Kaip tapti puikiu budžiu.  

Ką bendro turi scuba divingas ir lėtas šokis? Pasiklausk savo budžio.

John Hardy.  

 Nors scuba divingas, šokimas ir važinėjimas suporintu dviračiu gali būti atliekamas ir po vieną, vien bendra veikla su porininku jau sudaro pusę sporto malonumo.

Deja, nors dauguma narų linkę nardyti su budžiu, ir mes taip patariame daryti – dauguma narų nėra geri budžiai. Iš savo patirties žinome, kad buddy divingas yra daug daugiau, nei vien įšokimas į tą pačią jūrą su nepažįstamuoju.

Buddy divingo esmė.

Kaip ir bet kokioje rekreacinėje veikloje, pernelyg uolus planavimas ir viską nustelbiančios saugumo ir atidumo dėl kiekvienos smulkmenos priemonės gali tiesiog atimti visą malonumą. Nardymo su scuba tikslas yra ne saugumas, bet mėgavimasis povandeniniu pasauliu. Todėl ypač reikia pabrėžti – malonumas nardyti kartu – yra esminis dalykas norint tapti ir būti puikiu budžiu.

Nustatant komforto zoną.

Kad nustatyti sau tam tikras saugumo ribas, mes turėtume nardyti savo nuosavoje komforto zonoje, kuri yra apibrėžta gylio, laiko, aktyvios veiklos lygio ir vandens sąlygų – ir kurioje mes jaučiamės komfortiškai. Tačiau kai budžiai neria drage, jų komandinė komforto zona turėtų atitikti silpnesniojo naro ribas. Pavyzdžiui, stipresnis budis turėtų plaukti lėčiau ir sulėtinti tempą taip, kad jis atitiktų silpnesniojo budžio komforto zoną. Nors neriant pagal bendras komforto zonos ribas kartais suvaržomas stipresnis ar labiau patyręs budis, bet bendrai paėmus, dirbdami kartu narai gali atlikti daugiau darbų, nei dirbdami pavieniui.

Pasirenkant tinkamą veiklą.

Neriant su budžiu, jūsų planuojama veikla turėtų būti papildanti viena kitą, bet nebūtinai turi būti visiškai identiška. Žuvų stebėjimas ir filmavimas puikiai atitinka, tuo tarpu artimas rifo fotografavimas ir žuvų medžioklė srovėje – visiškai neatitinka.  Atitinkama veikla gali pareikalauti ir tam tikrų įgūdžių: vienas naras galbūt gerai orientuojasi su kompasu, tuo tarpu kitas gerai seka ir palaiko pastovų gylį – radę būdą sėkmingai papildyti vienas kitą, abu narai tik išlošia.

Kooperacija.

Yra nuomonė, kad vienas budis turėtų būti lyderis, o antrasis – sekėjas. Labiau produktyvi nuomonė – budžiai turi efektyviau bendrauti, kad kiekvienas iš narų galėtų tiek lyderiauti, tiek sekti. Buddy divingas turėtų būti paremtas lygybe ir bendradarbiavimu, su gera komunikacija – tiek paviršiuje, tiek vandenyje. Tai ne varžybos kas nuplauks greičiau, paners giliau ar ilgiau. Visų svarbiausia yra visiškai kooperatiniai tarpusavio santykiai – bet kuris budis bet kuriuo laiku gali nuspręsti nenerti, ar nutraukti nėrimą vandenyje – antrasis budis palaiko sprendimą ir neneria arba kartu išeina iš vandens.

Mažinant stresą.

Nėrimas poroje turi mažinti stresą, o ne didinti. Tam kartu darykite pauzes – prieš nėrimą, prieš pakilimą. Jeigu reikia ilgai plaukti paviršiuje, kartu su budžiu keiskite plaukimo padėtis (normaliai/nugara), kad sumažinti stresą.

Didinant supratimą.

Malonesniam nardymui svarbu gilesnis supratimas apie save, savo įrangą, aplinką, ir įpač budį. Geresnis budžių supratimas gali būti pasiektas tiesiog lengvai prisilietus, klausant budžio burbuliavimo, persimetant trumpais žvilgsniais ar netgi laikantis už rankų. Šių veiksmų tikslas yra mažinti stresą ir pasimetimo galimybę, didinti galimybę padėti vienas kitam ir nerti labiau rūpinantis vienas kitu.

-----------------------------------------------------------------------------------------

Kaip nerti su budžiu.

Buddy divingas yra paremtas individualios atsakomybės koncepcija. Sutikę būti budžiu, užsitraukiame tiek moralinę, tiek teisinę atsakomybę: būti kartu, padėti vienas kitam, padėti nelaimės atveju ir sekti bendrai priimtomis dive procedūromis.

Planuokite kartu.

Nors paprastai planavimas būna neoficialus ir tik žodžiu, labiau komplikuotiems ar sunkiems nėrimams reiktų planą reiktų paruošti raštu. Planas, tiek žodinis, tiek rašytinis, turėtų numatyti:

-         Nėrimo tikslas ir numatoma veikla.

-         Nėrimo kryptis ir maršrutas.

-         Limitai gyliui, laikui, orui ar dekompresijai.

Kaip keisti planą.

Dauguma vadovėlių vis dar skelbia, kad keisti plano nevalia, bet rekreaciniai narai keičia planus nuo pat šio sporto atsiradimo. Dive kompiuteriai nardymą padarė ypač lanksčiu, ir narai turėtų išnaudoti šiuos technologinius privalumus, leidžiančius mums keisti planą kai tik atsiranda palanki proga.

Grupės limitas.

Budžių grupė gali būti iki keturių narų. Daugiau nei keturi narai – tai  jau ne budžių grupė, bet grupinė ekskursija. Kai kurie nardymo profesionalai kritikuoja netgi nėrimus trejetais , nes trejetai dažnai patenka į visokius incidentus ar netgi teisminius bylinėjimusis. Jeigu trys žmonės neria kartu, tai dar nereiškia, kad tai iš esmės neteisinga ir visiškai nesaugu. Esmė tame, kad jeigu vienas iš trijulės pasimetė, reiškia visi trys tinkamai neatliko savo pareigos sekti vienas kitą.

Patikrinimas ir dar kartą patikrinimas.

Tikriausiai girdėjote tai ir anksčiau: pasitikrinate save, savo įrangą ir aplinką; tada patikrinate vienas kitą, vienas kito įrangą; tada kartu patikrinate aplinką. Kuo daugiau neriate su tuo pačiu žmogumi, tuo ši procedūra tampa greitesne ir paprastesne. Priedo, reikia daryti kažką panašaus ir po nėrimo: pasidalinti patirtimi ir įspūdžiais kai pildote logbooką, stebėti vienas kitą (galbūt atsirado kažkokių sveikatos problemų).

 Mokykitės komunikuoti.

Nesvarbu kokia povandeninės komunikacijos forma jūs naudositės: rankų signalais ar rašymu ant lentelių, garsiniais instrumentų signalais ar barškinimu į balioną, ar netgi racijomis – svarbiausia iš anksto susitarti, ką naudosite ir kaip. Viena iš komunikavimo formų, kuri dažnai būna labai silpnai išnaudojama, yra dalinimasis informacija iš instrumentų: konsolių ar kompiuterių. Užuot naudojus rankų signalus ar rašant žinutes, daug efektyviau yra tiesiog parodyti viens kitam savo instrumentų rodmenis. Žinoma, tai reikalauja iš budžių dar ir mokėjimo skaityti ir suprasti skirtingų instrumentų rodmenis, ir galbūt kitaip atlikti pre/dive patikrinimą.

 Būkite kartu.

Viena iš “lyderis-sekėjas” budžių poros problemų yra tame, kad dažniausiai pora pasirenka tikriausiai blogiausią poziciją: sekėjas lyderio atžvilgiu būna truputį atsilikęs ir šiek tiek aukščiau. Kad išlikti kartu, reikia:

-         Nerkite petys petyn.

-         Jeigu tik įmanoma, būkite visada iš tos pačios pusės.

-         Laikykitės tik iš anksto susitartos krypties.

-         Stebėkite vienas kitą.

Ryškiai nuspalvinta dive įranga labai padeda atpažinti savo budį netgi iš didesnės distancijos. Jeigu matomumas ypač prastas, naudokitės “buddy virve” – neilgu virvagaliu, kuris neleis jums pasimesti. Galite tiesiog ir laikytis už rankos, kad sekti vienas kitą nežiūrint. Kai kurie narai, pavyzdžiui, laikosi už budžio įrangos: BC diržo ar konsolės, ypač jeigu antram narui reikia abiejų laisvų rankų.

 Stebėkite oro sunaudojimą.

Du narai niekada nenaudos oro tuo pačiu tempu. Taisyklė: gryžti paviršiun reikia kai kuriam iš narų sumažėja oro – tik prideda papildomo saugumo.  Jeigu oro sunaudojimo skirtumas yra labai žymus, galima pabandyti naudoti skirtingo dydžio oro balionus ir taip išlyginti laiką po vandeniu. Kiti būdai išlyginti narų laiką po vandeniu – narui su mažiau oro reikia laikytis sekliau, bet vis matomoje distancijoje, naras su daugiau oro gali atlikti reikalaujančius oro veiksmus: užpildyti oru pakėlimo maišus, kilnoti objektus, tampytis įrangą.

Šiek tiek kontraversiška technika, praktikuojama tarp senų budžių ar dive gidų – duoti narui su mažiau oro kvėpuoti iš savo oktopuso, kai jie plaukia šalia vienas kito ar laikosi už rankų. Toks neavarinis dalinimasis oru gali būti naudojamas prailginti dive laikui, atlikti safety stopus ar tiesiog plaukti link išnėrimo taško. Tokios technikos priešininkai nurodo, kad alternatyviniai oro šaltiniai gali būti naudojami tik avariniu atveju, kad rekreaciniai diveriai nėra pakankamai treniruoti saugiam oro dalinimuisi, ir išvis tai priveda prie “mažai oro” situacijos abu narus (o ne vieną). Tačiau tie, kas naudojasi tokia technika, tiki, kad teisingai naudojama, ji gali netgi didinti saugumą ir malonumą, nes leidžia narams ilgiau išbūti po vandeniu ir savotiškai pasipraktikuoti. Naudojantis tokia technika, naras su mažiau oro turi turėti ne mažiau kaip 500 psi atsargos, tuo tarpu naras su daugiau oro privalo turėti daugiau nei  1000 psi atsargą.

--------------------------------------------------------------------------------------------

 Ką daryti iškilus problemoms.

Nesvarbu kiek metų jūs nardote, kiek patirties turite ar koks jūsų budis.  Anksčiau ar vėliau vistiek susidursite su tam tikrais povandeniniais sunkumais.

 Išsiskyrimas.

Jeigu po vandeniu staiga pametėte budį: sustokite ir apsižvalgykite aplinkui, pakilkite metru aukščiau ir vėl apsižvalgykite, pasisukite numanoma budžio buvimo kryptimi, lėtai plaukite ir dairykitės. Klausykitės ir dairykitės burbulų ar garsų. Pabandykite pasignalizuoti budžiui. Jeigu per trumpą laiko tarpą neradote budžio, lėtai kilkite paviršiun ir toliau dairykitės. Jeigu abu laikysitės šios procedūros, susitiksite paviršiuje. Jeigu budis neiškilo ir niekur nesimato jo kylančių burbulų,  kvieskitės pagalbą.

Kaip ilgai reikia ieškoti budžio po vandeniu? Dauguma vadovėlių sako 1 minutę, kai kurie sako  30 sek. ar dvi minutes. Realiam gyvenime dauguma narų ieško budžio žymiai ilgiau, nei rekomenduojama vadovėliuose.

Kitas svarbus dalykas liečia iškilimą – galbūt neprotinga kilti paviršiun ieškoti budžio jeigu nardoma uždarose ertmėse (olose, wreckuose ar po ledu), jeigu esate stiprioje srovėje (drift diving), jeigu esate vandenyse su laivų eismu arba jums pirma reikia atlikti dekompresiją. Tokias atvejais rekomenduojamos kitos procedūros, pvz. susitikimas iš anksto sutartoje vietoje.

 Avarinės situacijos.

Svarbi gero budžio savybė yra pagalbos suteikimas vos prasidėjus sunkumams, kol sunkumai neperauga į avarines situacijas. Pavyzdžiui, pas jūsų budį liko mažai oro, o iškilti reikia lėtai ir dar sustoti safety stopui. Geriausia pradėti dalintis oru iškarto, ir nelaukti kol oras visai pasibaigs – bent jau pakilimas ir safety stopas bus atliekami kontroliuojamai. Aišku, tokios procedūros reikalauja išankstinio susitarimo: kuris reguliatorius bus naudojamas ir kaip.

Ta pati koncepcija gali būti taikoma ir povandeninėm problemom spręsti. Kai reikalai pradeda eiti ne taip, narams reikia sustoti, atgauti kvėpavimą, atgauti kontrolę, o tada jau pradėti veikti. Su budžiu šie žingsniai irgi turėtų būti atliekami kartu. Jeigu po vandeniu veiksmai neišsprendžia problemos, tada laikas kilti: lėtai ir kontroliuojant pakilimą. Susidūręs su problema diveris paviršiuje pirmiausia turi nustatyti teigiamą plūdrumą – pripūsti BC, o blogiausiu atveju – nusimesti svorius. Štai čia jūs (kaip budis) ir turite pasirodyti: jeigu jūsų budis nesiima reikiamų ar savalaikių veiksmų, laikas jums įsikišti ir pačiam pradėti veikti.

 Straipsnis išverstas maloniai leidus SCUBADIVING (www.scubadiving.com).