Virusų tipai
Interneto virusus galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmąją sudaro jau pažįstami virusai, "migruojantys" kartu su bylomis. Antroji grupė - netikrieji virusai arba "virusai apgavikai" (virus hoaxes). Trečiajai grupei priklauso šiuo metu bene daugiausiai diskusijų sukėlusios kenkėjiškos "Java", "JavaScript" bei "ActiveX" programėlės.
Pirmoji grupė. Šios grupės virusai patys Internete plisti negali. Išplatinti tokį virusą gali tik vartotojas, paskleidęs juo užkrėstą bylą Internete (pavyzdžiui, palikęs ją tarnybinėje stotyje ar panašiai). "Geras" pavyzdys - "Microsoft" kompanijos išplatintas "Wazzu" virusas. Apsauga nuo panašių virusų yra gana paprasta - tiesiog reikia įprasti tikrinti bylas, atsiųstas iš Interneto tarnybinių stočių (serverių). Gana populiarus virusas "Burglar", užkrečiantis kompiuterį, kai vykdomos bylos su priesagomis "*.exe". Be to, virusas ieško savo "aukų" ir tuomet, kai naudojama DOS komanda "ATTRIB" (keičiant bylos savybes) arba komanda "DIR" (nustatant, kiek liko laisvos vietos diske). Pieš užkrėsdamas bylą virusas iš pradžių patikrina, ar tai nėra "Windows" programa, ar jos pavadinime nėra raidžių "V" arba "S". Virusas "Burglar" veikia "stealth" principu - slepia užkrėstų bylų padidėjimą. Jis dar vadinamas "Grangrave" dėl užkrėstose bylose randamos eilutės "AT THE GRAVE OF GRANDMA" ("Prie senelės kapo"). Kiekvieną kartą užkrėsdamas bylą virusas patikrina kompiuterio rodomą laiką. Jei tuo metu būna 14 minučių, "Burglar" kairiajame viršutiniame ekrano kampe parodo mirksintį pranešimą "Burglar/H". "Burglar" virusą sugeba aptikti ir sunaikinti dauguma antivirusinių programų. Rekomenduojama naudoti nemokamai platinamą rusišką antivirusinę programą "Dr. Web". Reikėtų nepamiršti, kad "Burglar" virusas rezidentinio tipo virusas, todėl valant kompiuterio diskus būtina turėti "švarų" sisteminį diskelį.
Antroji grupė. Ši virusų rūšis įdomi tuo, kad jos atstovai dažniausiai neegzistuoja ir negali egzistuoti. Kenkia ne virusai, o pranešimai apie juos. Didėjant virusų įvairovei kompiuterių vartotojai pradėjo naudotis Internetu kaip pigia, patogia priemone įspėti apie naujausius virusus savo kolegas. Tačiau ir atsirado ir norinčių papokštauti. Pastarieji elektroniniu paštu ėmė siųsti pranešimus apie kažkur kibernetinėje erdvėje klaidžiojančius fantastinius virusus. Pranešimo pabaigoje prašydavo persiųsti gautą laišką kuo didesniam skaičiui vartotojų. Nesunku įsivaizduoti, kaip per trumpą laiką gali padaugėti pranešimų kopijų, ypač jei jos dar būna išplatintos ir naujienų padaliniuose. Toks nereikalingas "balastas" užteršia kompiuterinius tinklus, sumažindamas informacijos persiuntimo spartą. Pranešimuose apie netikrus virusus dažniausiai grasinama, kad virusas užkrųs vartotojo kompiuterį laiško skaitymo metu. Reikia įsidėmėti porą dalykų. Pirma, skaitant laišką jūsų kompiuterio negali užkrėsti joks virusas. Tačiau gavęs laišką su prikabinta byla būkite atsargūs. Saugiausia būtų tokias bylas atskirti nuo laiško ir, išsaugojus diske, patikrinti jas turima antivirusine programa. Antra, gavę pranečimą apie netikrą virusą, ne persiųskite kitiems, o ištrinkite.
Trečioji grupė. "Chaos Computer" klubo nario sukurtas virusas gali surasti duomenis apie Interneto vartotojų asmenines sąskaitas banke ir be kodo paimti iš jos pinigus. Laimei, toks virusas tųra demonstracija, ką galima padaryti pritaikius naujausias technologijas. Dabar, kai informacija yra viena vertingiausių prekių, kompiuterių pasaulyje populiarėja vadinamas "kiberterorizmas", keliantis neviltį daugeliui kompiuterių kompanijų, tarnybų, pavienių vartotojų. Ne paslaptis, kad nuo jo buvo nukentėjusi viena didžiausių Interneto kompanijų "Yahoo". Taip pat buvo įsibrauta į Pentagono kompiuterius. Tačiau "kiberterorizmas" - ne tik kompiuteriniai "įsilaužėliai", bet ir naujausios kartos virusai. Jie gali patekti į kompiuterį ir pridaryti daug žalos jums "klaidžiojant" po Internetą. Pastaruoju metu vis daugiau "Web" tinklapių kūrėjų ima naudoti "ActiveX" bei "Java" programėles, kurios išplečia bendravimo su vartotoju galimybes. Puslapiai, sukurti "ActiveX" arba "Java" priemonėmis, atrodo patrauklesni, juose geriau pritaikomi daugialypės terpės privalumai. Kad visa tai veiktų, reikalingi vartotojo kompiuterio ištekliai bei leidimas kontroliuoti operacinės sistemos darbą. Tokį leidimą gali gauti ir piktadariškų kėslų turinčios programos. Pavyzdžiui, "ActiveX" programa "Exploder" gali nutraukti (shut down) "Windows 95" sistemos darbą arba net išjungti kompiuterį. Maža to, jeigu kompiuteris įjungtas į vietinį kompiuterių tinklą, šios programos - virusai gali pasiekti ir kitus tinklo kompiuterius. Be to, jos gali veikti daugelį operacinių sistemų ir padidinti galimų "aukų" skaičių. Virusinės "Java" programos gali pakenkti ir naudodamos elektroninio pašto pranešimus, nes prie gauto laiško prijungta "Java" programa yra automatiškai įvykdoma. Vienas paprasčiausių apsaugos būdų - tiesiog uždrausti Interneto naršyklės nuostatose "Java" ir "ActiveX". Tačiau šiuo metu dauguma WWW tinklapių teisėtai naudoja "Java" ir "ActiveX" priemones, todėl toks "apsidraudėlis" gali prarasti ne tik malonumą žvalgytis WWW pasaulyje - kai kurios Interneto sritys ne "Java" bei "ActiveX" gali veikti nepakankamai gerai . Taip pat patartina turėti naujausią tinklo naršyklę. Tiek "Microsoft", tiek "Netscape" kompanijos gana greitai reaguoja į pranešimus apie naršyklėse rastas "skyles" bei kitus trūkumus ir operatyviai ištaiso. Todėl galima tikėtis, kad naudodami naujausią naršyklę, būsite apsaugoti bent jau nuo tuo metu žinomų kenkėjų. Norint apsaugoti vartotojus nuo nežinomų, galbūt pavojingų, programų, "Java" ir "ActiveX" programos sertifikuojamos. Programų kūrėjai užregistruoja savo "kūrinius" kompanijoje "VeriSign". Jei programiniai produktai "išlaiko" visus testus, jiems suteikiamas antros klasės "Authenticode" sertifikatas. Kompanijų pateiktoms programos suteikiamas trečios klasės "Authenticode" sertifikatas. Tarnybinėse stotyse, kituose Interneto magistralių mazguose įrengiamos filtruojančios programos, sulaikančios nesertifikuotus "Java" bei "ActiveX" produktus. Tokios apsaugos programos netinka asmeniniams kompiuteriams. Kompanijos "Eliashim" padalinys "eSafe Technologies" siūlo programą "eSafe Protect 1.1", skirtą asmeninių kompiuterių apsaugai. Šią programą galima atsisiųsti iš Interneto srities www.esafe.com/download1.html. Be to, minėtoje Interneto srityje galima rasti įvairios informacijos apie vandalus, piktavališkus "hakerius", jų buvusius bei galimus antpuolius. Kad ir kokios grėsmingos pasirodytų "Java" ir "ActiveX" programinių virusų galimybės, saugoti savo kompiuterį vien nuo tokio tipo virusų nereikėtų. Kol kas pranešimų apie ypač smarkius šių "kenkėjų" antpuolius nėra. Laimei, daugumos naršyklių pažeidžiamumas aptinkamas ir ištaisomas anksčiau, negu tai panaudojama blogiems tikslams.