J�ros izoliuota nuo �siver�eli� Japonija tenkinosi realia nepriklausomybe per am�ius. �i ritualin� visuomen�, gana primityvi palyginus su Vakar� pasauliu, su kuriuo iki 19a. vidurio netur�j� kontakto, gal�jo t�sti savo kult�r� ir istorij� be trugdym�.
Tautos vietiniai �unys, vertinami kaip �natural�s paminklai�. Dauguma yra �pic� �eimos nariai, �traukiant japon� Akita, �iba, Ki�iu ir daugel� kit�. �piciniai �unys kil� i� �alto klimato, tod�l pilnai prisitaik� prie �emiau nulin�s temperat�ros salyg�. Storas kailis, ma�os ir sta�ios ausys apsaugo �un� nuo v�jo ir sniego; poviln�s sluoksnis suteiki� �ilum� �altyje, bei pav�s� saul�kaitoje; tvirtai susukta uodega u�dengia nos� kai �uo miega �iedin�j pozoj; � vilk� pana�us snukis su�ildo or� prie� patenkant � gyvulio plau�ius.
Japonu �ibai priklauso visos �ios savyb�s, plus s�vas charakteris ir i�vaizda.
Kod�l �iba? �odis �iba japon� kalboje turi kelet� reik�mi�. Vieni teigia, kad d�l raudon� sud�i�vusi� kr�mok�ni� atspalvio (vadinam� �iba), dar, kad �iba buvo vadinamas krumok�ni� �uo d�l savo grei�io lakstant bruzgynuose. �tikimiausia, kad �iba rei�kia tiesiog ma�as, nes veisl� buvo minima kaip ma�asis japon� �uo kai kuriuose angl� tekst� knygose.
Nors �ibos Japonijoje �inomos daug t�kstan�i� met�, bet pasaul� jos pradejo u�kariauti tik 20 a. pabaigoje. � Jav jos oficealiai pateko 1970 m, bet AKC (Amerikos veislyn� klubas) pripa�ino tik 1991m. �ibos leten�l�s Europa paliet� 1972m. �vedijoje, v�liau i�populer�jo skandinavijos �alyse ir kitose europos dalyse. 1992m. Anglijos Kraft�o paroda praturt�jo �iomis gro�yb�mis.
Pirmoji �ibos kalyt� (Bra�k�) � Lietuva atsik�l� 1998m i� Anglijos. Vieni�ai ilgai b�ti nereik�jo, nes po met� atvyko ir jos vyras (Juokelis). Taigi �ib� istorija prasid�jo Lietuvoje, kaip jai seksis priklausys nuo m�s�.
CHARAKTERISTIKA
Lyg ma�ytis paveikslas ar skulpt�ra nulietas azijos menininko, japon� sodininko idealiai nukirptas bonsai medis, tai minetiurinis japon� steb�klas vardu �iba. Pirmakart pama�ius �iba, ai�ku jog tai nepaprastai �patingas �uo. Balansas ir harmonija apsoliuti savyb� mene ir japon� �unyse. �ibos privalo b�ti su taisyklingai proporcinga galva ir i�rai�ka, k�nu ir dvasia.
Japonai i�skirt� geriausias �ib� savybes sakydami �dvasingai bebaimis�, �geros prigimties�, �velnus ir kuklus. B�dami nepriklausomi i�prigimties, tarp svetim� �moni� es� u�sidar�, bet yra i�tikimi ir i�rai�kingi tiems kurie u�sitarnauj� j� pagarb�. Kartais agresyvus kitiems �unims, ta�iau suvaldomas �eimininko. Nieko keisto ir pavir�utin�ko �ib� charakteryje. Jei natural�s siela ir i�vaizda, lyg vilkas ar lap�. Austral� �uo dingas b�tu pana�us savo prigimtimi, ta�iau jam tr�kt� japon� �uns i�rai�kingumo bei subtilaus balanso.
Ar tu esi tinkamas �ibai?
�iba n�ra eilinis �uo, tod�l jam reikia teisingo �eimininko. J�s nerasite labiau d�iaugsmingo, gyvenim� mylin�io, atsidavusio �uns. B�dami tokie nepaprasti n�ra labai i�rank�s savo �eimininkui.
J� dydis yra puikus: neperma�as, kad gal�tum suminti, ir neperdidelis, kad negal�tum paimti � gl�b�. Temperamentingi, ta�iau patikimi ir i�tikimi, kerintys ir i�mintingi, tod�l vaikams juokingi.
Kad ir koks nuostabus �uo beb�t�, deja n�ra veisl�s visiems. M�gstantis nepriklausomyb� ir turintis savo nuomon�, gali var�ytis, net su protingiausiu �eimininku. Treniruojant �iba yra vil�i� i�bandymas, nes reikalinga daug repeticij�. Tai yra nei�senkantys ir rimti �unys randantys i�eit� i� daugyb�s problem�. Ir dar, tikru japon� stiliumi, toks u�sispyr�s kaip ir nepriklausomas ir protingas. Jos gali susikoncentruoti sprend�iant problemas valand� valandas ir tada surasti i�eit� i� dilemos. Ar gali �iba galvoti? � atsargiai, nes gali ji i�girsti. Treniruoti reik�t� prad�ti kiek ank��iau (6-8 sav.) negu kitas veisles. Kitaip �iba prad�s saviaukla ir �rodys jog j�s� sumanymai yra neteisingi. Pavyzd�iui, pavad�lis- sugai�it- ir gyvenimo problema kitame jo gale.
Nemylit ka�i�? Tai gal �ibos jums nereikia. Jos kaip kat�s �varios ir praleis valandans prisi�i�rint save, �ino jog yra gro�yb�s. Tur�damos nagus, juos �darbina valantis, �aid�iant, bei gaudant grob�. Vaikytis pauk��ius, grau�ikus ir �iaip ne�prastus dalykus �ibai atsakingas ritualas. Taip pat palang�s m�gstamiausia laisvalaikio vieta. Dar kai kas apie kates. Jaigu j�s mylite jas, tai nerei�kia jog j�s� �iba jas pak�s, gal b�t tod�l,kad j� pa�i� kaip ka�i� jau u�teks.
Sakoma jog �iba laisv� m�gsta labiau nei prabang�. Daugelis �eiminink� turi problem� su laisvai lakstan�ia �iba. Nes jai savi reikalai ne menkiau svarb�s negu �eimininko. Man buvo svarbu i�mokyti savas �ibas vaik��ioti be pavad�li�. O gal jos mane i�mok� kaip su jomis eiti pasivaik��ioti. Pavad�liu naudojuosi tik i�einant i� nam�, nes gyvenu daugiabu�iame name, kur keturkojai kaimynai nepageidaujami. Tokiame mini-parkelyje duodu �ibom laisv� kartu su dar dviem koliais. Da�niausiai tada ir supranti kaip juos myli ir viliesi jog jie gr�� laimingi. Nors jas su�iur�ti sunku ta�iau m�s� i� akira�io �ibos ilgai nei�leid�ia. Atrodo jog nieko n�ra, o u� sekund�s pro kojas dideliu grei�iu pralekia tavoji �iba. Teko �sitikinti jog �iba atsistoja taip, kad matyt� jus ir dominant� objekt�, nugriebus� kaul� atsiguls nuotokiau, ta�iau visada akimis � �eiminink�, per arti pri�jus spruks, o per toli vysis. Geriausias j� prisi�aukimas tai j� ignoravimas. Pasijutisi viena ji greitai susiras savo palydov�. Taigi man gr��tant namo visus parsivesti su pavad�iais gana neda�na. Nes �ibos tokios protingos ir namus randa pa�ios. Da�niausia Bra�k� jau pasitinka mus prie laiptin�s dur�, nes blogas Lietuvos klimatas, jai nelabai priimtinas. Juokel� galima ir suklaidinti, kad mes einame � kit� puse, jam patinka b�gti pirmam, tod�l greitai pakei�ia krypti m�su link. Gr��imas namo n�ra toks nemalonus dalykas, nes visada laukia skan�s patiekalai.
�ib� i�skirtinis �atsirenkamas gird�jimas�, ver�ia susim�styti gal m�s� �unelis neprigirdi? Tur�damos puikias ausis, jos i�skiria garsus � kuriuos nereguoja pvz. �od�ius �negalima� , �pas mane�, ta�iau �od�ius �valgyt�, ��aist� i�girsta net did�iausiame triuk�me. Tod�l reikia tur�ti gars� atsargas kurie pakeist� negirdimus �od�ius.
Nors �ie �unys yra med�iokliniai, ta�iau pasirinkti �ib� kaip med�iotoj�, tas pats kai pasirenkant Ital� greihaund� lenktyn�m. �ie gyv�nai med�ioja akimis ir uosle. Japonijoje su jais buvo med�iojami fazanai ir antys, taip pat triu�iai ir kiti grau�ikai. �iba pauk��ius �varo � med�ius. Med�iotojas nustato viet� pagal lojim� ir taip pauk�tis sumed�iojamas. Antis �ibos privilioja � krant�. �uneliai da�niausiai mokomi med�ioti pauk��ius arba �induolius, nes i�mokusi med�ioti ki�k� ji bus trigdoma �oli� �lamesiu ir pamir� apie pauk��i� viliojim�. �inoma �iais laikais �iboms netenka profesonaliai med�ioti, ta�iau meg�ji�kai nu�iupta kaimyn� vi�ta ar lauko �iurk� gali pralinksminti arba nuli�dinti.
�ibos labai i�rai�kingos savo balsinias sugeb�jimais. Jos leid�ia daugel� ne�prast� �unims gars�, nuo be�d�ioni� iki pap�g�, bei �em� drebinan�i� r�kim�. Nors ir tur�damos tok� turting� �odyn�, juo naudojasi retai. Tai nebalsingi �unys, i�skyrus labai susijaudinus. Loja labai retai (kam lot kai galima r�kt).
STANDARTAS
Paskirtis: med�ioklinis, kompanionas.
Bendra i�vaizda: ma�o �gio, subalansuotas, kaulingas su i�vystytais raumenimis.
Svarbios proporcijos: auk�tis ties ketera ir k�no ilgis sutinka kaip 10:11.
Elgesys ir temperamentas: i�tikimas, su i�vystytais analizatoriais ir auk�tu temperamentu.
Galva: kakta plati, skruostai labai ry�k�s, per�jimas ai�kus su lengva vagele. Nosies tiltas tiesus, nosis juoda. Snukis vidutini�kai stambus ir smail�jantis. L�pos prigludusios, stipr�s dantys su �irkliniu sukandimu.
Akys: ma�os, trikamp�s ir tamsiai rudos; aki� kampai atvirk�ti.
Ausys: ma�os, trikamp�s, palinkusios � priek� ir tvirtai sta�ios.
Kaklas: stambus, stiprus, subalansuotas su galva ir k�nu.
K�nas: nugara tiesi ir stipri; juosmuo platus ir raumeningas.
Uodega: pastatyta auk�tai, stambi, susisukusi, nuleista beveik siekia kulnus.
Priekin�s gal�n�s: petis vidutini�kai nuleistas, alk�n�s tvirtos; �i�rint i� priekio kojos tiesios.
U�pakalin�s gal�n�s: �launys ilgos, blauzda trumpa, bet gerai i�vystyta, kulnai stamb�s ir tvirti.
P�dos: pir�tai suglausti ir sulenkti. Pagalv�l�s kietos ir elasti�kos. Nagai kieti ir pageidaujami juodi.
Judesiai: lengvi ir energingi
Kailis: plaukai: vir�utinis plaukas �iurk�tus ir tiesus, poplaukis mink�tas ir tankus; plaukai ant uodegos ilgesni ir stat�s.
Spalva: raudona, juoda su �rud�iu, sezamo, juodo sezama, raudono sezamo.
Sezamo spalva: vienodas balt� ir juod� plauk� mi�inys.
Juodo sezamo: daugiau juod� negu balt� plauk�.
Raudono sezamo: apatiniai plaukai raudoni, o vir�utiniai juodu mi�iniu.
Visos spalvos privalo tur�ti �Urajiro�.
�Urajiro�: baltas kailis ant snukio �on� ir skruost�, apatin�s �andikaulio dalies ir kaklo, kr�tin�s ir pilvo, pauodegys, koj� vidin�se vietose.
Dydis: patin� �gis ties ketera 40 cm, kali� 37 cm Leid�iama 1,5 cm skirtumas.
Tr�kumai: bet kokie nukrypimai nuo apra�yt� dali� laikomi tr�kumais
1) bailumas
2) kali�ki patinai, patini�kos kal�s
3) nedakandimas arba perkandimas
4) daugybinis dant� tr�kumas
Diskvalifikuojantys tr�kumai:
1) nesta�ios ausys
2) kabanti ar trumpa uodega
Pastaba: patinai privalo tur�ti dvi pilnai nusileidusias s�klides mai�elyje.
Naudota literat�ra:
1) Maureen Atkinson �The Complete Shiba Inu�
2) Andrew De Prisco �Japanese Shiba�
Redagavo:
Vytautas Baranauskas
Dominan�ius d�l �ib� ir Lietuvos �picini� ir Primityvi� �un� Klubo (L�P�K) kreiptis:
mob. 8-61231779
E-pa�tas: [email protected]
Veislynas ��ara� u�siima �ib� ir ilgaplauki� koli� veisimu.