Niekada daugiau nepasiklyskite: keturių žingsnių programa.

 Pasiklydote po vandeniu? Tada mes jums padėsime. Pasiklydote Akropolio mašinų parkavimo aikštelėje? Tada gelbėkitės patys.

Netgi žinant kur esi ir kaip rasti kelią atgal į savo laivą, baimė pasiklysti yra vienas didesnių nardymo stresų. Vien baimė dėl to, kad nežinai kaip gryžti namo gali sugadinti visą nėrimą.

Kodėl aš turiu pasiklysti?

Kodėl taip yra, kad lengvai galite rasti savo automobilį supermarketo aikštelėje, bet vos pakišę galvą po vandeniu, iškarto prarandate orientaciją? Viena iš priežasčių, kodėl taip atsitinka – kad povandeninis pasaulis mums nėra įprastas. Atkreipę dėmesį į prabangų sidabrinį “Lexus”, stovintį per dvi auto nuo jūsų mašinos, labai tikėtina, kad geriau įsiminsite ir pačią vietą.

Kita priežastis, kodėl yra mokoma povandeninės navigacijos – kai neriama prie objekto, kuris yra labai didelis. Sugebėjimas sekti “stačiakampiais” gryžtant atgal prie savo starto pozicijos, atrodo visiškai nesudėtingas dalykas, ypač prisiminus, kaip retai iš mūsų visų nėrimų esame pasimetę. Faktas, kad kompasas yra vertingas aksesuaras, bet paprastai gryžtant atgal mums nereikia plaukti įkišus nosį į kompasą.

Bet tikriausiai svarbiausia priežastis, kodėl narai pasiklysta yra tai, kad jie pripranta sekti paskui lyderį, kas įprasta dive kurortuose. Lygiai taip pat, kaip stiprus dominuojantis naras laikui bėgant padarys savo buddį nuo jo priklausomu, taip ir dive gidai laikui bėgant padaro kitus narus nesiorentuojančius. Ar bandėte kada nors prisiminti kelią atgal svetimame mieste, jeigu sėdėjote ant galinės automobilio sėdynės?

Svarbiausi dalykai ieškant kelio atgal po vandeniu, yra aplinkos stebėjimas ir vaizduotė. Darykite taip:

1.                 Mintyse susikurkite žemėlapį.

Prieš lysdami į vandenį, susikurkite savo galvoje įsivaizduojamą nėrimo vietos žemėlapį. Geriausias būdas tą padaryti, yra nusipiešti tikrą žemėlapiuką ant popieriaus ar rašymo lentelės. Netgi jeigu jūs  nė karto daugiau nepažvelgsite į savo piešinį, vien jau piešimo procesas padės jums gerai jį įsiminti. Beto, jeigu piešiate ant rašymo lentelės (povandeninės), vėliau galėsite į ją žvilgtelėti. Pradėkite tiesiog divemasteriui pasakojant apie nėrimo vietą, ir nesidrovėkite užduoti jam klausimų.

 Pasižymėkite gylius, jeigu jie yra žinomi. Pažymėkite laivo buvimo vietą, arba įėjimo į vandenį nuo kranto vietą.

Pridėkite savo paties stebėjimų detales: mat daugybė povandeninių orientyrų, tokių kaip rifai, sienos, rudadumbliai ir kt. bus gerai matomi ir nuo paviršiaus. Pvz., pagal vandens spalvą galima spręsti apie gylį, todėl galite numatyti kur yra povandeninė siena. Koralų galvos paprastai būna juodos arba rudos.

 Atkreipkite dėmesį ir į viršvandeninius objektus, kurie galbūt turės savo “pratęsimą” ir po vandeniu: nuvirtusi uola ar aštrus iškilusio rifo kampas. Jeigu nardote netoli nuo kranto, labai dažnai pagal kranto kontūrą galima spręsti ir apie dugno kontūrą. Status kranto skardis greičiausiai ir po vandeniu eis stačiai žemyn. Pusiau paskendusi uola, iš vienos pusės beveik vertikali, iš kitos pusės - tolygiai pereinanti į vandenį, greičiausiai ir po vandeniu turės tokią pat formą.

Pagaliau, rodyklytėmis pasižymėkite srovės kryptį ir saulės padėtį. Jeigu matomumas bus geras, galėsite matyti saulę ir po vandeniu. Jeigu saulė ir ne tiesiai virš galvos, galėsite orientuotis pagal metamus šėšėlius.

Patarimai.

-         Kad geriau įsižiūrėti į povandeninius objektus, užlipkite ant laivo kuo aukščiau, naudokite poliarizuotus akinius, pridenkite akis nuo saulės arba nežiūrėkite prieš saulę.

-         Kompasas gali padėti. Nusipieškite ant savo rašymo lentelės žemėlapiuką, orientuotą viršutiniu kraštu į šiaurę. Po vandeniu teliks pasisukti taip, kad kompaso rodykle būtų pasukta į piešinio šiaurę. Dabar tai, kas yra piešinio dešinėje, yra dešinėje iš tikro.

-         Kita kompaso gudrybė: pažymėkite azimutus į objektus, kuriuos jūs jau identifikavote nuo laivo ar įėjimo taško nuo kranto. Atvirkštinis kursas ir bus kelias atgal.

-         Kad pamatyti į kurią pusę teka srovė, stebėkite vandens raibuliavimą aplink stacionarius objektus: augalus, polius, inkaro lyną. Neapsikvailinkite žiūrėdami į bangas, mat paprastai jos rodo vėjo kryptį, bet ne srovės.

-         Nemėgstate rašymo lentelės? Galvokite apie ją kaip apie laikinai naudingą dalyką. Poto, kai įgusite stebėti aplinką ir susikurti žemėlapį galvoje, daugiau jos jums neprireiks.

2.                 Planuokite savo kelią.

 Jeigu bijotės pasimesti, užuot klaidžiojus po vandeniu kaip pakliuvo, planuokite savo kelią šioje nėrimo vietoje. Pasižymėkite ant žemėlapio savo būsimą kelią ir tuos orientyrus, kuriuos turėsite praplaukti. Dabar bus sunku pasimesti, kadangi atgalinis kelias turės tuos pačius orientyrus, kuriuos jau praplaukėte. Tai skamba nuobodžiai, bet iš tikro taip nebus, nes tie patys jau matyti orientyrai iš kitos pusės atrodys visiškai kitaip.

Patarimai.

-         Dažnai dive kateris bus neprisišvartavęs tiesiog nėrimo vietoje, bet bus truputį toliau. Todėl planuokite užbaigti nėrimą tokioje vietoje, kurią galėsite pažinti: pvz., prie uolos iškarto už rifo. Pasižymėkite azimutą link šio orientyro, atvirkštinis kursas  ir bus kelias namo.

-         Jeigu čia nėra jokių orientyrų, jūs galite padaryti ir savo nuosavą orientyrą, sukrovę nedidelę krūvelę iš dugno akmenų (tik ne iš koralų, prašau) ar savo atsarginių svorių. Sekite kompaso kursu ir reikiamoje gerai matomoje vietoje sudėkite kelis akmenis. Atminkite koks čia gylis. Čia bus jūsų atspirties taškas gryžtant atgal. ( Nugriaukite savąjį orientyrą, kai galutinai palikinėsite nėrimo vietą).

-         Atgalinis kelias nebūtinai turi buti tiesi linija. Vietoj to geriau sekite siena, dugno kontūru ar orientyrų virtine.

3.                 Sustokite prieš eidami.

Kai jau įėjote į vandenį ir nusileidote iki dugno, prieš pradėdami savo kelionę, sustokite. Sustokite ir apsižvalgykite, pažvelkite į dugną ir aplinkui save, kiek tik leidžia matomumas. Kad susiorientuoti savo žemėlapyje, pasinaudokite kompasu arba saulės padėtimi. Pasižymėkite gylį, į kurią pusę bus sekliau, į kurią giliau. Nustatykite srovės kryptį.

 Papildykite šiomis detalėmis savo įsivaizduojamą ar tikrą žemėlapį. Ieškokite neįprastos formos uolų ar koralų aplink save ir bandykite jas įsiminti. Jeigu pasiklysite gryždamas, galbūt aptiksite vieną iš jų ir atpažinsite.

 Iškarto po nusileidimo gera mintis yra padaryti pauzę – pasitikrinti savo įrangą, buddį, pakoreguoti plūdrumą. Ir, aišku, susiorientuoti.

Patarimai.

-         Leiskitės žemyn stačias, kiek tai įmanoma, bandykite neprarasti prarasti jausmo, į kurią pusę jūs dabar esate pasisukęs.

-         Nustatykite, kuria kryptimi eina dugno nuolydis, paieškoję “kritimo linijų”. Tai būtų kryptis, kuria kamuolys riedėtų žemyn.

-         Jeigu nuo laivo iki nardymo vietos dar reikia praplaukti seklius vandenis, skaičiuokite savo yrius, taip bent turėsite supratimą apie distanciją. Gryžtant atgal po tiek pat yrių (plius minus 10 procentų) turėtumėte rasti savojo laivo inkaro lyną.

4.                 Sekite orientyrų eile.

 Kad išlikti nepasimetusiam, reikia stebėti aplinką. O didžiausias stebėjimo priešas yra nuolatinis judėjimas. Dauguma narų mano, kad jiems kaip ir rykliams, tiesiog būtina nuolat judėti. Kai jų žvilgsnis nuolat slenka dugnu, kiekvienas akmuo, kiekviena pintis atrodo lygiai taip pat, nėra ką įsiminti. Viskas atrodo tarsi išplaukusi lėtai slenkanti dėmė.

Užuot, geriau galvokite apie savo kelią kaip apie atkarpas tarp A, B, C ir tt. Pažiūrėkite į priekį ir susiraskite kokį nors toli esanti orientyrą – uolą, rifo kampą ar vienišą akmenį. Čia bus B. Kai jį pasieksite, sustokite ir pažiūrėkite atgal į A. Tai ir bus vazdelis, kurį matysite gryždami atgal. Dabar vėl pažiūrėkite į priekį ir išsirinkite orientyrą C, plaukite link jo. Pasiekę C, sustokite, atsisukite ir pažiūrėkite į B, ir tt.

Patarimai.

-         Prieš nuplaukdami nuo savo orientyro, apžiūrėkite ir kitą jo pusę iš arti. Gali būti, kad iš kitos pusės jis atrodo visiškai skirtingai.

-         Dažnai labiausiai įsimenami orientyrai yra nenaturalūs po vandeniu daiktai, pvz., kokios nors šiukšlės (gryždami atgal, jūs galite jas pasiimti su savimi).

-         Jeigu orientyrai nėra dideli ir aiškiai matomi, gylio įsidėmėjimas padės jums vėl juos rasti. Nuolatinis gylio stebėjimas beveik visada padės jums lengviau orientuotis.

-         Kartu su A, B, C... atkarpomis pasitikrinkite ir kompasą ar saulės padėtį. Dažnai rifas ar siena palaipsniui linksta. Jūs manote, kad plaukiate tiesiai, kai iš tikro darote posūkį.

-         Išmokite identifikuoti įprastus koralus, pintis, augalus ir kitas stacionarias gyvybės formas jūsų nardymo vietoje. Jeigu galite pasakyti kažkokio daikto pavadinimą ir žinote jo atpažinimo charakteristikas (kaip sidabrinio “Lexus”), labai tikėtina kad jį prisiminsite.

Visdėlto pasiklydau: ką daryti?

Jūs nustebęs bandėte sekti paskui tą ryklį, išklydote iš savo takelio ir dabar nežinote kur atsidūrėte? Pirmiausia, atsipalaiduokite, pasitikrinkite savo oro atsargas ir gylį. Vaikydamiesi ryklį, tikriausiai visai nekreipėte dėmesio į kompasą. Bet jeigu jūs žinote, kad seklesni vandenys yra vakaruose, o dabar jūs kybote virš mėlynos bedugnės, plaukite į vakarus, kol vėl rasite dugną. Ir atvirkščiai, jeigu dabar esate sekliau nei pirma, plaukite į rytus.

Jūsų tikslas yra rasti dugną tame pat gylyje, kuriame buvote prieš pasimesdamas. Jeigu nesinaudojate kompasu, saulės padėtis duos apytikrį suvokimą. Kai gryšite į savo paskutinio orientyro gylį, gryžkite ta kryptimi, iš kurios išplaukėte (pvz., rifas turi buti iš kairės, nes prieš tai buvo iš dešinės), kol neatpažinsite savojo orientyro.

Jeigu po tam tikro laiko jūs nieko neatpažinote, sustokite truputį ir giliai pakvėpuokite. Ar esate tikras kad plaukiate teisinga kryptimi? Ar esate tikras kad jūs savo gylyje? Jeigu nieko nepadeda, kilkite viršun – lėtai ir su saugumo sustojimu.

Kad nepasiklysti dar labiau, geriau jau kilti į paviršių ir ten orientuotis.

 Patarimai.

-         Gamtos užuomina. Mažytės smėlio bangelės ant dugno paprastai esti paralelios krantui. Statesnis bangelės kraštas būna nukreiptas į krantą.

-         Jeigu iškilote į paviršių ir dairotės savo laivo, nemanykite kad pirmas, kurį pamatėte, ir yra jūsiškis. Dažnai narai nuplaukia neteisinga kryptimi prie visai svetimo laivo. Pilnai apžiūrėkite horizontą, su kompasu pasirinkite kryptį, tada nusileiskite į 4,5 metro ir plaukite ta kryptim.

-         Sugryžę į laivą, viską gerai apmastykite. Kodėl jūs pasiklydote? Kur jūs pasiklydote? Ką darysite kitą kartą vėl pasiklydęs?

Gelbėjimo technologija.

Tikriausiai galvojate, kad turėtų būti kažkoks technologinis sprendimas povandeninei navigacijai. Kol kas tokio nėra, bet buvo keli bandymai.

Ultragarsinis lokatorius. Tai yra labiausiai pavykęs elektroninės navigacijos pagalbininkas. Pavyzdžiui, Uwatec “Neverlost” ir Desert Star “Scout”. Abu sudaryti iš dviejų dalių: siųstuvo, kurį jūs pritvirtinate prie laivo, inkaro ar kur jums patinka, ir imtuvo, kurį turite su savimi. Imtuvas jums nurodys kryptį ir tam tikrais atvejais – atstumą iki siųstuvo. Tai geras dalykas ieškant kelio atgal link fiksuoto taško, bet gan grubus kitiems tikslams: pvz., nustatyti rifo padėčiai.

 GPS. Sorry, GPS, gaudantis palydovų signalus iš kosmoso, yra stulbinančiai tikslus sausumoje, bet vandenyje neveikia. Palydovų signalai yra per silpni tam, kad prasiskverbtų pro vandenį.

Skaitmeninis kompasas. Iš tikro tai yra magnetinis kompasas, tik su skaitmeniniu informacijos išvedimu. Vietoj rodyklės, ciferblatas, pavyzdžiui, rodo “240”. Pastaraisiais metais buvo pristatyti keletas modelių, bet jie taip ir neprigijo ir neišsilaikė rinkoje.

Kompaso paslaptys.

Iš tikrųjų, tai labai paprasta. Kiekvienas kompasas sudarytas iš trijų detalių: korpuso (kurį jūs galite kraipyti kaip jums patinka), jo viduje laisvai plaukiojančios plokštelės (kurios vienas kraštas visada krypsta į šiaurę) ir besisukiojančio žiedo (bezelio), kuris yra kaip pagalbinė priemonė nusistatyti ir prisiminti skirtumą tarp pirmųjų dviejų.

Skaičiai gali būti sužymėti ant plokštelės, arba ant korpuso, didelės reikšmės tai neturi. Skaičių paskirtis yra matuoti skirtumą tarp to, kur rodo rodyklė, ir kaip orientuotas yra korpusas. Paprastai reikia sukti žiedą tol, kol žiedo žyma nesutaps su rodyklės rodoma šiaurės kryptimi. Kad rasti atgalinį kursą, jums nereikia prisiminti skaičių, pakanka nustatyti žymes.

Patarimai.

-         Būkite tikras, kad plokštelė viduje sukiojasi laisvai. Jeigu jūs nelaikote kompaso lygiai, plokštelė užstrigs, o jūs turėsite klaidingus duomenis. Kad pasitikrinti, pasukiokite kompasą rankoje. Sukiojant korpusą, plokštelė turi išlikti toje pat padėtyje.

-         Prieš nuskaitant kompasą, tiksliai susireguliuokite plūdrumą. Jeigu jūs kariaujate, bandydamas išlaikyti savo padėtį vandenyje, būsite neatidus ir labai tikėtina, kad gausite klaidingus skaičius.

-         Jūsų instrumentų konsolė galbūt ne pati geriausia vieta kompasui pritvirtinti. Aukšto slėgio žarna dažniausiai yra trumpa ir visada kieta, todėl gali būti sudėtinga išlaikyti kompaso lygį ir teisingą kūno kryptį. Pabandykite sumontuoti kompasą ant rašymo lentelės arba riešo, arba tiesiog laikykite jį rankoje (prisegtą prie retraktoriaus)

Straipsnis išverstas maloniai leidus SCUBADIVING (www.scubadiving.com).