Didžioji banga.

2005 gegužė. Diveriai pasakoja apie savo išsigelbėjimą po Didžiosios cunamio bangos.

Praėjus keliems mėnėsiams po mirtino cunamio smūgio, sukrėtusio pietryčių Aziją gruodžio 26 d., išsigelbėjusieji pasakoja savo istorijas. Atsižvelgus į tragedijos mąstus – žuvo nuo 228.000 iki 310.000 žmonių, kai kurios istorijos tiesiog neįtikėtinos.

“Divingas išgelbėjo mums gyvybes...”

Faye Wachs ir jos vyras Eugene Kim atvyko į Koh Phi Phi salą kaip tik per Kalėdas. Po registracijos viešbutyje, pora atliko trumpą lengvutį panėrimą – tiesiog pasimėgauti, po kurio iškarto užsakė trijų nėrimų išvyką sekančiai dienai. “Mintis buvo tokia: atsikelti anksti, dingti iš viešbučio ir puikiai panardyti” – pasakojo Wachs.

Wachs ( 35 ) ir Kimui ( 34 ) “puikiai panardyti” reiškė paplaukioti prie įdomaus rifo, stebėti ryklius, galbūt nunerti prie šaunaus wrecko. Nieko daugiau. Bet gruodžio 26 rytą, kai Wachs ir Kimas buvo po vandeniu savo pirmojo rytinio nėrimo metu, žudikės potvynio bangos prasinešė kaip tik viršum jų galvų.

Sutuoktiniai atkeliavo į Tailandą iš Santa Monikos, Kalifornijos – dviejų savaičių viduržiemio atostogoms. Wachs yra sociologijos profesorė, o Kim – transportavimo konsultantas. Nuo to laiko, kai 2000 metais pora gavo savo narų sertifikatus, jie kiekvienais metais planuodavo būtent dive atostogas. Šiemet nardymą jie paliko atostogų pabaigai: pirma savaitė buvo numatyta pakeliauti po Tailandą, apžiūrėti šventyklas ir įdomias vietas, o antra savaitė turėjo būti skirta nardymui Koh Phi Phi saloje.

Pirmoji nardymo diena prasidėjo niekuo niešsiskiriančiai. Wachs, Kimas ir dar vienas naras susirinko prie dive parduotuvės 9 val. ryto, susikrovė visą mantą į katerį ir nuplaukė prie kelto “King Cruiser” – nuskendusio 1997 m. 18 mylių nuo Phuket . Wrecko vietoje Wachs, Kim ir trečiasis naras Yavitas pradėjo nėrimą su vienu iš dviejų buvusių kateryje dive masterių. “Mes nusileidome į 18 metrų ir staiga pakliuvome į galingą srovę,” – pasakoja Wachs, - “matomumas dingo, vanduo tapo baltas. Yavitas stvėrė mane ir mes staigiai pradėjome neštis žemyn. Pamečiau iš akiračio savo vyrą, bet neišsigandau. Pamačiusi paklaikusias Yavito akis, žvilgtelėjau į viršų – o o, nieko gero”.

Wachs ir Yavitą srovė greitai nuskandino į 36 m. gylį. Yavitas pradėjo signalizuoti, kad jie nedelsiant turi daryti avarinį pakilimą. Wachs laikėsi šaltakraujiškai. Ji žinojo, kad karščiavimasis čia nepadės (tai visiškai ne jos stiliuje), todėl susikoncentravo ant problemos sprendimo. “Girdėjau, kad čia nėra hiperbarinės kameros,” – pasakoja Wachs – “reikia pagalvoti. Man reikia plano. Žiūrėjau į konsolę ir po truputį dapūsdavau BC, bandydama daryti atsargų pakilimą per srovę”.

Tuo tarpu Kimas liko atskirtas nuo grupės. “Likau vienas pats ir labai išsigandau. Jaučiau, tarsi vandenyno dugnas drebėtų. Vanduo staiga tapo pieno baltumo, tirštas kaip išplakta sriuba.  Jaučiau kad artėja pasaulio pabaiga”.

Kimas iškilo arti savo katerio ir pirmas išlipo iš vandens, dar po 20 min. pasirodė ir Wachs su Yavitu. Kai visi susirinko, visi nusprendė, kad nėrimas buvo visiškas “crazy”, nors niekas dar neturėjo tikro supratimo, koks siaubingas dalykas iš tikro atsitiko. Dive masteriai nusprendė, kad tai buvo kažkokia neįprasta srovė, bet galima toliau sekti numatyta dive dienotvarke. Jie pasikeitė balionus ir nuplaukė į sekančią nardymo vietą – nedidelę seklumą arčiau kranto. Jie atliko dar vieną 40 min. trukmės nėrimą, nors srovė vis dar buvo neįprasta. Wachs prisimena, kad matė būrius žuvų, bet užuot mėgavus nėrimu, pagalvojo, kad norint išsilaikyti tokioje srovėje, žuvims reikia išeikvoti labai daug energijos. Poto, kai jie iškilo, dive masteris nusprendė, kad sąlygos pasidarė per sunkios, ir nėrimus teks nutraukti.

Plaukiant atgal, palaipsniui pradėjo aiškėti, kad atsitiko kažkas įpatingo. “Iš pradžių mes pagalvojome, kad didžiulis laivas patyrė avariją ir nuskendo”, - pasakoja Wachs – “kadangi visur aplinkuui matėme plaukiojančius daiktus: kėdes, šaldytuvus, batus, televizorius”. Tuo metu trečiasis naras gavo SMS žinutę iš savo žmonos: “Katastrofa.” Netrukus atėjo antra žinutė: “Cunamis”. Priplaukus arčiau uosto, visi pamatė žuvusių žmonių kūnus, plūduriuojančius vandenyje.

5 val vakaro pora pagaliau išlipo į krantą – visur chaosas, viskas nusiaubta. Paplūdimys buvo visiškai nušluotas nuo paviršiaus, žvejai ir savanoriai bandė traukti žuvusiųjų kūnus iš vandens. Wachs ir Kimas pasileido link savo viešbučio, bet rado jį sulygintą su žeme: visi jų daiktai, pasai, pinigai, rubai – viskas pražuvo. Šalia buvusi krepšinio aikštelė pavirto neoficialia gelbėjimo darbų vadaviete, ir sutuoktiniai nedelsiant pasisiūlė daryti “viską kas tik įmanoma”. “Mes padėjome nešti sužeistuosius į malūnsparnius, padėjome palaikyti degti signalinius deglus, Kimas padėjo išlaisvinti iš po griuvėsių vyrą, kuris išbuvo ten užspaustas 12 valandų”.

Koh Phi Phi buvo paskelbta nelaimės zona. Geriamo vandens nebuvo, visi vandens ir valymo įrenginiai buvo nušluoti. 1400 žmonių žuvo, o dauguma vietinių gyventojų ir turistų buvo evakuoti iš zonos gruodžio 27. Tą rytą Wachs ir Kimas sėdo į laivą, plaukiantį į Krabi miestą, o iš ten Tailando vyriausybės nusamdytu lėktuvu nuskrido į Bankoką. “Tailando žmonės dėl mūsų darė viską, ką tik galėjo, jie atnešdavo maisto, netgi siuntė į oro uostą savanorius – kad palaikyti mums kompaniją”.

Kai gruodžio 29 jie gryžo namo į Kaliforniją, Wachs suėjo 35-ri metai. Būnant Tailande, Kimas gimimo dienos proga padovanojo jai žiedą su safyru, kurį ji ir dėvėjo nėrimo metu. Tik tas žiedas ir vos dar keli daiktai ir išliko po jų kelionės į Tailandą. Jai žiedas dabar yra tarsi simbolis jų atsitiktinio išsigelbėjimo. Abu jie mano, kad liko gyvi tik todėl, kad tuo metu, kai pražūtingos bangos ritosi paviršiumi, jie abu buvo po vandeniu. Jeigu jie būtų tuo metu viešbutyje ar paplūdimyje, būtų tiesiog sutraiškyti bangų, smogusių į krantą 240 km/val. greičiu, kas ir nutiko daugumai nelaimingų Koh Phi Phi žmonių. “Kadangi mes nardėme,” – sako Kimas – “mes turėjome įrangą, kuri leido mums išbūti po vandeniu ir likti gyviems. Mūsų reguliatoriai buvo mūsų išsigelbėjimas. Dėl to, kad likome gyvi, turime dėkoti divingui”.

Dėl šios priežasties jie ryžtingai nusiteikę nardyti toliau, ir nori iškeliauti nardyti kaip įmanoma greičiau. Pora norėtų gryžti į Tailandą ir vėl: “dėl jų didžiadvasiškumo jaučiame gilų ryšį su Tailando žmonėmis” – paaiškina Kimas, bet kol kas pora nori likti arčiau namų. Galbūt jie panardys kur nors Kalifornijoje, galbūt nuvyks savaitgalio nėrimui į Havajus. “Man svarbu dar kartą panerti ir pažiūrėti, kaip aš jausiuos,” – sako Wachs – “noriu pirma atsikratyti baimės”.

Versta maloniai leidus SCUBADIVING (www.scubadiving.com). Sutrumpinta.