semantikuri
diversia saqarTvelos winaaRmdeg
ra iwvevs
qarTuli enis transformirebas?
vaxtang
jafariZe
Tu davakvirdebiT qarTuli enis transformirebis mimarTulebebs
ukanaskneli 10-15 wlis ganmavlobaSi, davinaxavT, rom masSi sakmaod bevri cvlileba moxda.
am werilSi Cven SevexebiT iseT fenomens, rogoricaa bolo xans esoden farTod gavrcelebuli
gineba. kerZod ganvixilavT mis zemoqmedebas adamianis fsiqikaze.
Tavdapirvelad saWiroa gavmijnoT gineba da Cveulebrivi
Seuracxyofa, raoden ucnauradac unda mogveCvenos maT Soris mkafio zRvaris gavlebis
aucilebloba. orive, ginebac da Seuracxyofac, agresiis verbalur gamoxatvas warmoadgens.
magram imisaTvis, rom Seuracxmyofeli fraza iqces ginebad, saWiroa, rom igi gacilebiT ufro
did faseulobas Seexos. ginebac da Seuracxyofac maTi obieqtis faseulobaTa sistemaze Setevas
warmoadgens. Seuracxyofis dartyma obieqtis faseulobaTa ierarqiis dabal doneebzea
mimarTuli, xolo ginebis dartyma- aRniSnuli ierarqiis umaRles doneebze.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, gineba warmoadens sainformacio
agresiis aqts. am sainformacio mikro-operacias gaaCnia iseTive miznebi, rogorc didi
masStabis operacias.
ukanaskneli wlebis manZilze qarTul sazogadoebaSi sakmaod
Zlierad moikida fexi sakuTari Tavisa da sakuTari mSoblis ginebam, rac warmoadgens
sainformacio agresias sakuTari Tavis winaaRmdeg. imisaTvis, rom yovelive zemoTqmuli ufro
gasagebi gaxdes unda davakvirdeT adamianis fsiqikisaTvis damaxasiaTebel iseT process,
rogoricaa submodaluri kodireba, romelic kargad damuSavda neiro-lingvisturi programirebis
(nlp) Teoriis farglebSi.
cnobilia, rom adaminai azrovnebs vizualuri, audialuri da
kinestetikuri (SegrZnebiTi) formebiT. nebismieri saazrovno strategia warmoadgens aRniSnuli
saazrovno formebis mimdevrobas. nebismieri saazrovno forma iwvevs garkveuli tipis emocias.
magaliTad, rodesac Cven vixsenebT iseT pirovnebas, romlis mimarTac simpaTias ganvicdiT,
viRebT dadebiT emocias; da piriqiT, rodesac vixsenebT vinme arasasiamovnos, uaryofiTi
emocia gveufleba.
vizualur, audialur da kinestetikur saazrovno formebs
sxvagvarad modalobebi ewodeba. TiToeuli modalobis farglebSi arsebobs garkveuli tipis
submodalobebi, romlebic modalobebis ,,saSen masalas” warmoadgens. rodesac adamiani
vizualur xats warmoidgens, es xati SeiZleba iyos feradi an SavTeTri, moZravi an uZravi,
kontrastuli an arakontrastuli, didi an mcire, ganlagdes axlos an Sors da a. S. submodaluri
kodebi warmoadgens am mikrogansxvavebaTa erTobliobas, romelic gansazRvravs ama Tu im azris
mniSvnelobas da adamianis ganwyobas.
imisda mixedviT, Tu ra
mniSvnelobas aniWebs adamiani ama Tu im obieqts, misi goneba axdens Sesabamisi saazrovno
formebis kodirebas Sesabamisi submodalobebiT. magaliTad, adaminis dadebiTi mogonebebi
warmoadgens did, axlos myof, ferad da moZrav xatebs, xolo uaryofiTi mogonebebi – patara,
daSorebul, SavTeTr da uZravs. sakmarisia romelime uaryofiTi mogonebis submodalobebi
SevcvaloT dadebiTi mogonebebis submodalobebiT, rom misi uaryofiTi zemoqmedeba gaqreba.
adamians aRar eqneba uaryofiTi emocia.
garda submodalobebis xelovnurad Secvlisa SesaZlebelia moxdes
sapirispiro procesic: adaminis qcevis Sedegad Seicvalos damokidebuleba ama Tu im obieqtis
mimarT. am SemTxvevaSi submodalobebi avtomaturad Seicvleba. magaliTad, adamians aqvs
uaryofiTi damokidebuleba raime egzotikuri kerZis mimarT, imis gamo, rom es kerZi
arasasiamovnod gamoiyureba. Sesabamisad am kerZis saazrovno xati kodirebulia submodalobaTa
iseTi nakrebiT, romelic gansazRvravs uaryofiTi emociis warmoSobas. sakmarisia adamianma
gasinjos da moiwonos es saWmeli, da aracnobieri avtomaturad Secvlis am saWmlis Sesabamisi
saazrovno xatis submodalur kods dadebiTi emociis warmomqmneli submodaluri nakrebiT.
zemoaRniSnulidan
gamomdinareobs, rom
---------------------
saazrovno
formebs SigniT ganxorcielebl mikrocvlilebebs SeuZliaT gamoiwvion ama Tu im obieqtisa Tu
movlenisadmi damokideblebis Secvla
---------------------
aqedan ki
Zalian axloa qcevis Secvlamdec. adamianis aracnobieri axorcielebs faseulobaTa sistemis
submodalur kodirebasac. zustad aseve kodirebulia salanZRavi obieqtebic. rogorc ukve
avRniSneT submodalobebi SeiZleba Seicvalos qcevis Sedegadac. am konteqstSi sakuTari Tavisa
da sakuTari mSoblebis gineba cvlis Sesabamisi saazrovno xatebis submodalur kodebs.
Sedegad, aracnobieri sakuTar Tavsa da mSoblebs gansakuTrebiT arafaseul da salanZRav
obieqtad ganixilavs. am dros xdeba adaminis imunuri sistemis moqmedebis Seferxeba da misi
dasusteba, Cndeba nekrofiluri tendenciebi. adamiani aRar ufrTxildeba sakuTar Tavs,
janmrTelobas da keTildReobas.
garda fiziologiuri zianisa
saxezea kulturul-fsiqologiuri rRvevac, radgan
-------------------
xdeba
adaminis faseulobaTa sistemis xelaxali kodireba. axali kodebi warmoSoben mSobliur
kulturasTan dapirispirebis ganwyobas
-----------------------
pirovnebas
uCndeba gaucxoebis SegrZneba. mas aRar esmis ratom unda gaufrTxildes qveyanas.
Tu gaviTvaliswinebT, rom
sakuTari Tavisa da mSoblebis gineba sabWoTa kavSiris rRvevis periodSi gaCnda da sakmaod
swafad moikida fexi, SeiZleba vilaparakoT kargad gaTvlil da Sesrulebul semantikur
diversiaze. submodaluri kodirebis cvlilebis gziT Seicvala faseulobaTa aRmniSvneli
sityvebis ukan mdgari emociuri mniSvneloba.
SeiZleba iTqvas, rom
amJamad mimdinareobs omi, romlis mizania qarTuli enis matricis rRveva, qarTuli kulturis
gaufasureba da leqsikur erTeulTa ukan mdgomi emociuri mniSvnelobebis Secvla.
rasakvirvelia SeiZleba davuSvaT, rom aseTi tipis
gineba TavisTavad, spontanurad warmoiSva. magram saintereso is aris, rom fsiqikurad
janmrTeli adaminis goneba ,,sakuTari iniciativiT” ver warmoSobs amgvar konstruqciebs.
aseTi ginebis ,,eqspromtad” gamogoneba, SeuZlia mxolod iseT adamians, romlis submodaluri
kodirebis sistema aRar muSaobs. martivad rom vTqvaT, igi kargsa da cuds erTmaneTisagan
veRar arCevs.