2.1 Fonetika
2.2 Morfologija
2.3 Leksika
2.4 Sintaksė
2.5 Kirčiavimas
2.6 Taisyklingai kalbėkime ir rašykime
2.7 Literatūros rūšys ir žanrai
2.8 Žymiausi užsienio rašytojai ir svarbiausi jų kūriniai
2.9 Nobelio literatūros premijos laureatai
2.10 Žymiausi lietuvių rašytojai ir svarbiausi jų kūriniai
2.11 Įsidėmėtinos datos
 

Mokslas, kuris nagrinėja kalbos garsus, vadinasi fonetika.

Lietuvių kalbos garsai yra balsiai (a, ą, o, ū...), priebalsiai (b, c, g, p...) ir pusbalsiai (l, m, n, r, j, v).

Balsiai gali būti trumpieji (a, e, i, o, u) arba ilgieji (a, ą, e, ę, y, į, o, ū, ų).

Priebalsiai gali būti skardieji (b, d, g, z, ž, h, dz, dž) arba duslieji (p, t, k, s, š, ch, c, č, f).

Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.

Dvigarsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Dvigarsiai skirstomi į dvibalsius (ai, au, ei, ui, ie, uo) ir mišriuosius dvigarsius (al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur).

Lietuvių kalboje yra 11 kalbos dalių: daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksnis, jungtukas, dalelytė, jaustukas, ištiktukas.

Daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?

Daiktavardžiai skirstomi į bendrinius (namas, lapė, juokas) ir tikrinius (Lietuva, Kaunas, Vytautas); kaitomi linksniais (namas, namo, namui...), skaičiais (namas – namai) ir yra vyriškosios (stalas, kelias) arba moteriškosios (liepa, saulė) giminės.

Būdvardis yra kalbos dalis, kuri žymi ypatybę ir atsako į klausimus koks? kokia? kuris? kuri?

Būdvardžiai skirstomi į paprastuosius (naujas, –a, platus, –i) ir įvardžiuotinius (naujasis, –oji, platusis, –oji); kaitomi giminėmis (platus – plati – platu), skaičiais (naujas – nauji, nauja – naujos), linksniais (naujas, naujo, naujam...) ir laipsniais (naujas, –a, naujesnis, –ė, naujausias, –a).

Skaitvardis yra kalbos dalis, kuri žymi skaičių ar skaičiuojamąją vietą eilėje ir atsako į klausimus kiek? kelintas? kelinta?

Pagal sandarą skaitvardžiai skirstomi į:

Vieni skaitvardžiai kaitomi būdvardiškai (pirmas, pirma; pirmas – pirmi; pirmas, pirmo, pirmam...), kiti – daiktavardiškai (šimtas – šimtai; šimtas, šimto, šimtui...); yra ir nekaitomų skaitvardžių (dešimt, dvidešimt...).

Įvardis yra kalbos dalis, kuri nurodo daiktą, ypatybę arba skaičių, bet jų nepavadina.

Pagal reikšmę įvardžiai skirstomi taip:

Vieni įvardžiai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais (tas – ta; tas – tie; tas, to, tam...), antri – skaičiais ir linksniais (aš – mes; aš, manęs, man...), treti – tik linksniais (viskas, visko, viskam...).

Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ar būseną ir atsako į klausimus ką veikia? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?

Pagrindinės veiksmažodžių formos yra bendratis, esamojo laiko trečiasis asmuo ir būtojo kartinio laiko trečiasis asmuo (vyti – veja – vijo).

Veiksmažodžiai kaitomi asmenimis (bėgu, bėgi, bėga...), skaičiais (bėgu – bėgame), laikais (bėgu, bėgau, bėgdavau, bėgsiu), nuosakomis (bėga, bėgtų, bėk).

Neasmenuojamosios veiksmažodžių formos yra šios:

Bendratis – nekaitoma veiksmažodžio forma, kuri reiškia tik bendrą veiksmo pavadinimą ir atsako į klausimą ką daryti? Ji nerodo nei asmens, nei laiko, nei skaičiaus (šaukti, vežti, grįžti).

Dalyvis yra linksniuojama veiksmažodžio forma, žyminti iš veiksmo kylančią daikto ypatybę, veiksmo aplinkybę, patį veiksmą. Dalyviai kaitomi linksniais (žvilgąs, žvilgančio, žvilgančiam...), giminėmis (žvilgąs – žvilganti), skaičiais (žvilgąs – žvilgą, žvilganti – žvilgančios), laikais (skaitąs, skaitęs, skaitydavęs, skaitysiąs); turi veikiamąją ir neveikiamąją rūšis (rašąs – rašomas, skaitęs – skaitytas, būsiąs – būsimas).

Pusdalyvis yra veiksmažodžio forma, žyminti antraeilį veiksmą, atliekamą to paties veikėjo. Pusdalyviai kaitomi giminėmis (laukdamas – laukdama), skaičiais (laukdamas – laukdami).

Padalyvis yra veiksmažodžio forma, žyminti antraeilį veiksmą, atliekamą kito veikėjo. Padalyviai kaitomi laikais (einant, ėjus, eidavus, eisiant).

Būdinys yra veiksmažodžio forma, paryškinanti veiksmažodžio reikšmę ir atsakanti į klausimą kaip? (bėgte, bėgtinai).

Prieveiksmis yra linksniais ir asmenimis nekaitoma kalbos dalis, kuri aiškina veiksmažodį arba būdvardį.

Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į:

Prieveiksmiai, padaryti iš kokybinių būdvardžių ir turintys galūnę
–(i)ai, gali būti laipsniuojami (gerai – geriau – geriausiai, gražiai – gražiau – gražiausiai).

Prielinksnis yra nekaitoma kalbos dalis, kuri eina su linksniu ir parodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais (nuo, ant, po, su, ties).

Dalelytė yra nekaitoma kalbos dalis, kuri teikia sakiniui arba jo dalims papildomų prasminių atspalvių (dar, gi, ne, juk, nebent, vis).

Jaustukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri tiesiogiai reiškia įvairius jausmus (a, ach, che, ačiū, deja, valio).

Ištiktukas yra nekaitoma kalbos dalis, kuri reiškia įvairių veiksmų sukeltus garsus ar vaizdus (brakšt, mirkt, trukt, miau).

Toks žodis, iš kurio padaromas kitas žodis, vadinasi pamatinis žodis. Dariniai gali būti daromi ne tik iš paprastųjų žodžių, bet ir iš kitų darinių.

Homonimai – tai vienodai skambantys, bet skirtingos reikšmės žodžiai (plaukų kasa ir pinigų kasa).

Sinonimai – artimos arba tos pačios reikšmės žodžiai. Jie reiškia tą patį (panašų) daiktą (arklys – žirgas – kuinas), daikto požymį (drąsus – narsus), veiksmą (bėgti – lėkti – dumti).

Antonimai – priešingos reikšmės žodžiai (šviesa – tamsa, geras – blogas).

Tarmybės – tik tam tikroje tarmėje vartojamas žodžiai (grobas žemaičiams „žarna“, o aukštaičiams „šonkaulis“).

Archaizmai – pasenę, dabartinėje kalboje beveik nevartojami žodžiai (ašva „kumelė“, liaupsė „garbė“).

Neologizmai (naujadarai) – nauji kalbos žodžiai, atsiradę morfologinės žodžių darybos būdu (mėnuleigis, tankis).

Skoliniai – iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai. Jie skirstomi į:

Frazeologizmai – pastovūs žodžių junginiai, savo reikšme artimi vienam žodžiui (dėti į akį „miegoti“, pagyrų puodas „pagyrūnas, žmogus, mėgstantis girtis“).

Žodžių junginyje vienas žodis yra svarbesnis, pagrindinis. Iš jo kyla klausimas, į kurį atsako kitas žodis. Šis žodis priklauso pagrindiniam žodžiui ir vadinasi priklausomasis (junginyje geroji senelė pagrindinis žodis yra senelė, o priklausomasis – geroji).

Derinimas – toks žodžių ryšys junginyje, kai priklausomojo žodžio forma priderinama prie pagrindinio žodžio formos (laukiama viešnia).

Valdymas – toks žodžių ryšys junginyje, kai pagrindinis žodis reikalauja tam tikros priklausomojo žodžio formos (siunčiu (kam? ką?) draugui laišką).

Šliejimas – toks žodžių ryšys junginyje, kai pagrindiniam žodžiui nereikia kokių nors priklausomojo žodžio kaitomų formų (ateis rytoj).

Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis (Lyja).

Pagal sakymo tikslą sakiniai skirstomi į:

Tiesioginiai, skatinamieji ir klausiamieji sakiniai gali būti pasakyti pakeltu tonu, šaukiamai. Šaukiamąja intonacija pasakyti sakiniai tampa šaukiamaisiais sakiniais (Ak, tylėk, neužsimink apie tai!).

Žodžiai, sakinyje atsakantys į tam tikrus klausimus, yra sakinio dalys.

Veiksnys ir tarinys sudaro gramatinį centrą.

Sakiniai, sudaryti tik iš pagrindinių sakinio dalių, yra neišplėstiniai, o turintys nors vieną antrininkę sakinio dalį – išplėstiniai sakiniai (Saulė leidosi. ir Saulė leidosi į padūmavusius vakarus).

Sakiniai, kurie turi pasakytą arba numanomą veiksnį, yra asmeniniai sakiniai (Lazda turi du galus. Gulime miške po eglėmis ir laukiame).

Sakiniai, kurių tarinys žymi veiksmą arba būseną, nesusiejamą su vardininku išreikštu veikėju, yra beasmeniai sakiniai (Viduj iššluota. Šviesu).

Sakinys, turintis tik vieną gramatinį centrą, yra vientisinis sakinys (Priešus skyrė sekli upė).

Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, kuri atsako į klausimą kas? (Baisus sprogimas sudrebino žemę).

Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas tam tikras veiksmas, būsena ar ypatybė. Tariniai yra keturių rūšių: grynieji (Kentėjimas brandina žmogų); suvestiniai (Lietus ėmė pilti čiurkšle); sudurtiniai (Abiejų vyrų kalba buvo trumpa); mišrieji (Mikui reikėtų būti atsargesniam).

Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, kuri reiškia daikto požymį ir atsako į klausimą koks? kokia? kieno? Pažyminiai yra skirstomi į derinamuosius (Blogi darbai akis bado) ir nederinamuosius (Artėjo pavasario darbai).

Papildinys yra antrininkė sakinio dalis, kuri atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo? (Brolis sakė teisybę).

Aplinkybės yra antrininkės sakinio dalys, kurios atsako į klausimus kur? kada? kaip? kiek? kodėl? kuriuo tikslu? Pagal reikšmę aplinkybės skirstomos į: vietos (Toliau nuo kranto sujudėjo vanduo); laiko (Temstant lietus pradėjo dar smarkiau pilti); būdo (Vargais negalais išėjome į pamiškę); kiekybės (Kas daug šneka, mažai daro); priežasties (Taip visados atsitinka dėl išsiblaškymo); tikslo (Eime į kiemą apsidairyti); sąlygos (Ieškodamas vis tiek rasi); nuolaidos (Ir duris uždarius, laikas bėga).

Aplinkybės, kurios tikslina, aiškina, konkretina tos pačios rūšies aplinkybes, vadinamos tikslinamosiomis aplinkybėmis (Kadaise, seniai seniai, čia jūros dugno būta).

Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą ir susijusios su kuria nors viena sakinio dalimi, yra vienarūšės sakinio dalys (Senas laikrodis skaičiavo sekundes, minutes, valandas).

Žodis arba žodžių junginys, kuriuo kreipiamės į asmenį ar daiktą, vadinamas kreipiniu (Auki, dainuoki prie kelio, lietuviškas gluosni!).

Įterpiniais pasakomas autoriaus požiūris į reiškiamą mintį, pateikiama su sakinio turiniu susijusių papildomų pastabų (Žinoma, ką nors kaltinti visuomet lengviausia).

Sakinys, turintis du ar kelis gramatinius centrus, yra sudėtinis sakinys (Užsnūdo vėjas, nustojo šlamėti rugiai).

Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų sujungiamaisiais jungtukais ir intonacija, yra sujungiamieji sakiniai (Saulutė tebešvietė linksmai, bet vėjas jau ūžavo).

Sudėtiniai sujungiamieji sakiniai pagal jungtukų sintaksinę reikšmę yra keturių tipų:

Sudėtiniai sakiniai, susidedantys iš dėmenų, sujungtų prijungiamaisiais jungtukais, santykiniais įvardžiais, kai kuriais prieveiksmiais ir dalelytėmis, yra prijungiamieji sakiniai (Povilas daug žinojo, nes buvo už mane gerokai vyresnis).

Sudėtinį prijungiamąjį sakinį sudaro pagrindinis sakinys ir jo priklausomasis dėmuo – šalutinis sakinys, kuris gali būti: veiksnio (Buvo girdėti, kaip apačioje ramiai teka vanduo); tarinio (Kokia pradžia, tokia ir pabaiga); papildinio (Noriu pamatyti, kaip žmonės gyvena); pažyminio (Ne, neatminė Juza vasaros, kokia atsivėrė šiais metais); aplinkybės (Ten, kur baigiasi miškas, prasideda ganyklos. Kol saulė šviečia, neatstoja nuo žmogaus ir šešėlis).

Sudėtiniame prijungiamajame sakinyje gali būti ne vienas, o du ar keli šalutiniai sakiniai. Pvz.:

Pasidarė taip tylu, (pagr. sakinys)

jog mes visi girdėjome, (1 laipsnio)

į kurį jis žiūrėjo neatplėšdamas akių (3 laipsnio).

Tokie sudėtiniai sakiniai, kurių dėmenys susieti be jungtukų ar jungiamųjų žodžių, vadinami bejungtukiais sakiniais (Nėra arklio – nereikia ir kamanų).

Kai sudėtinį sakinį sudaro trys ir daugiau dėmenų, jie gali būti jungiami ne vienu, o keliais būdais. Tokie dviem ar trimis jungimo būdais sudaryti sakiniai yra mišrieji sudėtiniai sakiniai (Garlaivis plaukė sunkiai, ir atrodė, kad kartais pailsęs sustoja vietoje).

Vieno skiemens išryškinimas kitų žodžio skiemenų atžvilgiu vadinamas kirčiu.

Lietuvių kalboje kirtis yra laisvas ir šokinėjantis, t.y. asmenuojant ar linksniuojant gali nušokti į kitą skiemenį ().

Ilgojo skiemens (su dvigarsiu ar ilguoju balsiu) tarimo būdas, pabrėžiant pradžią ar pabaigą, vadinamas priegaide.

Ilgieji lietuvių kalbos žodžių kirčiuoti skiemenys gali turėti arba tvirtapradę, arba tvirtagalę priegaidę.

Tvirtapradę priegaidę turi tie žodžių skiemenys, kuriuos tariant pabrėžiama skiemeninio balsio pirmoji dalis, o dvibalsio ar mišriojo dvigarsio – pirmasis sandas. Tvirtapradėpriegaidė (akūtas) žymima dešininiu kirčio ženklu ( ^/ ):
.

Tvirtagalę priegaidę turi tie žodžio skiemenys, kuriuos tariant pabrėžiama skiemeninio balsio antroji dalis, o dvigarsio – antrasis sandas. Tvirtagalė priegaidė (cirkumfleksas) žymima riestiniu kirčio ženklu ( ~ ):

Trumpieji kirčiuoti skiemenys žymimi kairiniu kirčio ženklu – graviu – ( ^\ ):

Jei kaitomojo žodžio antrasis nuo galo skiemuo yra trumpas arba ilgas tvirtagalis, tai tam tikrų to žodžio formų kirčiuojama galūnė ( ).

Linksniuojamiesiems žodžiams ši taisyklė taikoma taip: jeigu linksniuojamojo žodžio antrasis nuo galo skiemuo yra trumpas arba tvirtagalis, tai tam tikrų to žodžio linksnių kirčiuojama trumpa vienskiemenė galūnė. Vyriškosios giminės žodžiai turi kirčiuotą vienaskaitos įnagininko, vienaskaitos vietininko ir daugiskaitos galininko galūnę (). Moteriškosios giminės žodžiai turi kirčiuotą vienaskaitos įnagininko ir daugiskaitos galininko galūnę, o žodžiai, kurių vardininkas baigiasi –(i)a, – dar ir vienaskaitos vardininko galūnę ().

Jei linksniuojamojo žodžio daugiskaitos galininko kirčiuojama galūnė, tai to žodžio antrasis nuo galo skiemuo yra arba trumpas, arba ilgas tvirtagalis ().

Jeigu linksniuojamojo žodžio daugiskaitos galininko galūnė nekirčiuojama, tai antrasis nuo galo skiemuo tegali būti tik tvirtapradis ).

Antrojo nuo galo skiemens priegaidės taisyklė veikia ir veiksmažodį. Jeigu esamojo ar būtojo kartinio laiko III asmens antrasis nuo galo skiemuo yra trumpas arba ilgas tvirtagalis, tų laikų vienaskaitos pirmasis ir antrasis asmuo turi kirčiuotą galūnę ().

Jeigu esamojo ar būtojo kartinio laiko III asmens antrasis nuo galo skiemuo turi tvirtapradę priegaidę, visos tų laikų formos kirčiuojamos pastoviai ( ).

Jeigu veiksmažodžio esamojo arba būtojo kartinio laiko vienaskaitos I ir II asmuo turi kirčiuotą antrąjį nuo galo skiemenį, tai jo priegaidė visuomet tvirtapradė ().

Jeigu veiksmažodžio esamojo ar būtojo kartinio laiko vienaskaitos I ir II asmuo turi kirčiuotą galūnę, o III asmuo – antrąjį nuo galo skiemenį, tai to skiemens priegaidė tvirtagalė arba jis yra trumpas ().

Visų linksniuojamųjų žodžių kirčiuotės nustatomos pagal tai, kuri daugiskaitos naudininko ir galininko lyčių dalis – kamienas ar galūnė – yra kirčiuota. Pvz.:

Sujungę kirčio šokinėjimą vaizduojančias linijas, gauname „M“ raidę. Pirmoji jos vertikali linija simbolizuoja I kirčiuotę – pagal ją kirčiuojamų žodžių dgs. naud. ir gal. linksnių kirčio vieta pastovi. Antroji įstriža linija rodo II kirčiuotės kirčio šokinėjimą: dgs. naud. kirčiuojamas kamienas, o dgs. gal. – galūnė. Trečioji įstriža linija pasvirusi į priešingą pusę – III kirčiuotės žodžių dgs. naud. turi kirčiuotą galūnę, o dgs. gal. – kamieną. Ketvirtoji linija vėl vertikali, nes IV kirčiuotės žodžiai turi kirčiuotą dgs. naud. ir gal. galūnę.

Vienų veiksmažodžių esamasis ir būtasis kartinis laikas kirčiuojamas pastoviai, kitų turi šokinėjantį kirtį. Pastoviai kirčiuojami tie veiksmažodžiai, kurių esamojo ir būtojo kartinio laiko III asmuo turi kirčiuotą:

Nepastoviai kirčiuojami tie veiksmažodžiai, kurių esamojo ir būtojo kartinio laiko III asmuo turi kirčiuotą antrąjį nuo galo ilgą tvirtagalį arba trumpą skiemenį (...).

Būtasis dažninis ir būsimasis laikas padaromas iš bendraties kamieno, todėl jo formos dažniausiai išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę ( ).

Tačiau jeigu veiksmažodžio bendraties antrasis nuo galo skiemuo turi tvirtapradę priegaidę, būsimojo laiko trečiojo asmens priegaidė bus tvirtagalė ().

I. LYRIKA – kūriniai (paprastai eiliuoti), perteikiantys individo išgyvenimus, įspūdžius, nuotaikas, mintis.

Daina – rašytinės lyrikos žanras, kurio charakteringos žymės – melodinga intonacija, refrenai, atsikartojantys kupletai, kreipinių – atsakymų paralelizmas.

Elegija – rimto turinio, susimąstymą reiškiantis kūrinys, kuriame kalbama liūdno prisiminimo ar skundo tonais; kilusi iš laidotuvių raudų.

Enkomionas – giesmė, šlovinanti didvyrį arba sportinių varžybų nugalėtoją.

Epigrama – aforistinio tipo kūrinys, pagrįstas sąmoju, paradokso logika, netikėtu baigmės smūgiu.

Epitafija – eleginiu distichu parašytas eilėraštis mirusiojo garbei.

Epitalama – panegirinio pobūdžio eilėraštis, skirtas vestuvių iškilmėms; vestuvių daina.

Madrigalas – trumpas meilės tematikos eilėraštis, kuriame kreipiamasi į moterį, sakomi jai rafinuoti ir sąmojingi hiperbolizuoti komplimentai, supinti su pastoraliniais ir mitologiniais motyvais.

Satyra – hegzametru parašytas laisvo pašnekesio formos, pamokančio ar smerkiančio turinio kūrinys, kuris temų sėmėsi iš visuomenės papročių, politikos ir literatūros.

Sonetas – 14 eilučių eilėraštis, sudarytas iš 2 ketureilių su 2 rimais ir 2 trieilių (italų ir prancūzų sonetas) arba iš 3 ketureilių ir 1 dvieilio (anglų sonetas).

II. EPAS – pasakojamoji, įvykius aprašanti eiliuota ir prozinė literatūra.

Apybraiža – nedidelis literatūros kūrinys, pagrįstas tikrais įvykiais bei veikėjais.

Apysaka – pasakojamasis grožinės literatūros žanras, tarpinis tarp romano ir apsakymo.

Apsakymas – trumpas grožinės prozos kūrinio žanras; novelės atmaina.

Biografija – žmogaus gyvenimo istorija nuo gimimo iki mirties.

Dienoraštis – kasdieniai autoriaus užrašai apie save, aplinką, istorinius įvykius be išankstinio konstrukcijos brėžinio.

Herojinis epas (epas siaurąja prasme, epopėja) – plačios apimties kūrinys, dažniausiai eiliuotas, bylojantis legendinių arba istorinių herojų žygius svarbiu tautai istorinių lūžių laikotarpiu.

Memuarai – kūrinys, kuriame autorius pasakoja praeities įvykius, kurių dalyviu ar stebėtoju yra buvęs; atsiminimai.

Novelė – nedidelės apimties prozos kūrinys, kurio veiksmas glaustas, o pradžia ir pabaiga labai išryškinta.

Pasakėčia – trumpas alegoriškas pamokomasis pasakojimas.

Poema – eiliuotas pasakojamasis kūrinys, paprastai siužetinis arba pagrįstas idėjos išgyvenimu.

Romanas – didelės apimties, laisvos struktūros (paprastai prozinis) kūrinys, vaizduojantis asmenybės susidūrimą su socialine istorine aplinka, gamta, atskleidžiantis charakterio raidą ir savimonę.

III.DRAMA – kūriniai, kuriuose vaizduojamieji įvykiai, reiškiniai atsiskleidžia per veikėjų kalbą (dialogus ir monologus) ir kurie paprastai yra skiriami vaidinti teatre.

Drama siaurąja prasme (pjesė) – rimto (bet ne tragiško) konflikto kūrinys, dažniausiai vaizduojantis gyvenamojo meto tikrovę.

Farsas – iš juokaujamų, išdaigiškų buitinių intarpų į misterijas ir iš karnavalinių mugių, liaudies vaidinimų viduramžiais susiformavusi nedidelė pjesė, personažų–kaukių, šiurkštaus, storžieviško humoro, balaganinų triukų priemonėmis vaizduojanti buitį ir papročius.

Komedija – komiškas, skaitytojo ar žiūrovo juoką sukeliančias situacijas bei charakterius vaizduojantis draminis kūrinys, kuriame išjuokiami neigiami žmonių bruožai ar ypatybės, o kartais ir visa visuomeninių santykių visuma.

Tragedija – dramos kūrinys, atskleidžiąs aštrius ir neįveikiamus prieštaravimus, gilią visuomeninę prasmę slepiančias stiprių, herojiškų asmenybių kolizijas.

Tragikomedija – naujųjų laikų dramos žanras, kuriame, išlaikydami autonomiją, jungiasi tragedijos ir komedijos elementai.

Vodevilis – linksma, lengvo pramoginio turinio komedija su žaisminga, paradoksaliai netikėtos atomazgos fabula, kurioje dialogai paprastai kaitaliojami su muzika, šokiu, kupletais.

  Į pradžią

2.8. ŽYMIAUSI UŽSIENIO RAŠYTOJAI IR SVARBIAUSI JŲ KŪRINIAI

Aischilas (525 – 456 m.pr.Kr.) – tragedijos „Prikaltasis Prometėjas“, „Septynetas prieš Tebus“, „Persai“, „Orestėja“;

Aristofanas (~445 – 386 m.pr.Kr.) – komedijos „Debesys“, „Varlės“, „Paukščiai“, „Vapsvos“;

Euripidas (~485 – 406 m.pr.Kr.) – tragedijos „Medėja“, „Orestas“, „Andromacha“, „Elena“, „Hipolitas“;

Homeras (VIII a.pr.Kr.) – epinės poemos „Iliada“, „Odisėja“;

Horacijus (65 m.pr.Kr. – 8 m. po Kr.) – odžių rink. „Giesmės“, satyrų rink. „Pokalbiai“, „Laiškai“;

Ovidijus (43 m.pr.Kr. – 17 m. po Kr.) – poema „Metamorfozės“;

Plautas (254 – 184 m.pr.Kr.) – komedijos „Pseudolas“, „Karys pagyrūnas“, „Puodas“;

Sofoklis (496 – 406 m.pr.Kr.) – tragedijos „Edipas karalius“, „Edipas Kolone“, „Antigonė“, „Elektra“, „Filoktetas“;

Terencijus (~190 – 159 m.pr.Kr.) – komedijos „Broliai“, „Uošvė“, „Pats save baudžiąs“;

Vergilijus (70 m.pr.Kr. – 19 m. po Kr.) – epinė poema „Eneida“;

Andričius Ivas (1892 – 1975) – romanas „Drinos tiltas“, apsak. ir apysakų rink. „Prakeiktas kiemas“, „Veidai“, „Moteris ant akmens“;

Baironas Noelis Džordžas Gordonas (1788 – 1824) – poezijos rink. „Laisvos valandos“, poemos „Čaild Haroldo klajonės“, „Manfredas“, misterija „Kainas“;

Balzakas Onore dė (1799 – 1850) – romanai „Eugenija Grandė“, „Tėvas Gorijo“, „30 metų moteris“, „Kurtizanių spindesys ir skurdas“, „Pusseserė Beta“;

Beketas Samiuelis Barklajus (1906 – 1989) – pjesės „Belaukiant Godo“, „Paskutinė Krepo juosta“, „Laimingos dienos“, „Žodžiai ir muzika“, romanai „Molojus“, „Malonas miršta“, „Nepavadinamasis“;

Belis Heinrichas (1917 – 1985) – romanai „...Ir nepasakė nė žodžio“, „Namai be šeimininko“, „Biliardas pusę dešimtos“, „Grupinis portretas su dama“, „Moteris upės peizažo fone“, apysaka „Nuplėšta Katarinos Blium garbė“;

Bernsas Robertas (1759 – 1796) – eil.rink. „Eilės“, poemos „Du šunes“, „Linksmieji valkatos“;

Bokačas Džovanis (1313 – 1375) – novel.rink. „Dekameronas“;

Brechtas Bertoldas (1898 – 1956) – dramos „Motušė Kuraž ir jos vaikai“, „Opera už tris skatikus“, „Galilėjaus gyvenimas“, „Gerasis žmogus iš Sezuano“;

Buninas Ivanas (1870 – 1953) – apysakos „Kaimas“, „Suchodolas“, „Mitios meilė“, apsak. „Jerichono rožė“, „Saulės smūgis“, „Antaniniai obuoliai“, „Ponas iš San Francisko“, romanas „Arsenjevo gyvenimas“;

Dantė Aligjeris (1265 – 1321) – „Dieviškoji komedija“;

Didro Deni (1713 – 1784) – romanai „Vienuolė“, „Žakas Fatalistas ir jo ponas“;

Dikensas Čarzlas (1812 – 1870) – romanai „Oliveris Tvistas“, „Nikolas Niklbis“, „Deividas Koperfildas“, „Dombis ir sūnus“, „Sunkūs laikai“;

Diuma Aleksandras (1802 – 1870) – romanai „Askanijas“, „Dvi karalienės“, „Grafas Montekristas“, „Grafienė de Monsoro“, „Juodoji tulpė“, „Karalienė Margo“, „Trys muškietininkai“, „Po dvidešimties metų“;

Dostojevskis Fiodoras (1821 – 1881) – romanai „Broliai Karamazovai“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Baltosios naktys“, „Idiotas“, „Lošėjas“, „Pažemintieji ir nuskriaustieji“;

Dreizeris Teodoras (1871 – 1945) – romanai „Amerikoniškoji tragedija“, „Dženė Gerhart“, „Finansininkas“, „Genijus“, „Sesuo Kerė“, „Stoikas“, „Titanas“;

Džoisas Džeimsas (1882 – 1941) – romanai „Ulisas“, „Menininko jaunų dienų portretas“, apsak. rink. „Dubliniečiai“;

Eliotas Tomas Stearnsas (1888 – 1965) – poemos „Bevaisė žemė“, „Keturi kvartetai“, „Pelenų diena“;

Ficdžeraldas Frensis Skotas (1896 – 1940) – romanai „Didysis Getsbis“, „Švelni naktis“;

Fildingas Henris (1707 – 1754) – romanai „Džozefo Endriuso ir jo draugo pono Abrahamo Adamso nuotykių istorija“, „Pamestinuko Tomo Džonso istorija“;

Floberas Gustavas (1821 – 1880) – romanai „Ponia Bovari“, „Jausmų ugdymas“, „Salambo“;

Folkneris Viljamas (1897 – 1962) – romanai „Sartoriai“, „Triukšmas ir įniršis“, „Kai aš gulėjau mirties patale“, „Rugpjūčio šviesa“, „Absalomai, Absalomai“;

Garsija Markesas Gabrielis Chosė (g. 1928) – apysakos „Nukritę lapai“, „Pulkininkui niekas nerašo“, „Nelemta valanda“, romanas „Šimtas metų vienatvės“;

Getė Johanas Volfgangas (1749 – 1832) – romanas „Jaunojo Verterio kančios“, dramos „Egmontas“, „Ifigenija Tauridėje“, filosofinė poema „Daktaras Faustas“;

Goldingas Viljamas Džeraldas (1911 – 1993) – romanai „Musių valdovas“, „Paveldėtojai“, „Šykštusis Martinas“, „Laisvas kritimas“, „Popieriniai žmonės“;

Golsvortis Džonas (1867 – 1933) – romanai „Forsaitų saga“, „Frilendų šeima“, „Tamsioji gėlė“;

Hemingvėjus Ernestas (1899 – 1961) – romanai „Fiesta“, „Atsisveikinimas su ginklais“, „Kam skambina varpai“, „Turėti ir neturėti“, „Salos vandenyne“, „Ir vėl pateka saulė“, apysaka „Senis ir jūra“, apsak. rink. „Vyrai be moterų“, „Nugalėtojas nieko negauna“;

Hesė Hermanas (1877 – 1962) – romanai „Stepių vilkas“, „Stiklo karoliukų žaidimas“, „Demianas“, „Narcizas ir Auksaburnis“, „Sidharta“;

Hugo Viktoras (1802 – 1885) – romanai „Paryžiaus katedra“, „Vargdieniai“, „Devyniasdešimt tretieji metai“, „Žmogus, kuris juokiasi“;

Ibsenas Henrikas (1828 – 1906) – dramos „Peras Giuntas“, „Lėlių namai“, „Brandas“;

Kafka Fransas (1883 – 1924) – romanai „Amerika“, „Procesas“, „Pilis“, novelės „Nuosprendis“, „Pataisos darbų kolonijoje“, „Metamorfozė“;

Kamiu Alberas (1913 – 1960) – romanai „Maras“, „Svetimas“, „Krytis“, drama „Kaligula“, esė „Sizifo mitas“;

Keruakas Džekas (1922 – 1969) – romanas „Kelyje“;

Kornelis Pjeras (1606 – 1684) – tragikomedijos „Sidas“, „Klitandras“, komedijos „Našlė“, „Teismo rūmų galerija“, tragedijos „Medėja“, „Horacijus“, „Cina, arba Augusto malonė“;

Kuperis Džeimsas Fenimoras (1789 – 1851) – romanai „Medžiotojas“, „Paskutinis mohikanas“, „Pėdsekys“, „Prerijos“;

Lagerkvistas Peras (1891 – 1974) – romanai „Nykštukas“, „Sibilė“, „Barabas“, „Ahasfero mirtis“, „Šventoji žemė“;

Lagerliof Selma (1858 – 1940) – romanai „Saga apie Gestą Berlingą“, „Jeruzalė“, „Antikristo stebuklai“, „Tremtinys“, apysaka „Stebuklingosios Nilso kelionės“;

Lermontovas Michailas (1814 – 1841) – romanas „Mūsų laikų didvyris“, poemos „Demonas“, „Mcyris“;

Londonas Džekas (1876 – 1916) – romanai „Baltoji iltis“, „Jūrų vilkas“, „Martinas Idenas“, „Mėnulio slėnis“, „Rytas aušta“, „Smokas Belju“, „Trys širdys“;

Longfelou Henris Vordsvortas (1807 – 1882) – poema „Hiavatos giesmė“;

Manas Tomas (1875 – 1955) – romanai „Budenbrokai“, „Užburtas kalnas“, „Daktaras Faustas“, „Lota Veimare“;

Martenas diu Garas Rožė (1881 – 1958) – romanai „Tibo šeima“, „Senoji Prancūzija“, „Žanas Barua“;

Meterlinkas Morisas (1862 – 1949) – pjesės „Žydroji paukštė“, „Nekviestoji viešnia“, „Aklieji“, „Septynios princesės“;

Mickevičius Adomas (1798 – 1855) – „Odė jaunystei“, poemos „Gražina“, „Konradas Valenrodas“, „Ponas Tadas“, „Vėlinės“, „Krymo sonetai“;

Milašius Oskaras (1877 – 1939) – poez. rink. „Nuopolių poema“, „Septynios vienatvės“, „Pradmenys“, romanas „Meilės iniciacija“, misterijos „Migelis Maniara“, „Mefibozetas“, „Saulius iš Tarso“;

Milošas Česlavas (g. 1911) – romanai „Isos slėnis“, „Valdžios paėmimas“, poez. rink. „Poema apie sustingusį laiką“, „Trys žiemos“, „Mano tėvynėje“, eseistikos knygos „Gimtoji Europa“, „Ulro žemė“;

Moljeras (Poklenas Žanas Batistas) (1622 – 1673) – komedijos „Tartiufas, arba Apgavikas“, „Šykštuolis“, „Don Žuanas“, „Mizantropas“;

Mopasanas Gi de (1850 – 1893) – novelės „Du draugai“, „Pampuška“, „Virvagalis“, „Alyvų laukas“, romanai „Mielas draugas“, „Pjeras ir Žanas“, „Mont Oriolis“, „Stipri kaip mirtis“, „Vieno gyvenimo istorija“;

Moriakas Fransua (1885 – 1970) – romanai „Bučinys raupsuotajam“, „Ugnies upė“, „Gimdytoja“, „Tereza Deskeiru“, „Gyvačių kamuolys“;

Oldingtonas Ričardas (1892 – 1962) – romanai „Herojaus mirtis“, „Visi žmonės – priešai“, „Pulkininko duktė“, „Tikras dangus“;

O'Nilas Judžinas (1888 – 1953) – dramos „Meilė po guobomis“, „Elektrai skirta gedėti“, „Ilgos dienos kelias į naktį“, „Virvė“;

Pasternakas Borisas (1890 – 1960) – romanas „Daktaras Živaga“, poemos „Devyni šimtai penktieji metai“, „Leitenantas Šmidtas“, poez. rink. „Viršum barjerų“, „Antrasis gimimas“, „Žemės erdvė“;

Petrarka Frančeskas (1304 – 1374) – sonetų rink. „Kanconjerė“ („Dainų knyga“);

Prustas Marselis (1871 – 1922) – romanai „Prarasto laiko beieškant“, „Jaunų žydinčių merginų šešėlyje“, „Germantų pusė“;

Puškinas Aleksandras (1799 – 1837) – eiliuotas romanas „Eugenijus Onieginas“, apysaka „Kapitono duktė“, dramos „Borisas Godunovas“, „Šlykštusis riteris“;

Rablė Fransua (1494 – 1553) – romanas „Gargantiua ir Pantagriuelis“;

Rasinas Žanas (1639 – 1699) – tragedijos „Andromachė“, pjesės „Britanikas“, „Berenikė“, „Fedra“;

Reimontas Vladislavas (1867 – 1925) – romanai „Kaimiečiai“, „Pažadėtoji žemė“, „Komediantė“, „Fermentai“, „Lili“, „Svajotojas“;

Remarkas Erikas Marija (1898 – 1970) – romanai „Vakarų fronte nieko naujo“, „Juodasis obeliskas“, „Trys draugai“, „Mylėk savo artimą“, „Triumfo arka“, „Kelias atgal“;

Rilkė Raineris Marija (1875 – 1926) – poezijos ciklai „Valandų knyga“, „Vaizdų knyga“, „Duino elegijos“, „Sonetai Orfėjui“;

Rolanas Romenas (1866 – 1944) – romanai „Žanas Kristofas“, „Kola Brenjonas“, „Užburtoji siela“;

Ruso Žanas Žakas (1712 – 1778) – romanai „Išpažintis“, „Julija, arba Naujoji Eloiza“, „Emilis“;

Sartras Žanas Polis (1905 – 1980) – romanas „Šleikštulys“, dramos „Altonos atsiskyrėliai“, „Musės“, „Už uždarų durų“, „Velnias ir Viešpats Dievas“;

Senkevičius Henrikas (1846 – 1916) – romanai „Ugnimi ir kalaviju“, „Tvanas“, „Be dogmos“, „Quo vadis“, „Kryžiuočiai“;

Sent–Egziuperi Antuanas (1900 – 1944) – romanai „Žemė žmonių planeta“, „Karo lakūnas“, filosofinė pasaka „Mažasis princas“;

Solženicynas Aleksandras (g. 1918) – romanai „Vėžio palata“, „Pirmajame rate“, „Gulago archipelagas“, apysaka „Viena Ivano Denisovičiaus diena“;

Steinbekas Džonas Ernstas (1902 – 1968) – romanai „Rūstybės kekės“, „Mėnulis nusileido“, „Mūsų nerimo žiema“, apysakos „Tortiljų kvartalas“, „Pelės ir žmonės“;

Sternas Lorensas (1713 – 1768) – romanas „Sentimentali kelionė po Prancūziją ir Italiją“;

Strindbergas Augustas (1849 – 1912) – romanai „Atviroje jūroje“, „Tarnaitės sūnus“, „Pamišėlio išpažintis“, „Vienišas“, „Raudonasis kambarys“, „Hemsio salos žmonės“;

Sviftas Džonatanas (1667 – 1745) – romanas „Guliverio kelionės “;

Šekspyras Viljamas (1564 – 1616) – sonetai, tragedijos „Hamletas“, „Otelas“, „Karalius Lyras“, „Makbetas“, draminės kronikos „Ričardas II“, „Henrikas IV“, komedijos „Vasarvidžio nakties sapnas“, „Vindzoro šmaikštuolės“, „Daug triukšmo dėl nieko“;

Šileris Frydrichas (1759 – 1805) – dramos „Plėšikai“, „Klasta ir meilė“, „Vilhelmas Telis“, tragedijos „Marija Stiuart“, „Orleano mergelė“;

Šo Džordžas Bernardas (1856 – 1950) – dramos „Sudužusių širdžių namai“, „Pigmalionas“, „Šventoji Joana“, „Velnio mokinys“, „Cezaris ir Kleopatra“;

Šolochovas Michailas (1905 – 1984) – romanai „Tykusis Donas“, „Pakelta velėna“, „Jie kovėsi už Tėvynę“;

Tagorė Rabindranatas (1913 – 1941) – poez. rink. „Gitandžali“, „Vakaro dainos“, „Ryto dainos“, „Vaikai“, romanai „Krislelis“, „Sudužimas“, „Goras“, „Namai ir pasaulis“;

Tasas Torkvatas (1544 – 1595) – poema „Išvaduotoji Jeruzalė“;

Tolstojus Levas (1828 – 1910) – romanai „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Prisikėlimas“;

Vaildas Oskaras (1854 – 1900) – romanas „Doriano Grėjaus portretas“;

Volteras (Aruė Fransua Mari)(1694 – 1778) – filosofinės apysakos „Kandidas“, „Zadigas“, „Mikromegas“, tragedijos „Zaira“, „Cezario mirtis“;

Zolia Emilis (1840 – 1902) – romanai „Žerminalis“, „Pinigai“, „Moterų laimė“, „Abato Murė nuodėmė“, „Grobis“, „Jo prakilnybė Eženas Rugonas“, „Nana“, „Paryžiaus pilvas“, „Spąstai“;

  Į pradžią

2.9. NOBELIO LITERATŪROS PREMIJOS LAUREATAI

1901 Siuli Priudomas (Sully Prudhomme), Prancūzija;

1903 Bjornstjernė Bjornsonas (Bjornstjerne Bjornson), Norvegija;

1904 Frederikas Mistralis (Frédéric Mistral), Prancūzija;

Chosė Ečegarajus (José Echegaray), Ispanija;

1905 Henrikas Senkevičius (Henryk Sienkiewicz), Lenkija;

1906 Džozujė Kardučis (Giosuč Carducci), Italija;

1910 Paulis Heizė (Paul Heyse), Vokietija;

1913 Rabindranathas Tagorė (Rabindranath Tagore), Indija;

1915 Romenas Rolanas (Romain Rolland), Prancūzija;

1921 Anatolis Fransas (Anatole France), Prancūzija;

1922 Chasintas Benaventė (Jacinto Benavente), Ispanija;

1924 Vladislavas Reimontas (Wladyslaw Reymont), Lenkija;

1927 Anri Bergsonas (Henri Bergson), Prancūzija;

1932 Džonas Golsvortis (John Galsworthy), Anglija;

1934 Luidžis Pirandelas (Luigi Pirandello), Italija;

1936 Judžinas O'Nilas (Eugene O'Neill), JAV;

1937 Rožė Martenas diu Garas (Roger Martin du Gard), Prancūzija;

1938 Perlė Bak (Pearl Buck), JAV;

1939 Fransas Silanpė (Frans Sillanpää), Suomija;

1945 Gabriela Mistral (Gabriela Mistral), Čilė;

1946 Hermanas Hesė (Hermann Hesse), Vokietija;

1947 Andrė Židas (André Gide), Prancūzija;

1952 Fransua Moriakas (François Mauriac), Prancūzija;

1953 Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill), Anglija;

1954 Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway), JAV;

1957 Alberas Kamiu (Albert Camus), Prancūzija;

1959 Salvatorė Kvazimodas (Salvatore Quasimodo), Italija;

1960 Sen Džonas Persas (Saint–John Perse), Prancūzija;

1961 Ivas Andričius (Ivo Andric;), Serbija;

1962 Džonas Steinbekas (John Steinbeck), JAV;

1964 Žanas Polis Sartras (Jean–Paul Sartre), Prancūzija;

Nelė Zaks (Nelly Sachs), Vokietija;

1970 Aleksandras Solženicynas (Aleksandr Solženicyn), Rusija;

1971 Pablo Neruda (Pablo Neruda), Čilė;

1975 Eudženijus Montalė (Eugenio Montale), Italija;

1977 Visentė Aleiksandrė (Vicente Aleixandre), Ispanija;

1979 Odisėjas Elitis (Odysseas Elytis), Graikija;

1980 Česlavas Milošas (Czeslaw Milsosz);

1982 Gabrielis Garsija Markesas (Gabriel García Marquez), Kolumbija;

1984 Jaroslavas Seifertas (Jaroslav Seifert), Čekija;

1985 Klodas Simonas (Claude Simon), Prancūzija;

1986 Volė Šojinka (Wole Soyinka), Nigerija;

1988 Nadžibas Machfuzas (Naguib Mahfouz), Egiptas;

1989 Kamilas Chosė Sela (Camilo José Cela), Ispanija;

1995 Seamus Henėjas (Seamus Heaney), Airija;

1996 Vislava Šimborska (Wislawa Szymborska), Lenkija;

1998 Žose Saramagas (José Saramago), Portugalija.

  Į pradžią

2.10. ŽYMIAUSI LIETUVIŲ RAŠYTOJAI IR SVARBIAUSI JŲ KŪRINIAI

Aistis Jonas (J.Aleksandravičius, J.Kossu – Aleksandravičius, J.Kuosa Aleksandriškis) (1904 – 1973) – eil. rink. „Intymios giesmės“, „Imago mortis“, „Užgesę chimeros akys“, „Katarsis“, publicistikos rink. „Milfordo gatvės elegijos“;

Aputis Juozas (g. 1936) – novel.rink. „Žydi bičių duona“, „Rugsėjo paukščiai“, „Horizonte bėga šernai“, „Sugrįžimas vakarėjančiais laukais“, „Keleivio novelės“, „Gegužė ant nulūžusio beržo“, apysakos „Tiltas per Žalpę“, „Plėnys“, „Prieš lapų kritimą“, „Skruzdėlynas Prūsijoje“;

Avyžius Jonas (g. 1922) – apsak. ir apybr. rink. „Pirmosios vagos“, apysaka „Žmogus lieka žmogum“, romanai „Į stiklo kalną“, „Kaimas kryžkelėje“, „Sodybų tuštėjimo metas“, „Degimai“, „Chameleono spalvos“;

Baltakis Algimantas (g. 1930) – eil. rink. „Lietučiui dulkiant“, „Velnio tiltas“, „Keturios stygos“, „Keliaujantis kalnas“, „Akimirkos“, „Stebuklinga žolė“, „Dedikacijos“, „Priemiesčio berniokas“, „Upės ir tiltai“, „Strazdiškio elegijos“, „Atodūsis“, „Apvirtę Grįžulo ratai“, „Mažosios poemos“;

Baltrušaitis Jurgis (1873 – 1944) – eil. rink. „Žemės laiptai“ („Zemnyje stupeni“), „Kalnų takas“ („Gornaja tropa“), „Ašarų vainikas“;

Baltušis Juozas (Juozėnas Albertas) (1909 – 1991) – apsak. rink. „Savaitė prasideda gerai“, „Baltieji dobiliukai“, „Valiusei reikia Alekso“, romanai „Parduotos vasaros“, „Sakmė apie Juzą“, atsiminimų knyga „Su kuo valgyta druska“, kelionių apybraižos „Kas dainon nesudėta“, „Tėvų ir brolių takais“, pjesės „Gieda gaideliai“, „Anksti rytelį“;

Baranauskas Antanas (1835 – 1902) – poema „Anykščių šilelis“, eil. „Dainu dainelę“, „Saulėtekis“;

Bieliauskas Alfonsas (g. 1923) – apysaka „Darbo gatvė“, romanai „Rožės žydi raudonai“, „Mes dar susitiksim, Vilma“, „Kauno romanas“, „Ji mylėjo Paulį“, „Tada, kai lijo“, „Ramūs laikai“, „Kitų gyvenimas“, apsak. rink. „Naktis prieš ataką“, „Vilniaus kalneliai“;

Biliūnas Jonas (1879 – 1907) – apsakymai „Joniukas“, „Kliudžiau“, „Lazda“, „Žvaigždė“, „Laimės žiburys“, „Brisiaus galas“, apysaka „Liūdna pasaka“;

Binkis Kazys (1893 – 1942) – eil. rink. „Eilėraščiai“, „100 pavasarių“, dramos „Atžalynas“, „Generalinė repeticija“;

Bložė Vytautas (g. 1930) – poez. rink. „Septyni šienpjoviai“, „Nesudegantys miestai“, „Iš tylinčios žemės“, „Žemės gėlės“, „Sena laužavietė“, „Polifonijos“, „Noktiurnai“, eilėraščių poema „Ruduo“;

Boruta Kazys (1905 – 1965) – eil. rink. „Dainos apie svyruojančius gluosnius“, „Kryžių Lietuva“, „Duona kasdieninė“, „Suversti arimai“, apsak. rink. „Drumstas arimų vėjas“, romanai „Mediniai stebuklai“, „Baltaragio malūnas“, poemos „Artojų maištas“, „Poema apie berną“;

Bradūnas Kazys (g. 1917) – eil. rink. „Pėdos arimuos“, „Svetimoji duona“, „Morenų ugnys“, „Sidabrinės kamanos“, „Krikšto vanduo Joninių naktį“, „Prie vieno stalo“, „Apie žemę ir dangų“;

Brazdžionis Bernardas (g. 1907) – eil. rink. „Baltosios dienos“, „Amžinas žydas“, „Krintančios žvaigždės“, „Ženklai ir stebuklai“, „Šaukiu aš tautą“, „Per pasaulį keliauja žmogus“, „Viešpaties žingsniai“, „Svetimi kalnai“, „Šiaurės pašvaistė“, „Didžioji kryžkelė“, „Tarp žemės ir dangaus“;

Braziūnas Vladas (g. 1952) – eil. rink. „Suopiai gręžia dangų“, „Užkalbėti juodą sraują“, „Išeinančios pušys“, „Alkanoji linksniuotė“;

Bubnys Vytautas (g. 1932) – romanai „Po vasaros dangum“, „Nesėtų rugių žydėjimas“, „Pilnaties valandą“, „Kvietimas“, „Rudens ekvinokcija“, „Piemenėlių mišios“, „Teatsiveria tavo akys“, „Žalios sūpynės“, „Žmogus iš tenai“, apysakos „Beržai svyruokliai“, „Lapams krintant“, „Arberonas“, „Anoj pusėj“, apsak. rink. „Ajerai kvepia“, „Gegužio nemiga“;

Cinzas Eduardas (1927 – 1996) – romanai „Raudonojo arklio vasara“, „Mona“, „Švento Petro šunynas“, novel.rink. „Spąstai“;

Cvirka Petras (1909 – 1947) – romanai „Frank – Kruk“, „Žemė maitintoja“, „Meisteris ir sūnūs“, novel.rink. „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, „Kasdienės istorijos“, apsakymai vaikams „Cukriniai avinėliai“, „Nemuno šalies pasakos“, „Sidabrinė kulka“;

Čiurlionienė – Kymantaitė Sofija (1886 – 1958) – apysaka „Šventmarė“, komedija „Pinigėliai“, pjesė pasaka „Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių“;

Dauguvietis Borisas (1885 – 1949) – pjesės „Laimė“, „Nauja vaga“, „Žaldokynė“, „Uždavinys“;

Daukantas Simonas (1793 – 1864) – pirmoji Lietuvos istorija gimtąja kalba „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių“, „Istorija žemaitiška“, „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“;

Daunys Vaidotas (1958 – 1995) – eil. rink. „Metų laikai“, „Šiaurės lyguma“;

Degutytė Janina (1928 – 1990) – eil. rink. „Ugnies lašai“, „Dienos – dovanos“, „Ant žemės delno“, „Pilnatis“, „Prieblandų sodai“, „Tarp saulės ir netekties“, „Klevų viršūnės“, „Debesų pilis“, „Neužpūsk pienės pūko“, „Saulė ir dainelė“, „Rugelis dainuoja“, „Mano diena“, „Pelėdžiuko sapnas“, „Saulės pėdom“, „Piemenaitė karalaitė“, „Baltas gulbių sostas“;

Donelaitis Kristijonas (1714 – 1780) – poema „Metai“, 6 pasakėčios: „Lapės ir gandro čėsnis“, „Vilks provininks“, „Ąžuols gyrpelnys“, „Rudikis jomarkininks“, „Šuo Didgalvis“, „Pasaka apie šūdvabalį“;

Drilinga Antanas (g. 1935) – eil. rink. „Atveriu langą“, „Skambančios naktys“, „Šiluma“, „Monologų knyga“, „Jūrų romansai“, „Rugpjūčio ritmai“, „Laukimas“, apybraižos „Žmonės prie vieškelio“, romanai „Jau saulelė“, „Ant keteros“, „Ateiti ir išeiti“, „Improvizacija mušamaisiais“;

Gavelis Ričardas (g. 1950) – apsak. rink. „Neprasidėjusi šventė“, „Įsibrovėliai“, „Nubaustieji“, romanai „Vilniaus pokeris“, „Vilniaus džiazas“, „Paskutinioji žmonių karta“, „Jauno žmogaus memuarai“, „Paskutinioji žemės žmonių karta“;

Geda Sigitas (g. 1943) – eil. rink. „Pėdos“, „26 rudens ir vasaros giesmės“, „Mėnulio žiedai“, „Žydinti slyva Snaigyno ežere“, „Babilono atstatymas“, eilių romanas „Žalio gintaro nėriniai“, poema „Strazdas“, eil. ir poemų rink. „Mamutų tėvynė“;

Gėlė (Gaidamavičius) Zigmas (1894 – 1912) – eil. rink. „Gėlynas“;

Giedra Vincas (1929 – 1997) – eil. rink. „Kryžminė ugnis“, „Nelinksta vėtroj ąžuolai“, „Skaidrioji versmė“, „Nubunda žodis“, „Duonos pagerbimas“, „Žingsniai“, „Branginti zylę kaip sakalą“;

Gira Liudas (1884 – 1946) – eil. rink. „Dul – dul dūdelė“, „Žalioji pievelė“, „Laukų dainos“, „Tėvynės keliais“, „Žiežirbos“, „Šilko gijos“, „Amžių žingsniai“;

Glinskis Juozas (g. 1933) – apsak. rink. „Verdenės“, dramos „Grasos namai“, „Po svarstyklių ženklu“, „Kingas“, „Balsas“, „Cikuta – Sokratui“, pjesių rink. „Baltos lelijos“;

Granauskas Romualdas (g. 1939) – apsak. rink. „Medžių viršūnės“, apysakos „Baltas vainikas juodam garvežiui“, „Bružas“, „Gyvenimas po klevu“, apsak. ir apysakų rink. „Duonos valgytojai“, „Vakaras, paskui rytas“;

Gricius Augustinas (1899 – 1972) – feljetonai „Čin–či–be–ris“, „Vyrai, nesijuokit“, pjesių rink. „Karšta vasara“, komedijos „Sėja ir pjūtis“, „Buvo buvo, kaip nebuvo...“;

Grušas Juozas (g. 1901 – 1986) – novel.rink. „Ponia Bertulienė“, „Sunki ranka“, „Rūstybės šviesa“, romanas „Karjeristai“, dramos „Dūmai“, „Zigmantas Sierakauskas“, „Adomo Brunzos paslaptis“, „Unija“, „Gintarinė vila“, „Barbora Radvilaitė“, tragedija „Herkus Mantas“, tragikomedijos „Meilė, džiazas ir velnias“, „Pijus nebuvo protingas“, „Cirkas“;

Gutauskas Leonardas (g. 1938) – poez. rink. „Betliejus“, romanas „Vilko dantų karoliai“;

Inčiūra Kazys (1906 – 1974) – eil. rink. „Tyliųjų saulėlydžių žemėj“, „Baltieji raiteliai“, romanas „Ant ežerėlio rymojau“, apsak. rink. „Mylinčios moterys“, „Obelys žydi“;

Ivanauskaitė Jurga (g. 1961) – romanai „Mėnulio vaikai“, „Pragaro sodai“, „Ragana ir lietus“, „Agnijos magija“, novel.rink. „Pakalnučių metai“, „Kaip užsiauginti baimę“, publicistinė knyga „Ištremtas Tibetas“;

Janonis Julius (1896 – 1917) – eil. „Pūslėtosioms rankoms“, „Iš darbininko katekizmo“, „Ateities dainius“, „Naujas rytas“, „Neverkit pas kapą“, „Ave, vita“;

Jasukaitytė Vidmantė (g. 1948) – eil. rink. „Ugnis, kurią reikia pereiti“, „Taip toli esu“, „Mano broli žmogau“, „Saulės per daug“, apysakų rink. „Stebuklinga patvorių žolė“, „Balandė, kuri lauks“, romanas „Po mūsų nebebus mūsų“;

Jovaras (Jonas Krikščiūnas) (1880 – 1967) – eil. rink. „Žibutė arba pirmieji pavasario žiedai“, „Jausmų kibirkštėlės“, „Širdies balsai“, „Amžinos dainos“, „Neliūdėk, berželi“;

Juškaitis Jonas (g. 1933) – eil. rink. „Ir aušros, ir žaros“, „Mėlyna žibutė apšvietė likimą“, „Tolimos dainos“, „Anapus gaiso“, „Dešimt žodžių jazmino žiedui“, „Pučia vėjas į širdį“, „Varpai sudūlės nuo skambėjimo“;

Kajokas Donaldas (g. 1953) – eil. rink. „Žeme kaip viršūnėmis“, „Lapkritis veidrodyje“, „Žuvusi avis“, „Drabužėliais baltais“, „Meditacijos“;

Karčiauskas Mykolas (g. 1939) – eil. rink. „Klevo medus“, „Balti yra takai“, „Vyšnių kalnas“, „Į kelią, į kraštą“, „Dienos – elegijos“, „Kraujo dirva“, „Sausio eilėraščiai“, „Žvirgždės poema“;

Katiliškis Marius (Albinas Vaitkus) (1915 – 1980) – romanai „Miškais ateina ruduo“, „Išėjusiems negrįžti“, novel. rink. „Prasilenkimo valanda“, „Šventadienis už miesto“, novel.romanas „Užuovėja“;

Keturakis Robertas (g. 1935) – eil. rink. „Saulėtekis kely“, „Balti sparnai“, „Atspindžiai“, „Vėluojančių gatvė“, „Amžinai laikinai“, „Krintantis vakaro paukštis“, apybraiža „Reikia mylimo žmogaus“;

Kirša Faustas (1891 – 1964) – eil. rink. „Verpetai“, „Aidų aidužiai“, „Suverstos vagos“, „Giesmės“, „Maldos ant akmens“, poema „Pelenai“;

Krėvė Vincas (1882 – 1954) – „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, apsak. rink. „Šiaudinėj pastogėj“, apysakos „Raganius“, „Miglose“, „Dangaus ir žemės sūnūs“, dramos „Šarūnas“, „Skirgaila“, „Mindaugo mirtis“;

Kudirka Vincas (1858 – 1899) – eil. rink. „Laisvos valandos“ (eil. „Labora“, „Varpas“, „Tautiška giesmė“, „Ne tas yra didis“, „Gražu, gražiau, gražiausia“), satyros „Viršininkai“, „Cenzūros klausimai“, „Vilkai“, „Lietuvos tilto prisiminimai“;

Kunčinas Jurgis (g. 1947) – apsak. rink. „Vaizdas į mėnulį“, „Laba diena, pone Enrike“, romanai „Glisono kilpa“, „Tūla“;

Lankauskas Romualdas (g. 1932) – novel.rink. „Kai nutyla trompetas“, „Trečias šešėlis“, „Nuo ryto iki vakaro“, „Pilka šviesa“, „Šiaurės vitražai“, „Dar viena diena“, romanai „Vidury didelio lauko“, „Tiltas į jūrą“, „Netikėtų išsipildymų valanda“, „Prisiminimai po vidurnakčio“, „Nė vienas nebuvo pagailėtas“, „Piligrimas“;

Lazdynų Pelėda (seserys Ivanauskaitės – Sofija Pšibiliauskienė (1867 – 1926) ir Marija Lastauskienė (1872 – 1957) – apysakos „Ir pražuvo kaip sapnas“, „Našlaitė“, „Klajūnas“, apsakymai „Motulė paviliojo“, „Skriauda“, romanas „Klaida“;

Lindė – Dobilas Julijonas (1872 – 1934) – romanas „Blūdas“;

Mackus Algimantas (1932 – 1964) – „Elegijos“, eil. rink. „Jo yra žemė“, „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“, „Chapel B“;

Mačernis Vytautas (1921 – 1944) – poez. rink. „Vizijos“, „Poezija“, „Žmogaus apnuoginta širdis“, „Po ūkanotu nežinios dangum“;

Mačys – Kėkštas Jonas (1867 – 1902) – eil. „Vargdienių giesmė“, „Darbo žmonių giesmė“;

Mačiukevičius Jonas (g. 1939) – apysakos „Laikrodžiai nesustoja“, „Rojaus kampelis“, „Trys pirštai“, „Mindaugas didysis – Mindaugas mažasis“, „Sielos vibracija“, „Visam gyvenimui“, eil. rink. „Apie tave ir tau“, „Laimę pažinęs“, „Tamsos išdegintos akys“;

Maironis (Jonas Mačiulis) (1862 – 1932) – eil. rink. „Pavasario balsai“, poemos „Jaunoji Lietuva“, „Raseinių Magdė“, „Mūsų vargai“, baladės „Jūratė ir Kastytis“, „Čičinskas“, dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“;

Maldonis Alfonsas (g. 1929) – eil. rink. „Veja vėtra debesį“, „Saulėti lietūs“, „Auga medžiai“, „Vandens ženklai“, „Pėdsakai“, „Rytas vakaras“, „Artėjimas“, „Baltasis skersgatvis“;

Marcinkevičius Justinas (g. 1930) – eil. rink. „Prašau žodžio“, „Duoną raikančios rankos“, „Liepsnojantis krūmas“, „Būk ir palaimink“, „Tokia yra meilė“, „Už gyvus ir mirusius“, „Prie rugių ir prie ugnies“, „Lopšinė gimtinei ir motinai“, „Vienintelė žemė“, „Eilėraščiai iš dienoraščio“, poemos „Dvidešimtas pavasaris“, „Kraujas ir pelenai“, „Donelaitis“, „Siena“, „Pažinimo medis“, „Mažosios poemos“, „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas“, draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, apysaka „Pušis, kuri juokėsi“, esė „Dienoraštis be datų“, „Tekančios upės vienybė“;

Marčėnas Aidas (g. 1960) – eil. rink. „Šulinys“, „Angelas“, „Dulkės“;

Martinaitis Marcelijus (g. 1936) – eil. rink. „Balandžio miegas“, „Debesų laiptais“, „Saulės grąža“, „Akių tamsoj, širdies šviesoj“, „Tie patys žodžiai“, „Vainikas“, „Toli nuo rugių“, „Kukučio baladės“, „Amžinas tiltas“, „Atmintys“;

Mekas Jonas (g. 1922) – poez. rink. „Semeniškių idilės“, „Gėlių kalbėjimas“, „Pavieniai žodžiai“, „Dienoraščiai“;

Matuzevičius Eugenijus (1917 – 1994) – eil. rink. „Pavasario taku“, „Audros paukščiai“, „Negeski, švyturio ugnele“, „Mėnesienos krantas“, „Vasarvidžio tolumos“, „Paukščių Takas“, „Žalios metų salos“, „Jau sparno nenumes“;

Mieželaitis Eduardas (1919 – 1997) – poez. rink. „Tėviškės vėjas“, „Mano lakštingala“, „Žvaigždžių papėdė“, „Žmogus“, „Aleliumai“, „Aviaeskizai“, „Kontrapunktas“, „Pantomima“, „Monodrama“, „Tekstai“, „Nikė“, „Čia Lietuva“, „Pasaka“, „Mano lyra“, „Broliška poema“, „Consonetai Helenai“, „Laida“;

Mikelinskas Jonas (g. 1922) – apsak. rink. „Senis po laikrodžiu“, „Šiltos rankos“, „Žiupsnis smėlio“, „Rugpjūčio naktį“, romanai „Vandens nešėja“, „Genys yra margas“, „Kur lygūs laukai“, „Juodųjų eglių šalis“, „Nepagirtas tarp moterų“, „Nors nešvietė laimėjimo viltis“;

Mykolaitis – Putinas Vincas (1893 – 1967) – eil. rink. „Tarp dviejų aušrų“, „Keliai ir kryžkeliai“, „Būties valanda“, „Langas“, romanai „Altorių šešėly“, „Sukilėliai“, dramos „Valdovas“, „Žiedas ir moteris“;