TurqeTis kavkasiuri politika da

Tanamedrove msoflios globalizmi

levan z. uruSaZe,

istoriis mecnierebaTa kandidati, kulturaTaSoris kvlevebis saerTaSoriso akademiis (IAIR) akademikosi, saerTaSoriso asociaciis `kavkasia:eTnikuri urTierTobebi, adamianis uflebebi, geopolitika~ (IACERHRG_sakeag) Tavmjdomare.

1980-iani wlebis ukanaskneli periodi saerTaSoriso TanamegobrobaSi aRiniSneba swrafi da dramatuli cvlilebebiT, romlebmac migviyvana socialistur-komunisturi blokis ngrevamde, germaniis gaerTianebamde, sabWoTa imperiis daSlamde da evraziad saxeldebul sivrceSi axali damoukidebeli saxelmwifoebis warmoqmnamde. da, rac CvenTvis gansakuTrebiT mniSvnelovania, _ saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenamde.

1991 wels damoukideblobis aRdgenisa da 1991-1992 wlebis dekember-ianvarSi sisxliani samxedro-kriminaluri gadatrialebis Semdeg, ruseTis neoimperialistur miswrafebebTan erTad, saqarTvelos erovnuli saxelmwifoebriobisaTvis mniSvnelovan safrTxed iqca Tanamedrove msoflios globalisturi politika.

vlaparakobT ra globalistur politikaze, romlis umniSvnelovanes Semadgenel nawils warmoadgens Tanamedrove evrointegraciuli politika, unda mivuTiToT, rom Cven principulad winaaRmdegni varT integraciuli, evrounitaruli politikis, ekonomikisa da samxedro-TavdacviT sferoebSi (ris medroSedac dRes gvevlineba evrokavSiri). amasTan, xazgasmiT aRvniSnavT, rom mxurva

led vuWerT mxars integracias, mWidro TanamSromlobas mecnierebis da kulturis dargebSi (aq Cven vgulisxmobT WeSmarit kulturas da ara mankier `maskulturas~).

globalistur politikaze saubrisas didi mniSvneloba aqvs imis gaTvaliswinebas, Tu ra rols akisreben am politikis mesveurni TurqeTs da mis rols kavkasiis regionSi.

politologTa erTi nawili miuTiTebs, rom Tavisi `demokratiuli~, `saukunebriv politikur sistemaze dafuZnebuli~, samarTlebriv normebs daqvemdebarebuli institutebiT, dinamikuri mosaxleobiT, swrafad mzardi ekonomikuri siZlieriTa da `mdidari kulturuli memkvidreobiT~, TurqeTi warmoadgens `stabilurobis kunZuls~ da mudmivi progresis, TanamSromlobis garants transregionuli masStabiT. amasTan, dakonkretebulia, Tu ra igulisxmeba am `transregionul~ sivrceSi. kerZod, aRniSnaven, rom es sivrce moicavs centralur azias, kavkasias, sparseTis yuris regions, balkaneTs, Sua aRmosavleTs da xmelTaSuazRvis auzis aRmosavleT nawils.

globalizaciis mexotbe politikosebi da politologebi miuTiTeben, rom TurqeTi aris `evropuli saxelmwifo~, `evropis nawili~. TurqeTi aris evropis sabWos da nato-s blokis wevri saxelmwifo da evrokavSiris wevrobis kandidati qveyana. realurad ki, arc istoriulad (dRidan seljukTa sasulTnos dafuZnebisa), arc eTnikurad, arc mentalitetiT, arc cnobierebiT Turqebi arasdros yofilan evropelebi.

ganvixiloT, Tu ras niSnavs globalistTa zemoxsenebuli mtkicebebi:

jer erTi, ucnauri da realobas mowyvetilia msjeloba imis Sesaxeb, rom TurqeTi aris `stabilurobis kunZuli~.

maSin, rodesac TurqeTis kanonmdeblobis araerTi debuleba Sorsaa adamianis uflebebisgan, rodesac qveyanaSi moqmedebs sikvdiliT dasja da es sasjeli arcTu iSviaTad gamoiyeneba politikur mowinaaRmdegeTa mimarT; maSin, rodesac TurqeTis xelisufleba sastikad uswordeba qurTTa erovnul moZraobas, amgvari msjeloba moklebulia yovelgvar logikas. Tavad evrokavSiris mesveurnic iZulebulni arian aRiaron, rom TurqeTis evrokavSirSi armiRebis umTavresi mizezi TurqeTis xelisuflebis mier adamianTa uflebebis ignorirebaa.

yvelafris Tavi da Tavi is aris, rom TurqeTi `evropul qveynad~ gamoacxades imis gamo, rom Tanamedrove globalisturi da evrointegraciuli politikis mesveurni, integraciis pirvel etapze, msoflios ganixilaven ramdenime subregionuli gaerTianebis saxiT. zemoxsenebul transregionul sivrceSi ki (romelSic unda Sevides kavkasiac), warmmarTvel Zalad miiCneven swored TurqeTs. amaze miuTiTebs Tavis cnobil wignSi `didi saWadrako dafa~ cnobili politologi, warsulSi aSS-is prezidentis TanaSemwe erovnuli usafrTxoebis sakiTxebSi, prof. zbignev bJezinski (Be����� ��������� �����" ������ ���-�� "�������������� ���������" 1999  ���\ 63  115-118  241). amgvari politikis erT-erT umTavres safuZvels warmoadgens TurqeTis geopolitikuri mdebareoba.

evropis uSiSroebis Tanamedrove sistema dafuZnebulia damatebiTi organizaciuli struqturebisa da procesebis urTierTdakavSirebul konstruqciaze, romelic moicavs nato-s bloks, evropis uSiSroebisa da TanamSromlobis organizacias (euTo), evropis sabWos, evrokavSirs da evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banks. evro integraciul-globalisturi politikis mizans warmoadgens TurqeTis gawevrianeba yvela am struqturaSi. meores mxriv, _ evraziis sivrceze warmoqmnil damoukidebel saxelmwifoebSi mimdinareobs evrointegraciuli politikisa da evrokavSiris mizandasaxuli popularizacia swored politikisa da ekonomikis sferoebSi, rac Zalzed saxifaToa am qveynebis erovnuli saxelmwifoebriobisaTvis. arc is aris SemTxveviTi, rom dRevandel saqarTveloSi adgili aqvs TurqeTis `mSvidobian~ eqspansias sxvadasxva sferoSi (mxedvelobaSi gvaqvs sabanko saqme, vaWroba, ganaTleba da sxva sferoebi). es tendencia Zalumad SeimCneva samxedro dargSic.

Savi zRvis auzSi mdebare, TurqeTis mezobeli qveynebi gadamwyvet rgols qmnian im politikaSi, romlis xorcSesxmac daakisres TurqeTs integraciuli procesebis gaaqtiurebisaTvis balkaneTidan transkaspiis regionamde. am konteqstSi TurqeTi mniSvnelovan yuradRebas uTmobs ruseTTan SeTanxmebul politikas. es ki araxalia. jer kidev 1921 wels, saqarTvelos demokratiuli respublikis ganadgurebasa da Cveni qveynis bolSevikuri ruseTis mier okupacia-aneqsiaSi gadamwyveti roli Seasrula ruseTisa da TurqeTis SeTanxmebulma, antiqarTulma, antikavkasiurma saqmianobam.

transregionuli politikis gatarebisas TurqeTi did mniSvnelobas aniWebs kavkasias, gansakuTrebiT ki, _ saqarTvelos. imdenad, ramdenadac globalisturi politikis mier TurqeTs dakisrebuli aqvs subregionuli gaerTianebis mmarTveli rgolis rolis Sesruleba, TurqeTis mniSvnelovan amocanas warmoadgens kavkasiis regionSi arsebuli konfliqtebis mogvareba. Tumca, yovelive es keTdeba ara kavkasiis saxelmwifoebze zrunvis, aramed Sidaregionuli integraciisa da sakuTriv kavkasiis subregionul doneze integraciis miRwevis mizniT. saboloo mizani ki, romelsac isaxavs globalisturi politika (igive e.w. `axali msoflio wesrigi~), gaxlavT subregionebis gaerTianeba aSS-is hegemoniis qveS. es sqema kargad aris mocemuli prof. bJezinskis zemoxsenebul wignSi. am TvalsazrisiT aSS-isTvis gadamwyveti mniSvneloba hqonda bolo dros eraySi Catarebuli sabrZolo operaciebis Sedegebs.

imisaTvis, raTa ufro naTeli gaxdes globalistTa politikuri kursis realuri arsi, movixmobT erT amonarids evropis antiglobalisturi politikis TvalsaCino warmomadgenlis, saerTaSoriso asociaciis `kavkasia: eTnikuri urTierTobebi, adamianis uflebebi, geopolitika~ (IACERHG_sakeag) saerTaSoriso sabWos wevris, inglisis parlamentis wamyvani konsultantis, doqtor rodni atkinsonis moxsenebidan, romelic man waikiTxa sakeag-is me-2 wliur konferenciaze: `�`germanulma evropam~ evrokavSiris formiT, romelSic evropuli saxelmwifoebis umciresobaa gaerTianebuli, moaxerxa `saaTis isris ukuRma datrialeba~ da xelaxla Seqmna imgvari ekonomikuri da politikuri korporatizmi da koleqtivizmi, romelmac 1930-ian wlebSi evropa da mTeli msoflio seriozul konfliqtamde miiyvana. ufro metic, aSS-m xeli Seuwyo demokratiis ngrevas, Tumca, CerCili termins `gaerTianebuli evropa~ iyenebda im gagebiT, rom evropis qveynebs mWidro megobruli urTierToba unda hqonodaT da ara is, rom gaerTianebuliyvnen erT saxelmwifod. magram, dasavleT evropis korporatist, proteqcionist, avtoritetul politikosebs radikalurad gansxvavebuli Sexeduleba hqondaT am sakiTxze da es Sexeduleba iseve saSiSia dRes, rogorc 30-ian wlebSi iyo. samwuxaroa agreTve is faqti, rom aSS-is samrewvelo korporaciebi exmarebian evrokavSirs Tavisi miznebis ganxorcielebaSi mxolod wminda biznes-interesebis gamo. `jeneral motors~-is azriT, misTvis mTavaria Tavisi qarxnebis Semosavlebis uzrunvelyofa, Tundac amas emsxverplos funti sterlingi, inglisis banki da inglisSi jer kidev arsebuli suverenuli mTavroba~. _ aRniSnavs doqtori atkinsoni (ix.: sakeag-is weliwdeuli_2000, Tbilisi, 2001, gv. 20).

2001 wels aWaris avtonomiuri respublikis xelisuflebis da saqarTvelos mmarTveli reJimis warmomadgenelTa aqtiuri monawileobiT da TurqeTis xelisuflebis TaosnobiT, didi zar-zeimiT gaixsna TurqeTisa da saqarTvelos damakavSirebeli kidev erTi saavtomobilo magistrali. oficiozma es faqti Seafasa, rogorc udidesi mniSvnelobis movlena. realuri viTareba sruliad sxvagvaria. risTvis daWirda TurqeTs, romelsac aqvs saqarTvelosTan damakavSirebeli ori mniSvnelovani magistrali, kidev erTis mSenebloba? ratomRac, aravin dasva es kiTxva.

Tu gadavxedavT TurqeTis politologiuri wreebis da Turquli istoriografiis warmomadgenelTa naSromebs, agreTve, TurqeTis periodul presaSi kavkasiasTan dakavSirebul masalebs, ar gagviWirdeba erTi daskvnis gakeTeba: TurqeTi saqarTvelos da, saerTod, kavkasias, ganixilavs ara rogorc Tanasworuflebian partniors, aramed, rogorc poligons misi interesebis xorcSesxmisaTvis an, rogorc TurqeTis `istoriul teritorias~.

TurqeT-saqaraTvelos urTierTobaTa TvalsazrisiT, aRsaniSnavia ori momentic: 1) navTobsadenis sakiTxi (baqo-Tbilisi-jeihani), rac perspeqtivaSi SesaZloa erT-erT mZlavr berketad iqces TurqeTis mxridan saqarTveloze diqtatis politikis ganxorcielebisaTvis; 2) e.w. `mesxeTeli Turqebis~ sakiTxi. rogorc TurqeTi, ise ruseTi, evropis sabWo da migraciis sakiTxTa saerTaSoriso organizacia (IOM) saqarTveloze zewolis sakmaod mniSvnelovan berkets floben am sakiTxiT manipulirebiT. am mimarTulebiT TurqeTis oficiozis pozicia aseTia: TurqeTi mxars uWers `mesxeTeli Turqebis~ kompaqturad Casaxlebas maT `ZirZvel samSobloSi~, _ samcxe-javaxeTSi. Tavis mxriv, `mesxeTel TurqTa~ udidesi nawili moiTxovs teritoriul-kulturul da politikur avtonomias. Zneli warmosadgeni ar aris, Tu ra Sedegebi mohyveba am gegmis xorcSesxmas.

bolo dros gaxda cnobili gadawyvetileba imis Taobaze, rom TurqeTi aqtiurad Caebas saqarTveloSi eTnokofliqtebis mSvidobiani gadawyvetis sakiTxebSi. aq igulismxmeba rusuli samSvidobo nawilebis etapobrivad Canacvleba Turquli samSvidobo nawilebiT. TurqeTis CarTva samSvidobo procesSi uSualo nawilia zemoT ganxiluli globalisturi politikisa.

erTaderTi gamosavali Seqmnili friad arasaxarbielo viTarebidan, erTaderTi garanti saqarTvelos erovnuli, suverenuli saxelmwifoebriobis SenarCunebisa gaxlavT:

1) saqarTvelos saTaveSi mmarTvelobiTi sistemis Seqmna, romlisTvisac prioritetuli iqneba saqarTvelos erovnul-saxelmwifoebrivi interesebi da tradiciuli faseulobebi;

2) balansirebis moqnili politika;

3) mWidro urTierToba kavkasiis erebTan da saxelmwifoebTan, rac unda gulisxmobdes, saboloo jamSi, kavkasiis saxelmwifoTa paritetul principebze dafuZnebuli Tanamegobrobis Seqmnas (rasac araferi aqvs saerTo ybadaRebul `saerToevropul saxlTan`);

4) mWidro urTierToba evropis progresul ZalebTan, romelTaTvis prioritetulia sakuTari qveynebis erovnuli saxelmwifoebriobis ganmtkiceba.

Hosted by www.Geocities.ws

1