Receptai sveikam nardymui.

2005 vasaris. Selene Yeanger.

Svarbiausi klausimai, kuriuos reikia užduoti pačiam sau prieš lipant į vandenį.

Jeigu esate kaip ir dauguma rekreacinių diverių, tikriausiai nuo panėrimo iki panėrimo praeina savaitės, ar netgi mėnesiai. Kai kurie narai išvis neneria ilgus tingius metus. Daug kas gali atsitikti per tokį ilgą laiką. Išsivysto alergija, padidėja juosmens apimtis, užsimiršta įgūdžiai... Štai kodėl kalbėjomės su dive daktaru Lewis Kohl, Long Ailando Brukline skubios medicininės pagalbos ligoninės vadovu – kad sudaryti tinkamumo nardymui kontrolinį lapą. Atsakykite prašom (tik sąžiningai) į duotus klausimus, ir jeigu bent vienas ar daugiau klausimų kelia rūpesčių, prieš šokant į vandenį verčiau vadovaukitės rekomendacijomis.

Kada paskutinį kartą nardėte?

Jeigu nuo paskutinio nėrimo praėjo metai ar daugiau, tikriausiai gera mintis būtų užsirašyti pas daktarus trumpam sveikatos patikrinimui. “Jeigu pastaraisiais metai jūs neturėjote aukšto kraujospūdžio, tai dar nereiškia, kad jis po truputį nekyla” – sako dr. Kohl. Kitos ligos, kaip diabetas ar netgi alergijos, gali išsivystyti su amžiumi. Svarbu stebėti sveikatos būklę. Mažų mažiausiai, sąžiningai įvertinkite savo sveikatą.

Nors jūs ir galvojate, kad neužmiršote “kaip reikia nardyti”, visai galimas dalykas, kad po ilgesnio laiko tarpo atrasite, kad primiršote, kaip elgtis su įranga. “Po ilgesnio nenardymo periodo yra įprastas dalykas, kai matai žmones dedant reguliatorių aukštyn kojom ar užmirštant atlikti būtinus pasiruošimo žingsnius.” – sako dr. Kohl – “Tai griauna pasitikėjimą savo jėgomis ir gali būti, kad po vandeniu tapsite kiek daugiau susijaudinęs, ypač tuo atveju, jeigu kažkas pradės eiti blogai”. Jo patarimas: “Eikite į baseiną, susirinkite įrangą ir padarykite nedidelę repeticiją. Tai padės atgauti įgūdžius ir truputį paruoš psichologiškai”.

Ar galite greitai užlipti laiptais per tris aukštus, arba prabėgti nuo namų iki autobuso stotelės?

Nardymui – įrangos dėvėjimui ir plaukimui  - reikia bent jau vidutinio sveikatos lygio. Būdami visiškai prastos formos, rizikuojate pavargti ar net supanikuoti, jeigu nėrimo sąlygos pablogėtų ar tektų kiek ilgiau plaukti link savo laivo. “Aš paprašau savo klientus įvertinti savo sveikatos būklę realaus gyvenimo sąlygomis: jeigu jie negali greitai užlipti laiptais per tris aukštus be sustojimo ir neuždusdami, sveikata divingui yra netinkama.”

Ar po savo paskutinio nardymo pradėjote gerti kokius nors vaistus?

Anot apklausų, ketvirtadalis narų kasdien geria kokius nors vaistus. Kai kurie įprasti vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, antidepresantai, antihistaminai gali kliudyti jums saugiai nardyti. Savo paties labui ir saugumui pirma pasitarkite su gydytoju. Įsitikinkite, kad jūsų organizmas gerai toleruoja vaistus, netampate apsnūdęs ar apsvaigęs.

“Ką bedarytumėte, nenustokite gerti vaistus tik dėl to, kad manote jog jie kliudo nardymui. Daug blogiau yra nardyti nekontroliuojamos sveikatos būklės.”

Ar nervinatės dėl nėrimo?

Atsiminkite auksinę taisyklę: niekada nenerkite, jeigu jaučiatės nekomfortiškai. Tai padidina jūsų riziką supanikuoti ir įstumti į pavojų kitus narus. Nedidelė įtampa yra normalu ir netgi sveikintina, nes palaiko jus budriu, atsargiu ir pasiruošusiu. Bet jeigu jūs atvirai bijote, tai aiškus ženklas, kad geriau susilaikyti nuo nėrimo.

“Jeigu jūs nenardėte kelis metus, ir nesate labai labai patyręs, geriau nedarykite sudėtingo nėrimo”, - sako dr. Kohl – “geriau planuokite kažką paprastesnio ir eikite tik tuomet, kai sąlygos optimalios”.

Ar nesate peršalęs, neturite problemų su alergija ar sinusitais?

Dauguma mūsų peršalę vaikštome su užkimšta nosim, kenčiame nuo temperatūros, šienligės ir kitų alergijų. Visa tai gali žymiai pakoreguoti nardymo planus. Pasistenkite atsikratyti ligos simptomų prieš neriant. Yra daug vaistų nuo slogos ir antihistaminų (tokių kaip Sudafed, Claritin), kurie paprastai yra gerai toleruojami narų tarpe, bet svarbu tvirtai žinoti, kad galite juos drąsiai vartoti be jokių nepageidaujamų šalutinių efektų, tokių kaip mieguistumas ar padidėjęs širdies ritmas. Jeigu atvykę jūs vis dar kenčiate nuo slogos, alergijos ar sinusito – nenerkite.

Ar jautėte skausmą krūtinėje, ar turėjote kvėpavimo sunkumų darydami fizinius pratimus?

18 metrų gylis – netinkama vieta gauti širdies smūgį. Jis yra pagrindinė staigios narų mirties po vandeniu priežastis. Bet nėra ką kaltinti, jeigu pats ignoravote savo širdies problemas. Jeigu po kiek reikalaujančių fizinių pastangų jaučiate skausmą krūtinėje ar turite kitus širdies simptomus, tokius kaip lengvą galvos skausmą, uždusimą – jums absoliučiai negalima nerti.

Kada paskutinį kartą pakartojote savo nardymo įgūdžius?

Nardymo saugumui psichologinis pasiruošimas yra lygiai taip pat svarbus, kaip ir fizinis. “Užmiršti svarbiausius įgūdžius yra pavojinga, o galbūt netgi dar pavojingiau, nei būti prastos fizinės formos. Išvalykite kaukę, patikrinkite reguliatorių, pasikartokite rankų signalus. Tegu tai būna dalimi pasiruošimo prieš nėrimą.”

Ar po paskutinio savo nėrimo susidūrėte su bet kokiomis sveikatos problemomis?

Tai stebina, bet kartais žmonės pripranta netgi prie erzinančių sveikatos problemų ir laiko tai norma. Pasikartojantis nugaros skausmas, sąnarių skausmai, cukraligės problemos, nuotaikos kaitaliojimasis, kiti fiziniai ir psichologiniai simptomai gali kelti pavojų nėrimo metu. Patikrinkite bet kokius keistus simptomus iki nėrimo.

Ar nuo to laiko, kai paskutinį kartą nardėte, priaugote svorio?

Tyrimai rodo, kad amerikiečiai sulaukę pilnametystės iškarto priauga vidutiniškai apie 1 kg. viršsvorio kasmet. Didėjanti juosmens linija mažina ištvermę ir didina širdies smūgio riziką. Diveriai su kūno masės indeksu 30 ir daugiau (tai jau nutukimo ženklas) turi pernelyg didelę širdies smūgio riziką.

Jeigu sveriate porą kilogramų daugiau, nieko baisaus, tiesiog pradėkite daugiau vaikščioti, kad pagerinti savo formą. Jei sveriate 9-13 kg. daugiau, pradėti vaikščioti yra taip pat sveikintinas dalykas, o nardant atsižvelkite į tam tikrus perspėjimus. Kaip antai: nelyskite į šlapio tipo kostiumą, kurį jūs nusipirkote kai dar buvote lieknesnis, nes tai ne tik nepatogu, bet ir dar labiau apkrauna širdį. Nardykite labiau konservatyviai. Riebaliniai audiniai sugeria daugiau azoto, sunkūs diveriai naudoja daugiau oro. Neprievartaukite savęs gyliu ir dideliu dugno laiku, darykite pakankamus saugumo sustojimus.

Ar nepradėjote laikytis naujos dietos?

Kai ruošiatės vėl pradėti nardyti, meskite iš galvos visokias stebuklingas dietas. Jūsų organizmui  reikia kuro – kad palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje (beje, nedidelis kiekis maisto skrandyje padeda išvengti jūrligės). Reiškia, prieš nardymą valgykite sveiką maistą su daug angliavandenių: kalakutieną su kvietine duona, pvz., o dienos pabaigoje vėl lengvai užkąskite.

Straipsnis išverstas maloniai leidus SCUBADIVING (www.scubadiving.com).