gaioz mamalaZe

 

    erovnuli ideologiis sakiTxebi

    

        saxalxo monarqiisaTvis

                  wigni I

                                      vuZRvni Cemi tkbili

                                        mSoblebis, nona kobaxiZis

                                        da mamia mamalaZis

                                        naTel xsovnas

                                        

                                       

                           sarCevi

1.  bagrationi --------------------------------------------------------------------------------------

2.  miSa, miSa ki ara, mefe, mefe ----------------------------------------------------------

3.  saxalxo monarqiisaTvis ----------------------------------------------------------------

4.  integraluri nacionalizmi da aristokratiulobis Teoria --

5.  mefisaTvis saWiroa msaxureuli elita --------------------------------------

6.  vin unda gaxdes saqarTvelos mefe ----------------------------------------------

7.  vin SeiZleba gaxdes saqarTvelos dedofali ----------------------------

8.  mefe-mRvdeli -----------------------------------------------------------------------------------

9.  saprezidento instituti anawevrebs, monarqia aerTianebs --------

10. vis daunaTesavdnen da daumoyvrdnen bagrationebi --------------------

11. bagrationTa romeli Stodan da ra gvarisa unda iyos

   saqarTvelos momavali mefe ------------------------------------------------------------

 

               redaqtorisagan

  msoflio apokalifsur sibinZureSi iZireba. apokalifsuri wiTeli mxeci xarbad nTqavs msoflios xalxTa erovnul TviTmyofadobas da ideologiebs. civilizaciebi katastrofisken mieqanebian... swored am duxWir Jams, aqtualurad dgas sakiTxi, ra unda viRonoT, raTa Cveni samSoblo _ iberia da eri sazepuro _ qarTveli, ara mxolod gadaurCnen antiqristes mZvinvarebas, aramed, winaswarmetyvelebis Tanaxmad, gabrwyindnen kidec.

   swored am SeWirvebis dros, eZiebda ra gzas xsnisas, gzas erovnuli Tanxmobisas, samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebisa da saxelmwifoebrivi aRmSeneblobisas, gaioz (gia) mamalaZem, mniSvnelovani ganacxadi gaakeTa qarTuli nacionalisturi ideologiis saxiT, romlis Semadgenel nawilad igi warmogvidgens koncefcias, romelic Cvens samSobloSi RvTivkurTxeuli mefis institutis aRdgenaze gadis...

   Tavidanve unda iTqvas, rom saqarTveloSi, miuxedavad monarqistuli saxelwodebebis matarebeli organizaciebis simravlisa, monarqizmis _ rogorc ideis propagandis done mniSvnelovnad moikoWlebs, radgan TiTqmis araferi gakeTebula saxelmwifo wyobis am formis upiratesobaSi sazogadoebis dasarwmuneblad. miuxedavad amisa, erSi arsebobs sakmaod didi simpaTia mefis institutis mimarT, rameTu es instituti qvecnobierad aRiqmeba erovnuli saxelmwifos safuZvlad. amitom, monarqistul ideologiasTan erTad aucilebelia mamuliSvilTa iseTi gaerTianebis arseboba, romelic axlo momavalSi itvirTebs

konstituciuri monarqiis institutis dakvidrebis aucileblobis dasabuTebis, TiToeuli moqalaqis darwmunebis, did misias.

   batoni gaioz mamalaZis iniciativiT, didi Sromis Sedegad Seiqmna `saqarTvelos sasuliero da saero moRvaweTa samefeT-mefo klubi�, romelic aerTianebs monarqizmis ideis mxardamWerebs, miuxedavad partiuli, erovnuli Tu sarwmunoebrivi kuTvnilebisa. �samefeT-mefo klubSi� sazogadoebis TvalsaCino warmomadgenlebTan erTad Tavmoyrili arian am ideis mxardamWeri rigiTi qarTvelebic. �samefeT-mefo klubis� saqmianoba daloces da akurTxes qarTuli eklesiis ierarqebma, aseve Tavad sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqma, uwmidesma da unetaresma ilia II-m.

   miuxedavad klubis wevrTa msoflmxedvelobrivi sxvaobisa, maT Soris saocari erTsulovnebaa Tavad ideis garSemo, romelic bunebrivad aerTianebs maT. amitom, �samefeT-mefo klubis� wevrebi zrunaven, raTa maTi Tanxmobis es meqanizmi, romelsac safuZvlad mefis institutis aRdgena udevs, mTels saqarTveloSi gavrceldes da, amgvarad, SeakavSiros Wrel politikur speqtrsa da maTi intrigebis labirinTebSi urTierTdapirispirebuli mosaxleoba.

   axla oriode sityva imaze, Tu riT aris originaluri gaioz mamalaZis mier SemoTavazebuli koncefcia. batonma giam am koncefciis Seqmnamde didi gza ganvlo. igi erovnuli moZraobis aqtiuri wevria. iyo studenturi moZraobis erT-erTi lideri. misi iniciativiT Seiqmna `iberiul-kavkasiuri moZraoba _ erovnuli fronti�, gia miiwvies pirveli nacionalisturi organizaciis _ `qarTvel nacionalistTa erTobis� Tavmjdomared. es organizacia da misi ideologia aris TvalsaCino magaliTi imisa, rom swored WeSmariti nacionalizmi aris xalxebs Soris megobrobis, urTierTpativiscemisa da demokratiuli idealebis dacvis safuZveli.

    gia mamalaZem Seqmna ideologia amis Sesaxeb, es arc aris gasakviri, radgan gia aris erovnuli moZraobis patriarqis _ zviad gamsaxurdias mowafed da am sakiTxebze, am ideologiaze muSaobis davaleba Tavad misgan miiRo, rodesac groznoSi stumrobda.

   gaioz mamalaZis `qarTuli nacionalisturi moZraoba _ safuZvlebi, principebi, miznebi da amocanebi� iyo pirveli naSromi am mimarTulebiT.  mis mier SemuSavebul ideologias safuZvlad daedo naSromebi: `aRmsarebloba da qarTuli nacionalizmi�: `saqarTvelo kvlav unda iqces kavkasiis mzed�: `dekadansi�; `sruliad saqarTvelo� `qarTuli nacionalizmis horizontaluri da vertikaluri postulatebi� da sxva (samwuxarod es Sromebi, jerjerobiT, calke wignad ar aris gamocemuli). yvelaze simboluri ki, albaT, aris is, rom gia mamalaZis xedviT, nacionalisturi ideologiis gvirgvinad, mis bunebriv, logikur ganviTarebad warmoCinda `saxalxo monarqiis� Sesaxeb misive damoukidebeli naSromi.

   simboluria, radgan saqarTvelos respublikis prezidenti zviad gamsaxurdia ocnebobda saqarTveloSi am wyobis Seqmnaze da sabolood, qarTuli erovnuli saxelmwifo amgvarad esaxeboda.

   roca saubaria monarqiis aRdgenaze, unda iTqvas, rom Zvel saqarTveloSi es instituti Tavisi arsiT iyo absoluturi monarqia, imis miuxedavad, rom yovelTvis Seicavda demokratiis uprecedento elementebs. dResdReobiT, saqarTveloSi ki ar unda aRsdeges, aramed Tavidan Seiqmnas `konstituciuri monarqiis� instituti, romelic gaiTvaliswinebs im realiebs, romelTa winaSec Tanamedrove msoflios demokratiuli sazogadoeba dgas. monarqistuli wyobis damkvidreba saqarTveloSi gaamTlianebs im istoriul jaWvs, romelic ruseTis imperiis mizeziT 1801 wels gawyda. am da sxva sakiTxebzea saubari winamdebare wignSi da sakmaod damajereblad, rogorc es ekadreba nacionalizmis erT-erT umTavres ideologsa da propagandists saqarTveloSi.

   SeiZleba iTqvas, rom es aris erTaderTi vrceli naSromi, sadac ganmartebulia, rom monaqiuli wyoba misaRebia YTiToeuli qarTvelisaTvis, rom igi ki ar daSlis qarTvelobas fenebad, aramed gaaerTianebs.

   gia mamalaZis es naSromi sainteresoa yoveli patriotisaTvis, vinc bednier saqarTveloze, qarTveli eris erTianobaze ocnebobs. mkiTxvelis winaSe iSleba axali, jerjerobiT, Tvalisa da yurisaTvis SeuCveveli momavali saqarTvelos saxelmwifoebrivi wyobis axali xedebi, romelic, sulac ar iqneba efemeruli, Tu `xma RvTisa da xma erisa� erT hangze iJRerebs.

                                        zaza daviTaia

 

avtori sixaruliT miiRebs argumentirebul SeniSvnebs da saqmian winadadebebs.   

                                                                               T. 51-50-72

      [email protected]                            Mob. 8 77 762 444

     [email protected]

      www.geocities.com/mamal.geo

 

qarTlosian, farnavazian, mirianian, gorgaslian, gvaramian _ bagrationi

iesean, daviTian, solomonian, solomonian, _

 

aRmosavleTSi mxecis sruli damarcxebis Semdeg, iberiidan warmoimarTeba xelmwife da mefe, romelic marTavs morwmuneebs, uflis WeSmariti gziT atarebs maT da, amave dros, CaSlis mtrebis mzakvrobebsa da mravalricxovan xafangebs.

                                                    kirile lavriotisi

 

   saqarTvelos Sesaxeb religiur literaturaSi da gadmocemebSi mravali sagulisxmo da saimedo sweria. da ara marto qarTulSi da ara mxolod marTlmadideblurSi.

   dRevandelobiT gawamebuli qarTvelebi profetuli optimizmiT veliT saqarTvelos gabrwyinebas. Ggveimedeba, rom Cveni qveyana RvTismSoblis wilxvedria da ufalma amcno yovladwmidas: `hoi dedao Cemo, ara ugulebel vyo eri igi sazepuro ufrois yovelTa naTesavTa, meoxebiTa SeniTa maTTvis~.

   saqarTvelo ioane-zosimes `qebai da didebai qarTulisa enisai~-s mixedviT aris qristes usayvarlesi megobari lazare-ioane, romelmac Tavisi sikvdiliT swama uflisaTvis, xolo qarTuli ena aris RvTis ena, romliTac RmerTi amxels-gansjis kacobriobas: `damarxul ars enai qarTuli dRedmde meored mosvlisa misisa sawamebelad, raiTa yovelsa enasa RmerTman amxilos amiT eniTa. da ese enai mZinare ars dResamomde, da saxarebasa Sina amas enasa lazare hrqvian. da axalman nino moaqcia da helene dedofalman, ese arian orni dani, viTarc mariam da marTai. da megobrobai amisTvis Tqua, viTarmed yoveli saidumloi amas enasa Sina damarxul ars, da oTxisa dRisa mkudari amisTvis Tqua daviT winawarmetyvelman, rameTu: weli aTasi viTarca erTi dRei. da saxarebasa Sina qarTulsa Tavsa xolo maTeissa wili zis, romel asoi ars da ityvis yovlad oTx aTassa maragsa. da ese ars oTxi dRei da oTxisa dRisa mkudari, amisTvis mis Tanave dafluli sikudiliTa naTlisRebiTa misisaiTa.

da ese enai, Semkuli da kurTxeuli saxeliTa uflisaiTa, mdabali da dawunebuli, moelis dResa mas meored mosvlasa uflisasa. da saswaulad ese aqus: oTxmeoc da aToTxmeti weli umeteis sxuaTa enaTa qristeis mosvliTgan vidre dResamomde.

   da ese yoveli, romeli weril ars, mowamed warmogiTxar, asi ese wili anbanisai.~

   gadmocemis mixedviT bagrationebi arian mefsalmune daviT mefis STamomavlebi, romlis Camomavlis _ iosebis ojaxSi iSua macxovari:  `daviT winaiswarmetyuelisa da uflisa mier cxebulisa Svilad wodebulo xelmwifeo! mefobai da saTnoebanic misni dagimkvidren qristeman RmerTman, romlisaTvisca amas mogaxseneb: ara moakldes mTavrobai SvilTa SenTa da naTesavTa maTTa, qveyanaTa amaT ukunisamde JamTa, aramed iyvnen igini mtkiced ufrois kldeTa myarTa da mTaTa saukuneTa da didebul iyvnen ukunisamde~ (grigol xanZTelis mimarTva aSot kurapalatisadmi _ giorgi merCule, `grigol xanZTelis cxovreba~).

   ufalma gangeb gamoagzavna bagrationebi saqarTveloSi da daanaTesava xosrovanebs (farnavazianebs _ `TavTa maT qarTlisaTa~), raTa iveriaSi dadges `wmidaTa aTaswlovani mefoba~ da aRsdges sataxto imperia `wmidaTa aTaswlovani mefobis ierusalimi~ saqarTveloSi, sadac aris wmida eklesia iveriisa, romelsac hyavs `damoukidebeli episkoposi (patriarqi � g. m.) mefedkurTxevisa da mRvdelmTavrad xeldasmis uflebiT~ da `am ori meufis (mefis da patriarqis) mmarTvelobis qveS myofi~ morwmune xalxi `iqneba da mas ewodeba wmida eri, sameufo samRvdeloeba da rCeulTa eri~ da Cvens `dedaqalaqs ewodeba axali ierusalimi~ da wmidaTa aTaswlovani mefobisas ibatonebs saxarebiseuli samarTlianoba (kirile lavriotisi).

   saqarTvelos, iverias RvTis gangebiT ergo uflis kvarTi, romelic dakrZalulia mcxeTas, sveticxovlis sakaTedro taZarSi.

   saqarTveloze marTlac Zalian bevria damaimedebeli winaswarmetyveleba da gadmocema, isini TandaTan gavixsenoT, axla ki winamdebare werilis mizans mivubrundeT.

   saukuneebis manZilze, mas Semdeg, rac daarsda qarTvelTa pirveli saxelmwifoebrivi gaerTianeba, qveynis mesveurebi mudam imis fiqrSi iyvnen, rogorme ufro da ufro daexvewaT mmarTvelobis forma.

   amis Sesaxeb mravali cnoba arsebobs saqarTvelos istoriaSi, romlebic Seexeba farnavaz mefis, daviT aRmaSeneblis, giorgi brwyinvalis da sxvaTa mier gatarebul reformebs, romlebmac dadebiTi roli Seasrules saqarTvelos ganviTarebaSi.

   analogiuri problemis winaSe dgas dRevandeli saqarTveloc. cxadia, mmarTvelobis forma ar varga. ar varga mmarTveli elitac, sinamdvileSi fsevdoelita. didi xania qarTveli patriotebis erTi nawili fiqrobs saqarTveloSi mefobis aRdgenis Taobaze. patriotebis garda, ukve zogierTi gaqnili politikosic saubrobs konstituciur monarqiaze, rogorc saprezidento institutis alternativaze Dda a.S. mxolod gamorCeuli pirovnebebi saero da sasuliero wreebSi am sakiTxs uyureben ara marto rogorc socialur-politikurs, miT umetes, rogorc teqnologiurs, aramed rogorc misiurs, esqatologiurs, profetuls.

   jer kidev zviad gamsaxurdias hqonda survili daeyenebina fexze qveyana da aRedgina daviTis taxti, magram ar acales.

   saeklesio moRvaweebi, romlebic tradiciulad Tavisi codnisa da movaleobis Sesabamisad mudam mefobis aRdgenis mosurneni iyvnen, ukve sajarod acxadeben qveyanaSi mironcxebuli xelmwifis saWiroebas da amas akeTeben dRevandeli prezidentis* TandaswrebiT da mrevlis winaSe.

   2002 wlis 25 dekembers saqarTvelos eklesiis saWeTmpyrobels, qorepiskoposma, ruis-ubnisis mitropolitma, meufe iobma ase mimarTa: 

`saukuneebis meoTxedi SeerTva drois swrafmaval dinebas dRidan Tqveni aRsaydrebisa da am xnis manZilze dauRalavi SemarTebiT aRasrulebT RvTiur misias, romelSic gaerTianebulia ara mxolod kaTolikos-patriarqis, aramed mironcxebuli mefis uwmindesi da udidesi movaleobani winaSe RvTisa da winaSe erisa, rameTu mose winaswarmetyvelis mier udabnod aRpryobili ori xeli, wmida mamaTa ganmartebiT, moiazreba eris ufalTan zeamyvanebel or frTad � mefed da patriarqad. dRes ki saqarTvelo mironcxebuli mefis gareSea da am ukanasknelis uxilav jvarsac sakuTari mxrebiT ezidebiT golgoTis eklian aRmarTze, ezidebiT TavmdablobiT, siyvaruliT, moTminebiT da Tqvens mier ganvlili gzis SemyureT Tqveniv sityvebi gvaxsendeba:Q`WeSmaritebasTan wilnayar kacze diadi araferia�

(`sapatriarqos uwyebani� 27 dekemberi _ 2 ianvari, 2002-03 w.w.).

   am sakiTxTan dakavSirebiT Cvenma patriarqma ganacxada:

   `Cveni valia eri movamzadoT bagrationTa dinastiis aRdgenisaTvis. am mdgomareobaSi, romelSic imyofeba Cveni qveyana, am dapirispireba-kinklaobaSi, ra Tqma unda, Znelia amis gakeTeba. mniSvnelovania Tavad bagrationTa momzadebac. me vfiqrob, rom mefobis aRdgena saqarTveloSi realuria da RmerTma Cven yvelani mogvaswros am dalocvil da kurTxeul dros� (gaz, �tribuna 5.02.03.).

   kaTolikosis siTyvebSi bevri ra aris sagulisxmo.

   rogorc Cans, Cemi gvari jer kidev im droidanaa dakavSirebuli bagrationebTan, roca isini sul axali gadasulni iyvnen tao-klarjeTSi da gamefebulni, saqarTvelo ki mraval samefod iyo daSlili. amas gvamcnobs SavSeTSi, sofel oqrobageTis eklesiis naSTebis warwera: `qriste, saxeliTa RmrTisaiTa aRvaSeneT wmida eklesia Cuen, mamalaisa ZeT, qronikonsa rmid (934 welsa) mefobasa kurapalatisasa, uflebasa bagratisa, mamasaxlisobasa Mmarkozisai Zmisa makarisa.

   mwerali da mkiTxveli da mwirveli RmerTman Seiwyalen~. (n. SoSiaSvili. `lapidaruli warwerebi�, t. I, gv. 307-308).

   swored amitom da patriarqis naTqvamis gamo vgrZnobT movaleobas da gadavwyviteT gamovaqveynoT didi xnis win Cafiqrebuli werilebis seria, sadac mimovixilavT am sakiTxis politikur, socialur, eTnikur, fsiqologiur, sotirologiur, profetul da sxva mxareebs.

   teqnologiuri TvalsazrisiT dRevandeli sistema ar varga. Uufro metic, prezidenti, misi garemocva, agreTve opozicia, saerTod, politikuri elita, Zalian cudia da unda Seicvalos ara marto prezidenti, aramed sistemac, raTa qveynis axlandelma meTaurma SemdgomSi ver SeZlos datovos iseTi adamiani Tavis nacvlad, romelic masze kargi ar iqneba. es Zalian realuri safrTxea da amas angariSi unda gavuwioT.

   unda gaviTvaliswinoT isic, rom Tundac opoziciuri wreebidan gaimarjvos vinmem da gaxdes prezidenti, rac Zalian saTuoa, igi mainc ver iqneba CvenTvis panacea. imitom, rom dRevandel sinamdvileSi SeiZleba gaamarjvebinon viTom opozicioners, sinamdvileSi sakuTar kacs, an SeiZleba gaimarjvos eqscentriulma pirovnebam, `xarizmatulma~, sinamdvileSi desturqciulma, romelsac gamarjvebis SemTxvevaSi arc konstruqciulobis Tavi eqneba da arc saSualeba.**

   SesaZloa, gaimarjvos niWierma, magram mis winaaRmdeg amuSavdeba dRevandeli prezidentis garemocva, ojaxi, Zalian didi fuli da ucxouri interesebi.

   Tu ucxoeTis interesebi mis kandidaturas (e.i. opoziciuri prezidentobis kandidatisas) moiwonebs, maSin saeWvo xdeba misi patriotoba da nacionalistoba. aseTi Tvisebebi ki qveynis meTaurisTvis aucilebelia.

   vimeoreb, SesaZlebelia Teoriulad Zalian kargma kandidatma gaimarjvos, magram is mainc Znelad misaRebi iqneba yvela wrisaTvis da mravali provokaciaa mosalodneli mis winaaRmdeg, rac didi xifaTia qveynisaTvis. xalxma ki mzaoba erTxel ukve ver gamoiCina, sul axlaxans.

   roca Cven vaxsenebT ucxoeTs, ar vgulisxmobT erTian struqturas da erTian interesebs, arc interesTa Tundac droebiT Tanxvedras. ucxoeTi, anu msoflio aris interesTa Widili, konkurencia, brZola daundobeli, faruli, zogjer Ria meTodebiT. ase rom, erTis mowonebuls, magaliTad, aSS-sa, ar miiRebs ruseTi an evropa da a.S. Tanac unda gaviTvaliswinoT, rom ucxoeTis umravles wreebTan SeTanxmeba da maTi resursebis CarTva saprezidento arCevnebSi yvelaze ukeT isev dRevandeli prezidentis ojaxsa da mis garemocvas SeuZlia, rasakvirvelia, isev saqarTvelos interesebis xarjze... es samwuxaro realobaa.

   fuli Zalian bevria saWiro prezidentad gaxdomisaTvis. amas sWirdeba pirovnebis gapopulareba, rac gulisxmobs misTvis moqmedebis Ria pirobebis Seqmnas, anu masmediis mowyalebas, es udides wilad qrTamTan da masmediis mosyidvasTan aris dakavSirebuli. Tanxa saWiroa, aseve arCevnebis dros momxreTa organizebisaTvis, mimosvlisaTvis, saarCevno xmaTa SenarCunebisaTvis da a.S.

   didi fulis gareSe saprezidento arCevnebis mogeba gamoricxulia (es erTxel SeZlo zviad gamsaxurdiam, sxva veRar SeZlebs, imitom, rom axla is dro aRaraa da misebric ar Cans).

   visac didi fuli aqvs, is patiosani ar aris. didi fuli rom iSovos vinmem saprezidento arCevnebisaTvis, viRacas unda gamoarTvas, is viRac ki mere moiTxovs daxarjulis ukan amoRebas da procentebsac. es ki kanonieri gziT ar moxerxdeba. kanonis darRvevas ki prezidentis mxridan xedavT, rac mohyveba da a.S. aris kidev mravali niuansi. mokled, arCeuli prezidenti ver iqneba Cveni qveynisTvis is, rac saqarTvelos sWirdeba.

   Zalian mniSvnelovania pirvelobis, `pirveli kacobis� sakiTxi. saqarTveloSi es problema Zalian mwvaved dgas.

   Zalian bevrisTvis `pirvelkacoba~ aris cxovrebis mizani. qveyanaSi mefis arsebobis dros sxva ver iqneba pirveli, rac unda bevri fuli hqondes, da rac unda Zlier politikosad grZnobdes Tavs nebismieri, mas usaTuod ecodineba, rom masze maRla amqveyniur ierarqiaSi, saero ierarqiaSi, aris mefe, romelic mas ganixilavs, rogorc Svils.

    mefisTvis pirvelkacobis, pirvelobis problema ar dgas. misTvis gangebaa, msaxurebaa, valdebulebaa zrunavdes qveSevrdomebze. es adgili mas karierisadmi swrafviT ar moupovebia, arc qvemZvromoba, arc pozioroba, arc TamaSi, arc qrTamis aReba da gacema mas ar dasWirvebia. es nebeluri ar aris, es fataluria. igi, ubralod, mefobisTvis daibada da mefurad gazardes. imTaviTve yvelaferi garkveulia. ase ineba arsTa ganmrigem.

   dRes yvelam icis, rom prezidentis ojaxi bevrs sZuls. mefis ojaxi gamWirvaled icxovrebs. maT ar dasWirdebaT da arc eqnebaT fuli, ar eqnebaT biznesi, Ria Tu faruli angariSebi bankebSi, ar eqnebaT SiSi Tanamdebobis dakargvisa da Semosavlebis Sewyvetisa, konkurentebisagan Zaladobisa da intrigebisa, ar eyolebaT klani, vinaidan ar SeeZlebaT Tanamdebobebis gayidva. mefe mxolod daamtkicebs xalxis arCeuls.

   mefis, dedoflisa da memkvidris garda, arc erTi maTi naTesavi, Tundac Svili, ar iqneba wodebisa da privilegiebis matarebeli. qveyanaSi ar iqneba samefo kari, ar iarsebebs araviTari aristokratia da Tavadaznauruli wodeba, miT umetes, privilegia. Tavad mefis dedmamiSvilic ki iqneba Cveulebrivi moqalaqe, batoniSvilisa da sefewulis, mTavrisa da Tavadis wodebis gareSe.

   memkvidre gaizrdeba patriarqis zedamxedvelobiT, wminda mamaTa garemocvaSi(`Wyondideli mamaa mefeTa~). yrmobidan iqneba ziarebuli marTlmadideblobis sibrZnes da saTnoebebs da mefeTa saqmeebs: `da viTar vin aRracxnes, raodenni saqmeni eTxovebian mefobasa, raodenni marTebani da gansagebelni? kideTa pyrobani, napirTa mWirvani, ganxeTqilebaTa krZalvani, samefoisa wynarebisa Roneni, laSqrobaTa mecadineobani, mTavarTa zakvisa cnobani, mxedarTa ganwesebani, saeroni SiSni, saxeloTa da sabWoTa sjani, saWurWleTa Semosavalni, mociqulTa SemTxuevani da pasuxni, meZRuneTa jerovanni misagebelni, SemcodeTa wyalobiTni wurTani, msaxurebulTa niW-mravlobani, moCivarTa marTalni gamoZiebani, mosakiTxavTa Sesatyvisni mokiTxvani, spaTa dawyobani da Ronierni mimarTebani; da raodenni vin aRmowyunes sityviTa ufskrulisagan samefoTa saqmeTaisa~ (`cxovrebai mefeT-mefisa daviTisi~).

   yrmobidan momavali mefe gaiTavsebs ubralo xalxis wuxilsa da sixaruls, maTTan erTad iqneba Wirsa da lxinSi, visac vixilavT `damaltobelad RawvTa misTa cremliTa~ avadmyofebis xilvisas, vinc iqneba qvrivTa da obolTa damxmare da ganmkiTxveli, vinc daicavs xalxis interesebs qveyanaSi da qveynisas mTels msoflioSi, vinc patiosnad da eklesiurad cxovrebis magaliTs miscems moqalaqeebs.

   mefis ojaxis Senaxva iqneba Zalian iafi qveynisaTvis, gacilebiT iafi, vidre prezidentis ojaxisa.

   magaliTisTvis: espaneTis mefis da misi ojaxis, samefo sasaxleebis, wveulebebis, ceremonialebis, personalis da a.S. Sesanaxad espaneTs exarjeba sul ori(zogierTi cnobiT eqvsi) milioni dolari (gadagvarebul dinastiebs nu gavixsenebT, isini Sors arian eklesiisagan). espaneTis mefis ojaxi samagaliTod kaTolikuri da xalxosnuria. kargad maxsovs espaneTSi msoflios safexburTo Cempinatis gaxsnaze mefe xuan karlosis sityviT gamosvlisas mTeli stadioni fexze amdgari, cremliani TvalebiT ismenda qveynis erTianobis, erovnulobis, kaTolicizmis, didi istoriiT siamayis _ simbolos sityvebs.

   ori(Tundac eqvsi) milioni dolari saqarTveloSi saSualo Cinovnikis ukanono Semosavalze cotaa weliwadSi. arafers vambob prezidentis, misi ojaxisa da sanaTesaos wliur xarjebze, romelic Cvens xalxs awevs kiserze. ase, rom mefobis aRdgena am mxrivac sasurvelia.***

   mefobis aRdgena iveriaSi Seamcirebs korufciasac.

   roca pirveli kaci da pirveli ojaxi ar aris CarTuli korufciaSi, ar midis jaWvuri reaqciac. mefes qrTami ar dasWirdeba. kidev erTi magaliTi espaneTis mefis cxovrebidan: erTxel mas viRac miliardelma iaxta aCuqa, mefem uari ver Tqva saCuqarze da verc miiRo. man ganacxada, rom aseTi Zvirfasi iaxtis Senaxva samefos ar SeuZliao. gayida igi da aRebuli fuli qvelmoqmedebas moaxmara. aseT sakiTxebs kanoni da eklesiuri aRzrda moagvarebs.

   erovnulobis TvalsazrisiT mefobis institutis aRdgena lamazi qarTuli tradiciebis aRdgenas niSnavs. rodesac dagvibrundeba mravali Zvirfasi da vaJkacuri ceremoniali, romelTa Sesaxeb moTxrobilia `xelmwifis karis garigebaSi� da sxva wyaroebSi.

   Cveni Svilebi ufro mtkice qarTuli da kacuri suliskveTebiT gaizrdebian. Cveni  patara vaJebi Seecdebian mefesaviT qarTulad Caicvan da mamakacurad gaiar-gamoiaron, xolo Cveni gogonebi RvTisnier dedofals mibaZaven. mefobas SeuZlia vestrenizaciis safrTxis acileba.

   xelmwifoba, mefoba saqarTveloSi aTaswleulebis manZilze arsebobda da misi aRdgena tradicionalizmis arCevaze, rwmenis arCevaze miuTiTebs. miT umetes, sxvaTa mier motyuebiT, traqtatis darRveviT, naZaladevad, araqristianulad gauqmebulis aRdgena qarTvelTa mxridan Seurigeblobis, gautexlobis, daumarcxeblobisa da gamarjvebis maniSnebelia da saamayoa, rom ver mogverivnen da veraferi wagvarTves _   verc sicocxle, verc erovneba, verc mamuli, verc taxti da verc RmerTi.

saamayoa aseTi dinastiis yolac. evropaSi erT-erTi uZvelesi dianstiisa da albaT, msoflioSic. bagratovanTa legendaruli warmomavloba wmida mefsalmune daviT mefisagan da qristes naTesaoba aris iseTi ganZi, romlis msgavsi izoTeisturi legenda arc erT qristianul dinastias ar gaaCnia.

   mxolod evropis ramdenime sagvareulo Tvlis, rom isini ieso qristes xorcieli Svilebi arian mariam magdalinelisagan. es ki uzarmazari mkrexeloba da codvaa. aseTi legenda mxolod avadmyofuri ideis Sedegi SeiZleba iyos.

   aris gadmocema, rom bagratovanebi, manamdeli qarTlis xosroiani mefeebis, romlebic sinamdvileSi farnavazianebi iyvnen, STamomavlebic arian guaram erismTavris dedis mxridan. guarami iyo mamiT bagrationi da dediT farnavaziani, gorgaslis SviliSvili.

   aseTi dinastiis taxtis aRdgeniT Cven wmida qeTevan dedoflis, wmida luarsab mefis, giorgi brwyinvalis, wmida demetre Tavdadebulis, wmida Tamar mefis, wmida daviT aRmaSeneblis, wmida vaxtang gorgaslis, wmida arCil mefis, wmida mirianisa da wmida nanas, farsman qvelis, farnavazis, wmida mefsalmune daviT mefis, Cveni erTnarqebis Tubalis, mcxeTosis da grigol robaqiZis sityvebi rom gavimeoroT, `qarTvelTa mdgen kardus~, qarTlosis taxts aRvadgenT~!

 

* es werili daiwera SevardnaZis prezidentobisas.

** samwuxarod Cveni sityvebi gamarTlda, saqarTvelo kvlav mZime mdgomareobaSia.                            

*** saqarTvelo espaneTTan SedarebiT gacilebiT patara qveyanaa, aq ar aris       sasaxleebi, ase rom, saqarTvelos mefis Senaxva gacilebiT iafi daujdeba. garda amisa, 2004 wels saakaSvils misTvis, rogorc prezidentisTvis, gamoyofili 10 milioni laris(rac 5 milion dolarze metia) nacvlad 42 milioni lari dauxarjavs, is ki 23 milion dolarze metia.

 

            miSa, miSa ki ara, mefe, mefe

 

   aTeul welze meti qarTveli xalxis didi nawili gaiZaxoda _ `zviadi_zviadi�. es iyo misalmeba erovnuli moZraobis liderisa da qveynis prezidentisadmi, mere am SeZaxilma SeiZina ideologiur_fsiqologiuri datvirTva da iqca erovnulobisa da erTgulebis gamoxatulebad.

`zviadi_zviadis� SeZaxils hqonda obieqturi mizezi. zviad gamsaxurdia, qarTuli literaturis klasikosis ojaxSi  aRzrdili, samSoblosaTvis Tavdadebuli da natanji kaci iyo, romlis moRvaweobam megobarTan, merab kostavasTan erTad, gansakuTrebuli xasiaTi misca qarTul erovnul moZraobas.  

qarTveli xalxis didi nawili miiCnevda, rom gamarjvebani, romelsac miaRwia: arCevnebis mogeba erovnuli moZraobis mier, referendumSi gamarjveba, 1991 wlis 9 aprils ruseTisadmi SurisZieba _ damoukideblobis gamocxadeba didad iyo damokidebuli zviad gamsaxurdiaze. amitom siyvaruli gamoxata aseTi formiT.

qarTveli xalxi, arcTu usafuZvlod, did rols aniWebda erovnul moZraobaSi da Semdeg qveynis damoukideblobis gamocxadeba_aRdgenaSi pirovnebis rols. pirovnebani TavianTi titanuri nebiT qmnian epoqebs. pirovnebani daimsaxureben xolme eris mamis tituls. ers lideri sWirdeba, ara imitom, rom xalxi brboa, aramed imitom, rom lideris gareSe ar arsebobs gamarjveba.

qarTveli eri aRmoCnda miTosuri ganwyobis, romelmac miTologizireba moaxdina Tavisi cxovrebis epizodebisa meoce saukunis dasasruls. amas aqvs obieqturi mizezebi da sulac ar aris dasaZraxi. vgulisxmobT didi xnis manZilze qarTvelTa erTi nawilis rwmenas, zviadi cocxalia, dabrundeba da gagvamarjvebinebso. am rwmenaSi kargad Cans Cveni xalxis sakraluri xasiaTi.

miTebi iseTi diadi xalxebis wiaRSi iSva, rogorebic iyvnen Zveli berZnebi, Zveli ebraelebi, Zveli qarTvelebi, egviptelebi da sxva. yoveli miTi galamazebuli sinamdvilea da raime sibrZnes (sibrZneebs) atarebs. zviadis sicocxlis rwmena eris mamis arsebobis survils gamoxatavs gaucnobiereblad gadmocemuls, qceuls miTad. zviadi marTlac `cocxali� aRmoCnda, igi nel-nela amarcxebs Tavis mkvlelebs da saqarTvelos mokvlis msurvelebs, SevardnaZes da mis mowafeebs.

naxevar saukuneze metia, qarTvelTa erTi didi nawili stalinis siyvaruliTaa gamsWvaluli. garda qarTvelebisa, sxva erovnebis Svilebic didis TavgarwirviT ewirebodnen stalinis saxeliT `samarTlianobisaTvis brZolis ideas�. bolSevikebma kargad icodnen xalxTa miTosuri xasiaTi da TavianTi liderebi gmirobis, eris mamobis, Tavdadebulobis da a.S. SaravandediT Semoses.

gansakuTrebuli siyvaruliT stalini saqarTveloSi uyvardaT. arcaa gasakviri, qarTvelebi masSi saamayo obieqts xedavdnen, qarTveli eris saqveynod saxelis ganmTqmels, yvela sardalze niWiers, msoflios udides adamians, zekacs.

stalinistoba erTgvarad nacionalizmis gamovlinebac ki iyo. stalinis fenomeniT qarTveli kaci mTel msoflios Tavisi mamis, lideris da Sesabamisad sakuTari Tavis upiratesobas umtkicebda.

rostom CxeiZis TqmiT, amiT qarTvelebs dakarguli didi qaldea enatrebodaTo.

gansakuTrebiT 1956 wlidan, xruSovis mier stalinisa da misi kultis dagmoba, qarTvelebma erovnul diskriminaciad, erovnuli lideris, `mamis� Seuracxyofad miiRes da kinaRam damoukideblobisaTvis brZolaSi gadaizarda saprotesto gamosvlebi. rom ara sisxliani 9 marti, asec iqneboda, albaT. amitomac iCqara da isastika rusulma imperiam.

SevardnaZis moRalaturi reJimisagan gawamebul xalxSi xSirad gaigonebdiT, `eg Tu ara, maS vin�. xalxi isev liders, mamas, gadamrCenels eZebda. Tavisi roli mas qveynis gadarCenis saqmeSi naklebad warmoedgina. arc aqtiurobda. misi nawili mxolod maSin gamovida quCaSi, rac usafrTxoebis garantiebi igrZno ucxoeTidan da isic eleqtronuli mediis fsiqologiuri Sturmis Sedegad.

dRes qarTvelTa erTi nawili gaiZaxis _ `miSa-miSa�. am nawilisaTvis axlandeli prezidenti SevardnaZisa da abaSiZis dammarcxebeli gmiris mantiiTaa mosili. masSi isini xedaven gamaTavisuflebels SevardnaZisagan, qveynis aRmSenebels da rac mTavaria, gadamrCenels. `miSa kargia, zura Jvania cudi�, �miSam ar icis, rom hagiografias da saqarTvelos istorias ebrZvis misi ministri, kaxa lomaia, Torem yofas utirebda,� da a. S.

qarTveli xalxis mentaliteti aseTi yofila. igi arakoleqtiuria, aradisciplinirebulia, individualisturia da lideri sWirdeba, raTa warmatebebs miaRwios. Tu gamoCnda vinme, yvela dadebiT Tvisebebs mas miawers, rac ki arsebobs dedamiwaze da mis Secdomebs arafrad Caagdebs, daiviwyebs, `ase iyoo saWiro�_ ityvis.

vakvirdebiT ra Cveni xalxis amgvar xasiaTs, sul ufro da ufro vrwmundebiT, rom mas mefe sWirdeba. adamiani, romelic imTaviTve eris liderad, eris mamad aris movlenili gangebis mier.

marTlmadidebluri ideologiis mixedviT qveyanas sWirdeba ori xelisuflebis simfonia, saero da sasuliero xelisuflebebisa. imitom, rom adamianebs akliaT rwmena da marto patriarqi ar akmayofilebT, maT saero eris mamac sWirdebaT, sardali da damcveli. aq mxolod urwmunoTa xasiaTi ar aris gaTvaliswinebuli, aramed qveynierebis sakraluri wyobac, romelic xalxTa fsiqologiaSi vlindeba.

kargad rom davakvirdeT, mefe marTlac uamravi ramiT sjobs prezidents. xom sjobia Rirseuli mama, pirvel kacad dabadebuli, karierisaTvis nabrZol, ucxoeTis fulebiTa da piarkompaniebiT gamamebul prezidents, maminacvals?

daskvna erTaderTi SeiZleba iyos, dRes SeiZleba bevri ar dameTanxmos, magram momavali Cvens simarTles daamtkicebs. qarTvelebi imitom eZeben xan zviads (zviadis dros es marTebuli iyo) xan eduards da xan miSas, rom maT jer ver gaucnobierebiaT _ mefe sWirdebaT.

maS sjobs `miSa-miSa� ki ar iZaxon, aramed `mefe_mefe�.     

  

             saxalxo monarqiisaTvis

 

 SevardnaZis xelisuflebis erT-erT warmomadgenels hkiTxes, momxre iyo Tu ara monarqiis aRdgenisa saqarTveloSi. pasuxi uaryofiTi gaxldaT, Tumca respodentma Semdeg daamata: `principSi, Tu aRsdgeba monarqia, mainc mivesalmebi, me xom Tavaduri gvaris varo�.

   Tavidanve unda ganvacxadoT, sjobs arasdros ar aRsdges monarqia saqarTveloSi, Tuki igi iqneba aristokratiis, an nebismieri sxva fenis privilegiebisa da interesebis aRmdgenel-Semqmnel-damcveli.

monarqia unda iyos eris gamaerTianebeli, saxalxo.

  memkvidreobiT aristokratias mravali damsaxureba miuZRvis saqarTvelos istoriaSi. TaobaTa manZilze memkvidreobiT gadasuli wodebis warmomadgenlebi didi ZalisxmeviT emsaxurebodnen samSoblos, qarTul kulturas, samxedro saqmes, rwmenas, xalxs... ar SeiZleba am instituts, memkvidreobiT aristokratiis instituts damsaxureba davukargoT. magram saqarTvelo gacilebiT Zlieri iyo maSin, roca qarTveli mefeebis Zalaufleba maqsimalurad SeuzRudavi iyo sxvadasxva  artistokratiuli sagvareuloebis mxridan, magaliTad, daviT aRmaSeneblis dros da giorgi brwyinvalis periodSi. wmida daviT mefem qarTuli imperia Seqmna ara didi aristokratiuli sagvareuloebis mxardaWeriT, aramed maTi damarcxebiT. mis mier damarcxebuli sagvareuloebia baRuaSebi, kaxTa mefeebi, Zaganis sagvareulo da sxva. daviT aRmaSeneblisaTvis mTavari iyo adamianis piradi monacemebi da ara misi gvariSviloba. mis dros did Tanamdebobaze iniSnebodnen, dRevandeli terminebi rom vixmaroT, kompetenturi da patiosani adamianebi. aman mogvca didi Sedegi: eris konsolidacia da qarTuli imperiis daarseba.

 giorgi brwyinvalem saqarTvelos gamoxsna monRolTa batonobisgan da imperiis aRdgena mxolod maSin SeZlo, roca civis mTaze gazuluqebul, gaTavxedebul, moRalate, �gaulusebul� aristokratebs Tavebi daaWra da qveynis samsaxurSi Caaba sxvadasxva fenis niWieri da patiosani adamianebi.

saqarTveloSi patron-ymuri wyobilebis dros aznauroba iyo qarTuli jaris oficroba. patron-ymoba gansxvavdeba baton-ymobisagan, patron-ymobis dros glexTa mdgomareoba ar iyo araadamianurad kabaluri. ivane javaxiSvili ambobda, rom qarTuli patron-ymoba gansxvavdeboda evropuli patron-ymobisagan. evropaSi feodals yvela uflebebi hqonda glexze, maT Soris sasamarTlo. saqarTveloSi patron-ymobis dros glexis gasamarTleba mxolod centraluri xelisuflebis prerogativa iyo. Semdgom periodebSi, roca aristokratiam maqsimalurad daasusta mefis xelisufleba da daaymeva glexebi, sasamarTlo xelisufleba mainc mefis xelSi darCa. amiT gansxvavdeba qarTuli feodalizmi evropulisgan da gansakuTrebiT rusulisgan. Tumca aristokratiis didi nawili, Riad Tu farulad, mainc Zaladobda mefeze da glexze, Zlieri mefeebi axerxebdnen aelagmaT gaTavxedebuli feodalebi.

   aznauri iyo oficeri, didaznauri (Tavadi) iyo didi Cinis oficeri, romelTac gansazRvruli funqcia hqondaT _ es iyo qveynis Tavdacva.

   mefe miwas(soflebs glexebianad) raime damsaxurebisTvis gadascemda romelime warCinebul, gamorCeul pirovnebas, `msaxureul aznaurs�. amas `Sewyaleba� erqva. Sewyaleba SeiZleba yofiliyo `sapatio� an `samamulo�. samamulod Sewyalebulis memkvidreobiT gadacema SeiZleboda. sapatiod gadacemuli ar gadadioda memkvidreobiT. mas `gasakargavi� ewodeboda. erTiani saqarTvelis Zlieri mefeebi cdilobdnen GZalian ar gaeZlierebinaT didebuli aznaurebi da maTs qonebas da gavlenas abalansebdnen droebiT Sewyalebulebze dayrdnobiT. ufro xSiri iyo swored amgvari Sewyaleba. saqarTvelos mefes iuridiulad SeeZlo nebismieri saxis mflobelobis CamorTmeva. srul suzerenad mxolod mefe iTvleboda. Sewyalebuli sxva saqmianobisgan Tavisufldeboda. misi erTaderTi saqme msaxureba, oficroba Tu Tanamdebobis (�saxelos�) gaZRola iyo. aznauri Tavisufals niSnavs. aq igulisxmeba misi Sromisagan gaTavisufleba da ara sruli Tavisufleba. yvelas, MmaT Soris didaznaurebs (Tavadebs) hyavda patroni, batoni, suzereni _ mefe. sruli suzereni mxolod mefe gaxldaT, sxva yvela misi yma iyo.

   aznauri valdebuli iyo daecva `gasakargav� (`saxarajo�) Tu `samkvidro� miwebze wesrigi, aekrifa gadasaxadi da saxelmwifosTvis gadaeca gansazRvruli nawili (sruli Seuvaloba mxolod saeklesio qonebas hqonda), Seedgina samxedro razmebi da gamoeyvana saWiroebis SemTxvevaSi. gaewia patronoba adgilobrivi mosaxleobisaTvis, diax, patronoba da ara monaTmflobelobis msgavsi batonoba (marTalia `batoni� romauli sityva patronisagan aris warmomdgari, magram Sinaarsi odnav gansxvavebuli aqvs (sanam `patroni� Semovidoda qarTul enaSi, manamde am mcnebis aRsaniSnavad `ufali� gamoiyeneboda).

   patron-ymobis dros arsebobda ymaTa sxvadasxva kategoria. magram, ZiriTadad, adamianebi raime mizezis gamo, Tavisi Tavisuflebis nawils, xSirad nebayoflobiT gadascemdnen dawinaurebul, aRzevebul, Zlier, SeZlebul pirovnebas, raTa hyolodaT mfarveli gaWirvebis, tragediis an sisustis Jams.

   saqarTveloSi feodal mflobelebs, Tavad-aznaurobas, miwa-wyali da glexi, riCard paipsis sityvebi rom gamoviyenoT, mxolod �de-faqto� mflobelobaSi hqondaT da ara `de-iure� sakuTrebaSi (saqarTvelos damoukideblobis gauqmebamde ase iyo).

   gasakargavi miwa-wyali da glexebi, mefis mier, xSirad gadaecemoda gamkargvelis STamomavlobas, aseve gankargvis uflebiT da ara memkvidreobiT. gamkargvelebi male iviwyebdnen, rom mxolod damsaxurebis gamo, droebiT miiRes Sewyaleba da cdilobdnen qoneba memkvidreobiTad eqciaT. TandaTanobiT moxda am sakuTrebis miTviseba, radgan mefis xelisufleba dasustda da rotacia aRar mimdinareobda ganmkargvelebisa, oficrebisa, Tanamdebobis pirTa. TiTqmis yvelaferi memkvidreobiTad iqca, gansakuTrebiT miwa-wyali da glexoba.     

   oficrebs (aristokratias) imitom hqondaT miwa da hyavdaT glexebi, rom uzrunvelyofiliyo maTi momarageba sursaTiT, saWurvliT, miwaze muSaobisgan gaTavisuflebiT. uzrunvelyofiliyo maTi col-Svilic sakvebiT da sxva saxmariT, raTa aznaurebs (aristokratias) SeZlebodaT qveynis Tavdacvis saqmeSi moRvaweoba. samSoblom Tavisi interesebis gamo droebiT dauTmo miwa da, gansakuTrebiT, glexebi. Tavadaznaurobam es `qoneba� memkvidreobiT sakuTrebad miiCnia da pretenzia gauCnda maT batonobaze, srul mflobelobaze. amgvarad moxda saxelmwifo, erovnuli miwebis miTviseba, saTavadoebis Camoyalibeba. xSirad patrons (da ara batons) ymad (sapatronod) Seexizneboda da Tavisi Tavisuflebis, suverenitetis, Sromis Tu qonebis nawils dauTmobda omSi daRupuli an dainvalidebuli gmiris ojaxi. mere aseTebi sruliad daaymeves, TiTqmis daamones, yovelgvari suvereniteti, uflebebi waarTves (de faqto mainc). ase moxda gmiri qarTveli kacis daCagvra, dabeCaveba (glexis namdvili patroni da damcveli, gamonaklisebis garda, iyo mefe, yvela epoqaSi). ase daamaxinja patron-ymoba da samSoblos interesebisadmi msaxureba saxelmwifo _ samefo miwebze da qarTvel kacze memkvidreuli sakuTrebis ambiciam. ase daingra saqarTveloc.

 saqarTvelo maSin iyo Zlieri, rodesac rotacia mimdinareobda jarSi, roca damsaxurebis mixedviT winaurdeboda oficeri (asisTavi, aTasisTavi, spasalari Tu amirspasalari). rotacia yovel armias da jars sWirdeba droTa ganmavlobaSi. amgvari rotacia mimdinareobda Tavad aznaurTa wodebaSic. Cven viciT mravali damcrobili gvari da aseve, viciT aRzevebuli gvarebis istoria. es Cveulebrivi movlena iyo. xSirad niWier strateg mamebs, hyavT strategiaSi gaurkveveli Svilebi da xom gaumarTlebeli iqneba mamis damsaxurebis gamo, araprofesional Svilebs CavabaroT omSi sardloba.

 gvian Sua saukuneebSi rotacia TiTqmis Sewyda. glexi, Tundac uniWieresi iSviaTad aznaurdeboda, aRzevdeboda. mxolod azatdeboda. azati Tavisufals niSnavs, magram ara aznaurs, axla ukve aristokrats. aznauri ki emcroboda, TavadisSvilic eSveboda aznaurobamde, magram maTi damcroba gaRaribebis Sedegi iyo umetesad (Tumca iyo ukanono Svilobis faqtoric). mdidari, SeZlebuli, magram uniWo da nakleb erTguli Tavadi an aznauri poziciebs inarCunebda.

 mas Semdeg, rac aristokratiam daZlia erTiani saqarTvelos mefeebis xelisufleba da qveyana daiSala giorgi VIII-is dros, rotacia oficrobisa qarTul sajariso saqmeSi da qveynis mmarTvel elitaSi faqtiurad Sewyda. ramac katastrofuli Sedegi gamoiwvia qveynisaTvis.       zogierTi mefe axerxebda xolme did aristokratTa  dajabnas da qveynisTvis raime kargis gakeTebas (mag: solomon pirvelis mier tyveTa syidvis akrZalva da imereTis gaZliereba), magram es gamonaklisia mxolod. gansakuTrebiT garTulda mdgomareoba patron-ymobis baton-ymobiT TandaTan  Secvlis Semdeg. principSi, aman gamoiwvia, didwilad, qveynis ganuviTarebloba, daqucmacebuloba, damografiuli mdgomareobis gauareseba  a.S.

 es yvelaferi `daagvirgvina� ruseTis gabatonebam CvenSi. adre Tu memkvidreuli Tavadaznauroba ibrZoda, ruseTma es funqcia TiTqmis mouSala da uZraobis mdgomareobaSi Caagdo. marTalia, qarTuli aristokratiis didi nawili ruseTis armiaSi Sevida, magram samSoblosadmi man funqcia dakarga, ruseTSi ki aristokratias fuqsavaturi stili hqonda cxovrebisa.

 memkvidreuli aristokratiis warmomadgenlebs metnaklebad hqondaT materialuri SeZleba, Tavisufali dro. funqciis dakargvam, ufunqciobam  maTi nawili degradaciamde, loTobamde, social-demokratiamde da a. S. miiyvana.

 Zlieri mefeebi evropis qveynebSic ebrZodnen memkvidreobiT aristokratias, Tumca iq gacilebiT naklebi masStabebi hqonda TanamdebobaTa memkvidreobiT miTvisebas da amis gamo qveynis `saTavadoebad� daqucmacebas. procentulad evropaSi gacilebiT naklebi iyo aristokratia, vidre saqarTveloSi. wina saukunis dasawyisSi poloneTSi iyo mxolod 4 % Sliaxta (aristokratia), saqarTveloSi ki 6 %. evropaSi poloneTi iTvleba yvelaze mravalricxovani memkvidreuli aristokratiis qveynad. dRevandeli Cveni gaTvliT, memkvidruli aristokratiis STamomavlebi mTeli qarTuli mosaxleobis 12 %-s aRwevs. es gaugonrad didi cifria.

 evropeli mamuliSvilebi yovelTvis cdilobdnen aristokratiis, ufro Tu davazustebT, elitis rotacias da Sesabamisad miaRwies kidec ganviTarebas. marTalia, maT geografiuli mdgomareobac uwyobdaT xels,  ar hyavdaT iseTi barbarosi mezoblebi, rogorc Cven (TurqeTi, irani, ruseTi), magram faqti faqtad rCeba.

 evropam elitaSi Seiyvana burJuaziis warmomadgenlebi da amiT gacilebiT moigo. burJuazia erTgvarad axali aRzevebuli sagvareuloebia. Zvel droSi maT aristokratiul wodebebs mianiWebdnen, axal droSi es ar gaxda saWiro.

 evropam moaxerxa da  memkvidreuli aristokratiis problema axali

aristokratiis, axali elitis SeqmniT gadalaxa(Cven ar veTanxmebiT iulius evolas). Sedegad igi swrafad ganviTarda da gaZlierdnen evropuli saxelmwifoebic.

 migvaCia, rom memkvidreuli aristokratiuli wodebis aRdgena qarTul monarqias arafriT gamoadgeba. es kategoriulad miuRebelia.

 integraluri nacionalizmi da aristokratiulobis Teoria

 

   Zvel qarTulSi aristokratiulis Sesatyvisi sityva iyo `sazepuro�. SuSanikis wamebaSi naxsenebia `aznaurni did-didni da zepurni dedani�.

   qarTuli warmodgeniT, qarTveli eri aris gansakuTrebuli misiis mqone. igi aris RvTismSoblis wilxvedri. qarTveli eris gansakuTrebuloba, aristokratiuloba mtkicdeba Tavad macxovris sityvebiT, romliTac  ufalma mimarTa Tavis dedas, yovladwmida RvTismSobels, mas Semdeg, rac dedaRvTisas wilad ergo iberia gansanaTleblad: `hoi dedao Cemo, ara ugulebel vyo eri igi sazepuro ufrois yovelTa naTesavTa, meoxebiTa SeniTa maTTvis.�

 maSasadame, qarTveli eri sazepuro eria, aristokratiuli eria.

 Tu Tavadi an hercogi aristokratiulia sxva wodebaTa Soris, aseve

qarTveli Tavisi erovnebiT aristokratia sxva erovnebaTa Soris.

 Tavadi niSnavs pirovnebas, sakuTari Tavis mflobels, Tavisufals da, aqedan gamomdinare _  aristokrats. qarTveli eri saTavado eria.

 RvTis rCeuli eri iyo israeli, manamde qaldevelebi, qaldeadan abraamma waiRo codna monoTeizmis Sesaxeb. Zveli aRTqmis rCeulma erma, israelma ver miiRo axali aRTqma, ver cno mesia da axla axali aRTqmis rCeuli eria qarTveloba. qarTvelobam daibruna Tavisi misia _ misia monoTeizmis marTlmorwmune codnis mqone erisa, romelic dakarga pirveli qaldeas, SuamdinareTis dakargvasTan erTad; qarTvelobam Suamdinaruloba, civilizaciuroba Semoinaxa axal SuamdinareTSi, mtkvar-araqsis SuamdinareTSi, sadac Seqmna axali qaldea, meore qaldia _ kardus mTebis garSemo _ urartuSi; Semdeg lazeT-taoklarjeTSi _ mesame qaldia. meoTxe qaldia aris Tanamedrove, ufro sworad momavali saqarTvelo (�oTxisa dRisa mkvdari� _ amaze sxva dros).

 gamorCeulobis Teoria mraval ers aqvs da amaSi cudi araferia. ebraelebze vTqviT, somxebi miiCneven, rom axali sicocxle, axali miwa noes kidobanma maT miwaze, araratis mTaze ipova (sinamdvileSi araratis, urartus mTa somxebis aq mosvlamdis, xalxTa gaCenidan Cveni iyo)

 gamorCeulobis Teoria, anu saqarTvelos zepurobis, aristokratiulobis, Tavadurobis Teoria Zalian normaluri da bunebrivi movlenaa. aseTi Teoriebi Zalas aZlevs xalxebs TviTidentifikaciisa da gadarCenisaTvis. ebraelebisa da qarTvelebis magaliTi kmara amisTvis.

 aristokratiuloba niSnavs sisxlismier gansakuTrebulobas, Tumca aristokratiuloba aucileblad iTvaliswinebs sulier daxvewilobas, rafinirebulobas, gamorCeulobasac. grigol robaqiZe werda: `adamianis qmediTi unaria qaotiurSi Carevisa da misi mogvarebisa. am gziT igi xdeba rCeuli: `aria� keTilSobili `Tavadi� _ Cveni SesaniSnavi sityviT, Tu mas movacilebT socialuri funqciis elfers.

 es mopovebuli unari Teslzedac axdens gavlenas da sisxlzedac: iqceva memkvidreobad, oRond verc Tesli, verc sisxli ver xdis memkvidres TavisTavad `ariad�. `Tavadad�, rom gaxdes, man unda ganvlos `meored dabadeba� gonis mxriT.

 memkvidreoba uadvilebs mxolod `dabadebas� mas. indoeTSi `arias� memkvidre, sanam `meored dabadebas� ar gaiarda, jer kidev ar iyo umdables kastaze, `Sudraze� maRla mdgomi. ase hgonebdnen ZvelTaZvel xanaSi.�

 Cveni warmodgeniT `meored dabadeba� zepurs SeuZlia iniciaciiT, madliT da damsaxurebiT, gmirobiT, moRvaweobiT. damsaxurebaze Tu vilaparakebT, qarTveli eri arc erT ers ar Camouvardeba kacobriobis winaSe damsaxurebiT. man Tanamedroveobas Semounaxa SesaniSnavi, orginaluri qarTuli kultura _ iberiuli civilizaciis naSTi. gansxvavebiT mravali erebisagan, Cvens ers arasodes uZalavia sxva civilizaciaze da ar gaunadgurebia kulturebi. Cveni eri imTaviTve amaRlebuli iyo, imTaviTve `rCeuli�.

   qarTvelTa damsaxurebebis Sesaxeb bevri laparaki SeiZleba. rac Seexeba iniciacias, gavixsenoT jalal ed dinis Semoseva, asi aTasi tfiliseli mowamis gmiroba sarwmunoebisaTvis _ amaze ukeTesi `meored dabadeba�, iniciacia, ra SeiZleba arsebobdes.

   kavkasiuri xalxebis Tanamegobroba, geopolitikis enaze rom vTqvaT, nebayoflobiTi imperia, romelic ki ar anadgurebda xalxebs, aramed icavda, sicocxlis unarCunebda da aviTarebda, despotizmSi ki ar gadaizarda, aramed koleqtiuri martvilobis misteriaSi amaRlda.

 jalaledinis urdoebma Suri iZies jvarosanTa mier ierusalimis mahmadianuri mosaxleobis ganadgurebis gamo. maT gaanadgures saqarTvelos dedaqalaqis qristianuli nawilis absoluturi umravlesoba, yvela, vinc uari Tqva fexi daebijebina macxovrisa da RvTismSoblis xatebisaTvis da uareyo qristianoba.

   SurisZieba ierusalimis gamo axal iarusalimze, tfilisze, aseTi iyo jalaledinis qveSecneuli mizani.

   marTalia, maSin saxelwifoebrivad daveciT, magram sulierad `meored davibadeT�. dRes jalaledinis saxelwifo aRar arsebobs, saqarTvelo iarsebebs mudam.

   qarTveli eris aristokratiulobis, zepurobis Teoria ar unda warmovidginoT integraluri nacionalizmis Teoriis gareSe.

   integraluri nacionalizmis Teoria aris erovnuli erTobis yvelaze Tanamedrove, yvelaze adamianuri, yvelaze realuri da qristianuli gageba.

 integraluri nacionalizmis mixedviT, maqsimalurad unda moispos qarTveli eris erTobisaTvis  xelisSemSleli nebismieri jebiri Tu Catexili xidi. erovnuli erTobisaTvis aucilebelia maqsimaluri socialuri Tanasworoba, Tanasworoba kanonis winaSe, da rac aseve Zalzed mniSvnelovania, Rirsebis Tanasworoba.

 ocdameerTe saukuneSi TiToeuli qarTveli Tanabaria yovelgvari RirsebiT yoveli Tavisi TanamoZmisa, miuxedavad imisa, mis winaprebs rogori socialuri safexuri ekavaT feodalur, ufro Tu davazustebT, gvianfeodalur da araganviTarebul burJuaziul saqarTveloSi. isic sakiTxavia, patronymoba rogor degradirda batonymobad, gvianfeodalur xanaSi visi gvari aRzevda an daemcro da ratom.

   saerTod, yoveli koncefcia, yoveli ideologia, iseve rogorc nacionalizmi, Tu unda qveyanas namdvilad emsaxuros, unda iTvaliswinebdes, rom uflis TqmiT, mTeli qarTveli eri sazepuroa, aristokratiulia, saTavadoa da yovel qarTvel moqalaqes SeuZlia damsaxurebiT Tu iniciaciiT, gmirobiT Tu msaxurebiT iqces `ariad� _  Tavadad�.

   yoveli qarTveli dabadebidan saukeTesoa, aristokratia maT Soris ar unda iyos dabadebiTi, STamomavlobiTi sxvaoba. aseTia integraluri nacionalizmis Teoria.

       mefisaTvis saWiroa msaxureuli elita

 

  parlamentarizmis idea xelwamosakravi ar aris. mas SeuZlia iseTi samarTlebrivi bazisi Seuqmnas saxelmwifos, romelic mudmivad ganaxlebadi da cocxali iqneba, win waiyvans qveyanas yvela aspeqtSi, Tumca mefis instituti gasakontroleblad da dasaregulireblad sWirdeba mas. burJuazia, biznesi materialur da finansur safuZvels umyarebs qveyanas, da roca amas emateba inteleqtualuri fenis siZliere _ qveynis winsvlas veRaraferi daudgeba win. Tumca zneoba eklesiam Tu ar gaakontrola, qveynis `progresi� ufskrulSi CaCexavs nacias.

 zemoT CamoTvlili fenebisagan iqmneboda elita _ axali aristokratia evropaSi meTvramete-mecxramete-meoce saukuneebSi. amitom evropis progresi aSkaraa (Tumca morali odnav (?) SemoakldaT).

   saqarTveloSi ase ver moxerxda, imitom, rom parlamentarizmis ideis sikeTe droze ver davinaxeT (yuTlu_arslanis dasis gamosvla), verc daviT aRmaSenebliseuli Teokratia SevinarCuneT, Tamaris humanizmi da damokratia  samarTlebriv disciplinad ver gardavqmeniT, qarTuli ordeni _ faruli elitac gavanadgureT 1177 wels. Cveni msaxureuli (damsaxurebiTi, `ganmkargavi�) aznauroba memkvidreul aristokratiad vaqcieT da funqciac gamovacaleT...

 amasTan dakavSirebiT saineteresoa erTi ucnauri faqti, romelic aristokratizmis ideis damaxinjebis, misi gakerpebisa da am SemTxvevaSi araprogresulad qcevis Zalian sagulisxmo magaliTs warmoadgens:

 garnisis omis moRalatis, saqarTvelos damamarcxeblis, naqurTal-nasomxar ivane mxargrZelis vaJma, avagma, aTabagis wodeba, Tanamdeboba, `saxelo� da samflobelo _ lore, memkvidreobiT miiRo, imis magivrad, rom vinme damsaxurebuli qarTvelisTvis miecaT igi. cnobilia, rom garnisSi ivane mxargrZelma gaswira didi gmirebi _ Salva da ivane axalcixelebi, jari ar miaSvela maT, ris gamoc qarTvelTa armia damarcxda da mere daeca kidec tfilisi, rasac mohyva asi aTasi tfiliselis mokvdineba.

 garnisSi ivane mxargrZelis Ralatis gamo 4000 mesxi moikla, daiRupa ivane axalcixeli, xolo wmida Salva axalcixeli, Samqoris da basianis gmiri, tyved Caigdo jalaledinma da awama. saqarTvelos imperia daeca. gavida wlebi, monRolebs winaaRmdegoba ar gauwia saqarTvelos imdroindelma elitam, aristokratiam, avagis xelmZRvanelobiT. erTxel avagi urdoSi daibares gabrazebulma monRolebma. mas Tan axlda ivane axalcixelis vaJi. axalcixelis Zem Tavi gaswira avagisaTvis da yaens warudga rogorc avag aTabagi. Tumca yaenma igi ar mokla. gavida dro, yaenma gaarkvia es Tavdadeba da gaigo, vin iyo namdvili avagi. man daafasa axalcixelis Tavganwirva `patronisadmi�.

 diax, ucnauri istoriaa. imis magivrad, rom daemxoT moRalate mxargrZelebis ojaxi, avags memkvidreobiT gadasces mamis tituli da Zalaufleba, metic, misi moRalate mamis mier gawiruli axalcixelis Svilma, Tavi gaswira mamisisa da samSoblos gamwirvelis ojaxis STamomavlisaTvis.

 rainduli da gulubriyvilo saqcielia. aseTi maxinji forma miiRo am SemTxvevaSi memkvidreulma aristokratizmma. saqme isaa, rom mxargrZelebi aqemenidi Sahis artaqserqse mxargrZelis STamomavlebad asaRebdnen Tavs. miuxedavad imisa, rom somxuri wyaroebi aRniSnaven maT qurTul warmomavlobas, mxargrZelebis aqamenidur warmoSobaSi darwmunebuli yofila Tamari istorikosi da, aqedan gamomdinare, samefo karic. rogorc Cans, ivane axalcixelis Svilma Tavi amitom avagis ymad CaTvala.

 am dros Salva axalcixelis vaJi gadaxvewili iyo saqarTvelodan da daRupuli ucxoeTSi.

 daviT aRmaSeneblis dros, roca aznauroba, oficroba, dawinaureba msaxureuli, anu damsaxurebismixedviTi iyo da ara memkvidreuli, aseTi ram ar moxdeboda.

   Salva axalcixeli (da misi Zmac) saqarTvelos simboloa.

   1195 wels SamqorTan brZolis dros Salva axalcixeli pirveli SeiWra TurqTa mTavarsardlis banakSi da xalifas droSa xelT igdo, miarTva Tamar mefes da ferxT daugo. 1225 wels garnisTan Salva axalcixeli pirveli SeiWra xvarazmelTa banakSi da qarTvelebze gabatonebulma mxargrZelma da qarTulma elitam gaswira igi,.. saqarTvelosTan erTad. man ar miiRo dampyroblisagan pativi qristianobis daTmobis sanacvlod, samSoblos safrTxe Seatyobina da ewama qristesTvis.

   Salva axalcixelis bedi Zalzed hgavs saqarTvelosas. albaT igia erT-erTi Cveni udidesi mfarveli wmindani (xseneba 30 ivniss).

   zemoTqmulidan  gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom yovel droSi, yoveli saxelmwifos da yoveli mamuliSvilis mizani unda iyos, izrunos Zlieri elitis arsebobisaTvis. es iqneba axali aristokratia, sulieri da inteleqtualuri, aseve sisxlismieri, rameTu Cven moviyvaneT wina werilSi magaliTad macxovris sityvebi, rom Tavad qarTveli xalxi `zepuria� _ aristokratiulia.

   kargad aRzrdili nebismieri qarTveli rom gagzavno nebismier  qveyanaSi, iqaur ers kargad gamoadgeba grafadac da hercogadac.

   Zvelad, saqarTveloSi, qveynis Zlierebis Jams, gamorCeul pirovnebas vargs uwodebdnen, miuxedavad imisa, is aznauruli wridan iyo Tu glexTa fenidan. mere, rogorc vTqviT, moxda, msaxureuli aznaurebis mxridan mefis mier droebiT, sasamsaxurod micemuli miwebis mitaceba da sasamsaxurod, `gasakargavad� gadacemuli glexebis naZaladevi damoneba. im glexebisa, romlebic gmirulad ibrZodnen omebSi, rogorc qudze kaci (saTavadoebis Seqmna aris qarTuli saxelmwifos dacema, degradacia). sxvaTa Soris, yma adre rainds niSnavda da ara monas, gamoCenil vaJkacs `kai ymas� uwodebdnen. memkvidreuli aristokratiis gaCenam, gaZlierebam da mefis institutis dasustebam gamoiwvia raindi_ymis  damoneba, romelsac mere ZaRlebSi cvlidnen da stambolSi hyidnen. ase dasustda Cveni geni. rom ara mefis institutis dasusteba, ase ar moxdeboda.

 arada, saqarTveloSi yovel gvars, Tavaduri iqneba Tu glexuri, hyavs TiTo gmiri mainc winaparTagan (ixileT qarTuli folklori). aRsaniSnavia isic, rom Tavadaznauruli da glexuri warmoSobis Tanamedrove adamianebi arafriT gansxvavdebian erTmaneTisagan. gvian Sua saukuneebSi mwerlebi da mecnierebi mxolod aristokratiuli wridan gamosuli adamianebi iyvnen, aseve iyo mecxramete saukuneSi da meocis pirvel naxevarSi (sulxan-saba orbeliani, daviT guramiSvili, aleqsandre WavWavaZe, grigol orbeliani, nikoloz baraTaSvili, ilia WavWavaZe, akaki wereTeli, ivane javaxiSvili, da sxvebi), ase imitom xdeboda, rom im dros srulfasovani ganaTlebis miReba (bavSvobidan) mxolod Tavadebs SeeZloT.

ufro adreul saukuneebSi eklesia-monastrebSi moRvawe berebi, romlebic brwyinvale originalur nawarmoebebs qmnidnen Tu SesaniSnavad Targmnidnen ucxour literaturas, ar viciT maindamainc aznauriSvilebi iyvnen Tu ara, monasterSi xSirad mcirewlovnobidan moRvaweobdnen wmida mamebi, maT Soris iqnebodnen sxvadasxva fenidan gamosulebi. wmida mamebis TqmiT, mxolod saeklesio piria namdvili aznauri-Tavisufali (`aznaurobiTa miT, qristem rom gaaaznaura�).

mecxramete saukunis bolodan ubralo aznaurebmac SeZles SvilebisaTvis kargi ganaTlebis micema da Sedegic brwyinvalea(daviT kldiaSvili, leo qiaCeli(Sengelaia), konstantine gamsaxurdia da sxvebi).

Tanamedroveobam kargad daamtkica, rom qarTvelTa nebismieri fenis Svilebi, kargi ganaTlebisa da Sesabamisi pirobebis SemTxvevaSi, SeZleben gaxdnen brwyinvale sazogado moRvaweebi, mecnierebi Tu mwerlebi, maT Soris araaristokratiuli gvarebis STamomavlebic (vaJa fSavela, galaktion tabiZe, tician tabiZe, giorgi leoniZe, akaki SaniZe, revaz baramiZe, viktor nozaZe, Salva maRlakeliZe, ana kalandaZe da sxva mravali). es mxolod erTi saukunis ganmavlobaSi. momavalSi ufro gamoCndeba qarTvelTa niWiereba.

 Tu gvsurs, rom saqarTveloSi aRdges monarqia da mefe iyos Zlieri, Tanabari unda iyos yvela da yvelas unda SeeZlos damsaxurebisamebr  mefisgan  jildos _ wodebis miReba, romelic ar gadaecema memkvidreobiT.

 saqarTveloSi sapatio wodeba  unda hqondes mxolod mefis ojaxs, patriarqs, mRvdelmTavrebs da aramemkvireobiT, msaxureul elitas.

 

 

         vin unda gaxdes saqarTvelos mefe

 

   saqarTvelos mefeTa_mefis taxtis aRdgenis msurvelebs Soris azrTa sxvadasxvaobaa, vin unda gaxdes saqarTvelos mefe, romel Stos ekuTvnis wmida daviT mefsalmunisa da farnavazis gvirgvini, romeli ojaxis wevria Rirsi avides kurTxeul taxtze, romeli bagrationia umetesad legitimuri da a. S. azrTa sxvadasxvaoba arsebobs, magram am sakiTxze arafrisdidebiT ar SeiZleba kamaTi, debatebi, urTierTadapirispireba.

   saqarTvelos mtrebi moisurveben mefobis aRdgenis mSvenieri idea Segvilaxon politikuri piarebiT da sxva teqnologiebiT, amitom, aqedanve unda gavarkvioT yvelaferi.

 Cveni azriT, kompententuri istorikosebis, samarTalmcodneebis, Tavad gvaris da, rac mTavaria, patriarqis mier gairkveva, Tu romeli Sto aris legitimuri da romeli  ojaxi.

 gansakuTrebuli roli am saqmeSi patriarqs ekuTvnis.

   rodesac patriarqis gansakuTrebul rolze vlaparakobT, yvelas unda gvaxsovdes, rom igulisxmeba Tavad taxti, RvTis mier am qveynad misi moadgilisaTvis, saqarTveloSi, mcxeTaSi dadgenili, taxtis madli da Zala, da suliwmindis mier am taxtisaTvis gamorCeuli mRvdelmTavari, msoflio xuT did patriarqTagani.

   gvwams, rom saqarTvelos samefo  taxtisaTvis, aseve suliwmidis mier gamoirCeva rCeuli bagrationi _ `mraval arian warCinebulni, xolo rCeulni mcired.�

   Zvel saqarTveloSi, iberiaSi da kolxeTSic, samefo taxtze adiodnen ufrosobis, uxucesobis, gamorCeulobis kanoniT, samefo sagvareulos warmomadgenlebi.

 amgvar wess Tavisi upiratesoba hqonda, taxtze ojaxis TanxmobiT, sagvareulos TanxmobiT adioda gamocdili, Wkviani, Zlieri pirovneba. yvelafri garkveuli iyo. mis Semdeg taxts daikavebda kvlav uxucesi.

 qarTlSi (iberiaSi) mefobis gauqmebis Semdgom es wesi miviwyebas mieca. Semdgom amisa, damkvidrda taxtis aucilebel memkvidred ufrosi vaJis miCnevis wesi. es wesi mraval qveyanaSi iyo gavrcelebuli. am  kanonsac aqvs upiratesoba: pirveli, iTvleba, rom RmerTi mefis ufros vaJs Casaxvisas mouvlens gansakuTrebul talantebs, madls; meore, _ memkvidre aRizrdeboda, rogorc momavali mefe. mxolod igi izrdeboda ase, da es garkveul upiratesobas aZlevda mas. sxva yvela, maT Soris Zmebic, misi ymebi iyvnen. qveynisaTvis es kargi iyo.

 wmida daviT aRmaSenebelma scada Zveli iberiul_kolxuri uxucesobis wesis aRdgena: `ukeTu varg iyos cvata, mefed yos Semdgom Tvisa�_o, daibara Tavisi memkvidris, demetre I-is misamarTiT umcrosi Zis Sesaxeb. samwuxarod, demetrem kolxur-iberiuli wesi �ar gaiziara� (rogorc Cans, daviT aRmaSenebeli winaswar Wvretda movlenebs). demetrem arc dadgenili, ufrosi Zis wesi moiwona, ris gamoc igi ufrosma vaJma daviT V-m gadaayena taxtidan. Tumca demetre daviT mexuTis uecari, moulodneli, udroo sikvdilis mere taxtze dabrunda, Tavisi meore Svili, giorgi III gamoacxada Tanamosaydred da ara daviTis Ze demna (dimitri), romelsac taxti ekuTvnoda legitimurad, ufrosi Zis principiT, da Tavadac male uecrad, moulodnelad gardaicvala.

 giorgi III-m daarRvia, rogorc ufrosi Zis, aseve uxucesis da vaJis gamefebis principebi, yvela erTad. 1177 wels, demnas da orbelebis ajanyebis dros, qveynis didebulTa udidesi nawili   mis winaaRmdeg gamovida da moiTxova srulwlovanebas miwevnuli demnasaTvis gvirgvinis gadacema, anu ufrosi Zis legitimizmis principis dacva. maT winaaRmdeg giorgi III Tavidan mxolod araqarTul Zalebs daeyrdno_yivCaRebs (yubasars), somxebs (mxargrZelebs) da daamarcxa qarTveli legitimistebi da faqtiurad mokla da mospo mamkacuri xazi legitimuri dinastiisa.

 marTalia, giorgi III-m taxtze aiyvana wmida Tamar mefe, Cveni erT-erTi udidesi imperatori da deda da am gadawyvetilebam droebiT gaamarTla, magram legitimuri memkvidris mokvlis codvam saqarTvelo dasca.

 giorgi III-is  SemoRebuli wesi qalis taxtze ayvanisa, mxolod maSin  SeiZleba iyos misaRebi, Tu sxva memkvidre ojaxs aRar hyavs (Tumca didebulebma Tamars mainc `tomiT bagrationi� daviT soslani mohgvares qmrad, raTa gvari srulyofilad gagrZelebuliyo). sxva SemTxvevaSi qalis taxtze ayvana ar SeiZleba. rusudan mefem es kargad dagvimtkica. rusudanis  dros iberiul_kolxuri da ufrosi Zis wesebi aRreul-damaxinjebuli iyo.

 kolxur_iberiuli wesic unda gamovricxoT, radgan SeuZlebelia saqarTveloSi yvela bagrationi aRizardos samefod da maTgan irCeodes mefe.

 legitimizmis kanonebis mixedviT taxti unda gadadiodes ufros Zeze. aseT SemTxvevaSi mefis ufrosi vaJi samefod aRizrdeba sapatriarqoSi, rogorc adre, Wyondidelis meTvalyureobiT da ufrosobiT izrdeboda daviT aRmaSenebeli.

 vfiqrob, es sakiTxi garkveulia da aRar moiTxovs msjelobas. Cveni mizania gamovTqvaT azri imis Sesaxeb, Tu mefobis aRdgenis SemTxvevaSi vin unda avides orasi wlis manZilze daqvrivebul samefo taxtze.

 albaT es unda moxdes legitimaciis, ufrosi Zis principiT, Tumca droisa da viTarebis gamo, mTlad ufrosi ojaxis ufrosma Zem, SesaZloa uari Tqvas taxtze an uari Tqvas Tavisi Zis, momavali, aRdgenili samefos pirveli mefis sapatriarqoSi aRzrdaze.

   mTavari ki, Cveni azriT, aris is, rom taxtze unda avides mefurad gazrdili. anu is vinc bavSvobidan gaizrdeba sapatriarqoSi mefed.

   ucxo garemoSi, ubralo garemoSi, araeklesiur, Cveulebriv ojaxSi, Tundac burbonebis, bagrationebis da sxva ojaxebSi aRzrda qarTuli taxtisTvis ar aris sakmarisi.

  gavixsenoT istoria: daviT aRmaSenebeli gazarda Wyondidelma episkoposma giorgim da man Seqmna didi saqarTvelo da Tavad gaxda wmidani. laSa_giorgi da, gansakuTrebiT, rusudani aRzarda didgvarovanma mxargrZelma da rusudanma daamxo saqarTvelo, xolo laSa gulisTqmas ujerebda da ara mefis valdebulebebs. valdebuleba mefisaTvis umTavresia.

 amitom, vfiqrobT, sruliad gamarTlebulia patriarqis gegma, rom sapatriarqoSi aRizardon bagrationTa legitimuri Stois bavSvebi.

 mere ufali Tavad gamoarCevs mefes, suliwmidis meSveobiT, legitimurad.

 sxvebi SeiZleba dainiSnon (da memkvidreobiT gadaeceT) saqarTvelos sakonstitucio sasamarTlos, uzenaesi sasamarTlos da sxva mniSvnelovani saxelwifo institutebis xelmZRvanelebad.

 gvaxsovdes, vinc ar iqneba gazrdili sapatriarqoSi, mas qarTveli

xalxi ar miiRebs mefed, samefod gazrdilsac ki.

   espaneTis magaliTi mravlismetyvelia, iq Tu frankom da arqiepiskoposma gazardes xuan karlosi, CvenTan uwmindesi da unetaresi aRzrdis sruliad saqarTvelos mefeTa mefes. 

 

    vin SeiZleba gaxdes saqarTvelos dedofali

 

   dedoflis pirovnebas aqvs udidesi mniSvneloba konstituciuri monarqiis qveynebSi.

   Cven monarqiis aRdgena gvWirdeba ara imitom, rom saTamaSo mefe da dedofala gvyavdes, aramed imitom, rom pirvelma ojaxma, pirvelma kacma da pirvelma qalbatonma qveynisa, Seasrulon TavianTi erT-erTi umTavresi movaleoba _ iyvnen  marTlmadideblobis, erovnulobisa da sikeTis magaliTebi.

   qveynis pirveli pirebis magaliTi gansakuTrebulad gadamdebia mosaxleobisTvis, mniSvnelovania saxelmwifos prestiJisaTvis da amitom, vfiqrobT, qarTuli samefosaTvis es sakiTxic unda damuSavdes.

   Cveni ideali yovelTvis unda iyos didi saqarTvelos, erTiani saqarTvelos periodis saukeTeso magaliTebi.

   yovelTvis unda veridoT, erTiani saqarTvelos daSlis Semdgomi iZulebiTi Tu gadagvarebis gamoisobiTi magaliTebi miviRoT wesad da im wesebis aRorZinebaze vizrunoT.

 qarTuli samefo unda daeyrdnos mxoloddamxolod marTlmadideblur, saWiro tradiciebs da ara nebismiers. yoveli tradicia tradicia ar aris. CvenTvis Rirebulia mxolod pirveladi tradiciebi.

 amitom gamowvlilviT unda SeviswavloT, ra gamogvadgeba Tanamedrove cxovrebaSi. Tanamedroveobam erTgvari koreqtivebi Seitana adamianTa urTierTobaSi, msoflio politikaSi, saxelmwifoTa diplomatiaSi. amitom, Tanamedroveobas  angariSi unda  gavuwioT.

 saqarTvelos erTianobis dros, rogorc garkveuli aris qarTul istoriografiaSi, saqarTvelos mefes ekrZaleboda qveSevrdomis colad moyvana. saqarTvelos dedofali SeiZleba gamxdariyo mxolod mefuri warmomavlobis asuli. SesaZlebeli iyo, rom mefis meuRle gamxdariyo vasali samefo ojaxis Svili, magram am ojaxs tituli SenarCunebuli unda hqonoda, pirobiTad mainc. magaliTad, osTa samefoebi giorgi III-is dros saqarTvelos vasalebi, ymadnaficebi iyvnen. giorgi III-es colad hyavda osTa erT-erTi mefis asuli, burduxan dedofali. politikuri qorwinebebi aadvilebda saxelwifoTaSoriso urTierTobebs.

 es aucilebeli wesi iyo. misi darRveva moxda laSa-giorgis mier, ufro sworad laSas hqonda amis mcdeloba, man veliscixeli glexis qali daisva `dedoflad�. Tumca igi eklesiam ar scno, vinaidan ar iyo mefuri sisxlis da, rac mTavaria, igi iyo qmriani. wlebis Semdgom laSas da glexis qalis Svilma, ulu daviTma SeZlo taxtze asvla da misi Teslidan warmodgnen iseTi didi mefeebi, rogorebic iyvnen demetre Tavdadebuli da giorgi brwyinvale. Tavad daviT ulu, aris legenda, rom gvelebma gamozardes, roca tyved iyo jurRmulSi, TurqebTan.

 manamde, taxtis memkvidre demna batoniSvils, giorgi III-is ufrosi Zmis, daviT V�s Zes, colad hyavda orbelis qali. demnas taxti ekuTvnoda legitimurad, giorgi III-es, biZamiss ara. aris varaudi, rom orbelis qali mas SerTes specialurad, raTa misi qorwineba CaTvliliyo morganatulad, araTanasworuflebianad da mas daekarga saqarTvelos samefo taxtze asvlis ufleba. aseTi varaudi SeiZleba davuSvaT, magram vfiqrobT, rom qarTuli kanonebis mixedviT mefis qorwineba iyo gansazRvruli zneobrivi kanonebiT da ara raime SezRudvebiT. miTumetes, rom sxva mamrobiTi sqesis memkvidre ar hyavda im dros dinastias. anu, Tu mefe an memkvidre iTxovebda aramefuri sisxlis, qveSevrdomis asuls, is ar kargavda uflebas taxtze asvilisa, rogorc  ruseTSia, aramed, ubralod, mas unda hqonoda Segneba imisa, rom qveSverdomze ar daqorwinebuliyo. amis dasturad migvaCnia 1177 wels demnasa da orbelebis ajanyeba, rodesac demnas legitimurobas mxari dauWira didi xuTi saxelos-Tanamdebobis oTxma xelisufalma _ `vazirma� da TiTqmis mTelma qarTulma aristokratiam, Tavidan, rogorc Cans, qarTuli ordeni legitimizmis mxares iyo, miTumetes rom giorgi III-es Ze ar esva.

 Tumca, unda vivaraudoT, rom demnas qorwineba orbelTa asulze, mTlad mowonebuli ar iyo didebulTa mxridan, miuxedavad imisa, rom legendis mixedviT orbelebi CineTis (`WinTa�) xelmwifeebis STamomavlebad iTvlebodnen.

 qveSevrdomze qorwinebas Zvelad hqonda bevri uaryofiTi mxare. pirveli, Cveulebrivi moqalaqe, aramefuri sisxlisa xdeboda dedofali, meore, dedoflis mama xdeboda mefis simamri da privilegirebuli. aseve, dedofalis da_Zmebic privilegirebulni xdebodnen. es arRvevda balanss da saboloo jamSi xels uwyobda aristokratiis mier mefis damarcxebas, rac marTlac ase moxda, da ramac gamoiwvia qveynis daSla da dacema.

 meore, umTavresi piroba dedoflis taxtze asasvlelad iyo marTlmadideblobis aRmsarebloba. gamonaklisi erTiani saqarTvelos dros TiTqmis ar iyo am sakiTxSi. garda imisa, roca Cvens mefeebs aiZulebdnen colad daesvaT monRoli yaenebisa da noinebis asulebi. Tumca, zogierTi maTgani, albaT, gaqristianda. iseve, rogorc dedoflis taxtze asvlamdis somexi princesebi an yivCaRTa umTavresis, aTraRa SaraRanisZis asuli marTlmadideblurad moinaTlnen.

 rogorc vTqviT, zogierT qveyanaSi ufliswuli kargavs taxtze asvlis uflebas, Tu iqorwinebs Tavadis, aznauris, glexis asulze. aseTi magaliTebi Tanamedrove msoflioSi Zalian mcirea da ar Rirs saubris gagrZeleba.

    axla is dro ar aris, roca politikuri qorwineba iyo umTavresi diplomatiuri nabiji dinastiaTa da amiT, samefoTa Soris problemebis gadaWrisa. es iyo aucilebobiT ganpirobebuli, rac mere tradiciad damkvidrda.

 meorec, marTlmadidebluri samefos dinastiebi arc ise mravladaa, rom maT mier gamozrdili principebis Semyure darCes qarTuli taxti. ruseTTan aRar SeiZleba, iq samefo ojaxs bagrationi imperatrica leonida xelmZRvanelobs, naTesavebi arian da a. S. kaTolikur da protestantul qveynebSi ara marto religiaa sxva, aramed moralic.  

 garda amisa, arafrisdidebiT ar SeiZleba adamianis uflebaTa sayovelTao deklaraciiT aRiarebuli adamianebis Tanasworobis principis darRveva. inglisSic ki ar aris akrZaluli aramefuri da araaristokratiuli warmoSobis asulis miyvana samefo ojaxis rZlad Tu dedoflad, asevea evropis konstituciuri monarqiis sxva qveynebSi. demokratiuli principebis darRveva dauSvebelia. ganviTarebul qveynebSi, evropaSi nebismieri warmoSobis asuli SeiZleba gaxdes mefis an memkvidre princis meuRle. inglisSi aucileblad iTvleba mxolod qalwuloba. espaneTis memkvidre princi sul axlaxans daqorwinda ubralo warmomavlobis axalgazrda qalbatonze. magaliTebis CamoTvla Sors wagviyvans.

 vfiqrobT, saqarTvelos mefe ar unda iyos am mxriv SezRuduli. mas unda SeeZlos daqorwindes nebismier qarTvelze, qveSevrdomze, vinaidan RvTis winaSe da saqarTvelos konstituciiT yvela qarTveli Tanasworia. mefes mxolod imitom gamovarCevT bagration-farnavazianTagan, rom ase daadgina ufalma. sxva yvela Tanabaria.

   mefes ar unda waerTvas siyvarulis ufleba. rogorc vTqviT, bevr qveyanaSi asea da  amarTlebs. mTavari aris mamrobiTi xazis sisxlis mefuroba, gvaris bagratovnoba.

   Tumca, garkveuli kriteriumebi, albaT, mainc iqneba, momavali dedofali unda iyos marTlmorwmune marTlmadidebeli, eklesiuri, gauTxovari, wesieri da patiosani warsulis mqone. danarCeni Tavad  mefis asarCevia.

 saqarTvelos momaval dedofalze bevri ram aris damokidebuli. man afxazTa, qarTvelTa, osTa, somexTa da sruliad kavkasianTa mefeT_mefesTan erTad mTel qarTvel xalxs da mTel kacobariobas unda misces magaliTi RvTismoSiSobis, kacTmoyvareobis, sikeTisa da siyvarulisa.

 vfiqrobT, sapatriarqoSi aRzrdili mefe Tavis arCevanSi ar Secdeba. mas amis codnas Cveni mRvdelmTavrebi miscemen.

 RmerTma qnas, saqarTvelos samociqulo avtokefaluri marTlmadidebluri eklesiis sapatriarqoSi male miiyvanon aRsazrdelad patara bagrationi, romelic Tavisi pirveli nabijebiT da swavlaSi warmatebebiT gaaxarebs yvela qarTvelis guls, da taxtze asvlisas mas patriarqTan erTad akurTxeben angelozebi, rogorc erT-erT qarTul  freskazea gamosaxuli.

 

    

                      mefe _ mRvdeli

 

  pirveli, riTic unda iqnas saqarTvelos momavali mefeTa_mefis aRzrda dawyebuli, Cveni azriT, es aris Zis Sewirva uflisadmi. qarTuli taxtis legitimuri ojaxis ufrosma sakuTari axladSeZenili Ze unda Seswiros ufals saqarTvelos mefed.

  ratom Sewirva? aseTi praqtika cnobilia saqarTvelos istoriaSi. magaliTad: giorgi mTawmindeli dabadebamdis Sewiruli iyo RvTisadmi. misma dedam gamocxadeba ixila, rom eyoleboda Ze, unda ewodebina misTvis giorgi da Seewira RvTisaTvis. giorgi mTawmidelma udidesi samsaxuri gauwia ufals, mamuls da mefes. daaxloebiT amgvarad Sewirulebi iyvnen samefod aRzrdili Cveni didi mefeebi.

Sewiruli aris iseTi adamini, romelsac sakuTari, pirovnuli survilebi TiTqmis aRar gaaCnia. igi bavSvobidanve SeeCvia maT uaryofas, maT daTgrunvas da sakuTari sicocxle miZRvnili aqvs uflisadmi, saqmisadmi, romlis meSveobiTac emsaxureba RmerTs.

Ze imitom unda Seswiros legitimuri ojaxis ufrosma, rom dRes, saqarTveloSi da ucxoeTSic, ar cxovrobs iseTi bagrationi, romelic samefod aris aRzrdili, samefod aRzrda ki mcirewlovnobidan iwyeba.

  saqarTvelos momavali mefe bavSvobidan unda cxovrobdes eklesiurad.

  igi bavSvobidanve unda icnobdes marTlmadideblobis dogmebs, kargad unda erkveodes RvTismetyvelebaSi, icavdes sjulis kanonis wesebs.

  saqarTvelos momavali imperatori, mefeTa_mefe unda iyos marTlmadideblurad cxovrebis paradigma.

  aseTi aRzrda mas SeuZlia miiRos qarTuli eklesiis wiaRSi, sapatriarqoSi, patriarqis meTvalyureobiT. igi ise unda aRizardos, rogorc giorgi Wyondideli zrdida wmida mefe daviT aRmaSenebels, romelsac evropelebma, misi Tavdadebuli da mtkice qristianuli cxovrebis gamo uwodes mefe_mRvdelmTavari.

  momavali mefisTvis aucilebelia brwyinvaled codna qarTuli enisa. igi unda iyos tkbilqarTulad moubari. qarTveli pedagogebi, albaT, amags ar daiSureben amisTvis. qarTuli enisa da literaturis jerovani Seswavla patara bagrations SeaZlebinebs amas.

  taxtis memkvidrem, momavalma mefem SesaniSnavad unda iswavlos saqarTvelos istoria. Cven gvyavs Zalian kargi istorikosebi, romlebic am saqmes itvirTeben.

ufliswuli, albaT, unda swavlobdes Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universitetis istoriis fakultetze. es fakulteti filologiis fakultetTan erTad aris erT-erTi burjTagani Cveni erovnebisa.

garda amisa, mefe unda aRizardos meomrad. axla Zveli dro ar aris, roca saqarTvelos mefeebs uwevdaT brZolaSi monawileobis miReba da zogierTi maTgani daiRupa kidec dampyroblebTan Setakebisas. magram mamakacisaTvis, qarTvelisaTvis aucilebelia samxedro saqmis codna. samxedro xelovnebis daufleba iwyeba bavSvobidan, qarTuli sabrZolo teqnikis (�xridolis�), qarTuli Widaobis da a. S. SeswavliT.

saqarTvelos momavali mefe, unda erkveodes iurisprudenciaSi, ekonomikaSi, politikaSi, fsiqologiaSi da a. S. iaponiaSi imperatorze amboben, rom mas yvelaze mZime samuSao aqvso, imitom, rom misi cxovreba movaleobaTa Sesrulebaa. ase iyo saqarTveloSic Zvelad.

saqarTvelo SeZlebs patriarqis xelmZRvanelobiT mefis aRmzrdelTa SesaniSnavi koleqtivi Seqmnas.

 miuxedavad  imisa, rom saqarTvelos momavali samefo iqneba konstituciuri monarqiis da ara absoluturi monarqiis saxelmwifo: `viTar vin aRracxnesa, raodenni saqmeni eTxovebian mefobasa, raodenni marTebani da gansagebelni?�..

kaudilio frankom (am SemTxvevaSi is cudi magaliTi ar aris) alfonso mecametis Zes, _ romelsac ekuTvnoda taxti, vinaidan misi ufrosi Zma avad iyo, _ SesTavaza, rom gazrdida mis vaJs, xuan karloss samefod da aiyvanda taxtze. taxtis memkvidres eyo Segneba da daTanxmda sakuTari Zis sasargeblod. frankosa da espaneli klerikalebis meTvalyureobiT aRizarda dRevandeli monarqi, romelic agrerigad uyvarT espanelebs.

rodesac vlaparakobT momavali mefis eklesiaSi aRzrdaze, gvaxsendeba erT-erTi evropuli samefos taxtis memkidre, romelic aRzrdilia ara eklesiurad, aramed fufunebiT da dinastias xSirad Crdils ayenebs. amitom, gansakuTrebuli  mniSvneloba, CvenTvis, qarTvelebisaTvis pirovnebis Tvisebebs aqvs. Tvisebebs ki wvrTna unda siyrmidan da yoveldRiuri kontroli.

uZvelesi legendis mixedviT, aRmosavleTSi cxovrobs mefe, romelic imavdros aris mRvdelic, mRvdelmTavari. mas hqvia  king ioane presviteri. qristianebisaTvis yvelaze umZimes dros es mRvdel_mefe daiZreba Tavisi uZleveli, Tumca mcirericxovani armiiT da Tavisuflebasa da bednierebas moutans qristianebs.

  idea erT pirovnebaSi mRvdlisa da mefis Serwymisa, mimaniSnebelia imisa, rom qristianebs surT maTi mefe iyos mRvdeli, moZRvari, samagaliTod qristeani da maTi mRvdeli iyos xelmwife.

  erT pirovnebaSi gaerTianebuli mefe_mRvdels marad elodnen qristeanebi. dasavleTSi, erTxel warmoidgines, rom daviT aRmaSenebeli iyo ioane proto-presviteri. rac marTlac asea. man gadaarCina jvarosnebi da ierusalimi alepos sulTnis il_Razisa da mTeli samahmadianos Semotevisagan (1119 wels il_Razma daamarcxa jvarosnebi). daviT aRmaSenebelma 1121 wels didgorSi `Zlevai sakvirveliT� maxvili Casca gulSi urjuloebs, romelTac saqarTvelos, mere ki ierusalimis ganadgureba surdaT.

daviT aRmaSenebeli marTlac iyo mefe_mRvdeli, imitomac, rom qveyanas marTavda oTx berTan erTad (kaTalikos_patriarqi, afxazeTis kaTalikosi,  moZRvarT_moZRvari arsen iyalToeli da giorgi Wyondideli). daviT IV-em saxelmwifo dauqvemdebara eklesias, gaxada ra Tavis aRmzrdeli, Wyondidis episkoposi umTavres vezirad_mwignobarTuxucesad.

 `mRvdlad� (eklesiis wiaRSi, WyondidelTan da kaTalikosTan) da mefed gazrdili daviT aRmaSenebeli Cveni siamaye da magaliTia. Cven ukve viciT, kvlav mRvdel_mefe gvWirdeba.

saqarTvelos momavali mefe unda iyos `mRvdeli� (Rudva wvas niSnavs, mrevlisaTvis sanTlisebr wvas), unda iyos moZRvari (magaliTi da maswavlebeli) da  unda iyos xelmwife_damcveli, mfareveli da imedi saqristianosi.

kirile lavriotisis winaswarmetyvelebis (apokalifsisis ekzegezas) mixedviT saqarTvelos eyoleba bagrationi imperatori: `glaxaki mefe, rCeuli RvTisa,� romelic patriarqTan  erTad  daamyarebs `wmidaTa aTaswlovan mefobas�, saqarTvelos marTlmadideblur imperias_axal ierusalims Seqmnis yoveli qristianisa da sxvebis misabaZ magaliTad.

 

 

saprezidento instituti anawevrebs, monarqia - aerTianebs

 

  ukrainaSi mimdinare procesebi ara marto mniSvnelovani da sainteresoa, aramed Wkuis saswavlic aris.

 am qveyanaSi rac xdeba, gadamwyvetia geopolitikuri TvalsazrisiT. albaT yvela xvdeba, rom brZola mimdinareobs ramdenime aspeqtSi.

geopolitikuri TvalsazrisiT, dasavleTs (evrokavSirs, natos, aSS-s) surs, maqsimalurad miuaxloos Tavisi gavlena moskoveTis saxelmwifos. gamostacos mas gavlenis sferodan umniSvnelovanesi regionis erT_erTi Camketi _ ukraina da aaSenos iq iseTi saxelmwifo, romelic dasayrdeni, placdarmi iqneba antiimperiuli, antirusuli ZalebisaTvis.

ukrainelebisaTvis es aris brZola ukrainisaTvis. prezidentobis kandidat iuSenkos momxreTa udidesi nawili nacionalistia da kargad icis, Tu ruseTs ar gamostaces ukraina, maT nacias CamorCenili rusuli ekonomikis gavlena, eTnikur-kulturuli degradacia da garuseba elis. ukrainis liberalur-demokratiul wreebs surT liberalur_demokratiuli saxelmwifos Seqmna, es ki ruseTisgan mowyvetis gareSe SeuZlebelia.

nacionalistebis da liberalebis interesebi dRes erTmaneTs emTxveva. Tu iuSenko gaimarjvebs, momavalSi nacionalistebi da liberalebi erTmaneTs daejaxebian, es dajaxeba yvelaze mwvave iqneba momavali saprezidento arCevnebis dros (savaraudod, nacionalistebis lideri iqneba iulia timoSenko, romelsac mxars uWers una_unsos(ukrainis nacionaluri ansambleis(moZraobis) lideri, andrei Skili).

TavisTavad cxadia, iuSenkos momxreTa moZraoba dafinansebul-gapiarebulia (iqneb dagegmilic) dasavleTis specsamsaxurebis mier, evro-amerikuli geopolitikuri skolebis davalebiT.

ukrainel nacionalistebs amjerad awyobT dasavleTis finansebi da aRniSnuli gegmis ganxorcieleba. imitom rom ianukoviCis da prorusuli Zalebis gamarjvebis SemTxvevaSi rusuli ena gamocxaddeba meore saxelmwifo enad, moskovis sapatriarqos kievis samitropolito gaZlierdeba. fexze veRar dadgeba ukrainuli marTlmadidebluri eklesia, romelic avtokefaliisTvis ibrZvis (mas avtokefalia ekuTvnis, kievSi namyofia andria pirvelwodebuli. wmida andrias kievSi qadageba gamoyenebuli aqvs moskovis sapatriarqos Tavisi avtokefaliisTvis da ara ukrainul eklesias, rac usamarTlobaa). ukraineli nacionalistebis taqtika da strategia sworad aris gaTvlili.

ruseTma ukve moaxerxa ukrainaSi mcxovrebi rusebis, garusebuli ukrainelebis, somxebis da sxvaTa mobilizeba Tavisi kandidatis, ufro sworad, Tavisi interesebis garSemo.

dakvirvebis gareSe SeiZleba Zneli dasanaxia, magram ukraina gaxleCis, samoqalaqo omis, katastrofis winaSe dgas. ianukoviCis momxreTa wreebSi gaCnda idea samxreT_aRmosavleTis mxareebis �avtonomizaciis� Sesaxeb. es idea damuSavebulia moskovSi. igi xorcieldeba prezidentobis kandidatis momxreTa meSveobiT. rasakvirvelia, ianukoviCs gayalbebis saSualebiT arCevnebSi xmebi moumates, raRac procenti, magram misi momxreebis ricxvi mainc milionobiTaa. rac metad xdeba iuSenkos momxreTa egzaltacia, miT metad mwardebian ianukoviCis momxreebi. rac met da met warmatebas miaRwevs iuSenko, miT metad daiZabeba situacia ukrainaSi.

dasavleTisa da ruseTis specsamsaxurebi, rogorc Cans, yvelaferze midian. maTTvis mTavaria mizani, xolo uk�rainis erTianoba, xalxis keTil�dReoba, ukraineli eris eTnikuri saxe maTTvis ara�fers ar warmoadgens.

yvelaferi gadaejaWva erTmaneTs. es aris samkvdro-sasicocxlo brZola ukrainul nacionalizmsa da rusul Sovinizms Soris; ukrainis Tavisuflebis ideasa da rusul imperialistur ideas Soris; kievur_bizantiur kulturasa da maskalur_monRolur kulturas Soris; aseve, ukraineli xalxis gamoyenebiT, es aris omi amerikasa da ruseTs Soris ukrainis teritoriaze.

   kidev kargi ukrainelebi ar arian CvensaviT samxreTuli temperamentis, CvensaviT ficxebi, Torem aqamde samoqalaqo omi daiwyeboda ukrainaSi.

   Cveni dRevandeli statiis mizani aris, yuradReba mivaqcioT erT_erT im saSualebas, romliTac axerxeben ucxoeTis specsamsaxurebi qveynebze zemoqmedebas da Wkua viswavloT.

es saSualeba aris prezidentis instituti. ukrainis brZnul politikur wreebSi ukve daiwyes fiqri pre�zidentis institutis gauqmebaze. axla es SeuZlebelia. gviania. aRaravin daTmobs, arc moskovi da arc vaSingtoni, arc ukrainis ambiciuri wreebi. arada es gamosavalia.

Tavis droze ukrainaSi saprezidento institutis SemoReba aRqmul iqna, rogorc damoukideblobis kidev erT-erTi atributi da berketi. magram drom daamtkica, rom prezidentis instituti miuRebelia.

saprezidento posti amarTlebs iseT qveynebSi, sadac geopolitikuri bagirebi aqeT-iqiT ar aris gadasawevi, sadac xalxis erovnul-eTnikuri Tavisufleba srulia an ar aris saWiro. sadac saxelmwifo resursi ar gamoiyeneba arCevnebis gayalbebisaTvis, sadac ucxo qveynebis specsamsaxurebs gavlena ara aqvT, da a. S. da a. S. aseTi qveyana ki TiTqmis erTaderTia _ amerikis SeerTebuli Statebi.

  Tu davakvirdebiT warmatebul da stabilur qveynebs, iq ZiriTadad konstituciuri monarqia an saparlamento respublikebia.

  saprezidento qveynebSi, ZiriTadad erTi kacis arCeva wyvets yvelafers: sagareo, saSinao, socialur, eTnikur, kulturul da rac mTavaria, geopolitikur da geoekonomikur kurss. amitom msoflios Zlieri qveynebi cdiloben, zemoqmedeba moaxdinon im erTi gadamwyveti postis erT_erT kandidatze da gaiyvanon igi prezidentad. garedan zemoqmedeba prezidentze (gayvanilze) ufro advilia, vidre parlamentze da gansakuTrebiT mefeze. mefe isedac dabadebulia mefed, pirvel kacad da ar sWirdeba fuli da piarebi, ucxoelebis daxmareba xelisuflebaSi mosasvlelad. igi tradiciul wreebSi (samefo ojaxi, eklesia, erovnuli universiteti, erovnuli samxedro akademia) izrdeba da, amgvarad, sisxlSi mosdgams eTnikur-kulturuli interesebis dacva naciisa, Riad Tu farulad. Tan misi xelisufleba SezRu�dulia, konstituciuria.

konstituciuri monarqiis da saparlamento wyobis SemTxvevaSi, qveyanaze zemoqmedeba ucxo qveynis specsamsaxurebs saprezidento mmarTvelobasTan SedarebiT uZneldebaT. parlaments ZiriTadad akompleqtebs 3_4 an meti politikuri Zala. rac gamoricxavs mxolod oris, anu radikalurad dapirispirebulebis, Sejaxebas da naciis gaxleCas. aseT SemTxvevaSi qveynis mmarTveli aRmasrulebeli xelisufleba (premier_ministri da misi gundi) umetes wilad dakompleqtebuli aris xolme koaliciurad, anu parlamentSi Sesul sxvadasxva politikur ZalTa erTobliobiT. premieris (da misi gundis) xelisuflebaSi yofnis vada ar aris gansazRvruli maincdamainc raime vadiT, gansxvavebiT prezidentisagan da premieris gadayeneba SesaZlebelia nebismier dros. misi adgili yovel wuTs SeuZlia daikavos misive partiis Tu koaliciis sxva wevrma. prezidenti ki arCeuli vadis ganmavlobaSi faqtobrivad xelSeuxebelia, rac ar unda Secdoma dauSvas da danaSauli Caidinos.

ucxoeTis specsamsaxurebs erT kacze da erT gundze uadvildebaT zemoqmedeba, xolo parlamentze da mefeze zemoqmedeba Zneldeba. gansakuTrebiT es iTqmis mefeze, romelsac araviTari valdebuleba ara aqvs ucxouri specsamsaxurebis winaSe.

SevardnaZes gacilebiT advilad da adre �moviSorebdiT�, igi rom yofiliyo premier ministri da saqarTveloSi rom ar arsebobdes prezidentis posti (e. i. saqarTvelo naklebad daingreoda) da naklebi Zalaufleba Cauvardeboda saakaSvils xelSi. erTi kacis xelSi didi Zalauflebis koncentracia saSiSia.

saakaSvili, damijereT, Seecdeba yvela meTodiT SeinarCunos posti aTi weli 2014 wlamde. 2008 wels, gansxvavebiT 2004 wlidan, saprezidento arCevnebSi aRar eqneba msgavsi reitingi, amitom dasWirdeba teqnologiebi, ucxoeTis mxardaWera. mas albaT daejaxeba meore ukiduresoba. qarTveli xalxis nawili isev daupirispirdeba erTmaneTs (an ase warmoaCenen), amuSavdeba rusuli da amerikuli interesebi da a. S.

Tu gvinda, Cveni mosaxleoba kvlav ar gaiyos orad, iseve rogorc adre _ CvenTan da axla _ ukrainaSi, Tu gvinda, ucxo qveynebis specsamsaxurebs naklebi gavlena hqondeT saqarTveloze; Tu gvinda qarTveli xalxis didi erTianoba, unda daviwyoT zrunva saxifaTo prezidentis institutis gauqmebaze da daviwyoT fiqri saqarTveloSi samefos aRdgenasa da mis damkvidrebaze konstituciuri monarqiis saxiT.

    

   vis daunaTesavdnen da daumoyvrdnen bagrationebi

 

  erTxel, Turme mefe Teimuraz I-ma sadilze stumrad miiwvia saqarTveloSi myofi cnobili frangi mogzauri Sardeni. sadilis bolos mefes stumrisTvis ukiTxavs: �rogor aris Cemi naTesavi, espaneTis mefe?� da misi sadRegrZelo Seusvavs.

 �didxans vfiqrobdi� _ aRniSnavs Jak Sardeni _ �rogor SeiZleba mefe Teimurazi iyos espaneTis mefis naTesavi da mivxvdi, rom is iziarebs avtorTa umetesobis mosazrebas, rom espanelebi warmoSobiT iberielebi arian. me vkiTxe kapucinebs, rogor esmis mefes es naTesaoba. maT mipasuxes, rom urban VII Tavis werilebSi Teimuraz mefis mimarT moixseniebs saqarTvelos mefes, rogorc filipe II naTesavs, xolo iberebsa da espanelebs uwodebs Zmebs... Teimurazi da misi garemocva amayobda da amayobs am naTesaobiT.�

  rac Seexeba naTesavebs, bagrationebi danaTesavebulni iyvnen Zveli dinastiebis warmomadgenlebTan, bizantiis dinastiebTan (paleologosebTan, komnenebTan (Tumca aris varaudi, rom komnenebi lazuri warmomavlobis arian), dukebTan, botinaitebTan da sxvebTan. aseve, armenTa, ovsTa, yivCayTa, monRolTa, CerqezTa, daRestnelTa, yabardoelTa, erayelTa, osmalTa da iranis dinastiebTan).

  yvelaze metad, mainc, qarTveli mefeebisTvis saintereso evropeli mefeebi iyvnen _ bizantia aRar arsebobda, monRolebi daecnen, yivCaRebi aiTqvifnen, xolo osmalebTan da iranelebTan naTesaoba iZulebiTi iyo. musulmanebTan danaTesavebas didad dadebiTi Sedegebi ar mohyveboda xolme.

   gavida ramodenime saukune da Teimurazis naTqvami axda. bagratovanTa gvaris warmomadgeneli irakli giorgis Ze muxraneli (1909-1977) gaxda espaneTis samefo saxlis siZe. man iqorwina espaneTis samefo saxlis wevris, infant don fernandos, bavariis princis qaliSvilze, espaneTis infanta, bavariis princesa mersedes bavariel-burbonze. bavariis princi ferdinandi iyo espaneTis mefis alfonso XII-is qaliSvilis maria terezas Svili. amasTan, bavariis princi Camomavali iyo bavariis hercogebisa, gvarad vitelsbaxi. maria terezas deda iyo habsburgTa warmomadgeneli.

  pirveli msoflio omis mere, 1918 wels gamarjvebulma saxelmwifoebma germaniis imperiis wyobileba Secvales. imperetori vilhem II hohencolerni iZulebuli gaxda gadamdgariyo. masTan erTad gadadga yvela princi da Tavadi, maT Soris bavariis mefe.

  sxvaTaSoris, saxelovani generlis Salva maRlakeliZis gadmocemiT, vilhem imperators dagegmili hqonda, ruseTis imperiis damarcxebis Semdgom, aRedgina saqarTvelos samefo da mis mefed gamoecxadebina Tavisi Svili ioaximi. ioaximisTvis SerCeuli iyo, Turme, sacolec, maCablis qali. gadmocemiT ioaximi ecnoboda saqarTvelos istorias, icvavda xolme Coxas. germaniaSi imperatoris daxmarebiT Seqmnili iyo saqarTvelos gaTavisuflebis komiteti.

  cnoba maCablis qalze zusti ar unda iyos, radgan ioaxims 1916 wels SeeZina Svili kanonieri qorwinebidan.

  germaneli imperatorebis daintereseba saqarTveloTi Zvel warsulSi iwyeba. imperator fridrix `barbarosas�, gvarad hohenStaufens, Tavisi memkvidre princisTvis filipe SvabelisTvis uTxovia Tamar mefis xeli(hohenStaufenebi Svabiis hercogebi iyvnen). maSin germaneli da qarTveli samefo ojaxebis danaTesaveba ar moxda. Tamar mefis meuRle gaxda ovsTa mefis vaJi, `tomiT bagrationi� daviT soslani.

  irakli bagration-muxranelis daqorwinebiT infanta mesrsedesze aRsrulda Teimuraz mefis sityvebi. gangeba ucnauria, maindamainc espanelebs da germanelebs daunaTesavdnen bagrationebi pirvel rigSi, evropaSi. espaneTs dasavleTis iberias uwodeben, xolo germania gansakuTrebulad megobrulad iyo mudam Cvendami ganwyobili.

(frangi burbonebis es Sto 1700 wels gamefda espaneTSi, manamde iq batonobda germanuli warmoSobis dinastia habsburgebisa. burboni filipe V iyo dediT espaneli mefeebis SviliSvili.)

  manamde irakli bagrations colad hyavda italieli didgvarovnebis graf ugo da grafinia henrieta paskvinebis asuli maria antuaneta. am qorwinebidan irakli bagrations hyavs vaJi giorgi, romelic daibada 1944 wels.

  giorgi bagrations hyavs oTxi Svili, irakli (dabadebuli 1972 wels), daviTi (1976w.), gurami ugo (1985w.) da mariami (maria antuaneta) (1969w.). 

  irakli bagrationis meore meuRle infanta mersedesi, rogorc vTqviT

iyo espaneTis mefis asuli. misi Zma, espaneTis mefe alfonso XIII,

romelsac colad hyavda didi britaneTis dedoflis viqtorias

SviliSvili, 1931 wels arCevnebis Sedegad gadaayenes. qveyanaSi damyarda

respublika.

  1939 wels nacionalisturma Zalebma daamxes internacionalur-

socialisturi respublika da qveyanaSi damyarda kaTolikuri principebis

nacionalisturi xelisufleba, romelsac `falangistur� reJims

(mmarTveli nacionalisturi partiis saxelis mixedviT), an frankos

diqtaturas uwodeben.

  qveynis meTaurma (kaudilio) generalma, didgvarovanma frankom

saxelmwifoSi daamyara mkacri disciplina. frankom espaneTi gadaarCina

meore msoflio omSi monawileobisagan. amiT qveyana gadarCa ngrevas,

uamrav adamianur msxverpls, okupacias gamarjvebuli amerikelebisa da

ingliselebisagan. rac mTavaria qveyana gadarCa daSlas.

  frankos kargad esmoda, rom misi sikvdilis Semdeg qveyana unda dadgomoda demokratiisa da erovnulobis iseT gzas, romelic daakmayofilebda mis momxreebsac da uamrav mowinaaRmdegeebs, romelnic mis sicocxleSi, marTalia, xmas ver iRebdnen, magram misi sikvdilis mere aucileblad wamohyofdnen Tavs. amitom, gadawyvita monarqiis aRdgena. man espaneTis yofili mefis Svils don xuans SesTavaza misi Zis, xuan karlosis samefod aRzrda da Tavis (kaudilios) memkvidred gamocxadeba. don xuani daTanxmda.

  unda iTqvas, rom evropaSi im dros moxda kidev erTi saintereso faqti,        

rogorc gviambo qalbatonma manana xomerikma, 1948 wels, ruseTis imperiis taxtis memkvidrem vladimer kiriles Ze romanovma iqorwina irakli bagrationis daze, leonida giorgis asul bagration-muxranelze.

  didi mTavari vladimeri iyo vaJi ruseTis imperatoris aleqsandre meoris Zis vladimeris Zis kirilesi, romelmac emigraciaSi 1922 wels Tavi gamoacxada `taxtis damcvelad�, xolo mas mere, rac dadasturda taxtis ufro axlo pretendentebis, nikoloz II-is Zis, aleqsis da aleqsandre II-is Zis, mixeilis mkvlelobis faqtebi, kirili vladimeris Zem 1924 wlis 31 agvistos manifestiT Tavi imperatorad, xolo Svili, vladimeri memkvidred da cesareviCad gamoacxada.

  1938 wels kirile vladimiris Ze gardaicvala da saimperatoro saxlis meTaurad vladimer kiriles Ze gamocxadda.

  1946 wels, sanam leonida bagrations gaicnobda, kirile vladimeris Zem, rogorc ruseTis saimperio saxlis ufrosma dagmo ruseTis mxridan giorgievskis traqtatis darRveva da saqarTvelos damoukideblobis gauqmeba. amave aqtiT, vladimerma cno  da daadastura bagrationTa samefo Rirseba.

  vladimeris deda iyo saqs-koburg-goTas princesa viqtoria, inglisis dedoflis viqtorias SviliSvili. 1918 wels, inglisis germaniasTan omis dros, saqs-koburg-goTebma, germanuli warmoSobis gvari gadaikeTes uinZorebad.

  vladimer romanovs da leonida bagrations hyavT qaliSvili maria. igi 1976 wels colad gahyva prusiel princs, franc vilhelm hohencolerns. sxvaTaSoris, es princi aris SviliSvili princ ioaximisa, romelic saqarTvelos mefobas umiznebda. marias meuRle princma miiRo marTlmadidebloba, mas uwodes mixeil pavles Ze.

  maria romanovas da mixeil hohencolerns hyavT vaJiSvili giorgi, ruseTis taxtis memkvidre.

  dedofal viqtorias SviliSvili iyo mefe xuan karlosis bebia, alfonso XIII-is coli, beatrisi.

  irakli bagrations meore qorwinebidan hyavs ori Svili, bagrati (daibada 1949 wels) da mariami (1947w.).

  bagrat bagrations hyavs vaJi ioane (1977w) da qaliSvili inesa (1980).

  espaneTSi mcxovrebi bagrationebi enaTesavebian erekle meoris STamomavlebsac. qarTl-kaxeTis mefe erekle II-is asuli qeTevani colad hyolia ivane muxran-batons, maT Svils erqva konstantine, konstantines vaJs erqva erekle, erekles Zes erqva aleqsandre. aleqsandre muxraneli iyo irakli bagrationis mamis giorgis mama. irakli bagrationis dedis elene zlotnickaias deda iyo erekle mefis STamomavlis, elizbar erisTavis asuli mariami.

  espaneTis dRevandel mefes, xuan karlos colad hyavs saberZneTis yofili mefis da sofia, igi aris gliuksburgebis gvaridan. daniis am samefo gvaris warmomadgenlebi, aseve gamefdnen saberZneTsa da norvegiaSi.

  xuan karlosi Turme did pativs scemda irakli bagrations, mas biZias eZaxda. did pativs scems mefe giorgi bagrationsac da igi biZaSvilad miaCnia. Tumca misi namdvili biZaSvili giorgi ar aris. bagrati da mariami ki arian xuan karlosis papis dis SviliSvilebi. giorgi bagrationis ojaxi marTlmadidebelia. aseve marTlmadideblurad monaTlula mariam bagrationic. irakli bagrations madridSi dauarsebia qarTuli eklesia. bagrat bagrationis vaJs, rogorc viciT, surs moinaTlos qarTulad.

  ase daunaTesavdnen da daumoyvrdnen uZvelesi gvaris warmomadgenlebi

 gacilebiT axalgazrda evropul samefo gvarebs.

 

     bagrationTa romeli Stodan da ra gvaris unda iyos saqarTvelos momavali mefe

 

 

   monarqistTa Soris azrTa sxvadasxvaoba arsebobs taxtis memkvidris Taobaze. garda amisa, uamrav adamians Tavisi politikuri TviTSegnebis srul gamonarqistebaSi xels uSlis is, rom ar aris cnobili pirovneba, romlis garSemoc unda dairazmos sruliad saqarTvelos konstituciur-monarqistuli Zalebi.

   principSi, es marTlac Zalian mniSvnelovani winaRobaa, xelisSemSleli pirobaa moZraobisaTvis.

   Tumca unda gvaxsovdes, rom konstituciur-monarqistuli wyoba perspeqtivis sakiTxia. amitom umTavresia qarTveli xalxis mier principuli gadawyvetilebis miReba _ taxtis aRdgenis Sesaxeb.

   danarCeni, droisa da memkvidris aRzrdis sakiTxi, advilad gadasaWreli iqneba. zrdasruli adamiani am saqmisTvis ar gamodgeba.

   saqarTvelos realobaSi sul oriode Stos SeiZleba hqondes obieqturi pretenzia taxtze asvlisa.

   erT-erTia, nugzar petres Ze bagration-gruzinskis ojaxi, romelsac, samwuxarod vaJiSvilebi ar hyavs. es ojaxi aris qarTl-kaxeTis ukanaskneli mefis, giorgi XII-is pirdapiri memkvidre.

   aseve, espaneTSi mcxovrebi giorgi irakli Ze bagration-muxranbatonis ojaxi, romelsac sami vaJi hyavs (da erTi ZmisSvili). es ojaxi aris erTiani saqarTvelos mefis, aleqsandre I didis meore vaJis, dimitris Zis konstantine meoris memkvidre (aleqsandre didis Semdeg gamefda misi ufrosi vaJi, vaxtang IV, igi gadaego uZeod, Semdgom taxtze avida giorgi VIII. giorgize ufrosi Zma, vaxtangis momdevno dimitri gardacvlili iyo. dimitris Svili konstantine (SemdegSi konstantine II) mcirewlovani gaxldaT. giorgi VIII-m erTiani saqarTvelos taxti dakarga da kaxeTSi gamefda. konstantine II-is xazi mere Sewyda, xolo meore vaJis, bagratis, romelic muxranbatonTa Stos fuZemdebeli iyo, pirdapiri memkvidre  aris giorgi iraklis Ze muxranbatoni.

   1490 wels faqtobrivad gaformda saqarTvelos daSla, Tumca erTgvari upiratesoba qarTlis Stos hqonda, vinaidan isini ufro axlos iyvnen legitimizmTan (konstantine II-es ufro ekuTnoda taxti, vidre giorgi VIII-s da mis STamomavlobas. amasTan, qarTlis mflobeli tfilisis da metropoliis mefe iyo).

   1790 wels daido `traqtati iveriel mefeTa da mTavarTa� (Cven pirobiTad `konfederaciuls� vuwodebT, vinaidan is iyo qarTl-kaxeTis samefosTvis imereTis pirdapir SemoerTebaze uaris Tqmis sanacvlo). am traqtatiT upiratesoba kaxeTis Stos mieniWa, vinaidan am dros qarTlis da kaxeTis gaerTianebuli samefos taxts kaxeTis Stos warmomadgeneli erekle II flobda. sxvaTaSoris, misi asuli qeTevani colad hyavda ivane muxranbatons, romelic aris winapari giorgi iraklis Zisa.

   gangebam ineba da saqarTvelos gasabWoebis mere emigraciaSi moxvdnen muxranbatoni giorgi da misi vaJi irakli, romelic maSindelma tradicionalistTa kavSirma taxtis memkvidred gamoacxada.

   irakli bagrationi gaxda espaneTisa da bavariis samefo ojaxebis siZe, xolo misi da, leonida ruseTis imperiis taxtis memkvidris, vladimer kiriles Zis meuRle.

   didi pativiT unda movixsenioT imereTis mefeebi da STamomavlobac, Tumca erTiani saqarTvelos taxti, Cvenis azriT, maT ar ekuTvniT.

   garda am sami Stosi, bagrationTa sxva Stoebs, miuxedavad maTdami didi pativiscemisa, pirdapiri memkvidreoba taxtisa ar gaaCniaT.

   bevri morwmune, marTlmadidebeli mkvlevari ambobs, rom saqarTvelos ubedureba, daSla-daqucmaceba imis bralia, rom dairRva legitimizmis principi, jer giorgi III-m taxti waarTva ZmisSvils, demnas da mokla igi, giorgi VIII-m taxti waarTva ZmisSvils, konstantines da sxva.

   ase rom, legitimizmis princips isev unda daveyrdnoT, Tumca yvelaferi uflis xelSia. rogor moisurvebs RmerTi, ar viciT, Cven mxolod Cvens azrs gamovTqvamT, romelsac eTanxmeba qarTvel monarqistTa farTo wre.

   yvela dameTanxmeba, rom saqarTvelos realobaSi gvaris gagrZeleba mxolod mamakacuri xaziT SeiZleba. wmida Tamar mefis magaliTi aq ar gamodgeba (am sakiTxze saubris gagrZeleba arc aris saWiro).

   aqedan gamomdinare, Cven, Tanamedrove qarTvelebma, SegviZlia gavimeoroT saqarTvelos istoriaSi arsebuli brwyinvale magaliTi: erTiani saqarTvelos momavali pirveli mefe, bagrat III iSvila uZeo daviT III kurapalatma. aseve, afxazeTis uZeo mefem, Teodosim, Tavisi diswuli, igive bagrat III gamoacxada Tavis memkvidred.

   Sedegad saqarTvelo gaerTianda. qarTvelebi ar viarsebebdiT albaT, rom ara im SesaniSnav mamuliSvilTa, aseve ioane maruSisZisa da sxva, dReisaTvis ucnobebi patriotebis, vaJkacuri saqcieli.

   vinaidan gruzinskebis memkvidres, baton nugzars, mxolod qaliSvilebi hyavs, kargi iqneba Tu igi iSvilebda giorgi bagration-muxranbatonis ufros vaJs, iraklis, romlis Zec mere avidoda taxtze (an iraklis momaval Zes). vimeorebT, zrdasruli adamiani am saqmisTvis ar gamodgeba.

   baton nugzar bagration-gruzinskis unda mieniWos regentis wodeba da pativi.

   aseTive pativi da wodeba, Cemis azriT, unda mieniWos imereTis taxtis memkvidres, bagrationTa sagvareulo saxlis Tavmjdomares, qalbaton nino bagration-imeretinskaias.

   rasakvirvelia, umTavresi regenti iqneba saqarTvelos patriarqi (maT garda ramdenime damsaxurebul monarqistsac unda mieniWos regentis wodeba).

   garda amisa, saqarTveloSi, samefo taxtis aRdgenis SemTxvevaSi, romelic mere memkvidreobiT gadava, unda Seiqmnas kidev ori memkvidreobiTi instituti, romlebsac saTaveSi Caudgebian gruzinskebisa da imeretinskebis ufrosi ojaxebis ufrosebi. Cvenis azriT, aseTi memkvidrobiTi Tanamdeboba SeiZleba iyos uzenaesi da sakonstitucio sasamarTloebis xelmZRvanelTa postebi.

   Tu kargad davakvirdebiT Cvens winadadebas, mivxvdebiT, rom, pirveli _ samefo taxtis Zveli prerogativa sasamarTlo xelisuflebisa aRsdgeba, simbolurad; da meore _ vinaidan saqarTveloSi ar iarsebebs aristokratiuli wodeba, rogorc amas moiTxovs `adamianis uflebaTa da TavisuflebaTa sayovelTao deklaracia�, ase  dafasdeba bagrationTa gvaris sxvadasxva Sto. bagrationebs ki `jer Tavisi sityva bolomde ar uTqvamT� (sruliad saqarTvelos kaTolikos patriarqi, uwmidesi da unetaresi ilia II).

   es Cveni pozicia demokratiuli, Tanamedrove da kategoriulia. Tu iqneba mcdeloba saqarTveloSi monarqiasTan erTad aristokratiis pativis da privilegiebis aRdgenisa, Cven umZvinvaresi mteri gavxdebiT aseTi ideologiisa.

   garda amisa, im pirovnebam, romelic ava aRdgenil samefo taxtze, da misma pirdapirma memkvidreebma, unda miiRon gvarad sxva, ubralo bagrationebisagan gansxvavebuli forma, raTa gamoirCeodes ganaxlebuli samefo dinastia.

   saqarTvelos istoriaSi aris cnobili, rom wmida mefsalmune daviT winaswarmetyvelis STamomavali bagrationebi daunaTesavdnen qarTlis samefos fuZemdeblis, farnavazis Camomavlebs, farnavazianebs. gvaram erismTavari mamiT iyo bagrationi, dediT farnavaziani, vaxtang gorgaslis SvilisSvili. farnavazianebi iyvnen qarTvelTa eTnarqis, qarTlosis (qardus) pirdapiri memkvidreebi.

   vfiqrobT, saqarTvelos momavali mefeebi unda iyvnen bagration-farnavazianebi.

 

     gaioz(gia) mamalaZe

daibada 1964 wels TbilisSi. swavlobda Tsu filologiis fakultetze da xelovnebaTmcodneobis meorad fakultetze. iyo `9 aprilis komisiis studenti-axalgazrdobis qvekomisiis� Tavmjdomare. 1991 wels airCies didubis raionis sakrebulos wevrad. megobrebTan erTad daaarsa `iberiul-kavkasiuri moZraoba _ erovnuli fronti�; `geopolitikuri modelirebis centri�; `saqarTvelos sasuliero da saero moRvaweTa samefeT-mefo klubi�. iyo saqarTvelos axalgazrda mecnierTa klubis wevri, gazeT `nacionalistis� redaqtor-gamomcemeli da gazeT `jorjian Taimsis� ideologiuri damatebis _  `sruliad saqarTvelos� redaqtori. gamoqveynebuli aqvs leqsebi da eseebi, aqveynebs ideologiuri da publicisturi xasiaTis werilebs. aris koalicia `nacionalistebis� Tavmjdomare.

hyavs meuRle da qaliSvili.

Hosted by www.Geocities.ws

1