) kieno nors ūkinės ir gamybinės apyvokos daiktų visuma; 2) tikslus ir detalus turto aprašas.

komponuoti [lot. componere]: 1) iš dalių daryti vieną darnią visumą;
2) kurti muzikinį veikalą.

kreditas [lot. creditum – paskola, skola]: komercinis pasitikėjimas – prekių ar pinigų skolinimas už palūkanas; paskola.

kuratorius [lot. curator – prižiūrėtojas; globėjas]: asmuo, kuriam pavesta prižiūrėti kurį nors darbą, ką nors stebėti; globėjas.

laboratorija [lot. laboratorium <laboro – dirbu]: patalpa, įstaiga arba jos padalinys, kur atliekami moksliniai tyrimai, eksperimentai.

legalus [lot. legalis]: teisėtas, atitinkantis įstatymą, įstatymo leidžiamas.

magistralė [lot. magistralis – svarbiausias]: bet kuri svarbiausia komunikacijos linija kitų antraeilių linijų atžvilgiu.

ministras [lot. minister – tarnas]: vyriausybės narys, vadovaujantis ministerijai.

mobilus [lot. mobilis]: judamas, judrus.

natūralus [lot. naturalis]: 1) gamtinis, prigimtinis, nedirbtinis; 2) atitinkantis tikrovć.

nihilizmas [lot. nihil – niekas]: neigiamas visuomeninio gyvenimo ar jo reiškinių vertinimas, neturint konkrečios pozityvios programos.

notaras [lot. notarius – raštininkas]: pareigūnas, sudarantis, liudijantis, tvirtinantis santorius, testamentus, kt. teisinius aktus ar šiaip dokumentus.

novatorius [lot. novator – atnaujintojas]: naujų pažangių mokslo, meno, technikos, gamybos idėjų ar metodų autorius, diegėjas.

ornamentas [lot. ornamentum – papuošalas]: puošybinis dailės ir architektūros elementas.

plantacija [lot. plantatio – augalų sodinimas]: 1) didelis žemdirbystės ūkis; 2) didelis žemės plotas tam tikriems augalams auginti.

publika [lot. publicus – viešas]: kokių nors renginių ar viešų vietų lankytojai, žiūrovai, klausytojai.

regionas [lot. regio (kilm. regionis) – kraštas, sritis]: didelis savitas teritorinis vienetas (gamtinis, ekonominis, politinis).

repeticija [lot. repetitio – kartojimas]: būsimo viešo renginio, pasirodymo (spektaklio, koncerto, cirko vaidinimo, šokio, kino filmo scenos) mokymasis.

sanatorija [lot. sano – gydau]: stacionarinė gydymo įstaiga, kurioje gydoma daugiausia gamtinėmis priemonėmis.

soliariumas [lot. solarium < sol – saulė]: 1) senovės romėnų gyvenamojo namo terasa pietų pusėje; 2) specialiai įrengta patalpa saulės vonioms arba dirbtinės šviesos aplikacijoms; 3) saulės laikrodis.

spektaklis [lot. spectaculum – reginys]: teatro arba cirko vaidinimas.

totalinis [lot. totalis – visas, ištisas]: pilnutinis, visa apimantis.

trajektorija [lot. traiectorius – susijęs su persikėlimu]: kreivė, kuria turimoje atskaitos sistemoje juda materialusis taškas.

turbina [lot. turbo (kilm. turbinis) – sūkurys]: pirminis variklis su sukamuoju darbo organu – rotoriumi, verčiantis kinetinę darbo kūno (garo, dujų, vandens) energiją mechaniniu darbu.

unikalus [lot. unicus – vienintelis]: vienintelis kurios nors rūšies, labai retas, nepaprastas, ypatingas.

vakuumas [lot. vacuum – tuštuma]: 1) tuštuma; 2) erdvė, kurioje dujų slėgis daug mažesnis už atmosferos slėgį.

viadukas [lot. via – kelias + duco – vedu]: transporto statinys automobilių keliui, geležinkeliui, gatvei, pėsčiųjų takui arba inžinerinėms komunikacijoms nutiesti per slėnį, tarpeklį, gatvę, kelią.

vibracija [lot. vibratio]: virpėjimas, svyravimas, drebėjimas.

viktorina [lot. victor – nugalėtojas]: žaidimas: viešas atsakinėjimas į įvairius klausimus.

vizitatorius [lot. visitator – lankytojas]: valdininkas, kuris lanko įstaigas, tikrina jų veiklą.

Į pradžią 5.6. LOTYNIŠKOS KILMĖS VARDAI

Adas (Adauktas) – lot. adauctus „padidintas, padaugintas“.

Adeodatas –lot. a deo datus „dievo duotas“.

Albinas – lot. albus „baltas, skaistus“.

Alma – lot. alma „maitinanti, palaimą teikianti“.

Apolinaras – lot. Apolonas, romėnų ir graikų saulės dievas, menų globėjas.

Augustas –lot. augustus „didžiai garbingas, didingas“.

Aurelijus –lot. aureolus „auksinis“.

Beata –lot. beata „palaiminga“.

Benediktas –lot. benedictus „palaimintas“.

Bonifacas –lot. bonum „gėris“ + fatum „lemtis, likimas“.

Celestinas – lot. caelestinus „dangaus, dangiškas“.

Cezaris (Cezarijus) –lot. caesaries „ilgi plaukai“.

Diana –lot. mėnulio ir medžioklės deivė.

Dominykas (Domas) – lot. Dominicus „viešpaties“ arba „gimęs viešpaties dieną“, t.y. sekmadienį – lot. (dies) dominica.

Donatas – lot. donatus „dovanotas“.

Emilijus – lot. aemulus „veržlus, nepralenkiamas“.

Faustas – lot. faustus „laimingas, palaimingas“.

Feliksas – lot. felix „laimingas“.

Honorata – lot. honorata „gerbiama, garbinga“.

Hortenzija – lot. hortensia „sodo“.

Ignas (Ignacijus) – lot. ignatus „ugningas, liepsningas“.

Justas – lot. iustus „teisingas“.

Klara – lot. clara „šviesi, garsi“.

Klaudijus – lot. claudus „šlubas“.

Klemensas – lot. clemens (kilm. clementis) „švelnus, malonus“.

Konstancija – lot. constantia „ištvermė, tvirtybė“.

Laurynas – lot. laurus „lauro medis, lauro šakelė, laurų vainikas“.

Leonas – lot. leo (kilm. leonis) „liūtas“.

Lilija – lot. lilium „lelija“.

Lionginas – lot. longus „ilgas“.

Lukas (Lukrecijus) – lot. lucrum „nauda, turtas“.

Marijona – lot. Mariana, kilćs iš dvigubo vardo Maria – Anna.

Marius (Marijus) – iš lot. Marius: lot. mare „jūra“.

Modestas – lot. modestus „kuklus, padorus“.

Natalija – lot. Natalia < dies natalis (domini) „(viešpaties) gimimo diena“.

Patricija – lot. patricia „kilmingoji, patricija“.

Paulius – lot. paulus „mažas“.

Regina – lot. regina „karalienė“.

Remigijus – lot. remigium „irklai“.

Renata – lot. renata „atgimusi“.

Silverijus – lot. silva „giria, miškas“.

Stela – lot. stella „žvaigždė“.

Titas – lot. titus „laukinis karvelis“.

Uršulė – lot. ursula „lokutė, meškutė“.

Valentas (Valys) – lot. valens (kilm. valentis) „gyvuojantis“.

Vera – lot. vera „tikra, teisinga“.

Viktoras – lot. victor „nugalėtojas“.

Viktorija – lot. victoria „pergalė“.

Vincentas (Vincas) – iš lot. Vincens: lot. vincens (kilm. vincentis) „nugalintis“.

Vita – lot. vita „gyvenimas“.

Vitalis, Vitalius – lot. vitalis „gyvybingas“.

Į pradžią

Hosted by www.Geocities.ws