24 profesionalų patarimai, padėsiantys nerti giliau ir saugiau.

Kuo giliau jūs neriate, tuo labiau padidėja dekompesinės ligos (DKL), greitai pasibaigiančio oro ir azotinės narkozės rizika. Štai kodėl jums reikia plano.

Atostogaujant kažkur atogražų rojuje, gaunate pasiūlymą nerti prie gilaus wreck’o – 33m. ir giliau. Niekada nebuvote tokiame gylyje, ar bandysite nerti? Neriant giliau rizika didėja, bet ją galima žymiai sumažinti: treningo, geros įrangos, patirties ir šio penkių žingsnių plano pagalba.

1.      Nuspręskite, ar jūs pasiruošęs. Kad nuspręsti, gerai apmastykite:

-                  Jūsų nardymo patirtis. Kiek panėrimų atlikote nuo to laiko, kai gavote OWD sertifikatą? Pradedantiesiems narams patariama 18 m. gylio riba yra skirta tam, kad duoti laiko naujokams įsigyti  tam tikrų įgūdžių ir įsisavinti procedūras šiame gylio diapazone. Prieš neriant giliau, turite jaustis visiškai komfortabiliai iki 18 m. gylyje.

-                  Jūsų giliausias paskutinis nėrimas. Kaip giliai jūs jau buvote, kaip dažnai giliai nardote, kada paskutinį kartą giliai nėrėte? Geriausia yra didinti gylį palaipsniui. Prieš neriant į 33 m., pirma atlikite kelis nėrimus po 24 m. Tokie nėrimai turėtų būti atlikti pastarųjų metų bėgyje, o ne skaičiuojant nuo sertifikato gavimo dienos. Kaip jūs jautėtės paskutinio gilaus nėrimo metu? Jeigu jūs jaučiatės mirtinai išsigandęs 24 m. gylyje, nesitikėkite kad bus geriau 33 m.

-                  Jūsų įranga. Akivaizdu, kad reikia būti gerai ekipiruotam, o įranga turėtų būti geroje būklėje (aišku, įranga nebūtinai turi būti naujausia ir garsiausių gamintojų). Kad išlikti šaltam ir išvengti netikėtumų, žinokite savo įrangą ir jos  galimybes. 30 m. gylis – pati blogiausia vieta užmiršti, kur yra pripūtimo mygtukas jūsų naujoje liemenėje, arba atrasti, kad jūsų nauja kaukė rasoja. Prieš neriant giliau, turėtumėte su savo įranga jaustis komfortabiliai.

-                  Jūsų buddžio patirtis ir įranga. Blogai pasiruošęs buddis irgi daug ką reiškia. Nebandykite drąsinti nei jo (“atsipalaiduok, viskas bus gerai”), nei savęs (“tikiuosi jis žino, ką mes darom”). Kartais gali būti sunku priimti teisingą sprendimą – dėl išdidumo ar nenoro, kad jūsų nepalaikytų bailiu.

-                  Nėrimo sąlygos. Dažnai sąvoka “gilu” yra labai reliatyvi. 33 m. nėrimas šiltuose, skaidriuose ir ramiuose Karibų vandenyse tikriausiai bus ne toks jau iššaukiantis, palyginus su  šaltu ir srauniu 20 m. Niu Džersio wreck’u. Reikia skaičiuoti bendrą streso lygį. Gylis yra tik viena streso dalis, bet dar yra šaltis, srovė, blogas matomumas, bangavimas, esama įranga, baimė, nuovargis ir tt.

-                  Pagalba paviršiuje. Ar kas nors liko laive - užtikrinti, kad jis niekur nenuplauks? Ar bus kam organizuoti pagalbą? Ar yra laive deguonies? Radio ryšys? Ar bus nusileidimo/pakilimo lynas? O specialus turėklas, kad pasėdėti ant jo deko stopo metu? Kur artimiausia dekompresinė kamera? Ar bus galima ją pasiekti per pora valandų esant reikalui? Ar dive operatorius, dive masteris ar kapitonas kelia jums pasitikėjimą?

-                  Jūsų motyvacija. Galų gale paklauskite pats savęs, kodėl jūs norite nerti? Kadangi jūs norite pamatyti wreck’ą – svarus argumentas. Kadangi jūs norite atlikti normalų ir protingą nėrimą, kad praplėsti savo patirtį ir geriau pasiruošti tokiam nėrimui , apie kurį jau seniai svajojate – taip pat labai svarus argumentas. Bet “kadangi visi taip daro ir aš nenoriu atrodyti kaip paskutinis ištižėlis” – ne argumentas.

2. Būkite pasiruošęs. Jeigu jūs su savo buddžiu nusprendėte nerti giliai, išnaudokite paprastus nėrimus, ir pasiruoškite:

-                    Tiksliai sureguliuokite savo svorius. Jums reikia turėti minimaliai svorio, kad maždaug 4,5 m. gylyje su beveik tuščiu balionu galėtumėte laisvai “kyboti”. Bet kokiam kitam papildomam svoriui teks išnaudoti daugiau oro, pripučiant BC. Bet kadangi oras susispaudžia, su gylio kaita keisis ir jūsų plūdrumas, taigi, bus sudėtingiau jį kontroliuoti.

-                    Palyginkite oro sunaudojimą. Kas po nėrimo turi daugiau oro – jūs ar buddis? Planuokite nėrimą atitinkamai pagal “oro rijiko” poreikius.

-                    Sutvarkykite įrangą. Seklesniuose nėrimuose turite progą patikrinti, kad jūsų įranga veikia nepriekaištingai ir teisingai sureguliuta.

3.  Nėrimo diena.

-                    Būkite pailsėjęs. Dėl nuovargio jūs tampate labiau linkęs į dekompresinę ligą (DKL), azotinę narkozę ir kas galbūt svarbiausia – tampate neatidus.

-                    Nebūkite ištroškęs.  Dehidratacija taip pat padidina DKL riziką ir pagreitina nuovargį. Paskutinę naktį prieš nėrimą apribokite savo alkoholio ir kofeino suvartojimą, kadangi tiek alkoholis tiek kofeinas nulems jūsų dehidrataciją daugeliui valandų į priekį. Gerkite daugiau vandens – apie 2 papildomus litrus per dieną.

-                    Būkite “žalias”. T.y., būkite žalioje savo kompiuterio zonoje. Dienos bėgyje padaryti gilų nėrimą pirmu yra geriausia, kadangi per naktį jūsų organizmas turėjo laiko pašalinti iš kraujo nereikalingas dujas. “Pirmas nėrimas giliausias” dabar jau nelaikoma absoliučia taisykle, kadangi nardymo kompiuteriai gali gana tiksliai sekti azoto prisisotinimą kraujuje, bet laikytis šios taisyklės visdėlto yra išmintinga. Bet kokie išėjimai už “žalios zonos” ribų ankstesniuose nėrimuose, sumažins jūsų laiką giliame nėrime.

-                    Planuokite nėrimą. Ne taip kaip sekliuse nėrimuose, suplanuokite viską atidžiai ir detaliai, nepamirškite ir atsižvelkite į kiekvieno naro galimybes. Planuodami nėrimo laiką, gylį ir kelią, turite atsižvelgti į tai, ką jūs abu jaučiate. Jeigu bent vienas naras pradeda abejoti, geriau išvis atsisakyti gilaus nėrimo.

-                    Patikrinkite vienas kitą. Būkite tikri, kad gerai žinote kur, ką ir kaip naudoti – ir ne tik savo įrangą, bet ir buddžio – kaip naudotis atsarginiu oro šaltiniu, BC, kaip numesti svorius.

-                    Galutinai nuspręskite: eiti-neeiti. Pažiūrėkite vienas kitam į akis: ar vis dar jaučiatės gerai? Žinoma, tai dar ne paskutinis sprendimas. Bet kuris iš narų gali nutraukti nėrimą bet kuriuo momentu, dėl bet kokios priežasties, ir neturėtų dėl to drovėtis.

4. Vandenyje.

-                    Stebėkite savo plūdrumą. Didesniame gylyje plūdrumas labiau keisis, nes oras, esantis BC ir kostiumo mikroburbuliukuose susispaus dėl vandens slėgio. Dėl to jūsų leidimosi greitis gali taip padidėti, kad gali būti sunku sustoti planuotame gylyje, o bandant nusistatyti neutralų plūdrumą, iššvaistysite daug oro.

-                    Stebėkite savo kvėpavimą. Kvėpuoti lėtai, giliai ir atsipalaidavus giliuose nėrimuose yra ypač svarbu, kadangi jūs kvėpuojate daug tankesniu oru. Savo kelyje nuo baliono iki jūsų plaučių oro srautas turi praeiti nemažai suvaržymų ir barjerų, o dėl trinties atsiranda turbulencija, kuri riboja oro srautą ir reikalauja didesnių pastangų kvėpuoti. Tiek tankesnis oras, tiek greičiau judantis oras didina turbulenciją. Su gyliu oras vis tankėja, todėl svarbu sumažinti oro srauto greitį – kvėpuoti lėčiau. Priešingu atveju, kildami jūs lengvai prarasite pakilimo greičio kontrolę, nebent jūs labai atidžiai stebite greitį ir nuolat truputį nuorinate BC. Tankesnis oras taip pat reiškia, kad su kiekvienu įkvėpimu reguliatorius turės praleisti daugiau dujų molekulių. Greitas kvėpavimas gali viršyti netgi gero ir tvarkingai ekspluatuojamo reguliatoriaus galimybes tiekti orą.

Negilus kvėpavimas paprastai turi tendenciją pavirsti greitu ir dar veda link anglies dvideginio kiekio didėjimo jūsų sistemoje. Taip yra dėl to, kad prisotintas CO2 “negyvas oras” jūsų gerklėje, burnoje ir antroje pakopoje yra mažiau atskiedžiamas su šviežiu oru. Aukšta anglies dvideginio koncentracija, iššaukta tokio sunkaus kvėpavimo, duoda impulsą kvėpuoti dažniau ir negiliai. Dabar jūs patekote į “uždarą ratą”: kvėpuojasi vis sunkiau, nes jūs kvėpuojate sunkiai, ir gaunate vis mažiau ir mažiau oro.

Pagaliau negilus, greitas kvėpavimas yra vienas ankstyvųjų baimės  požymių. Kai kvėpavimas dar pasunkėja, baimė virsta panika.

Ką daryti? Nustokite plaukti ir jeigu galima, už ko nors užsikabinkite – prisišvartuokite. Įkvėpkite lėtai ir giliai, kol pilnai neužpildysite plaučius. Tada lygiai taip pat lėtai ir giliai iškvėpkite – kol plaučiuose visai neliks oro. Kvėpuokite tokia maniera tol, kol neatsipalaiduosite.

-                    stebėkite prietaisus. Giliame vandenyje visi prietaisų parodymai gyliui, oro slėgiui ir dugno laikui keičiasi labai greitai. Laiko ribos yra siauresnes, o padarius klaidą pasekmės gali būti labai rimtos. Tikrinkite parodymus dažniau nei įprastai tai darote.

-                    Stebėkite savo buddį. Tikrinkite savo buddį dažniau, nei įprastai tai darote. Kai kurie narai, pavyzdžiui, susitaria dirstelėti kits į kitą kas 3 – 5 įkvėpimus. Stebėkite, ar buddis nerodo baimės požymių, tokių kaip greitas kvėpavimas, staigūs judesiai, plačiai išplėstos akys. Ar į jūsų ženklą jis atsako OK ramiai ir greitai? Karts nuo karto patikrinkite savo buddžio konsolės parodymus ir tikėkitės, kad jis patikrins jūsiškius.

-                    Planuokite nėrimą. Vykdykite numatytą planą, ypač kai susitariate apie dugno laiką ar maksimalų gylį, nėrimo laiką ir oro likutį prieš pakilimą. Vienintelė išimtis: nesivaržykite pradėti pakilimą anksčiau negu planavote, jeigu sunaudojote orą greičiau nei tikėjotės, arba tiesiog jaučiate diskomfortą.

-                    Iškilkite anksčiau ir lėčiau. Didžiausias pavojus giliai nardant  tikriausiai slypi pakilimo metu. Kadangi plūdrumas keičiasi greičiau nei jūs įpratęs, labai lengva prarasti pakilimo greičio kontrolę ir “prašauti” saugumo sustojimą. Kadangi gylyje jūs greičiau naudojate orą, jeigu įdėmiai nestebite konsolės parodymų, visai netikėtai galite likti su mažai oro ir būsite priverstas daryti pavojimgą staigų pakilimą. Kad kontroliuoti pakilimo greitį, pasistenkite rasti ir pasinaudoti inkaro ar plūduro lymu, arba pasinaudokite augmenija kaip orientyru. Anksčiau išleiskite orą iš BC. Nesinaudokite BC kaip liftu, geriau išlikite neutralus arba truputį negatyvus, ir kilkite plaukmenų pagalba.

Pradėti pakilimą su pakankamai oro reiškia planuoti nėrimą labai konservatyviai. Kai kurie narai naudojasi “trečdalio” taisykle – pagal kurią trečdalis oro tenka nusileidimui ir dugno laikui, trečdalis – pakilimui, o likęs trečdalis – rezervui. Jeigu balione turėjote 3000 psi, pradėti kilti reikia pasiekus 2000 psi slėgį.

Kita puiki taisyklė yra planuoti 100 psi kiekvieniems 3 metrams. Pridėjus 500 psi rezervą, reikštų, kad iš 33 m gylio pradėti kilti reikia pasiekus 1600 psi ( 100 x 11 + 500 = 1600).

Kurią taisyklę pasirinksite, priklauso nuo jūsų ( ir buddžio) patirties ir oro suvartojimo.

Jeigu abejojate, ar jums užteks oro atlikti 9 m./min greičio pakilimą, galite iškarto kilti greičiau (sakykime, 18 m./min), paskui 18 m. gylyje sulėtinkite pakilimą iki normalaus 9 m./min greičio. Netgi jeigu pasiekėte 4,5 m. su mažiau nei normali 500 psi atsarga, išnaudokite ją saugumo sustojimui.

 Atminkite, kad visi nėrimai, ypač giliau 18 m., faktiškai yra dekompresiniai nėrimai. Lėtas pakilimo greitis ir 4,5 m. saugumo sustojimas tarnauja tuo pat tikslu, kaip ir suplanuotas dekompresinis sustojimas. Nebandykite to nepaisyti.

5. Po nėrimo.

-                    Pailsėkite. Nors ir nepažeidėte dekompresinių limitų, gavote didelę azoto dozę, ir DCS (dekompresinė liga) yra įmanoma. Venkite fizinio krūvio mažiausiai valandą ir gerkite daugiau vandens. “Drėgni” audiniai greičiau atpalaiduoja azotą, o gerai prisotintas vandens kraujas yra skystesnis, dėl to cirkuliuoja greičiau.

-                    Neskriskite lėktuvu iškarto. DAN perspėja palaukti 12 valandų po paprasto nedekompresinio nėrimo, ir “daugiau nei 12 valandų” po planuoto dekompresinio nėrimo, kelių nėrimų per dieną arba po kelių nardymo dienų. Geriau atidėkite gilius nėrimus kitam kartui.

Kiek tas “daugiau nei 12 val.”? Kadangi gilūs nėrimai gali pakeisti nedekompresines ribas, saugiausia yra palaukti mažiausiai 24 val. Galbūt geriausia būtų daryti gilų nėrimą vidury savaitės, kai jūs jau pailsėjote po varginančios kelionės ir laiko juostų pasikeitimo, bet iki savaitgalio dar turite laiko kelias dienas pailsėti ir atsikratyti iš organizmo ozoto.

Gilių nėrimų planavimas.

Įprastas nėrimo planavimas yra labiau svarbus, kadangi čia daugiau streso, negalima padaryti jokių klaidų. Planavimo procese taip pat geriausias laikas stebėti jūsų buddžio ir jūsų paties baimės lygį. Elementai:

-                    Uždaviniai ir kelias.

-                    Laikas, gylis, oro limitas. Ypač svarbu, kai nedekompresinis dugno laikas galbūt bus vos kelios minutės. Iš anksto nutarkite, kada pradėsite kilti: pagal laiką ar oro likutį.

-                    Sąlygos. Ar abu vienodai gerai jaučiatės su planuojamu gyliu, srove, šalčiu?

-                    Įranga. Kur jūsų buddžio BC infliatorius, atsarginis oras? Kaip numesti jam diržą? Ar abu esate teisingai ekipiruoti?

-                    Komunikavimas. Ar susitarėte dėl rankų signalų?

-                    Procedūros dingus buddžiui. Ką jūs darysite, jei pasimesite?

-                    Avarinės situacijos. Pamastykite ką darysite, jeigu liks mažai oro, už ko nors užsikabinsite ir pan.

Įranga giliam nėrimui.

Ekipiruoti save giluminiams nėrimams reiškia turėti gerą įrangą ir tinkamai ją prižiūrėti.

1.       Aukšto našumo reguliatorius. Tam, kad tiekti orą dviems narams gylyje iš pustuščio baliono, reikia turėti aukšto lygio reguliatorių. Pažiūrėkite ScubaLab testus ir apžvalgas. Beto, labai svarbu nuolat atlikti jūsų reguliatoriaus servisą. Netgi jeigu reguliatorius tik guli krepšyje, laikui bėgant jo charakteristikos prastėja. Reguliariai patikrinkite savo reguliatorių.

2.       Alternatyvinis oro šaltinis. Jeigu gylyje atsidursite “nėra oro” situacijoje, tikriausiai būsite labai patenkintas, kad jūsų buddžio oktopusas yra aukšto našumo reguliatorius. Tiesa, ar ne? Iš tikrųjų gi buddis greičiausiai ir pats turi mažai oro, ir jo oktopusas vargiai tieks jums orą. Štai kodėl daug narų “gilumininkų” naudoja visiškai nepriklausomus oro šaltinius: pony balionus su reguliatoriais arba SpareAir.

3.       Kompasas. Navigacija gylyje yra labai svarbu, kadangi jūs negalite taip kaip seklumoje iškilti į paviršių susiorientavimui. O pakilimo lyno radimas jums padės daug lengviau kontroliuoti savo pakilimo greitį.

4.       Dive kompiuteris.  Jeigu dar jo neturite, pats laikas įsigyti. Kompiuteris gali žymiai daugiau, nei lentelės, kurios spėja jūsų prisisotimą azotu po kelių skirtingų nėrimų. Ypač tai svarbu jeigu jūs norėsite labiau praplėsti savo nardymo ribas.

5.       Konsolė. Aišku kad jūs ją turite, bet kiek ji tiksli? Geriau jau pasitikrinkite.

6.       Paviršiaus signalizavimo priemonės. Jeigu jūs kylate iš gylio srovėje, labai gali atsitikti, kad išnersite toli nuo savo laivo. Garsinio (švilpukas arba DiveAlert ragas) arba vizualinio (pripučiama saugumo “dešra”) signalizavimo priemonės tam tikrom aplinkybėm gali padaryti jus laimingiausiu pasaulyje.

7.       Kostiumas. Didesniems gyliams galimai jums prireiks storesnio kostiumo. Visų pirma, jūs pranersite pro termoklyną (thermocline – griežta riba tarp šalto ir šilto vandens) ir pasieksite šaltuosius vandenis. Antra, neriant giliau neoprenas susispaudžia. 33 m. gylyje kostiumas praranda apie tris ketvirtadalius savo izoliuojančiųjų savybių.

Azotinė narkozė.

Klausimas: Kas tai?

Atsakymas: Mąstymo sutrikimas, sukeltas azoto kvėpuojant padidintame slėgyje. Didėjant gyliui, tikimybė apsvaigti didėja. JAV karinis jūrų laivynas nustatė, kad nuo 30 m. gylio visi narai patiria didesnį ar mažesnį narkozės poveikį.

Klausimas: kokie yra požymiai?

Atsakymas: dažniausiai, apgaulingas saugumo jausmas ir niekuo nepagrįsta euforija. Tačiau, jeigu jūs pradėjote nėrimą su baime, narkozės poveikyje baimė galimai pavirs paranoja. Atrodo, kad azotinė narkozė tarsi daug kartų padidina jūsų esamą emocinę būklę, nesvarbu kokia ji bebūtų. Atpažinti pirmuosius apsvaigimo požymius gana keblu, kadangi jūs jaučiatės drąsiai ir trukdo klaidingas saugumo jausmas.

Klausimas: kaip su tuo kovoti?

Atsakymas: sukoncentruokite dėmesį. Rekreacinių gylių narkozė paprastai yra švelni. Paprastai jūs nugalėsite ją sukoncentravę mintis ant dive plano, tikrindami prietaisų parodymus ar buddį.

Kilkite. Dažnai, net pakilus vos 3 metrus aukčiau, simptomai nedelsiant sumažėja. Dažniausiai galima vėl gryžti į ankstesnį gylį jau be narkozės simptomų.

Būkite pailsėjęs ir laikykitės šiltai. Kvėpuokite lėtai. Nuovargis, šaltis ir aukštas azoto dvideginio kiekis provokuoja azotinę narkozę.

Būkite "švarus". Daugelis vaistų, tokių kaip visų mėgstami Sudafed, Dramamine ir Scopolamine reaguoja su azotu ir pagreitina jo efektą.

Pasitreniruokite. Atrodo kad narai išsivysto tam tikrą toleranciją azotinei narkozei, atitinkamą jų gilių nardymų patirčiai. Pasitreniruokite su jūsų planuojamu gyliu, tai sumažins narkozines problemas. Nors maždaug po savaitės adaptacija narkozei pradeda mažėti.

Straipsnis išverstas maloniai leidus SCUBADIVING (www.scubadiving.com).