arija – kūrinys balsui, atliekamas su pritarimu; daininga instrumentinė pjesė;

baletas – muzikinis – draminis veikalas, atliekamas šokio ir pantomimos priemonėmis;

barkarolė – lyrinis vokalinis arba instrumentinis kūrinys; Venecijos valtininkų daina;

bliuzas – lyrinė, graudi amerikiečių negrų liaudies daina;

čakona – instrumentinė variacijų formos pjesė, pagrįsta pasikartojančiu boso motyvu;

daina – labiausiai paplitęs, nesudėtingas vokalinis žanras, kuriame jungiama poetinis ir muzikinis vaizdas;

džiazas – improvizacinės (daugiausia instrumentinės) muzikos rūšis su būdingais Afrikos bei Amerikos negrų muzikinio folkloro ritmikos bruožais;

elegija – kupinas liūdesio, gedulingo skausmo kūrinys;

etiudas – kūrinys atlikimo technikai lavinti;

fantazija – savitos laisvos formos instrumentinė pjesė; fantastinio, įnoringo pobūdžio insrumentinis kūrinys kontrastingomis temomis;

fuga – polifoninės muzikos forma, kai imitaciniu kontrapunktiniu būdu plėtojama viena ar kelios temos vienais balsais;

kantata – kelių atskirų dalių koncertinis kūrinys chorui, solistams, orkestrui;

kapričio – improvizacinis sudėtingos technikos instrumentinis kūrinys;

koncertas – didelis, emocingas, pakilus, paprastai ciklinės formos kūrinys balsui ar instrumentui su simfoniniu orkestru;

kvartetas – kūrinys keturiems atlikėjams – instrumentalistams ar vokalistams (styginis k. – du smuikai, altas ir violončelė; fortepijoninis k. – smuikas, altas, violončelė ir fortepijonas);

legenda – laisvos sandaros lyrinis instrumentinis kūrinys, atsiradęs romantizmo laikotarpyje;

madrigalas – stambus, dažniausiai penkiabalsis kūrinys chorui a cappella;

maršas – eitynes, kariuomenės žygius lydinti muzika, energingo, ryškaus ritmo ir žingsnį atitinkančio tempo kūrinys;

mišios – ciklinės formos vokalinis, vokalinis instrumentinis apeiginis arba koncertinis kūrinys;

miuziklas – muzikinė komedija; sceninis vaidinimas, panašus į operetę;

noktiurnas – lyrinis, svajingas instrumentinis, kartais ir vokalinis, dainingos melodijos kūrinys;

opera – muzikinis – draminis veikalas, kuriame jungiama vokalinė ir instrumentinė muzika, žodžio ir vaizduojamasis menas, vaidyba, kartais ir šokis;

oratorija – didelis vokalinis–instrumentinis kūrinys chorui, orkestrui, solistams, skaitovams, parašytas draminiu siužetu ir skirtas koncertiniam atlikimui;

pastoralė – vokalinis ar vokalinis instrumentinis kūrinys iš piemenų gyvenimo; programinės muzikos kūrinys, vaizduojantis kaimo buitį;

popuri – instrumentinė pjesė iš įvairių kūrinių ištraukų – operų, liaudies dainų ir pan.;

preliudas – įžanga į pagrindinį kūrinio išdėstymą; įvairaus pobūdžio ir sandaros nedideli kūriniai vargonams, fortepijonui;

rapsodija – laisvos formos fantazija liaudies dainų ir šokių temomis

serenada – lyrinės dainos žanras balsui, instrumentui arba ansambliui;

simfonija – sonatinio ciklo, paprastai keturių dalių, kūrinys simfoniniam orkestrui;

simfoninė poema – vienos dalies kūrinys simfoniniam orkestrui, parašytas pagal aiškią lyrinio ar dramatinio pobūdžio programą;

sonata – viena iš svarbiausių instrumentinės (rečiau vokalinės) muzikos formų, pagrįstų dviejų kontrastingų temų plėtojimu;

tokata – greito tempo improvizacinio pobūdžio, sudėtingos technikos kūrinys;

Adanas (Adam) Adolfas (1803 – 1856) – prancūzų kompozitorius, daugiau kaip 40 operų, romantinių baletų „Žizel“, „Korsaras“ autorius;

Aliabjevas Aleksandras (1787 – 1851) – rusų kompozitorius, operų, baletų, kantatų autorius, vienas pirmųjų A.Puškino poezijos interpretatorių;

Bachas (Bach) Johanas Sebastianas (1685 – 1750) – vokiečių kompozitorius, vargonininkas, mišių, oratorijų, kantatų, sonatų, koncertų (tarp jų 6 Brandenburgo) autorius;

Bartokas (Bartok) Bela (1881 – 1945) – vengrų kompozitorius, pianistas, pedagogas. Parašė operą, 2 baletus, 6 kvartetus;

Berliozas (Berlioz) Hektoras (1803 – 1869) – prancūzų kompozitorius, dirigentas, rašytojas, Fantastinės simfonijos, kelių operų, kūrinių chorui su orkestru autorius;

Bethovenas (Beethoven) Liudvigas van (1770 – 1827) – vokiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas. Opera „Fidelijas“, mišios, 9 simfonijos, 16 kvartetų styginiams instrumentams, daug sonatų, uvertiūra tragedijai „Egmontas“;

Bize (Bizet) Žoržas (1838 – 1875) – prancūzų kompozitorius, operų „Karmen“, „Perlų ieškotojai“, „Ivanas Rūstusis“, operečių, 2 simfonijų autorius;

Borodinas Aleksandras (1833 – 1887) rusų kompozitorius, chemikas, visuomenės veikėjas. 3 operos, 3 simfonijos, kūriniai kameriniam orkestrui;

Bramsas (Brahms) Johanesas (1833 – 1897) – vokiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas. Kūriniai chorui, kameriniam orkestrui, koncertai instrumentams su orkestru, 4 simfonijos, pjesės fortepijonui;

Britenas (Britten) Bendžaminas (1913 – 1976) – anglų kompozitorius, pianistas, dirigentas. Daugiau kaip 10 operų, baletas, simfonijos, koncertai instrumentui su orkestru;

Čaikovskis Piotras (1850 – 1916) – rusų kompozitorius, operų „Eugenijus Onieginas“, „Pikų dama“, „Jolanta“ ir kt., baletų „Gulbių ežeras“, „Miegančioji gražuolė“, „Spragtukas“, 6 simfonijų, kitų kūrinių simfoniniam orkestrui ir kameriniam ansambliui autorius;

Debiusi (Debussy) Klodas (1862 – 1918) – prancūzų kompozitorius, pianistas, dirigentas, muzikos kritikas. 3 operos, 3 baletai, kantatos, kūriniai kameriniams instrumentiniams ansambliams;

Donicetis (Donizetti) Gajetanas (1797 – 1848) – italų kompozitorius, operų „Liučija di Lamermur“, „Meilės gėrimas“, 16 simfonijų, kantatų autorius;

Dunajevskis Isaakas (1900 – 1955) – rusų kompozitorius, operečių „Laisvasis vėjas“, „Baltoji akacija“, muzikos kinofilmams kūrėjas;

Dvoržakas (Dvo³ak) Antoninas (1841 – 1904) – čekų kompozitorius, 11 operų, 3 oratorijų, 9 simfonijų, koncertų instrumentui su orkestru autorius;

Falja (Falla) Manuelis de (1876 – 1946) ispanų kompozitorius, pianistas, 2 operų, 2 baletų, fortepijoninių kūrinių (romansų, pjesių, dainų) autorius;

Glazunovas Aleksandras (1865 – 1936) – rusų kompozitorius, dirigentas, 3 baletų (tarp jų – „Raimondos“), 8 simfonijų, 7 styginių kvartetų, 5 uvertiūrų autorius;

Glinka Michailas (1804 – 1857) – rusų kompozitorius, operų „Ruslanas ir Liudmila“, „Ivanas Susaninas“, uvertiūrų „Aragono chota“, „Naktis Madride“, kūrinių instrumentiniams ansambliams autorius;

Gliukas (Gluck) Kristofas Vilibaldas (1714 – 1787) – vokiečių kompozitorius, muzikinio klasicizmo atstovas, daugiau kaip 40 operų, (tarp jų „Orfėjaus ir Euridikės“), 5 baletų autorius;

Grigas (Grieg) Edvardas (1843 – 1907) – norvegų kompozitorius, pianistas, dirigentas, operos, simfonijos, sonatų, muzikos H.Ibseno dramai „Peras Giuntas“ autorius;

Guno (Gounod) Šarlis (1818 – 1893) – prancūzų kompozitorius, 12 operų (tarp jų „Fausto“), mišių, oratorijų kūrėjas;

Haidnas (Haydn) Jozefas (1732 – 1809) – austrų kompozitorius, Vienos klasikinės mokyklos atstovas, daugiau kaip 100 simfonijų (tarp jų „Atsisveikinimo“), 14 mišių, oratorijų, kitų kūrinių instrumentiniams ansambliams autorius;

Hendelis (Handel) Georgas Fridrikas (1685 – 1759) – vokiečių kompozitorius, daugiau kaip 40 operų, oratorijų, religinės muzikos autorius;

Honegeris (Honneger) Artūras (1892 – 1955) – prancūzų kompozitorius, oratorijos „Žana d'Ark ant laužo “, operų ir simfonijų kūrėjas;

Kalmanas (Kalman) Imrė (1882 – 1953) – vengrų kompozitorius, operečių „Silva“, „Čardašo karalienė“, „Grafaitė Marica“ ir kt. autorius;

Listas (Liszt) Ferencas (1811 – 1886) – vengrų kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, 19 vengrų rapsodijų, operos, oratorijų, sonatų, koncertų fortepijonui su orkestru autorius;

Maleris (Mahler) Gustavas (1860 – 1911) – austrų kompozitorius, 10 simfonijų, dainų ir kitų vokalinių kūrinių autorius;

Masne (Massenet) Žiulis (1842 – 1912) – prancūzų kompozitorius, operų (tarp jų „Don Kichoto“), operečių, baletų, romansų kūrėjas;

Mendelsonas (Mendelssohn – Bartholdy) Feliksas (1809 – 1847) – vokiečių kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, 3 operų, 5 simfonijų, uvertiūros „Vasaros nakties sapnas“ autorius;

Mocartas (Mozart) Volfgangas Amadėjus (1756 – 1791) – austrų kompozitorius, operų „Figaro vedybos“, „Don Žuanas“, „Stebuklingoji fleita“, simfonijų, koncertų instrumentui su orkestru, styginių kvartetų autorius;

Musorgskis Modestas (1839 – 1881) – rusų kompozitorius, operų, kūrinių simfoniniam orkestrui, fortepijonui (tarp jų „Parodos paveikslėliai“) autorius;

Ofenbachas (Offenbach, tikroji pavardė Eberscht) Žakas (1819 – 1880) –prancūzų kompozitorius, violončelistas, dirigentas, 2 operų, virš 100 operečių, romansų, pjesių autorius;

Paganinis (Paganini) Nikolas (1782 – 1840) – italų smuikininkas, kompozitorius, 6 koncertų smuikui su orkestru, sonatų ir kt. autorius;

Pergolezis (Pergolesi, tikroji pavardė Draghi) Džiovanis (1710 – 1736) – italų kompozitorius, operų (tarp jų „Tarnaitės – ponios“), kantatų, mišių, „Stabat mater“ autorius;

Perselas (Purcell) Henris (1659 – 1695) – anglų kompozitorius, nacionalinės operos pradininkas, vargonininkas, klavesinistas;

Pučinis (Puccini) Džakomas (1858 – 1924) – italų kompozitorius, operų „Manon Lesko“, „Bohema“, „Toska“, „Madam Baterflai“ ir kt. autorius;

Rachmaninovas Sergejus (1873 – 1943) – rusų kompozitorius, pianistas, dirigentas, 3 simfonijų, 4 koncertų fortepijonui su orkestru, operų „Aleko“, „Frančeska da Ramini“ autorius;

Ravelis (Ravel) Morisas (1875 – 1937) – prancūzų kompozitorius, baleto „Dafnis ir Chlojė“, „Ispanų rapsodijos“, „Bolero“, kūrinių fortepijonui ir simfoniniam orkestrui autorius;

Rosinis (Rossini) Džoakinas (1792 – 1868) – italų kompozitorius, 39 operų (tarp jų „Sevilijos kirpėjo“, „Šarkos vagilės“, „Italės Alžyre“, „Otelo“) autorius;

Sensansas (Saint Saens) Kamilis (1835 – 1921) – prancūzų kompozitorius, pianistas, vargonininkas, dirigentas, rašytojas, operos „Samsonas ir Dalila“, baletų, kūrinių fortepijonui ir simfoniniam orkestrui autorius;

Sarasatė (Sarasate) Pablas (1844 – 1908) ispanų smuikininkas, kompozitorius, kūrinių smuikui ir fortepijonui autorius;

Sibelijus (Sibelius) Janas (1865 – 1957) – suomių kompozitorius, pedagogas, 7 simfonijų (tarp jų „Suomijos“, „Šiaurės dukters“), koncertų smuikui ir fortepijonui su orkestru autorius;

Smetana Bedržichas (1824 – 1884) – čekų kompozitorius, pianistas, dirigentas, operų „Parduotoji nuotaka“, „Daliboras“, simfoninių poemų ciklo „Mano tėvynė“ autorius;

Šopenas (Chopin) Frederikas (1810 – 1849) – lenkų kompozitorius, pianistas. 2 koncertai fortepijonui su orkestru, 4 baladės, 21 noktiurnas, 25 preliudai, sonatos, dainos ir t.t.;

Šostakovičius Dmitrijus (1906 – 1975) – rusų kompozitorius, pianistas, pedagogas, 15 simfonijų, operų, baletų, uvertiūrų, koncertų kameriniam ir simfoniniam orkestrui autorius;

Štrausas (Straus) Johanas (sūnus) (1825 – 1899) – austrų kompozitorius, Vienos valsų ir operečių kūrėjas, daugiau kaip 500 šokių muzikos kūrinių (valsų, polkų, mazurkų) autorius;

Šubertas (Schubert) Francas (1797 – 1828) austrų muzikinio romantizmo atstovas, daugiau kaip 600 dainų, operų, kūrinių fortepijonui, kameriniams instrumentiniams ansambliams kūrėjas;

Šumanas (Schumann) Robertas (1810 – 1856) – vokiečių kompozitorius, kritikas, operų, oratorijų, sonatų, fortepijoninių koncertų autorius;

Vagneris (Wagner) Richardas (1813 – 1883) – vokiečių kompozitorius, dirigentas, dramaturgas, operų „Skrajojantis olandas“, „Tanhoizeris“, „Lohengrinas“, simfonijų, uvertiūrų, fortepijoninių kūrinių autorius;

Vėberis (Weber) Karlas Marija (1786 – 1826) – vokiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas, 10 operų (tarp jų „Laisvojo šaulio“), 2 simfonijų, 3 uvertiūrų, kūrinių fortepijonui autorius;

Verdis (Verdi) Džiuzepė (1813 – 1901) – italų kompozitorius, 26 operų (tarp jų „Nabuko“, „Rigoleto“, „Otelo“, „Don Karlo“) autorius;

Vieniavskis (Wieniawski) Henrikas (1835 – 1880) – lenkų smuikininkas, pedagogas, kompozitorius, kūrinių smuikui („Legenda“, „Skerco–tarantela“, mazurkų, polonezų) autorius;

Vivaldis (Vivaldi) Antonijus (1678 – 1741) – italų kompozitorius, smuikininkas, daugiau kaip 40 operų, oratorijų, 465 instrumentinių koncertų (tarp jų ciklo „Metų laikai“) autorius;

Zupe (Suppe) Francas (tikroji pavardė Suppe Demelli) (1819 – 1895) – austrų kompozitorius, operečių „Lengvoji kavalerija“, „Linksmieji studentai“, „Pikų dama“, operų „Virginija“, „Bergamo“ autorius.

Balsys Eduardas (1919 – 1984) – operos „Kelionė į Tilžę“, baleto „Eglė – žalčių karalienė“, oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“, kūrinių smuikui su orkestru autorius;

Budriūnas Antanas (1902 – 1966) – kompozitorius, choro dirigentas, kamerinių instrumentinių kūrinių, dainų chorams autorius;

Čiurlionis Mikalojus Konstantinas (1875 – 1911) – kompozitorius, dailininkas, simfoninių poemų „Miške“, „Jūra“, uvertiūros „Kęstutis“, fortepijoninių kūrinių autorius;

Dvarionas Balys (1904 – 1972) – kompozitorius, pianistas, dirigentas, operos „Dalia“, simfoninių kūrinių, muzikos spektakliams ir kinofilmams autorius;

Gruodis Juozas (1884 – 1948) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas, baleto „Jūratė ir Kastytis“, kūrinių fortepijonui, smuikui ir simfoniniam orkestrui autorius;

Karnavičius Jurgis (1884 – 1941) – kompozitorius, pedagogas, operų „Gražina“, „Radvila perkūnas“, 4 vienaveiksmių baletų, 2 simfoninių poemų, romansų, muzikos spektakliams autorius;

Karosas Juozas (1890 – 1981) – kompozitorius, dirigentas, pedagogas, oratorijų, kantatų, kūrinių styginiams instrumentams, kameriniams ansambliams autorius;

Naujalis Juozas (1869 – 1934) – kompozitorius, vargonininkas, pedagogas, simfoninių kūrinių, mišių, dainų autorius;

Petrauskas Mikas (1873 – 1937) – kompozitorius, visuomenės veikėjas, pirmosios lietuviškos operos „Birutė“, 20 operečių, instrumentinių pjesių, dainų autorius;

Račiūnas Antanas (1905 – 1984) – 10 simfonijų, 3 operų, kantatų, kūrinių fortepijonui autorius;

Sasnauskas Česlovas (1867 – 1916) – kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas, dainų, kūrinių chorui, vargonams kūrėjas, liaudies dainų harmonizuotojas;

Šimkus Stasys (1887 – 1943) – kompozitorius, dirigentas, simfoninės poemos „Nemunas“, operos, kantatų, dainų kūrėjas;

Tallat–Kelpša Juozas (1888 – 1949) – kompozitorius, dirigentas, instrumentinių pjesių, chorinių ir solinių dainų autorius, liaudies dainų harmonizuotojas.